- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-06-02
- Bylos Nr.
- 1-529-882/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-69538-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Sadauskas
- Nukentėjusysis
- M. K.
- Kaltinamasis
- A. K.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. sav., išsiskyręs, registruotas darbo biržoje, teistas: 1) 2004-01-28 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 metams, 2006-06-21 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 5 dalimi, lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikus 3 metų 14 dienų laisvės atėmimo bausmės, iš pataisos inspekcijos įskaitos išbrauktas 2010-05-13, bausmę atlikęs; 2) 2013-02-20 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 145 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. K. atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų ir skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką A. K. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. lapkričio 17 d. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią A. K. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2013 m. vasario 20 d., kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui-motinai M. K., būtent 2016-03-31 apie 17.00 val., namo, adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., kambaryje, konflikto metu, tyčia suėmęs rankomis kaklą ją smaugė, kas sukėlė nukentėjusiajai M. K. fizinį skausmą.
Be to, jis grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, būtent 2016-03-31 apie 17.00 val., namo, adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., kambaryje, konflikto metu, tyčia suėmęs motinai M. K. rankomis kaklą ją smaugė, po to peilį pridėjęs prie kaklo bei kairio skruosto pagrasino žodžiu „į gabalus supjaustysiu“, kas sukėlė nukentėjusiajai M. K. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą gali būti įvykdytas, taip grasino nužudyti M. K. ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą.
Kaltinamasis A. K. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. kovo 31 d. su savo kaimynu R. P., kuriam padėjo tvarkyti malkas išgėrė tris butelius alaus po 1 litrą talpos, 7,5 proc. stiprumo, buvo apsvaigęs, apie 16 val. grįžo namo adresu Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), pas mamą M. K., buvo susinervinęs, nes nepavyksta rasti darbo. Kilo ginčas su mama, jie apsižodžiavo, daug ko nepamena. Pripažįsta, kad rankomis suėmęs smaugė mamą ir buvo pridėjęs peilį prie skruosto, sukėlė fizinį skausmą. Po to jis nuėjo į kambarį ir atsigulė, o mama jam nieko nesakė ir kažkur išėjo. Mamos atsiprašė iš karto, labai gailisi dėl savo elgesio. Prieš tai nėra naudojęs smurto prieš mamą. 2013 m. yra turėjęs konfliktą su sūnumi. Jis priėmė sprendimą, kad visiškai atsisakys alkoholio. Seniūnijoje ir su socialine darbuotoja yra susitaręs dėl užsikodavimo. Iš sodros gauna pašalpą, iš kurios sumoka alimentus ir sau kažkiek pasilieka. Turi tris vaikus, vienas iš jų jau pilnametis. Vaikai gyvena su sugyventine. Vaikais jis rūpinasi, tik paskutinius du mėnesius nemokėjo alimentų, nes yra suimtas. Buvo susiradęs darbą. Turi traktoristo specialybę. Prisipažįsta ir labai gailisi, mama jam atleido. Anksčiau su mama nekonfliktuodavo, rūpinasi ja, malkų atnešdavo, pagamindavo valgyti. Jeigu butų buvęs blaivus tikrai nebūtų taip pasielgęs, alkoholis turėjo įtakos. Alkoholio nevartojo, paskutiniu metu dažniau išgėrinėjo. Po šio įvykio nusprendė nebevartoti alkoholio. Buvo sutaręs dėl užsikodavimo nuo alkoholio. Mama niekas nesirūpina, jis vienas ja rūpinasi.
Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas atliktas sutrumpintai pagal Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiosios M. K. apklausa, kurioje ji parodė, kad sutinka duoti parodymus. 2016-03-31 apie 17.00 val. į namus, neblaivus grįžo sūnus A. K. Jis be jokios priežasties ją užsipuolė teigdamas, kad dėl jos kaltės iširo jo šeima. Buvo blaivi, alkoholio išvis nevartoja. Ji A. paprieštaravo, sakė, kad jis pats kaltas dėl iširusios šeimos. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Nepamena ką vienas kitam sakė. Konfliktas vyko kambaryje, pašalinių asmenų kambaryje nebuvo. Konflikto metu A. rankomis suėmė jai už kaklo ir pradėjo smaugti. Jai skaudėjo kaklą, trūko oro, buvo sukeltas fizinis skausmas. Ją smaugė gal kokias 5 sekundes paskui kaklą paleido. Tada A. paėmė peilį. Iš kur jį paėmė nepastebėjo, nes buvau labai išsigandusi. Bendras peilio ilgis buvo apie 13 cm, jo rankena plastmasinė, juodos spalvos. Peilį pridėjo prie kaklo, bei skruosto ir pasakė grasinančius žodžius „ į gabalus supjaustysiu“. Ji labai išsigando, jo elgesys jai sukėlė baimę. Manė, kad realiai jis gali sužaloti peiliu ar nužudyti. Pamanė būdamas girtas, įsiutęs tikrai gali susidoroti su ja. Sūnaus A. girto elgesys yra neprognozuojamas, todėl jo veiksmai sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. Ji nuo savęs sūnų A. nustūmė ir išbėgo į kiemą. A. ją peiliu nesužalojo, ant kaklo smaugimo žymių nebuvo. Bijodama grįžti namo ji nuėjo į (duomenys neskelbtini) kaimą ieškoti pagalbos. Kadangi pati mobiliojo ryšio telefono neturi, juo naudotis nemoka, tai nusprendė nueiti pas draugę A. G., gyvenančią (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., tikslaus adreso nepamena, ir jos paprašyti, kad telefonu iškviestų policiją. Nuo jos namų iki A. G. namų atstumas yra kažkur apie 3 km. Tai ji iki A. G. namų ėjo daugiau kaip valandą laiko. A. G. tuo metu namuose nebuvo, buvo tik jos dukra J., pavardės nežino. Kiek tuomet valandų buvo nepamena. J. paprašė, kad paskambintų į Bendrąjį pagalbos centrą Nr. 112 ir iškviestų policiją. J. klausė kas atsitiko? Jai apie įvykį daug pasakoti nenorėjo, tai tik paminėjo, kad sūnus veja iš namų, puldinėja. J. surinko numerį 112 ir padavė telefoną jai kalbėti. Ji bendrojo pagalbos centro operatorei pasakė, kad sūnus ją smaugė, ant jos puolė su peiliu. Operatorė nurodė eiti namo ir laukti policijos. J. telefoninio pokalbio nesiklausė, buvo nuėjusi į kitą kambarį. Ji pakalbėjusi telefoną grąžino J. ir išėjo. Einant link namų pavargo, pasidarė jai silpna, todėl pamiškėje atsisėdo ant kelmo pailsėti. Besėdint ant kelmo prarado sąmonę ir nugriuvo. Po kurio laiko prabudo visa sušalusi ir šlapia. Jau buvo tamsu, lijo lietus, kiek valandų galėjo būti nežino. Nusprendė namo negrįžti, nes bijojo sūnaus. Nuėjo pas draugę D. N. gyvenančią (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. Jai pasakė, kad bijo grįžti namo, bijo jog A. jos neužmuštų. Tikrai jai nesakė, kad sūnus ją primušė. Labai verkė. Paprašė D., kad ji leistų pas ją pernakvoti. D. sutiko. Ryte kreipėsi į Šiaulių apylinkės prokuratūrą dėl sūnaus elgesio. 2015 m. žiemą, daug kartų yra pas D. prabuvusi, kelias dienas, netgi savaitę laiko. A. būdamas girtas pradeda "siautėti", tai ji tada išbėga iš namų. Kažkur prieš 20 metų A. yra ją vieną kartą mušęs, net ligoninėje gulėjo. Tada kreipėsi į policiją. Nepamenu visų tų aplinkybių juk buvo viskas seniai. Daugiau A. jos mušęs nėra. Sūnus A. pas ją gyvena nuo 2015 m. liepos mėnesio. Jis kažkur nuo lapkričio mėnesio pradėjo daug gerti ir elgtis su ja negražiai. A. būdamas girtas yra agresyvus, pradeda prie jos kabinėtis, pagrasindavo. Nepamena, kokius žodžius grasinančius išsakydavo. Ji nesiklausydavo iškart išeidavo iš namų. Pravaikščiodavo miške, sušalusi nueidavo pas draugę D. Peilio su kuriuo jai buvo grasinta pateikti negali, nes jo namuose niekur neranda. Po įvykio į šeimos gydytoją nesikreipė, buvo nuėjusi pas med. ekspertą. Civilinio ieškinio nereikš. Jai sūnaus A. labai gaila, ji dėl to įvykio jam pretenzijų nebeturi. Ji A. atleidžia viską, juk jis yra jos sūnus. Tik norėtų, kad jis gydytųsi nuo alkoholio (1 t.,b.l.19,21-22).
Liudytojos J. Ž. apklausa, kurioje ji parodė, kad 2016-03-31 apie 18.20 val., pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., buvo atėjusi M. K. Ji verkė, buvo susijaudinusi, sutrikusi. M. K. jai teigė, kad sūnus ją puldinėja, nori primušti, veja iš namų. M. K. paprašė iškviesti policiją. Ji surinko Bendrojo pagalbos centro Nr. 112 numerį ir padavė M. K. telefoną. Ji neklausė pokalbio, išėjo į kitą kambarį. Pakalbėjusi telefonu M. K. išėjo. Minėjo, kad namo neis, bet nesakė kur eis. M. K. buvo blaivi, ant jos veido sužalojimų nepastebėjo. M. K. kaklą dengė skarelė, todėl nežino ar ant kaklo buvo kokie sužalojimai. Jai M. K. neminėjo, kad jos sūnus ją smaugė, grasino peiliu nužudyti. M. K. jai iš vis mažai pasakojo apie įvykio aplinkybes. Ji A. K. nepažįsta, nėra girdėjusi, kad ją būtų skriaudęs sūnus (1 t., b.l.36-38).
Liudytoja D. N. parodė, kad M. K. yra jos draugė. Ją pažįsta nuo vaikystės. Gerai pažįsta ir jos vaikus. M. K. sūnus daug geria, būdamas girtas yra agresyvus. Jai ne kartą M. K. yra pasakojusi, kad ją sūnus A. varo iš namų, su ja elgiasi nepagarbiai, visaip užgaulioja, yra minėjusi, kad anksčiau yra ją mušęs. Bijodama sūnaus A. 2015 m. žiemą apie savaitę laiko pas ją M. gyveno. 2016-03-31 apie 22.00 val. pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., atėjo M. K. Ji verkė buvo susijaudinusi, sakė, kad ją sūnus A. primušė, bijo eiti į namus, bijo kad ją A. neužmuštų. Ji neklausinėjo M. K. apie įvykio aplinkybes, o pati M. K. jai nieko ir daugiau nepasakojo. M. K. neminėjo, kad A. ją smaugė, grasino peiliu ją nužudyti. Ant M. K. veido, kaklo jokių sužalojimų nepastebėjo. M. K. pernakvojusi pas ją išvažiavo į Šiaulius (1 t.,32-34 b.l.).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. (1 t.,b.l.12-15).
Teismo medicinos specialisto 2016-04-04 išvadoje Nr G 470/2016(04) nustatyta, kad tiriamosios M. K. kūne sužalojimų nėra (1 t.,b.l.25).
Iš Bendrojo pagalbos centro (toliau BPC) pateikto garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusioji M. K. 2016-03-31 18.20 val. skambino Į BPC ir pranešė apie įvykį (1 t., b.l.40-41).
Asmens blaivumo nustatymo testu A. K. 2016-03-31 18.58 val. nustatytas 1,62 promilių girtumas (1 t.,b.l.43).
Akistatos tarp nukentėjusiosios M. K. ir kaltinamojo A. K. užfiksuota, kad M. K. patvirtino savo anksčiau apklausos metu nurodytas aplinkybes, A. K. savo kaltę neigė (1 t.,b.l.57-59).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma: kaltinamojo A. K. parodymai, kuriuose jis kaltu prisipažino ir nurodė, kad suėmęs rankomis kaklą nukentėjusiąją smaugė, po to peilį pridėjęs prie kaklo bei kairio skruosto pagrasino, kad „į gabalus supjaustys“, nukentėjusiosios M. K., liudytojų J. Ž., D. N. parodymai atitinka vieni kitus, juos patvirtina bylos rašytiniai įrodymai, kas neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis A. K. suėmęs rankomis už kaklo ir smaugdamas nukentėjusiąją M. K., taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir pridėjęs prie kaklo ir skruosto peilį, grasindamas supjaustyti į gabalus, sudarė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą gali būti įvykdytas, ir padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, veikos teisingai kvalifikuotos.
Skiriant bausmę kaltinamajam A. K. už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus bei tikslus, į nusikalstamų veikų stadiją, į kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui.
Skiriant bausmę kaltinamajam A. K., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad jis anksčiau teistas 2 kartus, padarė nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis administracine tvarka baustas (b.l.82-88), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje gydėsi 2001-08-31, diagnozė-ūminė reakcija į stresą (1 t., 73 b.l.). VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre gydėsi 2011-12-05, diagnozė-adaptacijos sutrikimas, 2015-08-22 nustatyta šio sutrikimo remisija (1 t.,75b.l.). Priklausomybės ligų įskaitoje nėra, nedirbantis, registruotas darbo biržoje. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui. Naują nusikalstamą veiką padarė būdamas praeityje teistas už smurtinius nusikaltimus, tačiau žada įsidarbinti, turi traktorininko specialybę, daugiau nusikalstamų veikų nedaryti, atsiprašė nukentėjusiosios, ji jam atleido, pretenzijų neturi, be jo nukentėjusioji viena neišgyvens, nes savimi nepasirūpina, pasižada alkoholio nebevartoti, esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant straipsnio sankcijose numatytas griežčiausias bausmes – laisvės atėmimą, kurių dydis mažesnis nei bausmės vidurkis. Bausmes bendrintinos apėmimo būdu esant idealiajai sutapčiai. Subendrinta bausmė vadovaujantis BK 64¹ str. mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinas LR BK 75 straipsnis tai yra bausmės vykdymo atidėjimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas
nusprendžia:
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam laisvės atėmimą devyniems mėnesiams;
- pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsniu, 1,2, dalimis 5 dalie 1 punktu A. K. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, A. K. paskirtą devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p.,10 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti A. K. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2016-04-01 iki 2016-06-02.
Kardomąją priemonę suėmimą, nuosprendžiui paskelbus, pakeisti į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kaltinamąjį paleisti teismo salėje. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
CD laikmeną su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu (prisegtą prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teisme.