- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-01-16
- Bylos Nr.
- 1-190-716/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-00880-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Nukentėjusysis
- V. L.
- Kaltinamasis
- L. B.
- Kategorijos
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant V. M., dalyvaujant prokurorui G. M., gynėjui advokatui S. K., nukentėjusiajam V. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. B. pažeidė viešąją tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. jis 2011-04-26, apie 19.00 val. viešoje vietoje, prie parduotuvės „Iki“, Žemynos g. 2, Vilniuje, pašalinių asmenų akivaizdoje, iš chuliganiškų paskatų priėjo prie V. L. ir pareikalavo jam duoti alaus, po ko pagriebė už alaus butelio, tačiau V. L. nedavus alaus nukentėjusįjį griebė už švarko ir pargriovė ant žemės, spardė kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva nugaroje, odos nubrozdinimais kairiajame kelyje, dešinės plaštakos 1-o delnakaulio bei krūtinės ląstos kairės pusės 9-to šonkaulio lūžiais bei tokiu būdu nepadoriu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų padarė V. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
L. B. teisme kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad Pašilaičiuose sutiko dvi iš matymo pažįstamas merginas. Paėmė šampano, sau pasiėmė degtinės ir visi nuėjo link Justiniškių. Sėdėjo, rūkė, šnekėjo, alų gurkšnojo. Pamatęs pasikvietė kaimyną. Pas jį alaus nematė, jo nereikalavo. Įvyko konfliktas, jis gavo į nosį, jam pradėjo bėgti kraujas, todėl davė atgal. Po to juos išskyrė Dainius, sakė eiti namo. Jis taip ir padarė. Ten nebuvo muštynių, spardymų. Keletas smūgių buvo. Nepamena, ar griebė už švarko nukentėjusįjį. Konfliktas įvyko dėl merginų, nukentėjusysis bandė merginą apkabinti. Keletą kartų kojom buvo suduota. Butelį degtinės jis nusinešė namo, o merginos pamatė įvykį ir visos išsibėgiojo. Butelio degtinės nebuvo išgėręs, degtinės su merginomis nepradėjo gerti.
Nukentėjusysis V. L. teisme parodė, kad išėjęs iš krautuvės prisėdo parūkyti ant atraminės sienos. Ten sėdėjo keturios merginos. B. tuo metu ten visiškai nebuvo. Jis sėdėjo iš vienos pusės, o B. atėjo iš kitos pusės ir pradėjo čiupinėti tas merginas, kurios pradėjo klykti. Jis pasakė, kad taip nedaroma. B. akys buvo raudonos, jis buvo tarsi sužvėrėjęs, pasakė duoti alaus, griebė už butelio, jį išplėšė. T. B. sugriebė jį už džinsinio švarko ir pastūmė. Jis nukrito prie sienos, jį gulintį B. daužė, smogė į koją ir per šonus, spyrė kokius 6 kartus. B. jį daužė dėl jo išsakytos pastabos ir dėl butelio. Jokių gėrimų B. neturėjo. Jis garsiai rėkė. Atbėgo žemo ūgio žmogus. Šis jį pakėlė, uždėjo kepurę ir bandė ginti, o B. dar norėjo muštis. Merginos niekur neišsilakstė, o buvo iki pat konflikto galo. Jis pasiėmė alaus butelį ir ėjo link namų, B. bandė jį vytis, tačiau apgynęs žmogus šiam neleido eiti toliau. Jis nuėjo į namus. Pusę dvylikos vakare prasidėjo dideli skausmai, buvo iškviesta greitoji pagalba, jam suleido nuskausminamuosius, į ligoninę jis nevažiavo. Ryte vėl prasidėjo skausmai. Dukra jam padėjo apsirengti ir jiedu nuėjo į policijos nuovadą, ten policijos pareigūnai L. iškvietė greitąją pagalbą, kuri jį nuvežė į Lazdynų ligoninę. Ten padarė rentgeną, buvo lūžęs šonkaulis ir dešinės rankos nykštys. Užgipsavo ir L. iš ligoninės išvažiavo. Vėliau pasidarė abdukciją.
Savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu V. L. tvirtino įvykio vietoje, kas užfiksuota parodymų patikrinimo vietojo protokole (b. l. 11-17).
Liudytoja G. V. teisme parodė, kad balandžio 26 grįžo iš sodo. Tėvas sakė, kad buvo nuėjęs į parduotuvę alaus nusipirkti, atsisėdo prie parduotuvės parūkyti ir ten incidentas įvyko su kaimynu L. B.. Tėvą sumušė. Sakė, kad nuo bordiūro už striukės paėmęs tėvą B. nutraukė, kojom spardė. Gipsas buvo. Jis nuėjo į Pašilaičių nuovadą ir ten parašė pareiškimą. Iš ten buvo nuvežtas į ligoninę, uždėtas gipsas. 26 dieną ji pati kvietė greitąją. Iš karto nepastebėjo sužalojimų. Tėvas atsigulė, pagulėjo, pradėjo aimanuoti, tada ji iškvietė greitąją.
Liudytojas D. M. teisme parodė, kad lauke vedžiojo šunį. Eidamas namo pamatė kompaniją, kurioje kaimynas Bingeklus ir kitas asmuo kažką aiškinosi, šalia buvo merginos. Tuo metu nukentėjusysis sudavė vieną smūgį B. į nosį. Šis prarado orientaciją, iš nosies B. bėgo kraujas. Jis priėjęs paėmė B. ir jį nuvedė namo. Nukentėjusysis ir merginos liko įvykio vietoje. Alkoholio jis niekur nematė.
Iš specialisto išvados matyti V. L. nustatyti sužalojimai: poodinė kraujosruva nugaroje, odos nubrozdinimas kairiajame kelyje, dešinės plaštakos I-mo delnakaulio bei krūtinės ląstos kairės pusės IX-o šonkaulio lūžiai; sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku (2011-04-26), sužalojimai dėl dešinės plaštakos I-mo delnakaulio bei krūtinės ląstos kairės pusės IX-o šonkaulio lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu; sužalojimai galėjo būti padaryti smūginiais kietų bukų daiktų poveikiais (b. l. 28-29)
Iš akistatos protokolo matyti, kad L. B. ir V. L. kiekvienas tvirtino savo duotus parodymus apie konfliktą įvykio metu (b. l. 51-53).
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad L. B. viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, iš chuliganiškų paskatų sukonfliktavo su V. L., kurį pargriovė ant žemės, spardė kojomis ir taip padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamasis L. B. iš esmės neneigė įvykio aplinkybių, tačiau neigė kaltę ir nurodė, kad konfliktą išprovokavo V. L., sudavė jam smūgį į nosį. Tokią kaltinamojo poziciją paneigia įrodymų visuma, kurią teismas kruopščiai įvertino įrodymus siedamas vieną su kitais. Nukentėjusysis vienodai tyrimo metu ir teisme nurodė, kad žodinį konfliktą pradėjo L. B., kuris pirmasis panaudojo ir fizinį smurtą. Tokius nukentėjusiojo parodymus atitinka ir teisme apklausto liudytojo D. M. parodymai apie tai, kad jis matė V. L. suduodant smūgį L. B., po ko jis L. B. palydėjo namo. Be to, nukentėjusiojo parodymus atitinka liudytojos G. V. parodymai bei specialistų išvada, kurioje diagnozuoti V. L. kūno sužalojimai. Dėl šios priežasties teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais apie konfliktą ir jo atžvilgiu pavartotą fizinį smurtą, kuriuos pripažįsta pakankamais faktinėms aplinkybėms atskleisti. Minėtų įrodymų visuma patvirtina L. B. neteisėtus veiksmus jo kaltę, kuriai vėlesni V. L. veiksmai suduodant smūgį į nosį neturi lemiamos reikšmės.
L. B. objektyviai atlikti veiksmai, sukeltos pasekmės ir objektai, į kuriuos buvo kėsinamasi nusikalstamais veiksmais, įrodo jo tyčią ir chuliganiškas paskatas, kurios pasireiškė elementarių elgesio taisyklių ir visuomenėje priimtų bendravimo dėsnių paniekinimu. L. B. viešoje vietoje, matant svetimiems asmenims įžūliai, t. y. naudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ką įrodo priverstinis kitų asmenų įsikišimas, nutrauktas normalus žmonių bendravimas. Įvertinus šias L. B. veiksmų kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes jo veika teisingai kvalifikuota kaip ideali nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų) ir 284 straipsnio 1 dalyje (viešos tvarkos pažeidimas), sutaptis.
Remiantis baudžiamojoje byloje pateiktomis gydymo įstaigų pažymomis ir specialisto išvada (b. l. 86) L. B. yra pakaltinamas, todėl būdamas įstatymo numatyto amžiaus jis pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Motyvuojamoji dalis
L. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis savo veiksmais atlygino dalį padarytos žalos (b. l. 41). L. B. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas neturi pagrindo kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę pripažinti tai, kad L. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes objektyviais duomenimis jo apsvaigimo laipsnis įvykio metu nenustatytas.
Spręsdamas L. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nenustatė. Skiriant bausmę L. B. už padarytas nusikalstamas veikas teismas atsižvelgia į jų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę. L. B. ne pirmą kartą, tačiau teistumui išnykus (b. l. 61-62) padarė tyčines nusikalstamas veikas, viena kurių priskiriama nesunkių, kita apysunkių nusikaltimų kategorijai, jis išsituokęs, dirbantis, praeityje baustas už administracinės teisės pažeidimus, tačiau įvykio metu galiojančių nuobaudų neturėjo (b. l. 68-72). Įvertinus tai ir siekdamas tinkamai įgyvendinti bausmės tikslus teismas L. B. skiria įstatymo sankcijose numatytas bausmes, žemiau jų vidurkio.
Kartu teismas įvertina tai, kad L. B. teisme apgailestavo dėl įvykio, atsiprašė nukentėjusiojo ir sutiko atlyginti dalį žalos, dirba, nusikalstamas veikas padarė teistumui išnykus ir pažadėjo nebenusikalsti. Visa tai leidžia pagrįstai manyti, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo, todėl teismas L. B. taiko bausmės vykdymo atidėjimą su įpareigojimais ir baudžiamojo poveikio priemone, kurių turinys verstų tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį.
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė kaip tinkamai realizuojanti jos tikslus iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti įvertinus įstatymo numatytą galimybę nuosprendžio apskundimui apeliacine tvarka.
Nukentėjusysis V. L. byloje pareiškė 13 000 Lt civilinį ieškinį (b. l. 30). Teisme V. L. nurodė, kad prašo 10 000 litų turtinės žalos atlyginimo ir 3 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 str. 2 d. numato, kad suluošinus ar kitaip sužalojus fizinį asmenį už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Įvertinęs šias nuostatas teismas pripažįsta, kad V. L. reikalavimas yra teisėtas.
Spręsdamas civilinio ieškinio reikalavimą dėl 10 000 Lt turtinės žalos atlyginimo už negautas pajamas teismas įvertina tai, kad įstatymai leidžia reikalauti tik faktiškai patirtų, o ne numanomų ar nuspėjamų nuostolių atlyginimo. Įvykio metu nukentėjusysis V. L. buvo nedirbantis, jo prašoma atlyginti žala kaip negautos pajamos nėra byloje įrodyta, pagrįsta tik prielaidomis, todėl tenkinti tokio reikalavimo teismas neturi pagrindo.
Spręsdamas civilinio ieškinio reikalavimą dėl 3 000 litų neturtinės žalos atlyginimo teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatas, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. Specialistų nustatyti kūno sužalojimai, taikytas gydymas, nukentėjusiojo ir liudytojos G. V. parodymai patvirtina, kad V. L. dėl sukeltų pasekmių jo sveikatai patyrė fizinį skausmą, įprasto gyvenimo būdo nepatogumus, nedarbingumą ir diskomfortą dėl to. Dėl šios priežasties teismas pripažįsta, kad nukentėjusiojo pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgia į L. B. nusikalstama veika sukeltas pasekmes nukentėjusiajam, kurios kvalifikuotos kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, į L. B. kaltės rūšį ir formą, abiejų šalių turtinę padėtį, į nenustatytą padarytos turtinės žalos dydį, L. B. sutikimą atlyginti dalį padarytos žalos, paties nukentėjusiojo veiksmus įvykio metu. Tokiu būdu atsižvelgiant į nukentėjusiojo nurodytą neturtinės žalos turinį, kitas jau minėtas ir reikšmingas aplinkybes, taip pat įvertinus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkina iš dalies priteisiant nukentėjusiajam 2000 litų sumą.
Byloje Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 191,17 litų turtinės žalos atlyginimo (b. l. 34-36). Prašomą žalos dydį L. B. atlyginimo iki bylos išnagrinėjimo teisme (b. l. 41), todėl pradėtas šio civilinio ieškinio procesas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu nutrauktinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str.
nusprendė:
L. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir skirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.
L. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skirti 30 (trisdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu galutinę bausmę L. B. paskirti terminuotą laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. 2 d. bausmės vykdymą atidėti 1 m. 3 mėn. (vieneriems metams ir trims mėnesiams), įpareigojant L. B. per visą tą laiką dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, taip pat be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d., 71 str., 75 str. 2 d. L. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (septynių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – ją sumokant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Iš L. B. V. L. priteisti 2000 (du tūkstančius) litų neturtinės žalos atlyginimą.
Nutraukti Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teritorinė ligonių kasos pradėtą civilinio ieškinio procesą dėl 191,17 litų turtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.