- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Data
- 2018-11-08
- Bylos Nr.
- 2-4646-939/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00521-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Ieškovas
- Ž. M.
- Atsakovas
- N. U.
- Išvadą teikia
- Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Vytautas Aliuškevičius
rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. M. patikslintą ieškinį atsakovui N. U., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose 2018 m. spalio 23 d. gautas Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymas dėl papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4646-939/2018 priėmimo, kuriuo prašoma atnaujinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 277 straipsnio 2 dalyje numatytą 20 dienų terminą pateikti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo bei išspęsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų klausimą, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą Ž. M..
Šalies argumentai
Prašyme nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2018 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė Ž. M. antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-4646-939/2018 dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Antrinę teisinę pagalbą teikė advokatas Vytautas Aliuškevičius. Teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4646-939/2018 patvirtino šalių pateiktą taikos sutartį, tačiau nepasisakė dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Advokatas Vytautas Aliuškevičius 2018 m. spalio 8 d. tarnybai pateikė prašymą išmokėti užmokestį už civilinėje byloje suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba apie bylos nagrinėjimo eigą žinių neturėjo, o apie išnagrinėtą bylą sužinojo tik gavusi advokato prašymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
prašymas tenkintinas, priimtinas papildomas sprendimas.
Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnis). Išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, reglamentuoja CPK 88 straipsnis. Šio straipsnio 6 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnis numato išlaidų advokato ir advokato padėjėjo apmokėjimo atlyginimo priteisimo taisykles. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tiek dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei, tiek dėl asmens patirtų išlaidų už advokato, teikusio antrinę teisinę pagalbą, atlyginimo turi būti sprendžiama toje pačioje byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, prašymą atlyginti jas pateikus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tačiau šios CPK nuostatos nėra suderintos su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo normomis, pagal kurias patirtų išlaidų dydis nustatomas tik advokatui baigus teikti antrinę teisinę pagalbą, kas reiškia, kad pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, atitinkamai suinteresuotas asmuo neturi galimybės patirtų išlaidų įrodymus ir prašymą jas atlyginti pateikti nepasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės. Toks teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą, priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus.
Vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka. Be to, teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Pažymėtina ir tai, kad CPK 277 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo teisme gautas 2018 m. spalio 23 d., t. y. praleidus įstatyme nustatytą terminą (b. l. 79-81). Tačiau iš prie prašymo pateiktų dokumentų matyti, jog antrinę teisinę pagalbą atsakovei byloje teikiantis advokatas Vytautas Aliuškevičius tik 2018 m. spalio 8 d. pateikė prašymą išmokėti užmokestį už civilinėje byloje suteiktą antrinę teisinę pagalbą (b. l. 83-85). Atsižvelgiant į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašyme išdėstytas aplinkybes, į tai, kad tarnyba iki advokato kreipimosi dėl apmokėjimo už darbą, nieko nežinojo apie bylos išnagrinėjimą, todėl nurodytos priežastys pripažintinos svarbiomis ir atnaujintinas terminas prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo padavimo.
Bylos duomenimis matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2018 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė Ž. M. antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-4646-939/2018 dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų (b. l. 74). Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi patvirtinta šalių pateikta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta, tačiau byloje neišspęstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimas (b. l. 76-77). Šalys taikos sutartimi susitarė, kad lieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų ir jų atlyginti viena iš kitos nepageidauja, o išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šalys įsipareigoja sumokėti lygiomis dalimis, tačiau neaptarė kitų bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė valstybė, teikdama ieškovei antrinę teisinę pagalbą, atlyginimo.
Iš teismui kartu su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. spalio 9 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą Ž. M. valstybės patirtas išlaidas sudaro 84,50 Eur advokato užmokestis. Šiuo atveju išlaidas patyrė valstybė, teikdama ieškovei antrinę teisinę pagalbą, kuri tiesiogiai nedalyvauja šalims atliekant atitinkamus procesinius veiksmus, todėl valstybės turėtos išlaidos turi būti atlygintinos. Be to, šioje byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba buvo suteikta po bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018 m. liepos 11 d., šalys nutarė bylą užbaigti taikos sutartimi, kurią teismas patvirtino 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, todėl nagrinėjamu atveju materialiuoju teisiniu atžvilgiu iš esmės bylą laimėjo ieškovė, nes atsakovas, sulygo su ieškovės pateiktais reikalavimais. Įvertinus nurodytas priežastis, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas tenkintinas – išspęstinas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų klausimas ir iš atsakovo N. U. priteistina valstybei 84,50 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 277 straipsniu, 290-291 straipsniais,
nutaria:
atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą 20 dienų terminą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo padavimo.
Civilinėje byloje Nr. 2-4646-939/2018 priimti papildomą sprendimą.
Priteisti iš atsakovo N. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 84,50 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus 50 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų.
Atsakovui išaiškinama, kad priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) – „Swedbank“, AB, (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – Danske banke, (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Papildomas sprendimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.