- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-20
- Bylos Nr.
- ATP-1019-478/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. S. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo K. S. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 4 dalį K. S. surašytas dėl to, kad jis 2014 m. rugpjūčio 26 d., 15 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (2,18 promilių) girtumas.
Žemesnės instancijos teismas
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu K. S. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 579 (penkių šimtų septyniasdešimt devynių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Šalies argumentai
K. S. apeliaciniu skundu nesutinka su Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą, administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Skunde nurodoma, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. ATPK 35 straipsnio 1 dalis numato 6 mėnesių terminą, kurį pagal šio straipsnio 3 dalį galima pratęsti iki maksimalaus 1 (vienerių) metų termino. Tai pažymi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nurodydamas, kad ,,ATPK 35 str. numatytų terminų paskirtis - garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugo asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per ATPK 35 straipsnyje numatytus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 17 d. nutartis byloje Nr. N-756-1491/2007). ATPK 250 straipsnio 7 punkte įtvirtinta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai. Pirmiau paminėtos teisės normos suponuoja tai, kad pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas sudaro kliūtį patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasideda šis terminas ir kada jis baigiasi. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena prasideda nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, gauna informaciją apie galimai padarytą pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartis byloje Nr. N-575-1253/2010).
Šalies argumentai
K. S. nurodo, kad administracinės teisės pažeidimo protokolas Nr. 98P-17346937-14 surašytas 2014 m. rugpjūčio 26 d., ši data turi būti laikoma ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyto termino pradžia. ATPK 282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas) administracinių teisės pažeidimų bylas pradeda nagrinėti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo ir bylos gavimo dienos. Teisėjas turi taip pasirengti nagrinėti bylą, kad ji būtų išnagrinėta paprastai per vieną teismo posėdį“. Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja J. L. 2014 m. rugsėjo 2 d. administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-826-714/2014 priėmė nutartį, kurioje, vadovaujantis minėtu ATPK 282 straipsnio 3 dalimi ir 35 straipsnio 3 dalimi, nutarė pratęsti bylos išnagrinėjimo teisme ir nuobaudos skyrimo terminą iki 2014 m. gruodžio 30 d. Nurodyta byla buvo išnagrinėta ir nutarimas priimtas 2014 m. gruodžio 2 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariatas 2014 m. gruodžio 12 d. padavė apeliacinį skundą „Dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-12-02 nutarimo administracinėje byloje Nr. A2.6-826-714/2014 panaikinimo“. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. Si-389 „Dėl skundo ir bylos siuntimo“ bylą išsiuntė Kauno apygardos teismui, kuris bylą gavo 2014 m. gruodžio 18 d. Nei Jurbarko rajono apylinkės teismas nei Kauno apygardos teismas bylos nagrinėjimo termino, nustatyto 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartimi, t. y. iki 2014 m. gruodžio 30 d. nepratęsė, nors tokią pareigą turėjo, todėl vien šiuo aspektu laikytina, kad administracinės teisės pažeidimo byla neišnagrinėta per nustatytą terminą, o atskira nutartimi terminai nebuvo pratęsti. Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 30 d. nutartimi, išnagrinėjęs institucijos apeliacinį skundą, nutarė institucijos skundą tenkinti iš dalies, panaikinant Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarimą ir jo administracinės teisės pažeidimo bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 6 d. nutartimi grąžino jo administracinės teisės pažeidimo bylą institucijai papildomam tyrimui atlikti. Institucijos vyresnioji specialistė G. Č. 2015 m. vasario 13 d. priėmė nutarimą Nr. 64-IL-6043 pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą 6 mėnesiams, iki 2015 m. rugpjūčio 26 d., t. y. iki maksimalaus 1 metų ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyto termino. Jurbarko rajono apylinkės teismas nutarimą priėmė tik 2015 m. rugpjūčio 26 d., t. y. praėjus metams po pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, kad ATPK 302 straipsnio 6 dalis numato, kad „Apylinkių teismų nutarimai ir nutartys, kuriais baigiamos nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylos, įsiteisėja per dvidešimt dienų nuo atitinkamo nutarimo ar nutarties paskelbimo, jeigu jie nebuvo apskųsti apeliacine tvarka. Apeliacine tvarka apskųstas apylinkės teismo nutarimas ar nutartis, jeigu jie nėra panaikinti, įsiteisėja, apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, ta apimtimi, kiek nebuvo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartimi“. Nutarimas įsigaliotų tik po 20 dienų nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d., t. y. jau suėjus 1 metų senaties terminui ir tik tuomet, jeigu jis nepasinaudotų teise į apeliaciją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų praktika, kurioje išaiškinta, kad „Tuo atveju, kai administracinės nuobaudos skyrimo terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas - administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta (ATPK 250 straipsnio 7 punktas). Kartu pažymėtina, kad procesinės kliūties - senaties termino suėjimo - panaikinti negali nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas“ (Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-221- 719/2014). Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis jokiais būdais nesistengė vilkinti bylos, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, į kuriuos buvo kviečiamas, pateikė visus galimus įrodymus ir paaiškinimus. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, laikytina, kad 1 metų senaties terminas, kurio atnaujinimo ATPK nenumato, yra suėjęs 2015 m. rugpjūčio 26 d., o administracinės teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 7 dalimi. Nors, jeigu Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgtų į žemiau nurodytus argumentus ir nuspręstų palikti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą nepakeistu, tokia nuobauda neatitiktų ATPK 20 straipsnyje numatytų tikslų.
Be to, pareiškėjas skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 30 d. nutartyje nurodė, kad būtent tai, jog teismo posėdžio metu nebuvo apklausti liudytojai G. S. ir I. K., sutrukdė teismui įvertinti K. S., D. A., D. T., A. B., L. K. paaiškinimus, juos patvirtinti ar paneigti bei nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, neapklausęs tiesiogiai pažeidimą mačiusių asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai esminiai. Jurbarko rajono apylinkės teismas tik iš dalies ištaisė Kauno apygardos teismo nurodytus trūkumus, t. y. apklausė tik G. S., o I. K. neapklausė. Rėmėsi Suinteresuotos institucijos 2015 m. liepos 30 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl informacijos patikslinimo“ Nr. 64-PR2-8893, kuriame nurodyta „2015-03-03 Polis II naršyklė Gyventojų registre buvo patikrinta I. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir buvo nustatyta, kad minėtos moters deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2000-09-09 yra (duomenys neskelbtini). Taip pat I. K. mama L. K. nurodė, kad jos duktė 2014 m. rugpjūčio mėnesį buvo sugrįžusi į Lietuvą ir tą patį rugpjūčio mėnesį išvyko į Didžiąją Britaniją, kur gyvena. Į Lietuvą artimiausiu metu I. K. grįžti neketina. Esant šioms aplinkybėms, apklausti I. K. nėra galimybių“. Jurbarko rajono apylinkės teismas klaidingai vertino aplinkybes ir liudytojų parodymus, nevertino G. S. duotų parodymų, kuriuos Kauno apygardos teismas įvardino kaip esminius. Nevertino aplinkybių, kad buvo blogas oro matomumas ir kad liudytoja I. K., kurios parodymus perteikė mama L. K., galėjo suklysti, į tai, kad L. K. neatpažino K. S. teismo salėje, kad L. K. parodymuose, duotuose 2014 m. lapkričio 26 d., nurodė, kad yra susijaudinusi ir tiksliai nežino, ar jis buvo vienas automobilyje: „Buvau susijaudinusi, bet man atrodo, kad mašinoje žmogus buvo vienas“. Taip pat teismas nevertino, kad jis sulaikytas (duomenys neskelbtini) kaime, pareigūnai negalėjo nurodyti, ar jis vairavo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Jurbarko rajono apylinkės teismas, neturėdamas jokių papildomų įrodymų ar nustatytų naujų aplinkybių, priėmė kardinaliai skirtingą nutarimą, nei buvo priimtas prieš tai (2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi), todėl Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarimas skirti jam ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 2 (dvejiems) metams yra nepagrįstas.
Pareiškėjo nuomone, esant tokiai situacijai, ši byla nebegali būti toliau nagrinėjama ir nebėra jokios galimybės pirmiau šiame apeliaciniame skunde nurodytų trūkumų ištaisymui. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas turėtų nuspręsti, jog šios administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina ATPK 250 straipsnio 7 punkto pagrindu.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į K. S. apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
K. S. skundas atmetamas.
Apeliaciniame skunde K. S. ginčija kaltę padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, taip pat prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau tik tada, kai išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip paneigus asmenį kaltinančius įrodymus arba nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, tokias abejones traktuojant asmens naudai, būtų pagrindas nutraukti bylą dėl teisės pažeidimo. Bylos nagrinėjimo betarpiškumo principas įpareigoja teismą tiesiogiai ištirti įrodymus (išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir ekspertų išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus), nuodugniai išanalizuoti informaciją, gautą iš įvairių šaltinių, aptarti kiekvieno įrodymo turinį, galią, įvertinti juos nuoseklumo ir patikimumo aspektu. Pažymėtina, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne pavieniais duomenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-444-2786/2010).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog nėra pagrindo abejoti dėl K. S. kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Nors apeliantas dėl administracinio teisės pažeidimo savo kaltės nepripažino ir teigė, kad jis važiavo kartu su draugais, automobilį vairavo D. A., jie važiavo trise, tačiau byloje surinkti duomenys apelianto versiją paneigia ir byloje surinktos medžiagos duomenų pakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog būtent K. S., būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Volkswagen Golf“.
K. S. kaltę pagrindžia byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti bei nutarime išanalizuoti įrodymai, kurių patikimumu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, tai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 4-5), tarnybinis pranešimas (b. l. 6), paaiškinimas (b. l. 7), asmens blaivumo testas (b. l. 9), liudytojų D. T., A. B. parodymai (b. l. 23-24), liudytojos L. K. parodymai (b. l. 41-42), liudytojos L. K. paaiškinimas (b. l. 57), kiti byloje surinkti įrodymai.
Liudytoja L. K. parodė, kad važiuodama į (duomenys neskelbtini) matė, kaip po kelią gana dideliu greičiu blaškosi automobilis, kilo įtarimų, kad vairuotojas neblaivus. Ties (duomenys neskelbtini) automobilis sustojo, iš automobilio išlipo vyras, daugiau žmonių prie automobilio ji nematė. Nusekė tą vyrą į (duomenys neskelbtini), kai atvyko pareigūnai, parodė jį, bet dabar ji negali pasakyti, ar tas žmogus yra salėje. Jos dukra I. K., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugpjūčio mėnesį trumpam buvo grįžusi į Lietuvą. 2014-08-26 dukra buvo kartu su ja. Kai vaikinas išlipo iš automobilio, dukra pasakė, kad tai „K.“ iš (duomenys neskelbtini). Su vaikinu ji mokėsi vienoje mokykloje. (b. l. 57). Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visuma yra pakankama paneigti K. S. paaiškinimus, kad jis nevairavo transporto priemonės, o liudytojų G. S. bei D. A. parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai, kadangi jie yra K. S. draugai ir yra suinteresuoti padėti K. S. išvengti administracinės atsakomybės.
Apeliaciniu skundu K. S. taip pat prašo administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.
ATPK 35 straipsnyje nustatytų terminų paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N16-1491/2007).
Pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam teisės pažeidimui, –per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.
Vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas gali būti pratęstas, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. Pagal teismų praktiką, termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti administracinę bylą ir jos turi būti nustatytos, o motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. nutarimas byloje Nr. N575-761/2010).
ATPK 250 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėta turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje nustatyti terminai. Iš minėtų ATPK nuostatų matyti, jog pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi.
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas K. S. buvo surašytas 2014-08-26, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-12-02 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą K. S. atžvilgiu nutraukta. Kauno apygardos teismo 2015-01-30 nutartimi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko skundas tenkintas iš dalies ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo. ATPK 35 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015-02-06 nutartimi K. S. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK papildomam tyrimui atlikti. Nepaisant to, kad nuo 2015-01-30 nuobaudos skyrimo terminai pradėti skaičiuoti iš naujo (pagal įstatymą automatiškai prasitęsė 6 mėn. ir turėjo baigtis 2015-07-30), Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK Viešiosios policijos skyriaus kelių policijos grupės vyr. specialistės 2015-02-13 nutarimu nuobaudos skyrimo terminas pratęstas iki 2015-08-26. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015-08-26 nutarimu K. S. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 579 (penkių šimtų septyniasdešimt devynių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Taigi, iš to kas išdėstyta matyti, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas priimtas ir nuobauda K. S., šiuo atveju, paskirta nesuėjus ATPK 35 straipsnyje numatytam senaties terminui, todėl nutraukti administracinę bylą K. S. atžvilgiu nėra jokio teisinio pagrindo.
Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog administracinės teisės pažeidimo byla neišnagrinėta per nustatytą terminą, nes nei Jurbarko rajono apylinkės teismas nei Kauno apygardos teismas bylos nagrinėjimo termino, nustatyto 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartimi, t. y. iki 2014 m. gruodžio 30 d. nepratęsė, nors tokią pareigą turėjo. Kaip jai minėta aukščiau, ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Teisės pažeidimas, už kurį nubaustas K. S., padarytas 2014-08-26, 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo termino pabaiga buvo 2015-02-26, todėl nei Jurbarko rajono apylinkės teismui, nei Kauno apygardos teismui nebuvo pareigos pratęsti termino, kuris dar nebuvo pasibaigęs.
Aukštesnysis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis), administracinės nuobaudos skyrimo terminų nepažeidė ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą.
Įvertinus aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, dėl to skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, o pažeidėjo apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
K. S. apeliacinį skundą atmesti.
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.