Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-05-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN15.-1047-806/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-05-11
Bylos Nr.
AN15.-1047-806/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00687-2018-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Pažeidėjas
M. G.
Advokatai
Vladimiras Kononov
Kategorijos
Administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-1047-806/2018
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00687-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10; 16.9.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. gegužės 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, Simonai Klimašauskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. G.,jo gynėjui advokato padėjėjui Vladimir Kononov,atstovams pagal įstatymą I. Z., D. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinių nusižengimų bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G. 2018 m. kovo 11 d., 15.31 val., Vilniuje, Jogailos g. 4, vairavo automobilį VW GOLF valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės, suteikiančios vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, pažeidė kelio ženklo Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ reikalavimus ir įvažiavo į kelio ženklo galiojimo zoną, be to, J. Lelevelio gatvėje nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 14, 16 p. bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje.

Šalies argumentai

M. G. teismo posėdyje paaiškino, kad reikėjo perstatyti automobilį. Buvo kovo 11-oji ir buvo daug mašinų, norėjo perstatyti toliau, nes nebuvo kur. Apie pietus – 13 val., buvo Jogailos g. ir išsukinėjo į Gedimino pr. Automobilį iš „C.“ nuomojosi draugė. Jis negalėjo pasiimti savo vardu, nes neturi teisių. Pradžioje buvo trise. Ta mergina, kurios automobilis yra, nuėjo draugei atiduoti knygų, ir Jogailos g., prie „Iki“, užstatė „bromą“. Skambino jai 10 minučių, bet ji nekėlė. Iš to „bromo“ norėjo išvažiuoti džipas, jis buvo keleivio vietoje, jam pasakė traukt mašiną. Galvojo pavažiuos 10-15 metrų, bet buvo kovo 11-oji ir niekur nebuvo nė mažiausio tarpelio, kur gali pastatyt. Tada galvojo, kad pavažiuos iki „Operos ir baleto“ aikštelės. Išsukinėjo iš Jogailos g. į Gedimino pr. ir nuvažiavo į „Operos ir baleto“ aikštelę. Ten pastatė automobilį. Taip ir baigėsi situacija. Policijos pareigūnų nematė. Jei ir buvo policija, tai nebuvo jokių įspėjamųjų garsinių signalų. Nematė, negirdėjo. Su minėta mergina vėliau susitiko. Ji situacijos nematė, buvo tuo metu išėjusi. Nemano, kad ji kažką galėtų pasakyt. Sutinka su pažeidimu, kad vairavo be teisių ir gailisi dėl šito, bet su pasišalinimu iš įvykio vietos – nesutinka. Kai buvo policijos komisariate, sakė pasirašyt, kad „sutinka ir gailisi“, sakė, kad tai bus kaip lengvinanti aplinkybė. Negali atsakyt, kodėl kitaip neparašė protokole.

Liudytojas V. Š. apklausiamas teisme parodė, kad įvykį kažkiek atsimena. Patruliavo su porininku vyriausiuoju patruliu D. B. ir važiuodami Gedimino pr. ties Jogailos gatve pastebėjo, kad „C.“ automobilis pažeidžia KET. Ten yra iš Jogailos gatvės vienpusis eismas, yra 301 ženklas „važiuoti draudžiama“, jis jį pažeidė ir toliau važiavo Vilniaus gatve. Kadangi buvo įvykdytas kelių eismo pažeidimas, pradėjo jį stabdyti Vilniaus gatvėje, atstumas tarp automobilių buvo iki kokių 10-ies metrų. „C.“ automobilis nestojo. Jie panaudojo mėlynos ir raudonos šviesos švyturėlius bei garsinį signalą. Automobilis įsuko į Lelevelio gatvę, apvažiavo visą aikštelę, jie iš paskos. Visą laiką buvo naudojamas garsinis signalas ir švyturėliai. Automobilis važiavo iš lėto, jie galvojo, kad jis tuoj sustos, tačiau automobilis padidino greitį, ir, kai atitrūko nuo jų, pareigūnų, (patruliavo su džipu, ten sunku kai daug automobilių), vairuotojas metė mašiną per vidurį ir tiesiog atidaręs duris išbėgo link Operos ir baleto teatro, rakteliai buvo palikti automobilyje. Automobilis užvestas paliktas viduryje kelio. Viskas buvo filmuojama, yra vaizdo registratoriaus medžiaga. Buvo du asmenys, vienas vairuotojas, o kitas keleivio pusėje, kuris pasišalino link Lelevelio gatvės. Vaikiną, esantį teismo posėdžių salėje (M. G.) bandė vytis, bet jis pabėgo, nes turėjo gan didelį atstumą. Pabėgo į kiemus už Operos ir baleto teatro. Automobilyje buvo palikta tašė, joje buvo kompiuteris, sąsiuviniai, knygos šio piliečio. Per duomenų bazę nustatė, kas jis toks. Pagal vardą pavardę buvo žmonės – vienas vilnietis, kitas iš kito miesto. Pažiūrėjo nuotrauką, ištraukė iš vaizdo registratoriaus kortelę, pažiūrėjo, ar čia jis buvo - asmuo nuotraukoje buvo tas pats. Paliko „C.“ automobilį stovėti aikštelėje, susisiekė su įmonės atstovais, automobilį užrakino. Toliau nuvyko į Antrąjį policijos komisariatą, ten per duomenų bazes nustatė minėto asmens tėvus. Paklausė motinos, ar daiktai, kuriuos, rado automobilyje, galėjo būti jos sūnaus (M. G.), jai atvažiavus į komisariatą - ji patvirtino. Parodė filmuotą medžiagą, kaip jis stato mašiną ir pabėga - ji dar kartą patvirtino, kad tai jos sūnus. Paskui, M. G., atėjęs į Kelių policiją, prisipažino. Ten ir buvo surašytas protokolas. Būsena buvo normali, ne girtas, jis su pažeidimu sutiko, buvo motina kartu, kartu pasirašė protokolą, nes jis nepilnametis, negali pasirašyti. Švyturėlius galima įjungti be garso signalo. Garsinis signalas - tai visiems girdimas garsas, jei važiuoja policijos pareigūnų mašina, gaisrinės, ta pati avarinė tarnyba. Garsiakalbį turi mašinoje. Per garsiakalbį neliepė vairuotojui sustoti, nes jis nebėgo, nebuvo tikslo kalbėti, kad sustotų. Jis buvo sustabdęs automobilį, paskui staigiai padidino greitį, paliko mašiną ir pabėgo, nebuvo prasmės kalbėti, kad sustotų, užgesintų automobilį ir t.t. Per garsiakalbį šneka, kai automobilis nestoja, ilgą kelią jį vejasi, daug kartų kartoja, kad automobilis sustotų. Šiuo atveju nebuvo prasmės to daryti, nes eismas buvo gan judrus ir vairuotojas akivaizdžiai matė ir girdėjo, kad policija važiuoja iš paskos, bet kažkodėl metė mašiną ir bėgo. Jei naudojami švyturėliai ir garsinis signalas, vairuotojas privalo sustoti. Jei yra iškvietimas, važiuoja su švyturėliais ir garsiniu signalu, neliepia kiekvienam automobiliui pasitraukti, jei laisvas kelias, bet jei mato, kad jų nepraleidžia, liepia per garsiakalbį atlaisvinti kelią.

Liudytojas D. B. apklausiamas teisme paaiškino, kad patruliavo Vilniaus miesto centre, važiavo Gedimino pr. ir pamatė kaip pilkos spalvos Volkswagen išvažiuoja iš Jogailos gatvės per „plytą“, taip pažeisdamas KET, pasuko į Vilniaus gatvę. Priartėję prie to automobilio, kadangi eismas buvo intensyvus, iš karto stabdyti automobilio negalėjo, šalia ir viešojo transporto sustojimas buvo, būtų trukdę eismui. Galvojo sustabdys automobilį truputėlį toliau. Automobilis, privažiavęs prie perėjos, pasuko į Operos ir baleto teatro stovėjimo aikštelę. Ten įvažiavęs, truputį pakilo į viršų, jis įjungė specialius šviesos ir garso signalus bei pradėjo stabdyti automobilį, o šis toliau važiavo ratu aplink aikštelę, tai sulėtindamas, tai padidindamas greitį. Greitai sustojus automobiliui, iš mašinos iššoko du vyrukai ir prasidėjo gaudynės kiemais ir viskas. Automobilyje rado kuprinę, laptopą, nusistatė duomenis, susisiekė su tėvais. Tėvai atvyko į Antrąjį policijos komisariatą, parodė vaizdo įrašą, pasiteiravo motinos, ar tai jos sūnus vairavo, ji patvirtino. Pats vaikinukas „prisidavė“ į Mėnulio gatvę, Kelių policiją. Jie atvykę surašė protokolą ir viskas. Tiksliai nepasakys, kiek laiko buvo naudojami garsiniai ir šviesos signalai, pakankamą laiką, kad vairuotojas išgirstų ir atkreiptų dėmesį, kad yra stabdomas. Naudojo švyturėlius, t.y. raudonos-mėlynos spalvos ir garso signalą, kuris ne visais atvejais būtinas, jei vairuotojas per galinį, šoninį vaizdo veidrodėlį pamato, kad yra mėlynos-raudonos spalvos švyturėlis, jis automatiškai turi sustoti. Važiavo prie pat, pora-trys metrai. Vairuotojas tikrai juos pastebėjo. Prie pat „C.“ automobilio galo važiavo, niekas nebuvo užlindęs, aiškiai matėsi tas automobilis, laukė, kad priešinga kryptimi važiuojantis automobilis galėtų į aikštelę įsukt, porą metrų daugiausia, pusantro netgi. Prie pat automobilio buvo naudojami specialūs šviesos ir garsinis signalai, tai neįmanoma, kad nesuprastų, dar suprantama, jei atstumas būtų didelis. Patrulių instrukciją savo veikloje naudoja. Įjungia šviesos ir garso signalus, ir automobilis turi sustoti dešiniajame kelio kelkraštyje. Vairuotojas turėtų suprasti vien dėl to, kad kitų automobilių jo važiuojamajame kelyje nebuvo, antra, jeigu vairuotojas taip suprastų, kad jie galbūt užsiima kažkuo kitu, tai automobilis vistiek turėtų trauktis į dešinę ir sulėtinti iki maksimumo, kad jie galėtų arba pravažiuoti, arba sustoti jam prie galo. Jeigu jis mato, kad iš galo važiuoja automobilis, įjungęs švyturėlius ir garsinį signalą, tai jis sustoja, nekyla minčių nestoti, galbūt kažkas kažką vykdo ir t.t. Automobiliai stovėjimo aikštelėje buvo išdėstyti iš dešinės, ir iš kairės. Tam automobiliui sustojus, nebūtų užkirstas kelias kitiems automobiliams judėti, būtų galimybė apvažiuoti. Gal ir ieškojo kur sustot, ir rado vietą - sustojo ir bėgo, negi čia parkavimo ypatumai. Vaikinai du ir bėgo, vienas į dešinę, kitas į kairę. Vairuotojas bėgo į kairę.

Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos esminės įvykio aplinkybės bei paties M. G. paaiškinimas, kad su pažeidimu jis sutinka ir gailisi (b. l. 2).

Vyr. patrulio V. Š. 2018-03-11 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2018-03-11 patruliuojant apie 14.45 val., važiuojant Gedimino pr. pastebėtas automobilis VW GOLF valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išvažiavo iš Jogailos g. pažeisdamas kelio ženklo Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ reikalavimus. Automobilis pasuko į Vilniaus g., paskui į J. Lelevelio g., kur buvo sustabdytas įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei naudojant garsinius signalus. Automobilio vairuotojas nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir padidino greitį. Tuomet apvažiavęs ratu stovėjimo aikštelę įjungė avarinę signalizaciją ir sustojo J. Lelevelio g. ties 2 namu. Iš vairuotojo pusės staiga iššoko jaunuolis vairavęs automobilį apsirengęs ilga mėlyna striuke su kapišonu iki kelių, mėlynais džinsais, avėjo tamsius batus ir nubėgo link Operos ir baleto teatro. Kitas keleivis apsirengęs juoda striuke, matėsi išlindę languoti marškiniai, pasišalino priešinga krytimi. Pareigūnai nusivijo vairuotoją, kuris apibėgęs Operos ir baleto teatrą, įbėgo į A. Vienuolio g. 14 namo kiemą ir pasišalino. Pagal minėtus požymius piliečiai nebebuvo rasti. Grįžus prie paliktos transporto priemonės, kuri buvo užvesta, o užvedimo raktas paliktas užvedimo spynelėje, automobilis apžiūrėtas iš vidaus. Transporto priemonėje ant galinės sėdynės rasta juodos spalvos odinė kuprinė. Atidarius ją, jos viduje buvo kvepalų buteliukas, du susegti raktai, rašymo priemonės, pilkos spalvos kompiuteris, skaičiavimo mašinėlė, baltos spalvos pakrovėjas be laido ir įvairios mokyklinės knygos, sąsiuviniai, kurie galimai priklausė M. G.. Kuprinėje rastas mokymosi įstaigos elektroninio dienyno išrašas, kuris galimai priklausė M. G.. Buvo susisiekta su „C.“ atstovais, paliktas automobilis buvo užrakintas nuotoliniu būdu. Komisariate susisiekta su M. G. mama I. Z.. Moteris patvirtino, jog automobilyje rasti daiktai priklauso jos sūnui. Parodžius video registratoriumi užfiksuotą vaizdo įrašą, kaip minėto automobilio vairuotojas pasišalino, moteris patvirtino, kad automobilį vairavo jos sūnus M. G.. M. G. atvyko į komisariatą ir su pažeidimu sutiko; pakvitavimu, kuriuo I. Z. grąžinti jos sūnui M. G. priklausantys daiktai, rasti automobilyje buvusioje kuprinėje (b. l. 3).

Vaizdo įraše užfiksuota, kaip automobilis VW GOLF valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuoja iš Jogailos g., kerta sankryžą, važiuoja Vilniaus gatve, pasuka į kairę J. Lelevelio gatve, važiuoja link Operos ir baleto teatro, įvažiuoja į aikštelę, kurioje pristatyta automobilių, suka ratu, policijos pareigūnų automobilis visą laiką važiuoja iš paskos, nedideliu atstumu, VW GOLF kelyje važiuojančių automobilių tuo laiku nėra. Automobilis sustoja tik tuomet, kai apsukus ratą aikštelėje, prie išvažiavimo atgal į Vilniaus g. susidaro išvažiuojančių automobilių spūstis, o iš galo automobilį prisiveja policijos pareigūnai. Vairuotojas, kaip nustatyta vėliau – M. G., išlipa iš automobilio atsidaręs vairuotojo dureles, ir pasileidžia bėgti kairėn, link Operos ir baleto teatro. Šalia vairuotojo sėdėjęs vaikinas taip pat išlipa iš automobilio ir pasišalina priešinga kryptimi. Automobilis paliktas aikštelės važiuojamoje dalyje (b. l. 9).

Byloje pateikti duomenys apie M. G. baustumą administracine tvarka (b. l. 6-8).

Dėl atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę, be kita ko, užtraukia ir Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas. KET 8 punkte numatyta, jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (nurodyti šių taisyklių 1 ir 2 prieduose), kelių ženklinimas (nurodytas 3 priede), šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Kelio ženklas Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ reiškia draudimą įvažiuoti visoms transporto priemonėms, išskyrus maršrutinį transportą.

Teismas, išanalizavęs bylos įrodymų visumą, sprendžia, kad M. G. kaltė, padarius ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą, įrodyta. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šioje dalyje iš esmės neginčijo pažeidęs teisės aktų reikalavimus. Jo kaltę patvirtina administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos esminės įvykio aplinkybės, policijos pareigūno V. Š. tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės, to paties pareigūno bei jo kolegos D. B., tiesiogiai stebėjusių įvykį, teisme duoti parodymai, apklausiant juos liudytojais, vaizdo įrašas. Apibendrinant, konstatuotina, kad M. G., vairuodamas automobilį, pažeidė kelio ženklo Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ reikalavimus ir įvažiavo į kelio ženklo galiojimo zoną, taip realizuodamas ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius, todėl pagristai trauktinas atsakomybėn pagal šį ANK straipsnį.

Dėl atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį

KET 14 punktas, be kita, ko imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Tuo tarpu KET 16 punkte numatyta tai, jog tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. ANK 426 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Atsakomybė diferencijuota teisę vairuoti transporto priemones turintiems ir jos neturintiems vairuotojams.

Bendros gairės, kaip turi būti išreikštas pareigūno reikalavimas stabdyti transporto priemonę, numatytos ANK 426 straipsnio 5 dalyje. Transporto priemonės stabdymo tvarka detaliau aptarta Policijos patrulių veiklos instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 (toliau – ir Instrukcija).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. G. savo kaltės nepaklusus pareigūnų reikalavimui stabdyti transporto priemonę nepripažino ir paaiškino, kad automobilyje iš pradžių buvo trise, jį vairavo jo draugė, kurios vardu ir buvo išnuomota transporto priemonė. Ji nuėjo draugei atiduoti knygų, ir Jogailos g., prie „Iki“, užstatė „bromą“. Iš to „bromo“ norėjo išvažiuoti džipas, vairuotojas jam liepė patraukti mašiną. Neprisiskambinęs draugei, pats patraukė automobilį, galvojo pavažiuos 10-15 metrų, bet nebuvo nė mažiausio tarpelio, kur galėtų automobilį pastatyti. Nusprendė pavažiuoti iki Operos ir baleto aikštelės. Išsukinėjo iš Jogailos g. į Gedimino pr. ir nuvažiavo į Operos ir baleto aikštelę. Ten pastatė automobilį. Policijos pareigūnų nematė ir negirdėjo. Jei ir buvo policija, tai nebuvo jokių įspėjamųjų garsinių signalų. Policijos komisariate, parašė, kad „sutinka ir gailisi“, nes jam pasakė, kad tai bus laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kodėl neparašė kitaip, atsakyti negali. Vis tik, teismas tokius M. G. parodymus dalyje dėl nepaisymo policijos pareigūnų reikalavimų stabdyti vairuojamą transporto priemonę vertina kritiškai, kaip siekį išvengti gresiančios atsakomybės, juos paneigia kitų byloje surinktų įrodymų visuma. Policijos pareigūno V. Š. tarnybiniame pranešime nedviprasmiškai išdėstyta, jog automobilio VW GOLF valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, išvažiuodamas iš Jogailos g. pažeidęs kelio ženklo Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ reikalavimus, pasuko į Vilniaus g., paskui į J. Lelevelio g., kur buvo sustabdytas įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei naudojant garsinius signalus. Vairuotojas nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir padidino greitį. Tuomet apvažiavęs ratu stovėjimo aikštelę įjungė avarinę signalizaciją ir sustojo J. Lelevelio g. ties 2 namu. Iš vairuotojo pusės staiga iššoko jaunuolis, vairavęs automobilį, ir nubėgo link Operos ir baleto teatro. Kitas keleivis pasišalino priešinga krytimi. Pagal automobilyje rastus daiktus buvo identifikuotas vairuotojas – M. G.. Į policijos komisariatą iškvietus M. G. motiną, ši atpažino sūnaus daiktus, be to, parodžius jai vaizdo įrašą, kaip minėto automobilio vairuotojas pasišalino, pastaroji patvirtino, kad tai jos sūnus M. G.. Iš esmės analogiškas aplinkybes pareigūnas V. Š. nurodė ir apklausiamas teisme, patikslinęs, kad buvo įvykdytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, automobilį pradėjo stabdyti Vilniaus gatvėje, atstumas tarp automobilių buvo iki kokių 10-ies metrų, automobilis nestojo. Jie panaudojo mėlynos ir raudonos šviesos švyturėlius bei garsinį signalą. Automobilis įsuko į Lelevelio gatvę, apvažiavo visą aikštelę, jie iš paskos. Visą laiką buvo naudojamas garsinis signalas ir švyturėliai. Automobilis važiavo iš lėto, jie galvojo, kad šis tuoj sustos, tačiau automobilis padidino greitį, ir, kai nuo pareigūnų atitrūko, vairuotojas, palikęs automobilį, pabėgo. Liudytoju teisme apklaustas tąkart kartu su V. Š. patruliavęs pareigūnas D. B. taip pat vienareikšmiškai teigė, kad vairuotojas nepakluso reikalavimui sustoti. Paaiškino, jog priartėjus prie to automobilio, esant intensyviam eismui, iš karto stabdyti automobilio negalėjo, juolab, kad šalia buvo viešojo transporto stotelė, tai būtų trukdę eismui, manė automobilį sustabdys tolėliau. Automobilis, privažiavęs prie perėjos, pasuko į Operos ir baleto teatro stovėjimo aikštelę. Ten įvažiavus ir šiek tiek pakilus į viršų, jis įjungė specialius šviesos ir garso signalus bei pradėjo stabdyti automobilį, o šis toliau važiavo ratu aplink aikštelę, tai sulėtindamas, tai padidindamas greitį. Važiavo prie pat, pora ar trys metrai. Vairuotojas tikrai juos pastebėjo. Prie pat „C.“ automobilio galo važiavo, niekas nebuvo užlindęs, aiškiai matėsi tas automobilis. Galiausiai, automobiliui staiga sustojus, iš mašinos iššoko du vyrukai ir pasišalino. Teismas vertina, kad policijos pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, iš esmės atitinkantys tarnybiniame pranešime užfiksuotus duomenis, nagrinėjant bylą nenustatyta, kad jie būtų šališki, turėtų tikslą kaip nors pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ar būtų kitaip suinteresuoti bylos baigtimi, todėl neturi pagrindo jais nesivadovauti ir pripažįsta esant patikimus. Be to, didžiąją dalį pareigūnų nurodytų aplinkybių, patvirtina vaizdo įraše užfiksuoti duomenys. Peržiūrėjus vaizdo įrašą (tris vaizdo failus), matyti, kad automobilis VW GOLF valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuoja iš Jogailos g., kerta sankryžą, važiuoja Vilniaus gatve, pasuka į kairę J. Lelevelio gatve, važiuoja link Operos ir baleto teatro, įvažiuoja į aikštelę, kurioje pristatyta automobilių, suka ratu, pareigūnų automobilis visą laiką važiuoja iš paskos, nedideliu atstumu, VW GOLF kelyje važiuojančių automobilių tuo laiku nėra. Automobilis sustoja, tik tuomet, kai apsukus ratą aikštelėje, prie išvažiavimo atgal į Vilniaus g. susidaro išvažiuojančių automobilių spūstis, o iš galo automobilį prisiveja policijos pareigūnai. Vairuotojas, kaip nustatyta vėliau – M. G., išlipa iš automobilio atsidaręs vairuotojo dureles, ir pasileidžia bėgti kairėn, link Operos ir baleto teatro. Šalia vairuotojo sėdėjęs vaikinas taip pat išlipa iš automobilio ir pasišalina priešinga kryptimi. Automobilis paliktas aikštelės važiuojamoje dalyje. Kreiptinas dėmesys, kad pats M. G. jokių objektyvių ir įtikinamų savo poelgio, sustabdžius automobilį, priežasčių, duodamas paaiškinimus teisme, nepateikė. Pažymėtina ir tai, jog surašant administracinio nusižengimo protokolą, M. G. savo kaltę pripažino dėl abiejų jam inkriminuotų nusižengimų, nurodė, kad dėl savo veiksmų gailisi, reikšmingos priežasties, kodėl staiga pakeitė poziciją, apklausiamas teisme nurodyti negalėjo.

Pirmiau aptartus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes sujungus į vientisą grandinę, darytina išvada, jog M. G. matė jam iš paskos važiuojantį policijos tarnybinį automobilį, suvokė, kad yra stabdomas policijos pareigūnų, privalėjo sustoti, kaip to reikalauja KET, tačiau to nepadarė. Sustojo tik tuomet, kai šiek tiek atitrūko nuo policijos pareigūnų automobilio, o priekyje susidarė iš aikštelės išvažiuojančių automobilių spūstis. M. G., palikęs automobilį, nuo policijos pareigūnų pabėgo. Pažeidėjas iš esmės turėjo svarų motyvą nepaklusti policijos pareigūnams – teisės vairuoti transporto priemones jis nėra įgijęs.

Teismas sutinka su M. G. gynėjo pozicija, kad šiuo atveju policijos pareigūnai, stabdydami vairuotoją per garsiakalbį neišreiškė reikalavimo sustabdyti transporto priemonę, kita vertus, nemano, jog tai turi esminės reikšmės kaltininko atsakomybei pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį. Pagal bylos aplinkybes (išplaukiančias tiek iš pareigūnų parodymų, tiek iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų), pareigūnai turėjo vadovautis pareiginės Instrukcijos 25 punkto reikalavimais, pasak kurių, transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus; šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį (kitokia tvarka numatyta, kai automobilis stabdomas nestoja ilgą laiką). Šiame kontekste pažymėtina, kad policijos patrulių tarnybiniai automobiliai turi garsines ir vaizdines priemones, kurios skirtos atkreipti eismo dalyvių dėmesį. KET 12 punktas, eismo dalyvius įpareigoja duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais švyturėliais) bei specialiaisiais garso signalais, taigi, transporto priemonės vairuotojas, kaip ir kiti eismo dalyviai, kelyje turi būti budrus ir atitinkamais savo veiksmais (sumažinti greitį arba visiškai sustoti, pasitraukti į kelio važiuojamosios dalies kraštą) reaguoti, jei link jo artėja specialioji transporto priemonė. Pasak teisme apklaustų policijos pareigūnų, M. G. į specialius signalus neragavo, jų tarnybinis automobilis buvo išties nedideliu atstumu, kelyje jokių kitų automobilių ar kitų objektų, kas vairuotojui galėtų sudaryti įspūdį, kad stabdomas ne jo automobilis ar vykdoma speciali užduotis, nebuvo, pažeidėjas važiavo gana lėtai, jie manė, kad pastarasis sustos, todėl nebuvo tikslo kalbėti per garsiakalbį, o šis, netikėtai, padidinęs greitį sugebėjo atitrūkti ir galiausiai sustojęs, pabėgo pėsčiomis, automobilį palikęs. Teismo įsitikinimu, tai, jog vairuotojas buvo stabdomas panaudojant išskirtines priemones, atsižvelgus ir į aptartas iš pareigūnų parodymų, kuriuos teismas pripažįsta patikimais, išplaukiančias aktualias aplinkybes, didžiąja dalimi pasitvirtinusias tiriant vaizdo įraše užfiksuotus duomenis, taip pat į pažeidėjo elgesį galiausiai sustabdžius transporto priemonę, šiuo atveju laikytina pakankamu pagrindu išvadai, kad M. G. suvokė, jog yra stabdomas policijos pareigūnų. Pareigūnų elgesys, pastariesiems ne visai tiksliai laikantis pareiginėje Instrukcijoje numatytos tvarkos, tik labai formaliai, neatsižvelgiant į surinktų įrodymų visumą, vertinant įvykio situaciją galėtų būti pripažintas neleistinu ar neteisėtu. Teismo nuomone, M. G. pareigūnų išreikštas reikalavimas sustabdyti transporto priemonę turėjo būti aiškus ir suprantamas.

Apibendrinant konstatuotina, jog M. G. nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, todėl jis baustinas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį.

Atsižvelgus į administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į pažeidėjo asmenybę – nepilnametis, mokosi, administracine tvarka baustas už nešiurkščius pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, pažeidėjui skirtinos atitinkamų normų sankcijose numatytos baudos, neviršijančios jų vidurkio.

Nepilnamečių administracinės atsakomybės ypatumai yra nustatyti ANK VII skyriuje, kurio 44 straipsnyje įtvirtinta, jog nepilnamečiui skiriama bauda yra lygi pusei už administracinį nusižengimą nustatytos baudos. Atsižvelgiant į tai, jog M. G. yra nepilnametis, vadovaujantis ANK 44 straipsniu, skirtinų nuobaudų dydis mažintinas perpus.

Teismo posėdžio metu M. G. įstatyminis atstovas D. G. prašė, M. G. pripažinus padariusiu protokole nurodytus pažeidimus, skirti kuo mažesnę baudą, savo prašymą grindė sunkia savo ir M. G. motinos materialine padėtimi. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad M. G. skirtina bauda yra gana didelė, jis yra nepilnametis, mokosi, nedirba ir finansinė našta iš esmės teks jo įstatyminiams atstovams, kartu į D. G. nurodytas aplinkybes, susijusias su materialine padėtimi, mano, jog šiuo atveju tikslinga išdėstyti baudos mokėjimą ilgesniam laikotarpiui.

Nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi.

Automobilio konfiskavimas pagal nustatytas bylos aplinkybes netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

M. G. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 44 straipsniu, skirti 20 (dvidešimties) eurų baudą.

M. G. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 44 straipsniu, skirti 590 (penkių šimtų devyniasdešimt) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, nuobaudas subendrinus, M. G. skirti galutinę 590 (penkių šimtų devyniasdešimt) eurų dydžio baudą.

Paskirtos 590 eurų dydžio baudos mokėjimą išdėstyti šešių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant baudą sumokėti iki 2018 m. lapkričio 11 d.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18079433621 ir įmokos kodą - 1001.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė