Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. būdama UAB „A“ vadove nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2021 m. liepos 21 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, tuo pažeidžiant kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus.

A. G. teismo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad tuo metu Lietuvoje buvo pandemija. Įmonė nuomojosi sandėlį, nuomininkas nesutiko mažinti nuomos mokesčio, darbuotojų buvo nemažai. Atsiskaitydama su VMI ji turėtų uždaryti sandėlį ir viskas. Skola susidarė nuo 2020 m. rudens. Įmonė prarado daug klientų, niekas nesutiko atidėti nuomos. Ji nemanė, kad padarė kokį nusikaltimą, nes atsiskaitė su tiekėjais. Pirmiausia ji turėjo atsikaityti su darbuotojais. Ji niekada negalvojo, kam turi mokėti pirmiau. Neturėjo skolų ir išieškojimų pagal vykdomuosius raštus. Mokesčių inspekcija nuskaičiuodavo nuo sąskaitos. UAB „B“ yra patalpų nuomotojai, UAB „C“ jų buhalterinė įmonė, o visi kiti asmenys yra tiekėjai. A. M. yra tiekėjas. Ji piktybiškai nieko nedarė, situacija ne nuo jos priklausė, visoje šalyje buvo sunki situacija, taip ir susidarė skola dėl pandemijos, dėl sumažėjusios apyvartos, nuo jų nepriklausomai.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatos įpareigoja skolininkus – fizinį ar juridinį asmenį – kurie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymus privalomai atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nesilaikyti ir atsiskaitymus vykdyti kitu eiliškumu. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930 straipsnio įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas, kai skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-351-611/2017, Nr. 3K-3-175-403/2018).

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone pripažįsta, kad A. G. būdama UAB „A“ vadove, nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2021 m. liepos 21 d. (įskaitytinai) pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais nesilaikydama įstatymu nustatytos tvarkos ir tuo pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, A. G. teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes bei aukščiau minėtą kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl įmonės vadovo specifinio statuso ir CK 6.930¹ straipsnio paskirties bei šio straipsnio taikymo sąlygų yra pagrindas pripažinti, kad A. G., būdama UAB „A“ vadovu ir žinodama apie įmonės sunkią finansinę padėtį neturint pakankamai lėšų visų reikalavimų patenkinimui sąmoningai teikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais, taip neužtikrino imperatyvaus įstatymo (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto) reikalavimo atsiskaitymus vykdyti privalomo eiliškumo tvarka, ir tokiu būdu pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad A. G. kaip įmonės vadovė žinodama, jog Bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais savo kreditoriais, ką patvirtina mokestinių prievolių dydis, būdama atsakingas už mokėjimų organizavimą ir vykdymą leido ir sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su Bendrovės kreditoriais ne pagal įstatymo nuostatas, pažeidžiant minėtas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies normas. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leidžia teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad A. G. kaltė padarius administracinį nusižengimą yra įrodyta jos veiksmais, kurie atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Pažeidėjos A. G. administracinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas A. G. nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, sukeltas pasekmes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjos asmenybę.

A. G. padarė nusižengimą, susijusį su vadovaujamos įmonės kreditorių teisių pažeidimu. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis A. G. neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, kaltę pripažino, yra dirbanti ir užima vadovaujančias pareigas, pažeidimą padarė ne dėl įžūlumo ir sąmoningos tyčios, bet dėl nerūpestingumo ir tinkamo teisės normų skurtų reikalavimų neišmanymo. Teismas nenustatė pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, nes pakankamo ir akivaizdaus gailesčio dėl sukeltų pasekmių pažeidėja neišreiškė.

Įvertinęs visas reikšmingas ir išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą A. G. tinkamam nuobaudos tikslų įgyvendinimui skirtina sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas kaip artimas minimaliam nuobaudos dydžiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

A. G. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-87-716/2022.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.