Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Šauklienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis deklaruotu gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas tris kartus, paskutinį kartą 2023 m. kovo 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, išskyrus atvejus, jeigu tai susiję su darbu ar mokslu, vadovaujantis BK 72² straipsniu, įpareigotas per 8 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. U. 2024 m. liepos 24 d. apie 18.10 val., (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,05 prom.), smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę S. A., tyčia savadarbiu musių muštuko mediniu kotu vieną kartą sudavė jai į dešinės kojos čiurną, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai S. A. fizinį skausmą.

V. U. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai. Parodė, kad jis kartu su sugyventine S. A. gyvena socialiniame bute, (duomenys neskelbtini). Su S. gyvena jau 18 metų, veda bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. Bute dar gyvena S. sūnus iš ankstesnių santykių Ž. A.. Su S. sutaria gerai, vienintelis ja rūpinasi, nes ji yra neįgali, nevaikšto. Todėl visiškai yra priklausoma nuo jo. Jis ir valgyti jai daro, ir sauskelnes keičia, ir aprengia ją, ir maudo. Dėl tokio neįgalumo, nuolat gulėjimo ant lovos ji psichologiškai pavargsta, paskutiniu metu ir kantrybės neturi ir supratimo. Todėl tarp jų ir įvyksta konfliktai. Pripažįsta, kad jis kartais išgeria, tas jai labai nepatinka, tada prasideda tarp jų pykčiai. Jis ir pats yra neįgalus – 40 proc. darbingas, silpnos sveikatos, sveria 47 kg. Pavargsta nuolat rūpintis sugyventine, todėl kartais ir išgeria alkoholio. Vakar, t. y. 2024 m. liepos 25 d., taip pat gėrė, grįžęs namo įtarime nurodytu laiku, abu su sugyventine S. buvo miegamojo kambaryje, gulėjo lovoje. Prisimena, kad S. jam gulinčiam lovoje įspyrė su koja į galvą. Gal ji įspyrė ir netyčia, jis to nežino. Dėl to fizinio skausmo jis nepatyrė, tačiau susinervino ir rankoje turėtu savadarbiu musių muštuku sudavė jai per koją. Patikslina, kad tas musių muštukas yra mediniu kotu, tiki, kad sudavus jai per čiurną, galėjo skaudėti. Todėl kaltu prisipažįsta visiškai, jo tokius veiksmus įtakojo išgertas alkoholis, blaivus būtų susivaldęs. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, sugyventinės S. atsiprašys. Esant galimybei, neprieštarautų, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, sutiktų atlikti viešuosius darbus (e. b. l. 81-84).

Motyvuojamoji dalis

Be V. U. kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais ir kitais įrodymais:

Nukentėjusioji S. A. apklausta liudytoja parodė, kad 2024 m. liepos 24 d. apie 15.00 val., jos sugyventinis V. U. grįžo į namus neblaivus ir pradėjo žodžiu konfliktuoti, dėl nerastų nuo malkinės ir buto raktų. Tuo metu namuose buvo kartu gyvenantis jos sūnus Ž. A.. V. U. po to lauke rado raktus, parėjo, atsiprašė ir atsigulė. Sūnus buvo virtuvėje, gulėjo ant žemės padėto čiužinio, ten sūnus miega, nes bute yra du kambariai. Durys iš virtuvės į jų miegamąjį buvo praviros. Ji sėdėjo ant savo lovos, nes yra nevaikštanti apie penkis metus laiko dėl ligos reumato. Sugyventinis gulėjo ant savo lovos galva į jos lovos pusę ir nuolat bambėjo dėl įleistos į kambarį musės. Jis gulėjo ir rankoje laikė ant pilvo pasidėjęs musėms naikinti muštuką. Muštukas buvo savadarbis, guminis su mediniu kotu. Ji jam liepė nustoti bambėti, jis aprimdavo ir vėl priekaištavo. Jai sėdint ant lovos ir pavargus vienoje pozoje sėdėti, ji pasikreipė ant kairiojo šono ir pamačiusi ant savo dešinės kojos blauzdos musę, staiga pajudino savo koją ir taip palietė pagalvę ant kurios gulėjo sugyventinis. Tuomet sugyventinis pamanęs, kad ji specialiai taip padarė, jis staiga atsisėdo ant lovos ir su rankoje turėtu musėms mušti muštuku, vieną kartą jai sudavė į dešinės kojos čiurną. Tai įvyko apie 18.10 val. Ji pajuto labai stiprų skausmą, 10 balų skalėje patirtą skausmą įvertintų 8 arba 9 balais. Ji iš karto pasakė, kad iškvies policiją, o sugyventinis atsakė, kad kviestų nes jis jos nebijantis. Tai pamatęs sūnus Ž. atėjo ir pasakė sugyventiniui, ką jis daro, jam sugriebė už rankų ir laikė, kad daugiau nieko nedarytų. Ji iš karto pati paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie patirtą smurtą. Po to sugyventinis išėjo į lauką. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, jai skaudėjo. Atvykę GMP medikai ją apžiūrėjo, nustatė dešinės kojos čiurnos sumušimą, paliko gydytis namuose ambulatoriškai. Ji su V. U. gyvena kartu apie 17 metų socialiniame būste, veda kartu bendrą ūkį. Jos sūnus Ž. matė įvykį, daugiau jokių asmenų namuose nebuvo. Anksčiau V. U. prieš ją yra smurtavęs ne kartą, kreipdavosi į policiją, tačiau vis jam atleisdavo ir toliau gyveno kartu. Prašo V. U. nubausti įstatymo nustatyta tvarka ir įpareigoti jį nesiartinti prie jo gyvenamosios vietos. (e. b. l. 9)

Papildomai S. A. parodė, kad tvirtina duotus savo liudytojo parodymus apie tai, kad 2024 m. liepos 24 d. apie 18.10 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, prieš ją smurtavo girtas jos sugyventinis V. U.. Jis savadarbiu musių muštuko mediniu kotu vieną kartą sudavė jai į dešinės kojos čiurną ir taip sukėlė fizinį skausmą, kurį vertina 8-9 balais. Užduotis dėl objektų tyrimo jai įteikta, pas med. ekspertą nevyks. Papildo, kad dėl šio nusikaltimo jai turtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia. Neprieštaraus, jei ikiteisminis tyrimas bus užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (e. b. l. 50-52).

Liudytojas Ž. A. parodė, kad jis gyvena pas mamą S. A. bute, adresu: (duomenys neskelbtini). Butas yra socialinis, priskirtas mamai. Dar bute gyvena V. U.. Jis su mama yra sugyventiniai apie 17-18 metų. Mama S. su sugyventiniu V. sutaria normaliai, pykstasi tada, kai V. išgeria alkoholio, o paskutiniu metu jis geria nuolat. Jo mama nevartoja alkoholio, todėl priekaištauja V., kad šis taip dažnai geria. Tada prasideda pykčiai ir konfliktai, o vakar, t. y. 2024 m. liepos 24 d., V. dar ir smurtavo prieš jo motiną. Namo V. U. grįžo po pietų, buvo vėl girtas. Vakare abu su motina buvo miegamojo kambaryje, o jis buvo nuo jų gal 4 metrų atstumu. Jis nesuprato, kas atsitiko, kai staiga nei iš šio, nei iš to V. U. užsimojo musių muštuku ir stipriai sudavė jo motinai per kojas, tiksliau kojų galą. Patikslina, kad tas musių muštukas yra savadarbis, mediniu kodu ir guminiu galu. Po sudavimo, mama sušuko iš skausmo, jai skaudėjo, nes kai po to ji jam pasakė, medinis kotas jai pataikė tiesiai į čiurną. Mama V. pasakė, kad kviečia policiją, tą ir padarė. Papildo, kad V. U. smurtavo tik prieš mamą, jo jis nemušė (e. b. l. 60-63).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota situacija įvykio vietoje, kuri yra (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), stovi medinis, dviejų aukštų gyvenamasis namas, kuris pažymėtas lentele Nr. (duomenys neskelbtini), kurį patenkama iš vidinės (nuo (duomenys neskelbtini)) kiemo pusės. Į gyvenamąsias patalpas patenkama užlipus laipteliu pro praviras rudos spalvos duris. Įėjus į koridorių iškart kairėje pusėje matome kitas tamsiai rudos spalvos duris pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Įėjus pro duris patenkame į kitą koridorių, kuris veda į kairę pusę ir patenkama į virtuvės patalpą. Virtuvėje dešinėje nuo įėjimo pusėje yra stalelis su buities įrankiais, toliau kriauklė ir kiti indai. Toliau, pagal kitą sieną yra dujų balionas, virtuvės baldai bei spintelės, prieš jas ant žemės yra paklotas čiužinys. Praėjus pro čiužinį patenkame į miegamojo patalpą, kurioje kairėje pusėje yra baltos spalvos spinta, už jos ant sienos pakabintas televizorius, po juo, pagal priešpriešinę sieną yra sofa-lova, ant kurios yra mėlynos spalvos antklodė, mėlynos spalvos pagalvė, ant kurios yra savadarbis įrankis musėms mušti su rudos spalvos medine rankena. Rankena yra apie 1cm pločio, 40 cm ilgio, o medžiaginė dalis yra apie 10 cm pločio ir 20 cm ilgio. Sujungtas įrankis yra viso apie 52 cm ilgio. Dešiniau yra kita lova, kuri pastatyta prie patalpos dešiniosios sienos. Ant jos yra įvairūs asmeniniai daiktai. Lovos galugalyje, prie įėjimo durų yra rudos spalvos spintelė ant kurios yra ventiliatorius, bei higienos priemonės. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas įrankis-musių muštukas ir supakuotas (pakuotės Nr. 004177), fotografuota (e. b. l. 8-26).

2024 m. liepos 24 d. Asmens apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota, kad apžiūrint nukentėjusiosios S. A. kūną, ant dešinės kojos čiurnos, išorinėje pusėje, matosi 25x20 mm paraudusi oda. Daugiau akivaizdžių kūno sužalojimų nesimato (e. b. l. 27-33).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta sužalojimo/skausmo vieta: dešinė koja, minkštųjų audinių sužalojimas. Preliminari diagnozė: čiurnos ir pėdos nepatikslintas sužalojimas (e. b. l. 36-39).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio nusikaltimo sudėtis – materialioji: mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant. BK 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos narys, be kita ko, yra asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė).

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai: kaltinamojo prisipažinimas, nukentėjusiosios, liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad V. U. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtavo prieš šeimos narį – sugyventinę S. A., dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl jo veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokurorė pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo siūlo V. U. skirti 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, skirti galutinę 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui; skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Teismas, skirdamas V. U. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas šeimos nario sveikatai, į jo asmenybę (teistas (e. b. l. 102-106), administracinių nusižengimų teisenos tvarka nebaustas (e. b. l. 113-114), nedirba (e. b. l. 115-117), yra 40 proc. darbingas (e. b. l. 88), jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančią – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tai, kad kaltinamasis neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausme ir jos dydžiu (e. b. l. 121).

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam prokurorės siūlytą, BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – 6 mėnesių viešuosius darbus (BK 46 straipsnis). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas V. U. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. liepos 24 d. 18 val. 20 min. iki 2024 m. liepos 25 d. 15 val. 16 min. (e. b. l. 72, 91), t. y. viena para, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Kadangi kaltinamasis V. U. nusikalstamą veiką padarė prieš šeimos narį – sugyventinę, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² straipsnis).

V. U. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (e. b. l. 92-95), įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo (e. b. l. 99-101) – paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktas, turintis reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką – savadarbis musių muštukas, perduotas saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu: Šiauliai, Purienų g. 48, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

V. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) val. per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. U. galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) val. per mėnesį visuomenės labui.

Į V. U. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. liepos 24 d. 18 val. 20 min. iki 2024 m. liepos 25 d. 15 val. 16 min., t. y. vieną parą, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti V. U. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

V. U. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti daiktą, turintį reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką – savadarbį musių muštuką, perduotą saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu: Šiauliai, Purienų g. 48.

Išaiškinti V. U., kad viešuosius darbus nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.