- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-11-25
- Bylos Nr.
- 2A-1004-275/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Dalia Kačinskienė, Petras Jaržemskis
- Atsakovas
- I. G., S. B., L. B., R. K., D. K., Alytaus apskrities viršininko administracijai, D. K.-S.
- Trečiasis asmuo
- M. P., S. P., K. T., V. L., Trakų rajono notarų biuro
- Kategorijos
- 21.4.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas Procesinio sprendimo kategorija 21.4.2.1.; 30.4.1.;
30.5.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
2009 m. lapkričio 25 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų I. G., S. B., L. B., R. K., D. K. bei trečiųjų asmenų M. P. ir S. P. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Alytaus apskrities viršininko administracijai, I. G., S. B., L. B., R. K., D. K.–S. ir tretiesiems asmenims M. P., S. P., K. T., V. L., Trakų rajono notarų biuro notarėms D. M. U. ir D. B., Vilniaus miesto 33-ojo notarų biuro notarei T. J. N., S. T. ir V. T. dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimų dalyje ir po to sudarytų sandorių dalyje panaikinimo ir pagal atsakovų I. G., S. B., L. B., R. K., D. K.-S. priešieškinį Alytaus apskrities viršininko administracijai ir Varėnos rajono savivaldybei bei tretiesiems asmenims M. P., S. P., K. T., V. L., Trakų rajono notarų biuro notarėms D. M. U. ir D. B., Vilniaus miesto 33-ojo notarų biuro notarei T. J. N. dėl Varėnos rajono Jakėnų apylinkės tarybos sprendimo, Varėnos rajono valdybos potvarkio, statybos leidimo, statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999-01-28 sprendimus, kuriais K. T., E. T., J. K., S. P., M. P. ir B. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį namų valdos žemės, dalyje dėl 0,50 ha ploto V. L. persidengiančio namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė panaikinti 1999-07-07 paveldėjimo teisės liudijimą, kuriuo I. G. paveldėjo žemės sklypo 1778/3977 dalį po B. B. mirties, 1999-08-19 žemės sklypo 421/3977 dalies pirkimo-pardavimo sutartį, kuria K. T. perleido žemę S. B., 1999-09-22 žemės sklypo ½ dalies nuo 1778/3977 dalies pirkimo-pardavimo sutartį, kuria I. G. perleido žemę S. B. ir L. B. bei 2006-07-10 žemės sklypo 500/3977 dalies dovanojimo sutartį, kuria J. K. padovanojo žemę R. B. ir D. B. Nurodė, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999-01-28 sprendimais K. T., E. T., J. K., S. P., M. P. ir B. B. bendrosios nuosavybės teise atkurtos nuosavybės teisės į 39,77 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini). 2006-05-15 Alytaus apskrities viršininko administracijoje buvo gautas I. G. skundas, kuriuo ji nurodė, kad atstatant nuosavybę į žemę ir atliekant matavimus, namų valdos žemės sklypas nebuvo įtrauktas ir žemė po pastatais nebuvo atstatyta nuosavybė, o namų valda išskirta ir padarius klaidą įvardinta A. B. vardu. Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2006-06-14 įsakymu Nr. 22 buvo sudaryta komisija I. G. skunde nurodytų faktų tyrimui. 2006-07-03 komisija nustatė, kad minėti Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimai yra priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, kadangi pretendentams projektuojant grąžinamą natūra žemės sklypą nebuvo suformuotas namų valdos žemės sklypas, kuriame stovi I. G. ir K. T. nuosavybės teise priklausantys pastatai. 2007-03-28 Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus specialistai bei Žilinų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius vietoje pakartotinai išnagrinėjo nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą (plane Nr. 14), esantį (duomenys neskelbtini), teisėtumą. Tyrimo metu nustatyta, kad I. G. bei K. T. bendrosios nuosavybės teise valdomi pastatai yra žemėje, kuri nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiame žemės sklypo Nr. 14 plane yra įvardinta A. B. vardu. 1991-05-26 A. B. tuometinei Varėnos rajono Jakėnų apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą parduoti jai 0,50 ha žemės sklypą, kurį užima privačių namų valda, esanti (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono valdybos 1992-08-06 potvarkiu Nr. 495-v „Dėl esamų privačių namų valdų pardavimo“, A. B. parduotas 0,50 ha ploto namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) 1999-07-07 buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P38/99-0262, kuria A. B. buvo parduotas 0,50 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) 1999-07-30 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 7-6192V pagrindu minėtas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso V. L. Iš VĮ „Registrų centras“ 2006-04-26 raštu Nr. (7.2./1147)s-3175 pateiktų duomenų matyti, kad žemės sklypas į kadastro žemėlapį neįbraižytas. Alytaus apskrities viršininko administracija kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiu Varėnos rajono valdybos 1992-08-06 potvarkio Nr. 495-v 103 punktą, kuriuo A. B. (duomenys neskelbtini) leidžiama parduoti privatinėn nuosavybėn 0,50 ha privačių namų valdą ir pripažinti negaliojančia 1999-07-07 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria Alytaus apskrities viršininko administracija pardavė, o A. B. pirko 0,50 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). 2004-04-08 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10-04/2004 Alytaus apskrities viršininko administracijos ieškinys buvo atmestas. Minėtu teismo sprendimu buvo pripažinta, kad po A. B. mirties, jos turtą - žemės sklypą paveldėjo V. L., kuris yra sąžiningas įgijėjas. Toks apylinkės teismo sprendimas buvo skųstas, tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka, tačiau nei Vilniaus apygardos teismo, nei Lietuvos Aukščiausiasis Teismo nutartimis nebuvo pakeistas ir yra įsiteisėjęs. Remiantis nuosavybės teisių į buvusio savininko A. T. valdytą žemę atkūrimo byloje esančiais dokumentais, 0,50 ha ploto namų valdos žemės sklypo privatizavimo dokumentais, 0,50 ha ploto žemės sklypo planu, VĮ „Registrų centras“ pateiktais duomenimis darytina išvada, kad V. L. nuosavybės teise priklausantys pastatai yra K. T., E. T., J. K., S. P., M. P. ir B. B. bendrosios nuosavybės teise atkurtame žemės sklype. Nepažymėjus Žilinų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte greta I. G. ir K. T. namų valdos buvusios A. B. (šiuo metu V. L.) namų valdos, Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999-01-28 sprendimai buvo priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir dėl to jie naikintini dalyje. Taip pat naikintini po Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999-01-28 sprendimų priėmimo sudaryti sandoriai, perleidžiant žemės sklypo dalis.
Atsiliepimas
Atsakovai I. G., S. B., L. B., R. K., D. K.-S., pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei pripažinti Varėnos rajono Jakėnų apylinkės tarybos 1992-02-18 sprendimą, kuriuo A. B. buvo skirtas 0,21 ha žemės sklypas gyvenamojo namo statybai negaliojančiu. Taip pat pripažinti negaliojančiais 1992-08-06 Varėnos rajono valdybos potvarkio Nr. 495-v „Dėl esamų privačių namų valdų pardavimo“ 3 priedo 103 punktą, kuriuo A. B. buvo leista įsigyti 0,50 ha namų valdos sklypą, 1999-07-07 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią A. B. buvo parduotas 0,50 ha žemės sklypas, A. B. Varėnos rajono statybos inspekcijos 1992-06-12 išduotą leidimą statytis gyvenamąjį namą ir kitus ūkinius pastatus, 1992-08-05 medinio gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti aktą, 1999-07-30 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą išduotą V. L. dalyje dėl gyvenamojo namo, kitos paskirties šulinio, pagalbinių ūkinių pastatų ir žemės sklypo. Atsakovai taip pat prašė įpareigoti V. L. nugriauti gyvenamąjį namą, kitos paskirties šulinį, pagalbinius ūkinius pastatus, ir sutvarkyti statybvietę. Nurodo, kad Varėnos rajono Jakėnų apylinkės tarybos 1992-02-18 sprendimas išskirti 0,21 ha žemės sklypą gyvenamojo namo statybai A. B. ir 1992-06-12 Varėnos rajono statybos inspekcija išduotas leidimas Nr. 3123-85 A. B. statytis gyvenamąjį namą ir kitus ūkinius pastatus (duomenys neskelbtini), turi būti pripažinti negaliojančiais, kaip prieštaraujantys 1991-06-18 įstatymui dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų. Šis įstatymas, nustatęs nuosavybės teisių atstatymo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę žemę susigrąžinti natūra. Tuo tarpu negrąžinti žemės natūra buvo galima tik esant atitinkamoms valstybės ar visuomenės reikmėms - valstybės išperkama žemė. Ginčijamu Jakėnų apylinkės tarybos 1992-02-18 sprendimu buvo išskirta A. B. 0,21 ha žemės sklypas gyvenamojo namo statybai, į kurį dar 1991-10-10 buvo paduotas B. B. prašymas, o 1992-01-30 ir Z. B. prašymas atstatyti nuosavybės teises. Tokiu būdu, išskiriant A. B. žemės sklypą, į kurį nuosavybės teises siekė atkurti B. B. ir Z. B. bei tokią valią išreiškė 1991-10-10 ir 1992-01-30, t.y. anksčiau nei buvo priimti ginčijami sprendimai, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos įstatyme ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” užfiksuotas žemės sugrąžinimo buvusiems savininkams natūra principas. Kadangi kiti sprendimai buvo priimti neteisėto pirminio sprendimo pagrindu, todėl jie yra naikinti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2009-05-07 sprendimu ieškovo ieškinį patenkino, priešieškinį byloje išskyrė į atskirą bylą ir priešieškinio nagrinėjimą sustabdė iki įsiteisės sprendimas šioje byloje. Teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu padarė išvadą, kad vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procesą buvo padaryta įstatymų, tai - Piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 2 d., 12 str. 1 d. 2 p., Žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. 16 p., 9 str. 2 d., bei Vyriausybės nutarimų pažeidimai, kadangi 1999-01-28 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimais K. T., E. T., J. K. S. P., M. P. ir B. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį namų valdos žemės, kurioje tuo metu stovėjo A. B., o nuo 1999-07-30 trečiajam asmeniui V. L. nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais. Vyriausybės 1991-10-12 nutarimo Nr. 432 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ 2 p. numatė, kad vykdant žemės reformą, žemė suteikiama ne tik buvusiems žemės savininkams (paveldėtojams), bet ir asmenims - privačių namų valdoms, esamai namų valdai pagal faktiškai užimamą plotą, bet ne daugiau kaip 2 ha ir kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose būtina nustatyti nuosavybėn perduodamus ar valstybės išperkamus žemės sklypus. Tokiu būdu pažeidus imperatyvius įstatymų ir Vyriausybės nutarimų reikalavimus buvo pažeistos ir trečiojo asmens V. L. teisės turėti namų valdos žemės sklypą prie jam priklausančio gyvenamojo namo. Teismas nustatė, kad V. L. suformuotas 0,50 ha namų valdos žemės sklypas neviršija nustatyto maksimalaus 2 ha ploto, yra išsidėstęs gyvenamojo namo, ūkinių statinių užimamose ribose. Sklypas natūroje apima iš seniau naudotą namų valdos žemės sklypą, jame nėra padaryta nepagrįstų išplėtimų. Teismas konstatavo, kad, patenkinus ieškinį, atsakovų nuosavybės teisės į žemę būtų išsaugotos suteikiant jiems kitoje vietoje ekvivalentišką žemės sklypą valstybės išperkamam žemės sklypui ar išmokant kompensaciją. Teismas padarė išvadą, kad Alytaus apskrities viršininko administracija 1999-01-28 sprendimais atkurdama nuosavybės teises kitiems asmenims po A. B. ir vėliau V. L. priklaususia namų valda pažeidė įstatymus. Atsakovų priešieškinyje keliami reikalavimai detaliai ir išsamiai buvo išnagrinėti 2004 m. Varėnos rajono apylinkės teisme išspręstoje byloje. Nors apylinkės teismo sprendimas buvo apskųstas, tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka, tačiau nei Vilniaus apygardos teismas, nei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimo nepakeitė. Teismas pripažino, kad santykius nuosavybės teisės atkūrimo procese tikslinga laikyti viešuoju interesu, nes tai liečia ne tik konkrečius asmenis, bet ir formuoja visuomenės bendrąją nuomonę. Šiuo atveju nustačius, kad Alytaus apskrities viršininko administracija priėmė neteisėtus sprendimus, pažeisdama įstatymus, t.y. valstybės institucijos priimti aktai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra viešasis interesas. Tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis. Neteisėtu aktu pažeidžiamos kito fizinio asmens teisės ir teisėti interesai, todėl ginant viešąjį interesą, kartu ginamas ir privatus interesas.
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovai I. G., S. B., L. B., R. K., D. K. bei tretieji asmenys M. P. ir S. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2009-05-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, o atsakovų priešieškinį tenkinti pilnai. Nurodo, kad šiuo atveju, žemės sklypas, į kurį nuosavybės teisę siekė atkurti B. B. ir Z. B., buvo išskirtas gyvenamojo namo statybai A. B., kas patvirtina, jog sklypas (duomenys neskelbtini), nebuvo reikalingas valstybės reikmėms, nebuvo numatytas išpirkti (valstybės išperkama žemė), nes buvo panaudotas individualiai statybai, todėl jo likimas negalėjo būti išspręstas neišnagrinėjus pretendentų į šį žemės sklypą prašymų pagrįstumo. Įstatymas dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų nustatė nuosavybės teisių atstatymo tvarką ir sąlygas, kuris pabrėžė pirmenybę žemę susigrąžinti natūra. Tuo tarpu negrąžinti žemės natūra buvo galima tik esant atitinkamoms valstybės ar visuomenės reikmėms - valstybės išperkama žemė. Ginčijamu Jakėnų apylinkės tarybos 1992-02-18 sprendimu buvo išskirta A. B. 0,21 ha žemės sklypas gyvenamojo namo statybai, į kurį dar 1991-10-10 buvo paduotas B. B. prašymas, o 1992-01-30 ir Z. B. prašymas atstatyti nuosavybės teises. Tokiu būdu, išskiriant A. B. žemės sklypą, į kurį nuosavybės teises siekė atkurti B. B. ir Z. B. bei tokią valią išreiškė 1991-10-10 ir 1992-01-30, t.y. anksčiau nei buvo priimti ginčijami sprendimai, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ užfiksuotas žemės sugrąžinimo buvusiems savininkams natūra-principas. Taigi, šiuo atveju, kai į tą patį žemės sklypą pretenduoja keli asmenys ir žemės sklypas nėra valstybės išperkamas, pirmenybės teisę atkurti nuosavybės teisę turi buvęs sklypo savininkas ar asmuo, po savininko mirties įgijęs teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, t.y. atsakovai. Dėl nurodytų aplinkybių Jakėnų apylinkės taryba negalėjo išskirti žemės sklypo A. B. gyvenamajam namui statyti, į kurį jau buvo pretenduojama atkurti nuosavybės teises, o taip pat Varėnos rajono statybos inspekcija negalėjo išduoti statybos leidimo, todėl jie yra neteisėti ir naikintini. Teismas nepagrįstai atsakovų priešieškinį išskyrė į atskirą bylą ir jo nagrinėjimą sustabdė iki įsiteisės sprendimas šioje byloje. Atsakovų pareikšti priešieškiniu reikalavimai su pareikšto ieškinio reikalavimais yra betarpiškai susiję, todėl teismas privalėjo juos kartu nagrinėti tam, kad būtų galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus. Priešieškiniu apeliantai ginčijo sprendimus, kurių pagrindu buvo išskirta namų valda, o vėliau pastatyti statiniai, priimtus anksčiau negu ieškovo ginčijami sprendimai atkurti nuosavybės teises į ginčo sklypo dalį, todėl atsakovų pareikšti reikalavimai turėjo būti eilės tvarka nagrinėjami pirmiau tam, kad teismui nustačius, jog jie pagrįsti, būtų visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines normas, tokių būdų jas grubiai pažeisdamas. Būtent CPK 45 str. nustato, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris pagal ieškinį turi atsakyti, vadovaudamasis bylos koncentruotumo principu privalėjo pasiūlyti pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu atsakovu arba ieškovu. Šiuo atveju, teismas tokią išvadą padarė jau išnagrinėjus byla ir priimdamas sprendimą, tokiu būdu pažeisdamas koncentruotumo ir dispozityvumo principus.
Atsiliepimas
Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2009-05-07 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovų ir trečiųjų asmenų apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Tretysis asmuo V. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Varėnos rajono apylinkės teismo 2009-05-07 sprendimą ir atmesti atsakovų apeliacinį skundą. Taip pat priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimo išlaidas. Nurodo, kad teisiniai santykiai tarp A. B. bei atsakovų (A. T. žemės paveldėtojų) dėl naudojimosi žemės sklypu esančiu, (duomenys neskelbtini), į kurį atkurti nuosavybės teises siekė pilietės B. B. ir Z. B., susiklostė dar iki 1992-02-18, kuomet Varėnos rajono Jakėnų apylinkės taryba priėmė sprendimą išskirti A. B. 0,21 ha žemės sklypą gyvenamojo namo statybai, bei šio sprendimo pagrindu buvo duotas leidimas individualaus namo statybai. Pagal Aukščiausiosios Tarybos 1990-07-26 nutarimą „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“ asmeniniam ūkiui suteiktais sklypais naudojasi beveik visi kaime gyvenantys asmenys. Pažymėtina, kad A. B. žemės sklype, kuris jai 1992-02-18 buvo suteiktas Varėnos rajono Jakėnų apylinkės tarybos jau iki šio sprendimo priėmimo dienos buvo pradėjusi vykdyti statybas. Šias aplinkybes patvirtina 1991-12-12 Varėnos rajono Jakėnų apylinkės Taryba priimtame savo sprendime. Priežastys dėl kurių A. B. būtent šiame žemės sklype, į kurį nuosavybės teises siekė atkurti B. B. bei Z. B., pradėjo statytis statinius yra taip pat nurodytos 1991-12-12 Varėnos rajono Jakėnų apylinkės Taryba priimtame savo sprendime. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. B. statybas pradėjo vykdyti iki to momento, kai 1991-10-10 B. B. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į A. T. turėtą žemę. Šį faktą įrodo 1991-05-10 Varėnos rajono valdybos potvarkis Nr. 123-V. 1992-02-18 Varėnos rajono Jakėnų apylinkės tarybos priimtas sprendimas išskirti A. B. 0,21 ha žemės sklypą gyvenamojo namo statybai, buvo sprendimas priimtas tęstinių teisinių santykių pasekmė. Šiuo sprendimu, o vėliau ir 1992-08-06 Varėnos rajono valdybos potvarkis Nr. 495-v „Dėl esamų privačių namų valdų pardavimo“, kuriuo leista A. B. įsigyti 0,5 ha namų valdos sklypą ir šio potvarkio pagrindu 1999-07-07 sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P38/99-0262, buvo siekiama tinkami įforminti A. B. privačios nuosavybės teise priklausiusią namų valdą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Skundas dalinai tenkintinas.
Dėl reikalavimo teisės
Ieškovė – l.e. Varėnos rajono vyriausiojo prokuroro pareigas prokurorė reikalavo panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999-01-28 d. šešis sprendimus dalyse, kurių pagrindu nuosavybės teisės į 39,77 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą buvo įregistruotos valstybės įmonėje Registrų centre 1999-07-01 (registro Nr. 38/10099) B. B., K. T. ir kitiems asmenims (b. l. 84-86, t. I). Reikalavimas pareikštas panaikinti nuosavybės teisės atsiradimo dokumentus LR CK 1.80 str. pagrindu, nenurodant, kaip turi būti taikoma restitucija, t.y. kam turi būti grąžinta 0,50 ha žemė, į kurią buvo atkurtos nuosavybės teisės ginčijamais administracijos sprendimais. Iš ieškininiame pareiškime nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad ieškovas siekia, jog būtų panaikinti dalyje Alytaus apskrities viršininko administracijos priimti sprendimai, neperduodant 0,50 ha žemės sklypo valstybės nuosavybėn, t.y. negrąžinant kitai sandorio šaliai to, ką yra gavę atsakovai pagal viršininko apskrities administracijos sprendimą, tačiau paliekant šį žemės plotą trečiajam asmeniui V. L. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad prokurorė pareiškė ieškinį gindama trečiojo asmens V. L. teisę į žemės sklypą, kurį jis paveldėjo pagal 1999-07-30 d. paveldėjimo teisės liudijimą (b.l. 53, t. I. civilinėje byloje Nr. 2-10-04/2004). Šis sklypas yra įregistruotas 1999-08-10 Nekilnojamojo turto registre savininkui V. L., sklypo kadastro Nr. 3885/0003: 9 (b.l. 54, t. I, civilinėje byloje Nr. 2-10-04/2004). Ieškovė pareiškime teismui nenurodė, kokį asmens, visuomenės, valstybės teisių ar teisėtų interesų pažeidimą gina pateikdama šį ieškinį, nenurodė, kad tokio pobūdžio intereso gynimas būtų įstatyme nustatytu atveju, kaip to reikalauja LR Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis. Tai, kad nuosavybės teisės į tą patį sklypą dalyje buvo įregistruotos pirmiausia kaip grąžinta natūra žemė B. B., K. T. ir kitiems, o vėliau kaip paveldėta namų valda V. L., leidžia daryti išvadą, kad Alytaus apskrities viršininko sprendimai nuosavybės teisių atkūrimo į šią žemę dalyje arba 1992-08-06 Varėnos rajono valdybos sprendimas parduoti žemę bei 1999-07-07 šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp Alytaus apskrities viršininko ir mirusiosios A. B., galėjo būti priimti pažeidžiant įstatymo reikalavimus, tačiau šių pažeidimų pašalinimui asmeninį interesą turi fiziniai asmenys. Pripažinus pažeidimus tiek vienu, tiek kitu atveju, ginčo sklypas liks vienos ginčo pusės nuosavybėje, todėl nėra viešojo intereso gynimu pareiškimas ieškinio vieno iš fizinių asmenų, kuris turi galimybę ir pats ginti savo teises ar interesus, naudai. V. L. yra paveldėjęs gyvenamąjį namą ir ginčo žemės sklypą, kuris buvo išskirtas A. B. gyvenamojo namo statybai ir parduotas kaip privati namų valda, o atsakovai I. G., S. B. ir kiti gina teisę į žemės, buvusios savininko A. T. ir okupacinės valdžios neteisėtai atimtos, sugrąžinimą natūra. Asmenų, kurių turtas buvo neteisėtai nusavintas, turtinių teisių ar interesų gynimas yra viešuoju interesu, tačiau šiuo atveju prokurorė, teigdama, kad pažeidimą padarė Alytaus apskrities viršininko administracija, nesant pažeidimų iš asmenų, kurie siekė nuosavybės teisių atkūrimo, pusės, gina priešingos pusės interesą, todėl jos reikalavimai, kaip pareikšti neginant viešojo intereso, atmestini LR CPK 49 str. 1 d. ir LR Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. pagrindu.
Be to, išnagrinėti iš esmės reikalavimą dėl ginčijamų Alytaus apskrities viršininko administracijos aktų teisėtumo nėra galimybės ir dėl to, kad reikalavimai yra nekonkretūs. Pirmosios instancijos teismas naikina 1999-01-28 (vienas iš sprendimų - Nr. 38-5110 yra 1999-01-29 d.) administracijos sprendimus dalyse dėl 0,50 ha, nenustatęs aplinkybės, kaip turi būti pakeisti žemės, sklypo planai, kurie yra kiekvieno iš ginčijamų sprendimų priedas (b.l. 15-20, t. I), kokioje dalyje sumažėja kiekvienam iš bendrasavininkių – K. T., E. T., J. K., S. P., M. P. ir B. B. sugrąžintos natūra žemės dalis. Ieškovas, prašydamas sumažinti bendrą žemės ar miško plotą 0,50 ha, turi nurodyti, kokiomis dalimis turi būti pakeistos dalys, įregistruotos 6 bendrasavininkiams Valstybinėje registro įmonėje ( b. l. 55-56, t. I), turėjo nurodyti atsakovais visus asmenis, kurių atžvilgiu priimtus nutarimus prašo panaikinti dalyje ir kurie bylos nagrinėjimo dienai nėra perleidę nuosavybės teisių į ginčijamą žemės sklypą. Šie ieškininio pareiškimo trūkumai turėjo būti pašalinti pirmosios instancijos teisme, tačiau darant išvadą, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės, nėra tikslinga siekti šių trūkumų pašalinimo. Kiti ieškovo reikalavimai, kai pareikšti pirmojo reikalavimo - panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimus dalyse pagrindu, taip pat vertintini kaip pareikšti neįgalioto asmens.
Dėl atsakovų priešieškinio
Apeliantų prašymas panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria priešieškinio reikalavimai išskirti į atskirą bylą ir jų nagrinėjimas sustabdytas, tenkintinas dalinai, panaikinant teismo sprendimą dalyje, kurioje bylos nagrinėjimas sustabdytas. Teismo sprendimas dalyje, kuria priešieškinys išskirtas į atskirą bylą nepagrįstas dėl to, jog teismas turėjo galimybę sutikslinti trečiojo asmens V. L. procesinę padėtį ir šioje byloje. Priešieškinyje atsakovai nepagrįstai V. L. nurodė trečiuoju asmeniu, kadangi jie reiškia reikalavimus būtent jo atžvilgiu, t.y. prašo, kad teismas įpareigotų V. L. nugriauti namą, iš reikalavimų turinio galima daryti išvadą, jog jie siekia, kad turimas V. L. 0,50 ha žemės sklypas būtų pripažintas atsakovų I. G. ir kitų nuosavybe. LR CPK 45 str. 1 d. numato galimybę teismui pakeisti atsakovą tinkamu. Aiškinant šio straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad teismas turi teisę pakeisti byloje dalyvaujantį trečiuoju asmeniu proceso dalyvį ir jį laikyti atsakovu byloje, jei to prašo reikalavimą reiškiantys proceso dalyviai. Šiuo atveju byloje esant galimybei patraukti bendraieškovu V. L., teismas turėjo pasiūlyti šalims taip pakeisti šalių procesinę padėtį, o atsakovams pateikus prašymą pakeisti V. L. procesinę padėtį ir prašant jį patraukti atsakovu, tęsti bylos nagrinėjimą pagal priešieškinį atsakovų pareikštą reikalavimą kitam atsakovui. Netaikydamas LR CPK 45 str. 1 d. nuostatų, teismas pažeidė proceso normų reikalavimus, šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, todėl panaikinus teismo sprendimą dalyje, kurioje byla išskirta į atskirą ir sustabdyta, ji duotina nagrinėjimui iš esmės tam pačiam teismui. Be to, teismas neturėjo pagrindo sustabdyti priešieškinio reikalavimo nagrinėjimo dėl to, kad ieškinio tenkinimo atveju atkristų būtinumas nagrinėti eilę priešieškinio reikalavimų. LR CPK 163 str. 1 d. 3 p. nurodyta, jog šiuo pagrindu sustabdyti bylos nagrinėjimą privaloma tuo atveju, jei bylos negalima išnagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla. Teismas turi nurodyti, kokios aplinkybės, nustatinėjamos kitoje byloje, negali būti nustatytos nagrinėjamoje, ir tik tuomet stabdyti nagrinėjimą. Priešieškiniu atsakovai siekia, kad būtų pripažinta, jog A. B. nepagrįstai buvo leista įsigyti 0,50 ha žemės, t.y. ginčija faktą, nurodytą kaip ieškinio pagrindas prokurorės ieškinyje, o būtent aplinkybę, ar ginčo žemė buvo A. B. namų valdos užimta ir kaimo vietovėje buvusia žeme, kurią pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. turėjo išpirkti valstybė, o ne grąžinti buvusiems savininkams. Atsakovams ginčijant aplinkybę, kuri prokurorės ieškinyje nurodyta kaip ieškinio pagrindas, bylos išskyrimas į atskirą nagrinėjimą kaip tik prieštarauja civilinio proceso tikslui kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių. Kadangi ir byloje pagal ieškinį buvo būtina padaryti išvadą dėl aplinkybės, ar padarytas pažeidimas teritorijų planavimo dokumentuose nepažymint I. G. ir K. T. namų valdos bei buvusios A. B. namų valdos, priešieškinio nagrinėjimas pirmiau, nei ieškinio, galėjo būti pagrįstu, nes priešieškiniu yra ginčijami anksčiau priimti sprendimai, nei ginčijami ieškiniu.
Kolegijai padarius išvadą, kad prokuroras neturi reikalavimo teisės, bylos perdavimas nagrinėjimui iš esmės priešieškinio dalyje, turint galimybę pačiam suinteresuotam asmeniui V. L. pareikšti reikalavimus atsakovams, užtikrins nuoseklų kilusių ginčų išsprendimą.
Teismo sprendimas naikintinas LR CPK 329 str. 1 d. 1 p. pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LR CPK 326 str. 1 d. 2 ir 4 p., teisėjų kolegija
nusprendė:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimą ieškinio ir su juo susijusių teismo išlaidų priteisimo dalyje panaikinti ir išspręsti iš esmės, priešieškinio dalyje, sprendimą panaikinus, bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui.
Ieškovo – l.e. Varėnos rajono vyriausiojo prokuroro pareigas ieškinį atmesti.