Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-916-881/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-07-11
Bylos Nr.: e2A-916-881/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-39952-2016-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Mikuckienė, Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė
Ieškovas: mažosios bendrijos „Vladingsta“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Atlantic Line“

Kategorijos

2.6.18.3Statybos ranga
3.2.4.11Įrodymų vertinimas

Civilinė byla Nr. e2A-916-881/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39952-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 3.2.4.11 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Vladingsta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1040-433/2018 pagal ieškovės mažosios bendrijos „Vladingsta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Atlantic Line“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Atlantic Line“ priešieškinį ieškovei mažajai bendrijai „Vladingsta“ dėl žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Baltic system“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė MB „Vladingsta“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Atlantic Line“ 4 973,10 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atliko atsakovei santechnikos montavimo ir demontavimo darbus VŠĮ Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje, adresu Josvainių g. 2, Kaunas, pateikdama atsakovei apmokėti 2016 m. spalio 5 d. PVM sąskaitas faktūras serija VIA Nr. 051016VM02, 4 973,10 Eur, ir VIA Nr. 051016VM01 – 1 801,69 Eur sumoms. Atsakovė iki šiol ieškovei nėra apmokėjusi 2016 m. spalio 5 d. PVM sąskaitos faktūros serija VIA Nr. 051016VM02, 4 973,10 Eur sumai. Atsakovės prievolė atsiskaityti už suteiktas paslaugas yra įtvirtinta išrašytose ir atsakovei pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, darbų perdavimo priėmimo aktuose. Atsakovės darbų vadovas D. Ž., t. y. asmuo, kuris užsakė santechnikos montavimo ir demontavimo darbus Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje, pateikė ieškovei VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės šildymo sistemos 1-o, 2-o, 3-io, 4-to aukšto planus būtiniems darbams atlikti, vis žadėjo atiduoti pasirašytą darbų sutartį, tačiau iki šios dienos sutarties ieškovei neatidavė, pagal minėtą sutartį už darbus buvo atlikti avansiniai mokėjimai į MB „Vladingsta“ banko sąskaitą iš atsakovės banko sąskaitos. Ieškovė ne kartą ragino atsakovę padengti susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovė nepaisant visų raginimų ir toliau vengia įvykdyti savo prievoles.

2. Atsakovė UAB „Atlantic Line“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 6 847,03 Eur žalos, o ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Nurodė, kad VŠĮ Kauno klinikinėje ligoninėje ieškovė atliko radiatorių montavimo darbus. Pažymėjo, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo susitarta, kad ieškovė atliks 135 vienetų radiatorių montavimo darbus objekte – VŠĮ Kauno klinikinėje ligoninėje (Gydymo paskirties pastatas), adresu Josvainių g. 2, Kaunas, tačiau ieškovė faktiškai sumontavo 115 vienetų naujų radiatorių. Be to, ieškovė minėtus darbus atliko netinkamai, dėl ko atsakovė privalėjo šalinti ieškovės darbų defektus ir patyrė nuostolių, tad atsakovei nekilo pareiga atsiskaityti su ieškove visa apimtimi. 2016 m. rugsėjo 30 d. UAB „Baltic system“ (generalinis rangovas) atliko darbų apžiūrą, kurios metu nustatė, kad darbai atlikti netinkamai. Be to, dėl ieškovės netinkamai atlikto radiatorių montavimo įmonei UAB „Inservis“, eksploatuojančiai pastatą, paleidinėjant šildymą buvo užlietas 1 aukšto archyvas, bet ieškovė nereagavo į raginimus taisyti defektus. Atsakovė dalį defektų pašalino savo pastangomis 2016 m. spalio mėn. ir darbus perdavė UAB „Baltic system“. Tačiau užsakovas ir rangovas 2016 m. lapkričio 17 d. Defektiniu aktu nustatė papildomus defektus, kurie atsirado būtent dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų, todėl atsakovė privalėjo juos šalinti. Atsakovė galutinai darbus užsakovui perdavė tik 2016 m. lapkričio mėn., galutinis apmokėjimas gautas pagal 2016 m. lapkričio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija ATL Nr. 00803, kas patvirtina, kad atsakovė ieškovės netinkamai atliktų darbų defektus šalino iki 2016 m. lapkričio mėn. Atsakovė ieškovės netinkamai atliktų darbų defektus šalino iš viso 43 darbo dienas ir per minėtą laikotarpį patyrė sąnaudų, susijusių su darbo užmokesčiu, išlaidų, susijusių su automobilių nuoma, kuro išlaidų bei išlaidų, susijusių su būtinų statybinių medžiagų įsigijimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.

4. Teismas konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinė sutartis dėl statybos darbų atlikimo, dėl ko nėra galimybės tiksliai nustatyti sudarytos sutarties sąlygų, darbų apimties, darbų atlikimo terminų, apmokėjimo tvarkos ir sąlygų. Ieškovė ir atsakovė skirtingai aiškina sudarytos sutarties sąlygas. Pažymėjo, jog teismui pateikti darbų perdavimo-priėmimo aktai bei išrašytos PVM sąskaitos-faktūros pasirašytos tik ieškovės MB „Vladingsta“ direktoriaus. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas padarė išvadą, kad ieškovės pateikti ankščiau minėti rašytiniai įrodymai turi būti vertinami kritiškai. Iš teismui pateiktų darbų perdavimo-priėmimo aktų bei PVM sąskaitų-faktūrų teismas sprendė, kad ieškovė nurodytus aktuose atsakovės užsakytus darbus atliko laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėnesio iki 2016 m. lapkričio mėnesio. Tačiau iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus teismui pateiktų 2017 m. lapkričio 3 d. pažymų apie draudėjo apdraustųjų asmenų skaičių matyti, kad MB „Vladingsta“ 2016 m. gegužės 1 d., 2016 m. gegužės 30 d., 2016 m. spalio 31 d. apdraustųjų asmenų, t. y. darbuotojų, skaičius – 0. MB „Vladingsta“ apdraustųjų asmenų, t. y. darbuotojų, skaičius 2016 m. rugpjūčio 1 d. – 1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. kovo 8 d. sprendimu dėl darbo bylos Nr. APS-36-3248 nustatyta, kad E. R. dirbo MB „Vladingsta“ santechniku 2016 m. birželio 6 d. darbo sutarties Nr. DS-02 pagrindu nuo 2016 m. birželio 7 d. iki 2016 m. rugsėjo 7 d. Taigi teismas padarė išvadą, kad MB „Vladingsta“ laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 7 d. iki 2016 m. rugsėjo 7 d. dirbo tik du darbuotojai: direktorius V. M. ir E. R.. Apklaustas liudytoju E. R. parodė, kad dirbdamas MB „Vladingsta“ Kauno 2-je klinikinėje ligoninėje, adresu Josvainių g. 2, Kaunas, kartu su direktoriumi demontavo ir sumontavo radiatorius. Tačiau demontavo ir sumontavo apie 30-35 radiatorių. Liudytojas kategoriškai paneigė, kad demontavo ir sumontavo 100 – 130 radiatorių, kaip nurodo MB „Vladinsta“ direktorius, nes vienam demontuoti sunkų radiatorių neįmanoma. Liudytojas taip pat parodė, kad, be radiatorių demontavimo ir montavimo darbų, dar reikėjo gręžti skyles, buvo demontuota viena vonia. Be to, apklaustas liudytojas parodė, kad tuo pačiu metu ankščiau minėtame objekte kitus radiatorius demontavo ir montavo UAB „Atlantic Line“ darbuotojai. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovės 2016 m. spalio 5 d. darbų perdavimo-priėmimo aktuose Nr. 01/17 ir 02/17 nesutampa nurodytų demontuotų ir sumontuotų radiatorių kiekiai. Apklaustas liudytojas D. Ž. parodė, kad ieškovė darbus minėtame objekte pradėjo 2016 m. birželio mėnesio pradžioje. Tačiau objekte faktiškai dirbo tik vienas ieškovės darbuotojas. Pats ieškovės MB „Vladingsta“ direktorius pasirodė objekte tik kelis kartus. Visi ieškovės darbai turėjo būti atlikti iki 2016 m. liepos pabaigos. Nors kiekvieną dieną nekontroliavo ieškovės atliekamų darbų, patvirtina, kad kažkiek radiatorių buvo sumontuota, tačiau darbai atlikti su trūkumais. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinių prievolių departamento rajonų mokesčių mokėtojų skyriaus Trakų poskyris 2018 m. birželio 5 d. Nr. (7.1) 46-MPD-6907 rašte informavo teismą, kad MB „Vladingsta“ pateiktame laikotarpio nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre 2016 m. spalio 5 d. PVM sąskaitos faktūros Serija VIA Nr. 051016VM01 (1 801,69 Eur suma) ir 2016 m. spalio 5 d. PVM sąskaitos faktūros Serija VIA Nr. 051016VM02 (4 864,20 Eur suma) nenurodė, ką pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnį privalėjo padaryti iki 2016 m. lapkričio 25 d. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nors ieškovės 2016 m. spalio 5 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Serija VIA. Nr. 05101VM01 nurodyta mokėtina 1 801,69 Eur suma už atliktus darbus, o ieškovei buvo sumokėtas 1 800 Eur avansas, ieškovė 1,69 Eur sumos priteisti neprašo. Taigi teismas padarė išvadą, kad ieškovė neatliko visų jos 2016 m. spalio 5 d. darbų perdavimo-priėmimo aktuose Nr. 01/17 ir 02/17 nurodytų darbų. Atsakovė UAB „Atlantic Line“ 2016 m. liepos 28 d. ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. pervedė ieškovei atitinkamai 1 000 Eur ir 800 Eur, nurodydama, kad tai yra avansinis mokėjimas už darbą pagal sutartį Kauno ligoninėje. Todėl teismas padarė išvadą, kad už realiai atliktus darbus, t. y. radiatorių demontavimą ir sumontavimą, ieškovei MB „Vladingsta“ buvo sumokėta, atsakovė nėra skolinga ieškovei, todėl nėra pagrindo ieškinį tenkinti.

5. Teismas konstatavo, kad iš teismui pateiktos atsakovės UAB „Atlantic Line“ ir trečiojo asmens UAB „Baltic system“ 2016 m. balandžio mėn. 12 d. sudarytos Statybos rangos sutarties Nr. 2016/04/12 ištraukos matyti, kad būtent UAB „Atlantic Line“ buvo įsipareigojusi atlikti statybos darbus, tame tarpe ir šildymo sistemos įrengimo rangos darbus Kauno 2-je klinikinėje ligoninėje, adresu Josvainių g. 2, Kaunas, ir perduoti darbų rezultatą užsakovui (UAB „Baltic system“) ir tam samdė subrangovus. Lokalinėje sąmatoje nurodoma, kad iš viso minėtame objekte turėjo būti sumontuoti 433 radiatoriai. Iš rašytinių įrodymų bei liudytojų parodymų nustatyta, kad ieškovė atliko tik nedidelę dalį radiatorių išmontavimo ir montavimo darbų, o pagrindinius darbus objekte atliko atsakovės UAB „Atlantic Line“ darbuotojai. Todėl, anot teismo, kelia rimtų abejonių atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovės atliktų darbų trūkumams pašalinti prireikė net 43 dienų ir trūkumus šalino net keturi atsakovės darbuotojai. 2016 m. rugsėjo 30 d. UAB „Baltic system“ Netinkamai atliktų darbų broko akte nurodyta, kad šiame akte konstatuoti atliktų darbų trūkumai galutinai pašalinti 2016 m. spalio 29 d., tačiau atsakovė prašo priteisti iš ieškovės transporto priemonių nuomos mokestį, darbuotojų darbo užmokestį bei kuro sąnaudas ir už 2016 m. lapkričio mėnesį. Teismo vertinimu, visiškai neaišku, kokiu pagrindu į nuostolius įskaičiuotas ir UAB „Atlantic Line“ direktoriaus darbo užmokestis už 2016 m. spalio – lapkričio mėnesius. Jokių įrodymų, kad direktorius dalyvavo šalinant neva padarytų darbų trūkumus, teismui nepateikta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Kadangi būtent atsakovė UAB „Atlantic Line“ buvo įsipareigojusi atlikti statybos darbus Kauno 2-je klinikinėje ligoninėje, adresu Josvainių g. 2, Kaunas, teismo vertinimu, visiškai tikėtina, kad jos darbuotojai buvo vežiojami iš Vilniaus į Kauną pagal nuomos sutartis išnuomotomis transporto priemonėmis, tačiau teismui nepateikta pakankamai įrodymų, kad transporto priemonės buvo naudojamos du mėnesius būtent nustatytiems atliktų darbų trūkumams pašalinti. Teismas pažymėjo, kad nors teismui yra pateiktos PVM sąskaitos faktūros, iš kurių matyti, kad atsakovė 2016 m. spalio-lapkričio mėnesiais pirko prekes iš UAB „Kerpita“, UAB „Systems&Solutions“, UAB „Sanistal“, tačiau visiškai neaišku, kokių darbų atlikimui šios prekės buvo reikalingos ir ar jos pirktos būtent siekiant pašalinti, atsakovės teigimu, ieškovės atliktų statybos darbų trūkumus. Be to, teismas kritiškai vertino teismui pateiktą UAB „Šilumos projektai“ 2008 m. sausio 5 d. Pažymą dėl atliktų darbų, kurioje pažymima, jog objekte – VšĮ Kauno klinikinė ligoninė, esančiame adresu Josvainių g. 2, Kaunas, atliko radiatorių demontavimo darbus, ir nurodė, kad jokių kategoriškų išvadų iš šio pateikto rašytinio įrodymo daryti negali. Teismas taip pat nepripažino tinkamu įrodymu ieškovės pateiktus pokalbių garso įrašą bei garso įrašo stenogramą, nes, anot teismo, neaišku, kokiomis aplinkybėmis šis garso įrašas buvo daromas, kada ir kokiu tikslu jis yra padarytas, nėra galimybės identifikuoti įrašyto pokalbio dalyvių. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė patirtų nuostolių dydžio, todėl priešieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovė MB „Vladingsta“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo dalį dėl skolos iš atsakovės priteisimo ir ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas padarė nepagrįstą išvada, kad, nesant tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos rašytinės sutarties dėl statybos darbų atlikimo, nėra galimybės tiksliai nustatyti sudarytos sutarties sąlygų, darbo apimčių, apmokėjimo tvarkos, terminų. Teismas, sprendime nurodęs tokį ieškinio atmetimo motyvą, akivaizdu, kad visiškai netyrė byloje esančių įrodymų, sprendimą priėmė tik paviršutiniškai susipažinęs su bylos medžiaga, remdamasis prielaidomis. Vien ta aplinkybė, kad rangos sutartis nesudaryta rašytine forma, savaime nedaro tokios sutarties negaliojančios ir neatleidžia šalių nuo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo.

6.2. Teismas liudytojo E. R. parodymus turėjo vertinti kritiškai, kadangi civilinės bylos medžiaga nustatyta, jog tarp ieškovės ir liudytojo E. R. buvo kilęs ginčas dėl neišmokėto darbo užmokesčio, dėl kurio 2017 m. kovo 8 d. buvo priimtas Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimas darbo byloje Nr. APS-36-3248. Be to, teismas turėjo atsižvelgti, kad šis liudytojas dirba pas atsakovę, yra lojalus darbdaviui, gauna darbo užmokestį, todėl akivaizdu, kad, nenorėdamas prarasti darbo, gaunamų pajamų, buvo šališkas ieškovės atžvilgiu ir davė neteisingus parodymus.

6.3. Teismas nevertino prieštaringų liudytojo E. R. parodymų, kuris ne tik negalėjo teismui paaiškinti, su kokia įmone (ieškovės ar atsakovės) ir kiek radiatorių demontavo ir sumontavo, t. y. darbų apimties, bet ir darbų atlikimo laiko, laikotarpio, nurodydamas, kad Kauno klinikinėje ligoninėje dirbo birželio mėnesio pradžioje, dirbdamas kartu su vadovu demontavo apie 30-40 radiatorių. Vėliau paaiškindamas, kad į Vilnių išvažiavo dirbti rugpjūtį ar rugsėjį, ir jei būdavo laiko, važiuodavo į Kauną pabaiginėti darbo, bet jau kaip UAB „Atlantic Line“ darbuotojas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė sutartus darbus objekte atliko nuo gegužės mėnesio iki rudens, o pagal liudytojo E. R. paaiškinimus, vien tik birželio mėnesį buvo demontuota ir sumontuota 30-40 radiatorių.

6.4. Teismas nevertino ne tik pačios atsakovės prieštaringos pozicijos byloje, bet ir atsakovės pripažinto fakto, kad darbai buvo atlikti, bet su trūkumais.

6.5. Teismas, nesiaiškindamas demontuojamų ir montuojamų radiatorių gabaritų, visiškai nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė, dirbdama objekte pusę metų (nuo gegužės iki lapkričio mėnesio), fiziškai negalėjo atlikti visų darbų.

6.6. Teismas nesiaiškino ir nebandė nustatyti, kokį kiekį radiatorių montavo ir demontavo pati atsakovė, nesiaiškino atliktų darbų apimties, vykdant sutartį su trečiuoju asmeniu, nes pagal atsakovės ir trečiojo asmens 2016 m. balandžio 12 d. statybos rangos sutartį, turėjo būti sumontuoti 433 radiatoriai, paklotas grindinys, įrengtas kolektorinis šildymas ir kt., darbų sąmata buvo beveik 100 000 Eur. Teismas nevertino ir liudytojo, atsakovės darbų vadovo D. Ž., paaiškinimų, kuris patvirtino ieškovės vadovo dalyvavimą atliekant statybos darbus.

6.7. Teismas, atmesdamas ieškinį, motyvuodamas, kad radiatorių montavimo ir demontavimo darbai nebuvo atlikti, nesiaiškino ir netyrė aplinkybių, už kokius darbus ir kodėl atsakovė 2016 m. liepos 28 d. sumokėjo ieškovei 1 000 Eur avansą, o 2016 m. rugpjūčio 22 d. – 800 Eur avansą, iš viso 1 800 Eur. Teisme šalių paaiškinimais buvo nustatyta, kad vieno radiatoriaus montavimas kainuos 30 Eur plius PVM/vnt., demontavimas 5,50 Eur plius PVM/vnt. Taigi, jeigu būtų vadovaujamasi teismo prielaida, kad ieškovė sumontavo ir demontavo tik 30-35 radiatorius, atsakovė turėjo sumokėti ieškovei už demontavimą – 165 - 192,50 Eur, už montavimą – 900 - 1 050 Eur, tad kyla pagrįstas klausimas, kokiu pagrindu atsakovė ieškovei sumokėjo net 1 800 Eur avansą.

6.8. Teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovės atliktų mokėjimų paskirtį. Akivaizdu, kad avansinis mokėjimas buvo atliktas tik kaip dalinis mokėjimas.

6.9. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nevertino prijungtų prie civilinės bylos ieškovės vadovo V. M. ir atsakovės darbų vadovo D. Ž. pokalbių garso įrašų su išklotinėmis, kuriuose užfiksuotas tiek darbų atlikimas, tiek darbų apimtis, terminai, jų kokybė, tiek ir atsakovės pareiga sumokėti.

6.10. Teismo sprendime padarytos išvados yra prieštaringos. Teismas, viena vertus, nurodė, kad trečiojo asmens netinkamai atliktų darbų broko akte išvardyti net 48 atliktų darbų trūkumai, kita vertus, daro išvadą, kad ieškovė montavo/ demontavo tik 30-35 radiatorius, t. y. atliko mažiau darbų, nei užfiksuota jų trūkumų. Be to, pagal atsakovės poziciją, šiuos trūkumus šalino net 5 atsakovės įmonės darbuotojų ir direktoriaus komanda, o darbai truko net 43 darbo dienas. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad atsakovė iš dalies sutiko su ieškinio reikalavimais, pripažindama ne tik ieškovės 115 radiatorių demontavimo ir montavimo darbus, bet ir jų atlikimą su trūkumais.

6.11. Teismas, atmesdamas ieškinį, nevertino vieno iš pagrindinių rašytinių įrodymų šioje byloje - Statybos darbų žurnalo Nr. 4, kuriame nėra užfiksuota statybos rangos darbų trūkumų ar darbų nukrypimų nuo projekto. Todėl akivaizdu, kad ieškovės įvykdyti ir Statybos darbų žurnale Nr. 4 įrašyti darbai buvo atlikti visa apimtimi, o jų kokybė ir atitikimas projektui buvo patvirtinti darbus priėmusio vadovo ir statybos techninės priežiūros vadovo parašais. Juo labiau teismas nevertino tos aplinkybės, kad jeigu visgi ieškovė neatliko jokių darbų atsakovei, o atsakovė neturi pareigos atsiskaityti su ieškove, kokiu tuomet tikslu ieškovė kreipėsi į atsakovę su raginimais sumokėti skolą, teikė atsakovei PVM sąskaitas faktūras, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus.

6.12. Teismas visiškai nevertino to, kad, pagal visą bylos medžiagą, būtent atsakovė elgėsi nesąžiningai, vengdama mokėjimo už atliktus darbus, kadangi per visą šalių bendradarbiavimą nenurodė, kad darbai atlikti ne visa apimtimi ar kad atlikti su trūkumais, nereiškė ieškovei pretenzijų. Bylos medžiaga nustatyta, kad tinkamai vykdyti prievolę atsakovę ragino būtent ieškovė.

6.13. Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, vertindamas byloje esančius ieškovės pasirašytus atliktų darbų aktus, nesirėmė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota šios teisės normos taikymo ir aiškinimo praktika, pagal kurią, atsakovė, nesutikdama su vienašališkai ieškovės pasirašytais aktais, turėjo teisę juos ginčyti, įrodinėdama, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktus, o tokie vienašališkai pasirašyti aktai turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašyti abiejų šalių ir galioja tol, kol teismas jų nepripažįsta negaliojančiais. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą.

6.14. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė, neneigdama dalies atliktų darbų aktuose nurodytų darbų atlikimo fakto, jokių realių priemonių vykdyti CK 6.694 straipsnio 2 dalyje nurodytą užsakovo pareigą – organizuoti darbų priėmimą, kurio metu galėjo patikrinti gautuose aktuose nurodytų darbų tiek kokybę, tiek kiekį, nesiėmė, t. y. vengdama pareigos atsiskaityti už įvykdytus darbus, nei į darbų priėmimo-perdavimo aktus, nei į PVM sąskaitas faktūras, nei į pretenzijas, prašymus atsiskaityti nereagavo.

Atsiliepimas

7. Atsakovė UAB „Atlantic Line“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

7.1. Apeliantė klaidingai teigia, kad liudytojas E. R. dirbo UAB „Atlantic Line“ ir, bijodamas prarasti darbą, gaunamą darbo užmokestį, yra šališkas atsakovei. Tai netiesa, nes E. R. jau nuo 2017 m. gegužės 2 d. nebedirba šioje įmonėje ir su ja nepalaiko jokių ryšių.

7.2. Apeliantė melagingai teigia, kad nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2016 m. lapkričio mėn. vykdė darbus objekte. Atsakovė teismui yra pateikusi susirašinėjimą trumposiomis žinutėmis, kurios aiškiai parodo, kad jau 2016 m. rugsėjo mėn. MB „Vladingsta“ direktorius nebevyko į objektą. Teismui pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) informacija, kad jau nuo 2016 m. rugsėjo 13 d. įmonėje nedirbo nei vienas darbuotojas.

Atsiliepimas

7.3. Apeliantė pateikia neteisingą informaciją apie išmontuotų ir sumontuotų radiatorių kiekį. Atsakovė pirmosios instancijos teismui yra pateikusi UAB „Šilumos projektai“ raštą apie demontuotus radiatorius. Atsakovė priešieškinyje (atsiliepime į ieškinį) yra pateikusi konkrečius sumontuotų radiatorių skaičius, t. y. ir atsakovės, ir apeliantės. Pateikti generalinio rangovo UAB „Baltic system“ broko aktai, iš kurių matyti, kad broką pašalino apeliantė. Broko šalinimo darbų įkainiai dėl laiko ir darbų specifikos dažnai net viršija be broko atliekamų darbų įkainius. Šiuo atveju atsakovė broką šalino savo lėšomis.

7.4. Apeliantė sąmoningai veikė savo naudai ir galimai planavo pasipelnyti iš teismo proceso. Apeliantė vienašališkai išrašytas (neatitinkančias darbų įkainių ir apimties) PVM sąskaitas faktūras siuntė negaliojančiais užsakovo el. pašto adresais, nors gerai žinojo kitus, galiojančius kontaktinius duomenis, nes nuolat vyko bendravimas galiojančiu el. paštu ir tel. numeriu. Teismui buvo pateiktas apeliantės ir atsakovės susirašinėjimas elektroniniais laiškais, kuris ir patvirtina šalių bendravimą. Šio bendravimo metu atsakovė nebuvo informuota apie siunčiamas sąskaitas.

7.5. Apeliantė vengė pateikti visą informaciją, nuolat pateikinėjo vienašališką informaciją, kuri neatitiko tiesos. Apeliantė prieštaravo atsakovės prašymui pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamus mokestinio laikotarpio registrus. Tik teismui įpareigojus, minėta informacija buvo gauta. Iš ją pateikusios institucijos rašto tapo aišku, kad apeliantė Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikiamuose registruose nedeklaravo savo sandorių, t. y. nenurodė 2016 m. spalio 5 d. PVM sąskaitų faktūrų Serija VIA Nr. 051016VM01 ir Nr.051016VM02.

Šalies argumentai

7.6. Apeliantės kritika teismo sprendimui ir teiginiai nėra nuoseklūs, dažnai paimti iš konteksto ir paremti asmeniniais motyvais. Teismas teisingai sprendė, kad tikslus sutarties sąlygų nustatymas nėra įmanomas, tačiau iš pateiktos informacijos galima nustatyti esmines sąlygas. Be to, teismas, įvertindamas, kad nėra rašytinės sutarties, ypatingai kruopščiai tyrė ir rinko informaciją bei papildomus įrodymus, siekdamas kiek įmanoma objektyviau įvertinti situaciją. Taigi teismas turėjo galimybę susipažinti ne tik su liudytojo E. R. pozicija ir daryti išvadas remdamasis ne vien jo parodymais.

7.7. Priešingai nei teigia apeliantė, atsakovė neteigė, kad buvo demontuota 115 vnt. radiatorių, o nurodė, kad vietoje 135 vnt. radiatorių apeliantė sumontavo tik 115 vnt., iš kurių dalis darbų atlikta su trūkumais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 102-3957). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl rangovo pagal statybos rangos sutartį atliktų darbų apimties ir užsakovo pareigos atsiskaityti su rangovu už faktiškai atliktus darbus.

10. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Atlantic Line“ ir trečiasis asmuo UAB „Baltic system“ 2016 m. balandžio 12 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 2016/04/12, pagal kurią atsakovė įsipareigojo pagal trečiojo asmens pateiktą techninį projektą ir kitą projektinę dokumentaciją savo jėgomis, rizika ir atsakomybe atlikti sutarties priede Nr. 1 nurodytus šildymo sistemos įrengimo darbus VŠĮ Kauno klinikinėje ligoninėje. Lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad turi būti sumontuoti 433 radiatoriai, vieno radiatoriaus montavimo kaina – 24,80 Eur (be PVM).

11. Atsakovė su apeliante sudarė žodinę rangos (subrangos) sutartį, pagal kurią apeliantė įsipareigojo sumontuoti 135 vnt. radiatorių, o atsakovė už tai sumokėti apeliantei po 30 Eur už kiekvieną sumontuotą radiatorių. Atsakovė 2016 m. liepos 28 d. ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. pervedė apeliantei atitinkamai 1 000 Eur ir 800 Eur, nurodydama, kad tai yra avansinis mokėjimas už darbą pagal sutartį Kauno ligoninėje. Apeliantė 2016 m. spalio 5 d. surašė Darbų perdavimo-priėmimo aktus Nr. 01/17 ir Nr. 02/17. Darbų perdavimo-priėmimo akte Nr. 01/17 nurodoma, kad 2016 m. gegužės ir birželio mėnesiais Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje, adresu Josvainių g. 2, Kaunas, atlikta darbų už 1 801,69 Eur (su PVM) (senų radiatorių demontavimas – 115 vnt.; skylių per perdangas gręžimas 5 aukštai; senos vonios pajungimas; pirmo aukšto senų stovų prijungimas). Darbų perdavimo-priėmimo akte Nr. 02/17 nurodyta, kad 2016 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesiais tame pačiame objekte atlikta darbų už 4 110 Eur (be PVM) (137 vnt. naujų radiatorių sumontavimas). 2016 m. spalio 5 d. apeliantė atsakovei taip pat išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija VIA Nr. 051016VM01, 1 801,69 Eur (su PVM) sumai, ir PVM sąskaitą faktūrą Serija VIA Nr. 051016VM02, 4 973,10 Eur (su PVM) sumai.

12. Taigi pagrindinės šalių sudarytos rangos sutarties sąlygos – darbų pobūdis, kiekis ir kaina – byloje buvo nustatytos, todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, kad, nesant rašytinės sutarties dėl statybos darbų atlikimo, nėra galimybės tiksliai nustatyti sudarytos sutarties sąlygų, nepaneigia to, kad faktiškai pagrindinių sutarties sąlygų turinį teismas tyrė – kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, remdamasis kitais byloje surinktais įrodymais.

13. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, nustatydamas apeliantės faktiškai atliktų darbų kiekį, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad už atliktus darbus su apeliante buvo atsiskaityta.

14. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek atsiliepime į ieškinį, tiek pareikštame priešieškinyje atsakovė pripažino, kad apeliantė faktiškai sumontavo 115 vnt. naujų radiatorių. Taigi, remdamasis CPK 182 straipsnio 5 punktu, teismas turėjo pagrindą konstatuoti kaip nustatytą aplinkybę, kad apeliantės sumontuotų radiatorių kiekis mažiausiai yra 115 vnt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent šį sumontuotų radiatorių kiekį (o ne liudytojo parodytą 30-35 vnt.) labiausiai atitiko ir atsakovės priešieškinyje nurodyta 6 847,03 Eur nuostolių suma, kurią atsakovė, kaip teigė, patyrė šalindama apeliantės netinkamai atliktų darbų trūkumus. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nurodyti motyvai, kad apeliantės įmonėje dirbo tik du darbuotojai, kad liudytojas parodė buvus sumontuota apie 30-35 vnt. radiatorių ir kad apeliantė pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą nedeklaravo ginčo PVM sąskaitų faktūrų, yra netinkami atmesti ieškinį.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, t. y. atsakovės pripažintų faktų apie apeliantės atliktą darbų kiekį, liudytojų ryšį su abiem šalimis, jų ankstesnius santykius (nesutarimus) su darbdaviu, nei apeliantės darbuotojų skaičius, nei liudytojų parodymai neįgyja esminės teisinės reikšmės nustatant apeliantės atliktų darbų apimtį. Juo labiau su nagrinėjamu ginču nėra tiesiogiai susijusi pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė apie apeliantės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų deklaravimą, nes pastaroji aplinkybė pirmiausia yra teisiškai reikšminga vertinant apeliantės mokestinių, o ne sutartinių prievolių tinkamą vykdymą.

Žemesnės instancijos teismas

16. 2016 m. spalio 15 d. Darbų perdavimo-priėmimo akte Nr. 02/17 apeliantė nurodė sumontavusi 137 vnt. radiatorių, atsakovė, kaip minėta, pripažino 115 vnt. radiatorių sumontavimą. Atsižvelgdamas į tai, kad daugiau įrodymų, patvirtinančių didesnio kiekio radiatorių sumontavimą, kurį būtų atlikusi būtent apeliantė, byloje nėra, teismas sprendžia, kad yra pagrindas apeliantės ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti apeliantei iš atsakovės atlyginimą už 115 vnt. radiatorių sumontavimą. Nors apeliantė teigia, kad jos išrašyti darbų perdavimo-priėmimo aktai turi CK 6.694 straipsnio 4 dalyje numatytų vienašališkai rangovo pasirašytų aktų teisinę galią, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti, nes apeliantė neįrodė, kad pati būtų tinkamai laikiusis tokių aktų pasirašymo tvarkos – nepateikė įrodymų, kad būtų šiuos aktus įteikusi atsakovei šalims įprasta bendravimo tvarka, ir, kaip nustato CK 6.694 straipsnio 4 dalis, aktuose nepažymėjo atsakovės atsisakymo pasirašyti aktus fakto, t. y. kad tai yra vienašališkai pasirašomi darbų perdavimo-priėmimo aktai.

17. Kaip minėta, byloje buvo nustatyta, kad šalys susitarė dėl 135 vnt. radiatorių sumontavimo už 30 Eur už kiekvieną sumontuotą radiatorių. Šalys skirtingai aiškino sutartą darbų kainą – apeliantė pateiktuose PVM sąskaitose faktūrose ir darbų perdavimo-priėmimo aktuose atskirai skaičiavo radiatorių montavimo kainą (kurią, be kita ko, nurodė be PVM) ir kitus darbus tokius kaip senų radiatorių demontavimą, skylių gręžimą, grindų štrabavimo darbus ir kt. (darbai, nurodyti Darbų perdavimo-priėmimo akte Nr. 01/17), o atsakovė tvirtino, kad šalių sutarta bendra ir galutinė kaina yra 30 Eur, įskaitant PVM, už vieno radiatoriaus montavimą.

18. Nesant šalių rašytinio susitarimo dėl darbų apimties ir kainos, įrodinėjimas, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tampa apsunkintas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus, ypač kai šalių pozicijos skiriasi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-219/2019 ir joje nurodytą teismų praktiką).

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatant šalių sudarytos sutarties kainą teisinę reikšmę nagrinėjamu atveju turi atitinkamos atsakovės ir trečiojo asmens „Baltic system“ pasirašytos sutarties nuostatos, nes, kaip teisingai teigė atsakovė, verslo logikos neatitiktų situacija, jeigu atsakovė su apeliante būtų sutarusi dėl didesnės darbų kainos, nei jai įsipareigojo sumokėti jos užsakovė. Pastarojoje sutartyje (lokalinėje sąmatoje) buvo numatyti šiai bylai aktualūs radiatorių montavimo darbai, kurių kaina – 24,80 Eur be PVM už 1 radiatorių (el. b. 2 t., b. l. 116). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šalys, kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas, susitarė dėl bendros 30 Eur (įskaitant PVM) kainos už vieno radiatoriaus sumontavimą, kuri apima ir visus kitus radiatorių sumontavimui būtinus ir su juo susijusius darbus (senų radiatorių demontavimą, skylių gręžimą ir t. t.).

20. Taigi už 115 vnt. radiatorių sumontavimą apeliantei priklauso 3 450 Eur atlyginimas (115 x 30 Eur = 3 450 Eur). Byloje nustatyta, kad atsakovė apeliantei buvo sumokėjusi 1 800 Eur avansą, todėl apeliantei iš atsakovės priteisiama 1 650 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

21. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

22. Apeliantė pirmosios instancijos teisme patyrė 3 153 Eur bylinėjimosi išlaidų: 112 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio ir 3 041 Eur išlaidų advokato padėjėjo ir advokato pagalbai apmokėti (el. b. 1 t., b. l. 150-159; 2 t., b. l. 185-193; 3 t., b. l. 54-58, 72-74, 94-96). Teismas, įvertinęs teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus maksimalius dydžius (Rekomendacijų 5, 8.19 punktai), bylos sudėtingumą, analogiškas atsakovės patirtas išlaidas (75 Eur už pasirengimą ir atstovavimą viename teismo posėdyje), sumažina apeliantės išlaidų advokato padėjėjo pagalbai, susijusiai su atstovavimu teisme, sumą nuo 1 355,20 Eur iki 600 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis) ir sprendžia, kad pagrįsta apeliantės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 2 285,80 Eur.

23. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 829 Eur bylinėjimosi išlaidų: 154 Eur už priešieškinį sumokėto žyminio mokesčio ir 675 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 152-165; 3 t. b. l. 86-93).

24. Trečiasis asmuo atsakovės pusėje UAB „Baltic system“ patyrė 532,40 Eur teisinės pagalbos išlaidų (2 t., 145-151).

25. Apeliantės ieškinys patenkintas 33 proc., o atsakovės priešieškinis atmestas, atitinkamai apeliantės naudai išspręsta 72 proc. bylos reikalavimų ((8 497,03 Eur x 100 proc.) / 11 820,13 Eur = 72 proc.), o atsakovės naudai – 28 proc. ((3 323,10 Eur x 100 proc.) / 11 820,13 Eur = 28 proc.).

26. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Taigi proporcingai patenkintų ir atmestų šalių reikalavimų daliai apeliantei iš atsakovės priteisiama 1 726,42 Eur bylinėjimosi išlaidų ((2 397,80 Eur x 72 proc.) / 100 proc. = 1 726,42 Eur), atsakovei iš apeliantės – 232,12 Eur bylinėjimosi išlaidų ((829 Eur x 28 proc.). / 100 proc. = 232,12 Eur), o trečiajam asmeniui iš apeliantės – 149 Eur bylinėjimosi išlaidų ((532,40 Eur x 28 proc.). / 100 proc. = 149 Eur). Įskaičius abiem šalims priteistas bylinėjimosi išlaidas, apeliantei iš atsakovės priteisiama iš viso 1 494,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

27. Iš atsakovės valstybės naudai priteisiama 6,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

28. Apeliantei tenkanti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dalis (2,50 Eur) yra mažesnė už teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. Nr. 1R-261/1K-335 įsakymu, pakeistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), todėl nepriteisiamos.

29. Apeliacinės instancijos teisme apeliantė patyrė 717 Eur bylinėjimosi išlaidų: 112 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio ir 605 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (33 proc.), apeliantei iš atsakovės priteisiama 236,61 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą pakeisti – priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Vladingsta“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Atlantic Line“ 1 650 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt eurų) skolos ir 6 proc. metinių palūkanų už priteistą 1 650 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. spalio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 494,30 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt keturis eurus, 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „Vladingsta“ trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Baltic system“ 149 Eur (šimtą keturiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Atlantic Line“ valstybės naudai 6,44 Eur (šešis eurus, 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Vladingsta“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Atlantic Line“ 236,61 Eur (du šimtus trisdešimt šešis eurus, 61 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos Vilija MikuckienėAsta PikelienėLaima Ribokaitė