Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Romualdo Lincevičiaus, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Poškienei, nuteistajam E. N., jo gynėuai advokatui Daliui Mecelicai, Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo E. N. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo

E. N. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d. ir nubaustas;

-pagal BK 284 str. 1 d. 1( vieniems) metams laisvės atėmimo;

-pagal BK 138 str. 1 d., 2(dvejiems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 65 str. 5 d. 1 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta 2(dveji) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2(dviems) metams. E. N. įpareigotas be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir, per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokėti – 3 (trijų )MGL dydžio, t.y. 390,- litų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Tenkinti civiliniai ieškiniai ir iš E. N. ir nuteistojo šioje byloje V. J. solidariai priteista: N. V. 3000,- lt. (trys tūkstančiai litų) ir D. V. 1500,- lt ( vienas tūkstantis penki šimtai) litų neturtinei žalai atlyginti, o Valstybinei ligonių kasai 299, 33 lt. ( du šimtai devyniasdešimt devyni litai 33 cnt.) N. V. gydymo išlaidoms atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu bei nuteistas V. J., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. N. pagal BK 284 str. 1 d. bei BK 138 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2011-03-12 apie 22 val., viešoje vietoje, Kauno raj., Neveronių sen., Neveronių k., Šiltnamių gatvėje, ties namu pažymėtu Nr. 14, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, veikdamas grupėje bendrininkų kartu su V. J., elgdamasis įžūliai, šaudė iš dujinio revolverio „Blow38 Magnum“ Nr. 8002422, taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, bendrais veiksmais su V. J. veiksmais, tyčia V. J. sudavus nukentėjusiajam N. V. ne mažiau kaip vieną kartą su beisbolo lazda į dešinę ranką, jis šaudė į N. V. iš dujinio - garsinio revolverio „Blow 38 Magnum“ Nr. 8002422, po to sudavė nukentėjusiajam N. V. ne mažiau dviejų kartų su dujiniu - garsiniu revolveriu „Blow 38 Magnum“ Nr. 8002422 į galvos sritį, tuo padarydamas N. V. penkis odos nubrozdinimus plaštakoje bei dvi muštines žaizdas su įstrigusiu svetimkūniu (revolverio nulūžusio gaiduko skiautere) pakaušio srityje, nesunkiai sutrikdė nukentėjusio N. V. sveikatą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė taip pat visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas išėjo už kaltinamojo akto ribų, nustatydamas, kad „N. V., V. J. ir N.nusikalstamais veiksmais padaryti buvo penki odos nubrozdinimai plaštakoje, dvi muštinės žaizdos ir svetimkūnis (revolverio nulūžusio gaiduko skiauterė) pakaušio srityje“. Tuo tarpu kaltinamajame akte yra nurodyta, kad kaltinamas tuo, kad 2011 m. kovo 12 d. apie 22 val. viešoje vietoje, Kauno raj., Neveronių sen., Neveronių km., Šiltnamių g., ties namu pažymėtu Nr. 14, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, šaudė į N. V. iš dujinio -garsinio revolverio „Blow 38 Magnum“ Nr. 8002422, tačiau nepataikė, po to sudavė nukentėjusiajam N. V. ne mažiau dviejų kartų su dujiniu-garsiniu revolveriu „Blow 38 Magnum“ Nr. 8002422, i galvos sriti. tuo padarydamas N. V. penkis odos nubrozdinimus plaštakoje, bei dvi muštines žaizdas su įstrigusiu svetimkūniu (revolverio nulūžusio gaiduko skiautere) pakaušio srityje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y., nesunkiai sutrikdė N. V. sveikatą, ir kaltinamas, tokiais veiksmais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d.

Taigi, kaltintajame akte yra nurodyta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d., jis padarė vienas. Pirmosios instancijos teismas nepripažino nuteistojo V. J. dėl šios nuskalstamos veikos padarymo, kaltu, tačiau priimtame nuosprendyje V. J. įvardija bendrininku, nurodo, kad bendrais veiksmais su V. J. jis sužalojo ir N. V., šio nukentėjusio asmens civilinį ieškinį solidariai priteisdamas atsiradusią žalą ir iš jo ir V. J.. Mano, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka LR BPK 255 str. reikalavimų ta apimtimi, kuria jis ir V. J. yra pripažinti bendrininkais, kaltais dėl N. V. nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Taip pat apeliantas nesupranta, kodėl kitas nuteistasis V. J. privalo atlyginti N. V. žalą, jeigu jis net nebuvo patrauktas ir teisiamas pagal BK 138 str. 1 d.

Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad su V. J. jis būtų buves susitaręs užpulti Varnus. V. J. pripažino, kad jis pats nusprendė suduoti asmeniui, kuris buvo pirmas prieš jį.

Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neišttrė išteisinančių jį aplinkybių. Byloje apskritai nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad šaudydamas, jis būtų pataikęs bent į vieną asmenį, juo labiau, kad kliūčių tam nebuvo.

Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir liudytojų J. V. bei N. V. parodymus apie tai, kad jie pasivijo jį. Tas jų veiksmas paneigia kaltinamajame akte nurodytą aplinkybę, kad jis puolę nukentėjusįjį N. V.. Liudytojas J. V. parodė, kad jam (apeliantui) būnant 20-30 metrų atstumu, jie nutarė atimti iš jo ginklą, kad nekiltų pavojus.

Pirmosios instancijos teismas remdamasis nukentėjusiųjų D. V. ir N. V. parodymais bei liudytojų parodymais, visiškai nepasisakė dėl S. N. duotų parodymų, kurie iš dalies sutampa su nukentėjusiojo N. V. parodymais ir 2011 m. balandžio 28 d. specialisto išvada Nr. G783/11 (02), vertinimo. Jis šaudė tik tada, kai nukentėjęs N. V. ir liudytojas J. V. bėgo į jį ir nepakluso jo reikalavimui sustoti. Tada jis, traukdamasis atgal, šaudė, siekdamas išvengti sužalojimų, kurių jam išvengti nepavyko, nes buvo sumuštas.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų Senato Nutarimo Nr. 40 2003 m. birželio 20 d. „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" (Toliau-Nutarimo) 1.1. punkte nustatyta, jog nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. To paties Nutarimo 3.1.8. punkte nustatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Apelianto skundas nepagrįstas ir atmetamas. Teismas pilnai, visapusiškai bei objektyviai išnagrinėjo bylą, pagrįstai apeliantą pripažino kaltu dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam N. V. bei viešosios tvarkos pažeidimo. BPK 20 str. 5 d., 242 str. 1 d., 305 str. 1 d. 2 p., 255 str. reikalavimų nepažeidė.

DĖL SURAŠYTO KALTINAMOJO AKTO ATITIKIMO BPK 219 STR.

BPK 219 str. įpareigoja kaltinamajame akte nurodyti teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimą, įtariamojo vardę, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, šeiminę padėtį, profesiją, darbovietę, duomenis apie ankstesnį teistumą, prokuroro nužūra ir kitus asmenybę apibūdinančius duomenis, aprašyti nusikalstamą veiką, nurodant padarytos nusikalstamos veikos vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes, duomenis apie nukentėjusį, įtariamojo atsakomybę lengvinančias ir subkinančias aplinkybes, duomenis, kuriais grindžiamas pareikštas kaltinimas, atsakomybę numatantį BK straipsnį (jo dalį, punktą), įtariamojo gynėjo vartą ir pavardę, jei jis ikiteisminio tyrimo metu gynėją turėjo ir įtariamojo pazicują, jeigu įtariamasis su įtarimu nesutinka. Visi šie duomenys apelianto E. N. atžvilgiu surašytoje kaltinimo dalyje yra nurodyti. Surašytas kaltinimas yra aiškus ir suprantamas. Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, kaltinamasis parodė iš kaltinamojo akto turinio kuo kaltinamas, supratęs (t. 2, b.l. 104). Tai, kad, šioje stadijoje, apelianto netenkina ir jis abejoja BPK 219 str. nuostatų laikymusi V. J. atžvilgiu surašytoje kaltinimo dalyje, kuri nuo jam pateikto kaltinimo skiriasi savo apimtimi, nesant byloje apeliacinio skundo dėl V. J. atžvilgiu surašyto kaltinimo atitikimo BPK 219 str. reikalavimams, tikrinama, lyginama ir vertinama negali būti. Apelianto skundo teiginiai dėl neaiškiai surašyto kaltinamojo akto turinio, BPK 219 str. pažeidimų, yra deklaratyvūs, tad skundas šioje dalyje nepagrįstas ir netenkinamas.

DĖL VEIKOS KVALIFIKAVIMO PAGAL BK 284 STR. 1 D.

Nuteistojo E. N. skundo teiginiai, kad šioje dalyje teismas, nesiremdamas jo duotais paaiškinimais, nepagrįstai jį pripažino kaltu, pagrindo jo skundo tenkinimui, neduoda.

Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Šio straipsnio sudėtis yra materialioji, tad baudžiamoji atsakomybė už šios nusikalstamos veikos padarymą galima yra tik nustačius, kad rimtis ar tvarka realiai buvo sutrikdyta. Baudžiamieji įstatymai fizinio smurto prieš asmenį panaudojimo veiksmus laiko visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu tada, kai dėl to aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma žymi materialinė žala, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ir pan.

Nuteistojo šioje byloje V. J. teisme duoti parodymai rodo, kad jokio piktumo su V. neturėjo, kad, įvykio vakarą jis su apeliantu šnekėjosi užpulti ir pamokyti asmenį vardu P., kuris, jiems būnant bare, konfliktavo su E. N.. Tam jis iš E. N. gavo beisbolo lazdą.Varnams ir kitiems iš baro išėjus, jis, nešinas beisbolo lazda ir E. N., iššovęs prie laiptinės vieną šūvį, nubėgo link iš baro išėjusios grupės. Bėgdamas pirmas, jis pamatė N. V. ir užsimojęs beisbolo lazda, trenkė ja jam per apsigynimui pakeltą dešinę ranką ( 2011 m. kovo 15 d. specialisto išvados aktu N. V. dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje konstatuoti paviršiniai odos nubrozdinimai, padenfti rausvai rudais šašais – t.1, b.l. 23-24) ir arba dėl girtumo neišlaikęs lygsvaros, arba nuo smūgio, nuvirto pats. E. N. tuo metu buvo už jo ir du kartus šovė. Iš jo beisbolo lazda buvo atimta, o jis prispaustas prie žemės ir laikomas. Ką tuo metu darė E. N., jis nematė.

Nukentėjusių N. V. it D. V. bei liudytojų A. V., J. J., J. V. parodymai rodo, kad įvykio dieną jiems iš baro einant į namus, išgirdo riksmą ir pamatė, kad juos atsiveja 2 žmonės. Vienas jų, V. J., rankoje turėta beisbolo lazda trenkė N. V. per ranką, o E. N., 3-4 kartus šovė į jų pusę. Jie juos abu nuginklavo ir iškvietė policiją.

Liudytojo D. B. (teisme pareiškus, kad jis įvykio aplinkybių neprisimena, buvo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai – t.1, b.l. 138) parodymai rodo, kad, būdamas nuo baro 50 metrų atstumu, išgirdo ir pamatė išėjusius iš jo Varnus ir dar kažką. Tuoj pat išgirdo riksmą ir pamatė link Varnų atbėgančius E. N. ir V. J.. Bėgdami jie rėkė „duchai, ateikit čia, gausit į galvą“. Kažkuris iš jų rankoje turėjo beisbolo lazdą. Kas vyko toliau, jis nematė, nes skubėjo padėti mamai nešti krepšius.

Šiltnamių gatvė Neveronių kaime yra vieša vieta. Toje vietoje bet kuriuo metu pasirodyti gali žmonės, būtent todėl ir nuteisto šioje byloje V. J., ir nukentėjusių N. V. bei D. V., ir liudytojų A. V., J. J. bei J. V. parodymai apie įvykio metu apelianto E. N. atliktus veiksmus (V. J. prašymu, „pamokymui“ davė šiam beisbolo lazdą, su rankoje laikytu revolveriu bėgdamas paskui beisbolo lazda ginkluotą nuteistąjį šioje byloje V. J., be priežasties nukentėjusių ir liudytojų pusėn šaudė iš dujinio garsinio revolverio), patvirtina, kad, tokiais savo veiksmais, jis, bendrais su nuteistuoju V. J. veiksmais, viešąją rimtį ir tvarką, tikrai pažeidė, tad šioje dalyje jo veiksmai pagrįstai yra kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d., kaip bendrininkų grupėje padarytas viešosios tvarkos pažeidimas.

Kaltinamojo E. N. teiginiai, jog jis paskui nuteistąjį V. J. nebėgo ir bėgdamas nešaudė, bet, vengdamas grėsmės jo sveikatai, šaudė stovėdamas vietoje ir buvo pats užpultas bei jo močiutės S. N. parodymai apie tai, jog apeliantas paskui V. J. nebėgo ir nešaudė, paneigti prieš tai aptartais įrodymais, tad teismas pagrįstai jais netikėjo. Faktiniams duomenims tokių apelianto ir liudytojos S. N. parodymų nepatvirtinant, parodymai yra deklaratyvūs ir jais remiantis teismo nuosprendį naikinti ar keisti, pagrindo nėra, todėl ir šioje dalyje apelianto skundas netenkinamas.

DĖL VEIKOS KVALIFIKAVIMO PAGAL BK 138 STR. 1 D.

Faktiniais duomenimis nepatvirtinti ir E. N. teiginiai apie tai, kad į žmonės dujiniu-garsiniu revolveriu šaudydamas jis N. V. nesunkiai sužalojo gindamasis nuo jam gresiančio pavojaus.

Kad E. N., ginkluotas dujiniu-garsiniu revolveriu, šaudydamas bėgo paskui nuteistąjį V. J., patvirtinta prieš tai aptartais duomenimis. Tolesnė šio įvykio eiga rodo, kad vieniems iš nukentėjusų ir liudytojų susigrūmus ir sulaikius, nuginklavus bei laikant prie žemės prispaustą kaltinamąjį V. J., kiti, tuo metu, susigrūmė su jų pusėn šaudžiusiu kaltinamuoju, siekdami jį taip pat sulaikyti. Kaltinamajam priešinantis, grumtynių metu smūgiais ginklu į galvą sužalotas buvo nukentėjusysis N. V.. Apeliantas pripažįsta, kad grumtynių metu, siekdamas ginklą, kuriuo įvykio vietoje jis visus šovinius buvo iššaudęs, prie savęs išlaikyti, trenkė juo kelis kartus N. V. į galvą. Kad nukentėjusiam N. G. sužalota buvo apelianto turėtu ginklu, patvirtina iš N. V. galvos išimta nulūžusi apelianto revolverio „Blow 38 Magnum“ gaiduko skiauterė (t.1, b.l. 82-85). 2011 m. gegužės 30 d. specialisto išvados aktu Nr. G 775/11(02) nustatyta, kad odos nubrozdinimais kairėje plaštakoje bei dviem muštinėm žaizdom su įstrigusiu svetimkūniu pakaušyje N. V. sveikata sutrikdyta buvo nesunkiai (t.1, b.l. 23-24). Šį sužalojimą, grumtynių metu N. V. padarė apeliantas, tad šioje dalyje jo veika taip pat pagrįstai yra kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d.

Kaltinamojo teiginiai, kad jis N. V. galvą ginklu sužalojo netyčia, t.y., kritimo ant žemės metu, faktiniams duomenims byloje taip pat prieštarauja. N. V. revolveriu į galvą suduoti buvo 2 smūgiai ir jais padatyti 2 sužalojimai galvoje. Kritimo metu, netyčia du kartus trenkti ginklu į galvą, neįmanoma, tad pagrindo ir šiais apelianto teiginiais tikėti, teismas taip pat neturėjo.

Civiliniu ieškiniu nukentėjusiam N. V. teismas solidariai iš E. N. ir V. J. priteisė 3000 lt, o D. V. – 1500 lt jiems padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Duomenys byloje rodo, kad nukentėjusi D. V. jai padarytą neturtinę žalą motyvavo didelio streso ir išgasčio patyrimu, atsiradusia baime į barą užeinantiems neblaiviems vyrams ir t.t. Bylos duomenimis nustatyta, kad žala šiai nukentėjusiai padaryta bendrais abiejų nuteistųjų veiksmais BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo metu, tad šioje dalyje solidarios atsakomybės taikymas, yra pagrįstas.

Nukentėjęs N. V. jam padarytą neturtinę žalą atlyginti prašė dėl smūgiais beisbolo lazda per rankas sudavimu padarytu rankų sužalojimu bei smūgiais jam per galvą, sudavimu padarytais galvos sumušimu ir muštinėmis žaizdomis pakaušyje, o taip pat dėl įvykio patirtais dvasiniais išgyvenimais (t.2, b.l. 82-83) .

Pagal BK 109 str., asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs žalą turi teisę reikalauti josios atlyginimo iš kaltininko

Faktiniais duomenimis byloje konstatuota, kad rankų sužalojimai nukentėjusiam N. V. padaryti buvo BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo metu, o sužalojimai galvoje padaryti buvo BK 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo metu. BK 284 str. 1 d. numatytanusikalstama veika padaryta yra abiejų nuteistųjų bendrais nusikalstamais veiksmais, o BK 138 str. 1 d. numatyro nusikaltimo padarymu kaltu pripažintas tik apeliantas E. N.,. Iš to seka, kad neturtinę žalą, padarytą BK 284 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika N. N. atlyginti solidariai privalo abu nuteistieji šioje byloje, o žalą, padarytą BK 138 str. 1 d. numatytu nusikaltimu, atlyginti turi ik nuteistasis E. N.. Akivaizdu, kad civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti priteisimo N. V. dalyje, teismo priimtas nuosprendis tikrai yra neteisingas, tačiau to ištaisyti kolegija negali, nes, šiuo konkrečiu atveju, iš apelianto E. N. priteistina N. V. neturtinės žalos suma, turėtų būti padidinta. Josios padidinimas nuteistojo padėtį sunkintų. Pats nuteistasis pasunkinti jo padėtį, priteisiant už N. V. sužalojimą neturtinę žalą tik iš jo, neprašo. Priešingai, jis prašo visus iš jo priteistus civilinius ieškinius panaikinti, todėl, nesant šioje dalyje skundo, kurio pagrindu būtų galima iš E. N. N. V. priteistą neturtinės žalos sumą padidinti, kolegija šios nuosprendžio dalies ištaisyti negali.

Skundžiamo nuosprendžio turinys rodo, kad apeliantas pagal BK 284 str. 1 d. yra pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, „...veikdamas bendrininkų grupėje ..., A. J. sudavus nukentėjusiam beisbobolo lazda, elgdamasis įžūliai, šaudė iš dujinio revolverio..., taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sudavė revolveriu nukentėjusiam .... į galvą ir, padaręs 5 nubrozdinimus rankoje bei 2 muštines žaizdas su įstrigusiu svetimkūniu galvoje, ...nesunkiai sutrikdęs sveikatą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką“. Taip pat apeliantas pagal BK 138 str. 1 d. yra pripažintas kaltu už tai, kad to įvykio metu, „...šaudydamas į nukentėjusį ... iš dujinio pistoleto... sudavė...ne mažiau 2 kartų su dujiniu-garsiniu revolveriu ... į galvos sritį, padarydamas tuo ... odos nubrozdinimus plaštakoje bei dvi muštines žaizdas su įstrigusiu svetimkūniu...., nesunkiai sutrikdė N. V. sveikatą. Toks pat yra ir apeliantui pateikto kaltinimo turinys.

Tai, kad nuosprendžio aprašomoje dalyje motyvuojant veikos kvalifikavimą pagal BK 284 str. 2 d. teismas nurodė, jog, darant šią nusikalstamą veiką buvo šaukiama ir buvo vartojami buvo ginklai, apeliantuii pareikšto kaltinimo ribų, neišpėtė. Tik Sąvoka „ ginklai“ nėra ir negali būti aiškinama tik siaurąja prasme. Apeliantas, BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo metu turėjo dujunį-garsinį pistoletą, o antrasis nuteistasis šioje byloje asmuo – beisbolo lazdą, tad, šio nusikaltimo padarymo metu abu jie turėjo smurto prieš kitus asmenis vartojimui skirtas priemones, kurias įvardijęs ginklais, teismas apeliantui kaltinimo ribų neišplėtė, jo teissės į gynybą, nepažeidė, nuosprendį motyvuotai pagrindė faktiniais bylos duomenimis.

2011 m. kovo 16 d. specialisto išvados aktu Nr. pG 783/11(02) tikrai yra nustatyta, kad devyniolikos ar daugiau trauminių poveikų pasekoje, įvykio metu jam dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdyta buvo nesunkiai, o dėl kraujosrūvų paakiuose, kaltoje, akių vokuose ir odos nubrozdinimų kaižiame skruoste, pažandėje, ausies kaušelyje ir t.t., sveikata sutrikdyta buvo nežymiai, nesant faktinių duomenų, pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusį N. V. apeliantas sužalojo būdamas priverstas gintis nuo pavojingo kėsinimosi, neduoda, tad ir šiose dalyse apelianto skundas nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo E. N. apeliacinį skundą atmesti.

2012 m. vasario 6 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose palikti nepakeistą.