Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2005-11-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-198

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-11-10
Bylos Nr.
1S-198
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Šiukšta
Kategorijos
Pranešėjas L.Šiukšta Baudžiamoji byla Nr. 1S-198/2005

Teisėja R.Majauskienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.15.1.2.2. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2005 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriausteisėjas Linas Šiukšta,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Jakovui Kaplanui,gynėjai Birutei Strimaitytei,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo A.M. skundus dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 14 d. nutarties, kuria įtariamojo A.M. suėmimo terminas pratęstas iki 2005 m. spalio 18 d., ir dėl to paties teismo 2005 m. spalio 18 d. nutarties, kuria A.M. suėmimo terminas pratęstas 2 (dviems) mėnesiams, šio termino pradžią pradedant skaičiuoti nuo 2005 m. spalio 19 d.

Išnagrinėjęs skundus ir susipažinęs su baudžiamąja byla, teisėjas

Aprašomoji dalis

nustatė:

A.M. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., 290 str. Jis įtariamas tuo, kad 2005 m. kovo 11 d. Kaune, (duomenys neskelbtini) kambaryje, tarpusavio konflikto metu kumščiu sudavė R.S. keturis smūgius į krūtinę, vieną smūgį į veidą ir vieną kartą įdūrė peiliu R.S. į kaklą, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip pat įtariamas tuo, kad tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, laikydamas rankoje peilį ir pasakęs, kad ,,papjaus, užmuš“ grasino R.S. nužudyti esant pakankamam pagrindui manyti, kad šis grasinimas bus įvykdytas. Be to, A.M. įtariamas tuo, kad 2005 m. balandžio 12 d. Kauno m. Laisvės al. 24 esančio Kauno m. VPK patalpose necenzūriniais žodžiais iškoliojo VPK tyrėjus E.A., A.P., A.R., S.C. bei vyresnįjį specialistą J.P., jų atžvilgiu elgėsi agresyviai ir tokiu būdu įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekančius asmenis.

Vadovaujantis BPK 140 str., A.M. buvo sulaikytas 2005 m. balandžio 12 d. Kauno m. apylinkės teismo 2005 m. balandžio 14 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Vėlesnėmis to paties teismo nutartimis A.M. suėmimo terminai buvo pratęsiami, paskutinį kartą – iki 2005 m. spalio 14 d.

Šalies argumentai

2005 m. spalio 12 d. prokuroras kreipėsi į Kauno apygardos teismą su pareiškimu, kuriame prašė įtariamojo A.M. suėmimo terminą dar kartą pratęsti 2 mėnesiams. Prokuroro pareiškime šis prašymas buvo grindžiamas tuo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, įtariamasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, kelis kartus teistas, todėl trukdys nustatyti byloje tiesą. Dar nurodyta, kad įtariamajam atliekama stacionarinė teismo psichiatrinė ekspertizė, o Kauno m. apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjama kita baudžiamoji byla, kurioje A.M. kaltinamas pagal BK 294 str.

Iš bylos matosi, kad prokuroro pareiškimą dėl suėmimo termino pratęsimo Kauno apygardos teismas pradėjo nagrinėti 2005 m. spalio 14 d. Šiame teismo posėdyje įtariamasis A.M. pareiškė nušalinimą prokurorui. Apygardos teismas 2005 m. spalio 14 d. priėmė nutartį, kuria A.M. suėmimo terminą pratęsė 4 dienoms, t.y. iki 2005 m. spalio 18 d. Nutartyje nurodoma, kad teismui nepateikta baudžiamoji byla, todėl prokurorui pareikšto nušalinimo ir įtariamojo suėmimo termino pratęsimo klausimų teismas išspręsti neturi galimybės. Teismo posėdį po pertraukos pratęsus, Kauno apygardos teismas priėmė jau dvi nutartis. Viena 2005 m. spalio 18 d. nutartimi teismas atmetė įtariamojo prokurorui pareikštą nušalinimą. Kita tos pačios dienos nutartimi teismas pratęsė įtariamojo A.M. suėmimo terminą 2 mėnesiams, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo 2005 m. spalio 19 d. Šioje nutartyje nurodoma, kad kardomojo kalinimo skyrimo ir suėmimo termino pratęsimo pagrindai neišnykę. A.M. anksčiau daug kartų teistas, teistumai neišnykę, o naujus nusikaltimus įtariamasis padarė lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos metu. Dar nurodoma, kad A.M. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, tai matosi ir iš to, kad ankstesniuose nuosprendžiuose tos gyvenamosios vietos nurodytos skirtingos arba visai nenurodytos. Iš to teismas padarė išvadą, kad įtariamasis gali bėgti ir slėptis nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatytus tikslus pasiekti nebūtų galimybės. Nutartyje dar nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas užtruko dėl teismo psichiatrinės ekspertizės paskyrimo.

Paduotuose skunduose įtariamasis A.M. nurodo, kad abi Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 14 d. ir 2005 m. spalio 18 d. nutartys yra neteisėtos. Jose teismas neįvertino ikiteisminio tyrimo metu padarytų šiurkščių BPK normų pažeidimų ir Europos žmogaus teisių konvencijos reikalavimų nesilaikymo. Byloje nėra jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, o pačią bylą jis laiko ,,sufabrikuota“, dėl to kaltina prokurorą E.Blažį, kurį laiko nekompetentingu, suinteresuotu ir šališku. Skunduose A.M. dar nurodo, kad nuo teismo niekada nesislapstė, o apie paskelbtą jo paiešką iš viso nežinojo. Nesutinka ir su teismo išvada, kad jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Paskutinį sykį paleistas iš pataisos namų jis pats informavo teisėsaugos įstaigas, kad apsigyvens Vilniuje, Vokiečių gt. Iš ten vykdavo į Kauną registruotis pataisos inspekcijoje. Įtariamasis prašo išnagrinėti jo skundus.

Teismo posėdyje įtariamojo gynėja prašo A.M. skundus patenkinti. Prokuroras prašo įtariamojo skundus atmesti.

Skundai tenkinami. Abi skundžiamos teismo nutartys naikinamos, nes jos priimtos šiurkščiai pažeidžiant BPK 121 str. išdėstytas kardomųjų priemonių skyrimo bendrąsias nuostatas, BPK 127 str. nustatytus suėmimo taikymo ir jo pratęsimo trukmės terminus, taip pat nesilaikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 ,,Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ išaiškinimų.

BPK 121 str. 2 ir 4 dalyse, 122 str. 7 ir 8 dalyse, o taip pat paminėtame AT nutarime nurodoma, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeimyninę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų ir tik dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Šioje byloje surinkti duomenys, t.y. nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, teismo medicinos specialisto išvados, tikrai leidžia manyti, kad kai kurias nusikalstamas veikas įtariamasis A.M. padarė. Tačiau iškyla didelių abejonių, ar dėl tų nusikalstamų veikų A.M. buvo pagrindas paskirti pačią griežčiausią kardomąją priemonę, ir, juo labiau, pratęsti suėmimo terminą ilgesniam negu 6 mėnesiai laikui. Pirmiausia, būtina atsižvelgti į nusikalstamų veikų, kuriomis įtariamas A.M., sunkumą. Kaip jau minėta, jis įtariamas tuo, kad konflikto metu savo broliui R.S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, grasino jį nužudyti, be to įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekančius asmenis – Kauno m. VPK darbuotojus. Apie tokius įtarimus įtariamajam pranešta jau po skundžiamų teismo nutarčių priėmimo – 2005 m. lapkričio 4 d. Tuo tarpu prokuroro pareiškime, rašytame teismui 2005 m. spalio 12 d., dar nurodoma, kad tos pačios įtariamojo A.M. nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal BK 138 str. 1 d. ir BK 284 str. 1 d. Pareiškime nurodoma, kad A.M. R.S. padarė ne nežymų, o nesunkų sveikatos sutrikdymą, be to, ne įžeidė policijos pareigūnus, o padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Taip įtarimai išdėstyti ir skundžiamose teismo 2005 m. spalio 14 d. bei spalio 18 d. nutartyse. Šiuo atveju pagrįstai iškyla klausimas, kodėl galutiniai įtarimai A.M. buvo pareikšti tik pačioje teisminio tyrimo pabaigoje, o iki tol įtariamojo veikos kvalifikuotos pagal BK įstatymus, numatančius griežtesnę atsakomybę. Juo labiau, kad dar iki teismo psichiatrinių ekspertizių paskyrimo prokurorui jau buvo žinomos teismo medicinos specialisto išvados apie tai, kad nukentėjusiajam R.S. buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi jau tuomet buvo aišku, kad A.M. veika atitinka tik BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius. Spręsdamas kardomųjų priemonių klausimus, teismas įtariamojo kaltės nesprendžia, tačiau šiuo atveju vis dėlto pažymėtina, kad grasinimo nužudyti, t.y. nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 1 d., sudėties požymių buvimas įtariamojo veikoje kelia labai didelių abejonių.

BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. ir 290 str. sankcijos be kitų bausmės rūšių tikrai numato ir ne didesnes negu 2 metų laisvės atėmimo bausmes. Tačiau visi šie nusikaltimai, vadovaujantis BK 11 str. nuostatomis, laikomi ne apysunkiais, o tik nesunkiais. Įvertinus tokių nusikalstamų veikų sunkumo laipsnį, griežčiausios kardomosios priemonės paskyrimas, ir ypač suėmimo terminų pratęsimas ilgam laikui, tampa nepateisinamais.

BPK 125 str. 4 d. ir 127 str. 7 d. aiškiai nurodyta, kad skiriant kardomąją priemonę suėmimą arba pratęsiant suėmimo terminą, teismo nutartyje, be kitų duomenų, būtinai privalo būti nurodyti konkretūs BPK 122 str. nustatyti suėmimo skyrimo pagrindai ir motyvai. Tačiau skundžiamojoje teismo 2005 m. spalio 14 d. nutartyje jokie suėmimo termino pratęsimo pagrindai ir sąlygos nenurodyti iš viso. Šioje nutartyje tik pažymėta, kad teismas neturi galimybės išspręsti suėmimo termino pratęsimo klausimo, nes nebuvo pateikta pati baudžiamoji byla. Nepaisant to, šia nutartimi A.M. suėmimo terminas buvo pratęstas 4 dienoms. Šios nutarties turinys visiškai neatitinka BPK 125 str. reikalavimų, todėl akivaizdu, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Iš teismo 2005 m. spalio 18 d. nutarties turinio matosi, kad teismas nustatė tik vieną A.M. suėmimo termino pratęsimo pagrindą, numatytą BPK 122 str. 1 d. 1 p. Padaryta išvada, kad A.M. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo. Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, kad įtariamasis anksčiau daug kartų teistas ir neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Su tokiais motyvais irgi galima sutikti tik iš dalies. A.M. tikrai keletą kartų teistas, tačiau apie tai, kad jis neturi gyvenamosios vietos, pats teismas daro tik prielaidas. Skunduose A.M. išdėstė tai paneigiančius argumentus ir nurodė savo gyvenamąsias vietas. Teismas nutartyje nurodė, kad ankstesniuose nuosprendžiuose įtariamojo gyvenamosios vietos nurodytos skirtingos arba nenurodytos iš viso. Tačiau iš byloje esančios Vilniaus m. apylinkės teismo 2005 m. kovo 2 d. nutarties matosi, kad iš pataisos namų A.M. buvo lygtinai paleistas nustatant jam du įpareigojimus: būti savo gyvenamojoje vietoje ir registruotis Pataisos inspekcijoje. Gavus A.M. skundus, apeliacinės instancijos teismas be to išsireikalavo duomenis apie šiuo metu Kauno m. apylinkės teisme nagrinėjamą kitą baudžiamąją bylą, kurioje tas pats A.M. kaltinamas pagal BK 294 str. Paaiškėjo, kad toje byloje A.M. paskirta kardomoji priemonė – namų areštas. Nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis toje byloje šią kardomąją priemonę būtų pažeidinėjęs ir ji iki šiol nepakeista. Įvertinus tai, o taip pat tai, kad A.M. vedęs ir turi Kaune įregistravęs savo individualią įmonę, teismo išvada, kad paleistas į laisvę jis bėgs ar slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo arba teismo, vertintina kaip nepagrįsta. Kitokių pagrindų suėmimo termino pratęsimui nenustatė ir pats teismas.

BPK 127 str. 2 d. nurodyta, kad suėmimas ikiteisminio tyrimo metu įtariamajam asmeniui ilgiau kaip 6 mėnesius gali būti taikomas tik ypatingais atvejais, t.y. dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės bylos apimties. Jau paminėtame AT 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime taip pat išaiškinta, kad pratęsiant suėmimo terminą ilgiau kaip 6 mėnesius, būtina nurodyti aplinkybes, patvirtinančias ypatingą bylos sudėtingumą arba didelę apimtį. Tačiau abejose Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 14 d. ir spalio 18 d. nutartyse teismas tokių aplinkybių nenurodė, būtinumo pratęsti suėmimo terminą ilgesniam negu 6 mėn. laikui ne tik niekuo nemotyvavo, bet šio klausimo iš viso nesvarstė. Nurodoma tik tiek, kad ikiteisminis tyrimas užsitęsė dėl paskirtos psichiatrinės ekspertizės. Tačiau tai įvyko ne dėl įtariamojo kaltės, be to, net ir šios priežasties pateisinančia suėmimo termino pratęsimą pats teismas neįvardijo. Susipažinus su A.M. baudžiamąja byla, matosi, kad ją sudaro tik du nedidelės apimties dokumentų tomai, kuriuose didesniąją dokumentų dalį sudaro tik A.M. ankstesnių nuosprendžių kopijos bei dokumentai, susiję su kardomosios priemonės skyrimu ir suėmimo terminų pratęsinėjimu. A.M. pareikšti įtarimai irgi paprasti ir aiškūs. Tai reiškia, kad ši baudžiamoji byla negali būti laikoma nei ypatingai sudėtinga, nei didelės apimties. A.M. suėmime išbūtas 6 mėn. laikas pasibaigė 2005 m. spalio 14 d., o įskaičius ir sulaikymą BPK 140 str. tvarka – dar dviem dienom anksčiau. Pratęsęs įtariamojo suėmimo laiką virš 6 mėn., teismas šiuo atveju dėl jau išdėstytų priežasčių pažeidė suėmimo taikymo trukmės terminus.

Dėl visų išdėstytų priežasčių apskųstosios teismo nutartys naikintinos, o įtariamasis A.M. iš suėmimo turi būti nedelsiant paleistas. Taip pat būtina atkreipti šias nutartis priėmusio teismo dėmesį į tai, kad skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminus, privaloma tiksliai vykdyti LR Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, ir atsižvelgti į BPK 122 str. 7 d., nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Teismas taip pat turi reikalauti, kad BPK 123 str. 2 d., 125 str. 2 d. bei 127 str. 4 d. nuostatas vykdytų ir į teismą su pareiškimais dėl suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo besikreipiantis prokuroras.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 130 str., teisėjas

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 14 d. nutartį, kuria įtariamojo A.M. suėmimo terminas pratęstas iki 2005 m. spalio 18 d., ir Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį, kuria įtariamojo A.M. suėmimo terminas pratęstas 2 (dviems) mėnesiams, šio termino pradžią pradedant skaičiuoti nuo 2005 m. spalio 19 d., - panaikinti.

Įtariamąjį A.M., gim. (duomenys neskelbtini), laikomą Kauno tardymo izoliatoriuje, iš suėmimo nedelsiant paleisti.

Nutarties vykdymą pavesti Kauno tardymo izoliatoriui.

Apie priimtą sprendimą informuoti Kauno apygardos teismą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Linas Šiukšta