- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-19
- Bylos Nr.
- 2-1285-717/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Valentukevičiūtė
- Trečiasis asmuo
- UADBB „Drauseta“, E. K., D. K.
- Ieškovas
- AAS „Gjensidige Baltic“
- Atsakovas
- T. S.
- Advokatai
- Viktoras Ivanovas
Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Ligitai Lisauskienei,
trečiojo asmens UADBB „Drauseta“ atstovui, advokatui Viktor Ivanov, atstovaujančiam pagal atstovavimo sutartis t.1, b.l. 54, 74,
nedalyvaujant: ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ atstovui ir atsakovui T. S., trečiajam asmeniui D. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui T. S., tretiesiems asmenims: UADBB „Drauseta“, D. K. ir E. K. dėl draudimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas savo ieškiniu (t.1, b.l. 3-5) prašė pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento draudimo sutartį Nr. SGB1570788, taikyti restituciją ir priteisti iš ieškovo atsakovui 70 Lt sumokėtą draudimo įmoką bei priteisti iš atsakovo visas jo turėtas šios bylos vedimo išlaidas.
Ieškovas savo ieškinyje, o jo atstovas ankstesniuose teismo posėdžiuose nurodė, kad 2013-05-15 atsakovas, tarpininkaujant trečiajam asmeniui „Drauseta“ sudarė civilinės atsakomybės transporto priemonės draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta transporto priemonė VW Passat, identifikavimo (duomenys neskelbtini). Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2013-05-15 iki 2013-07-14, sumokant 70 Lt dydžio įmoką. Atsakovas nurodė, kad transporto priemonė draudžiama tam, kad ją būtų galima įregistruoti Lietuvoje. Atlikus paiešką automobilių registre, buvo nustatyta, kad nurodyta transporto priemonė niekada nebuvo registruota Lietuvoje. Mano, kad ši transporto priemonė Lietuvoje negalėjo būti registruojama, nes jos vairas yra dešinėje pusėje. 2013-05-27 Olandijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu D. K., vairuodamas nurodytą transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas trečiųjų asmenų turtas. Panaikinus draudimo sutartį, ieškovas neprivalėtų atlyginti žalos, kuri buvo padaryta su apdrausta transporto priemone. LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau PVCAPDĮ arba civilinės atsakomybės įstatymas) reglamentuoja, kad transporto priemonė gali būti draudžiama civilinės atsakomybės draudimu, jeigu ji yra registruota Lietuvos Respublikoje. Įprastinė draudimo sutartis sudaroma prieš valstybinį transporto priemonės registravimą, jeigu ši transporto priemonė yra neapdrausta. Teisinis reguliavimas įprastine draudimo sutartimi leidžia drausti tik tokias transporto priemones, kurios turi Lietuvos Respublikos registracijos ženklą, o taip pat su tikslu neregistruotas transporto priemones įregistruoti Lietuvoje. Mano, kad ginčo sutartis turėtų būti naikinama CK 1.80 straipsnio 1 dalies arba 1.91 straipsnio 1, 2 dalų pagrindais, t.y. dėl apgaulės arba piktavališko atsakovo nutylėjimo tam tikrų, draudimui svarbių aplinkybių, draudžiant transporto priemonę.
Pavedimo sutartimi „Drauseta“ įsipareigojo savo darbe vadovautis Lietuvos įstatymais, draudiko pateiktomis taisyklėmis, metodine medžiaga. Trečiasis asmuo yra savo srities profesionalas, todėl privalėjo žinoti Lietuvos įstatymus, draudžiančius sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartis, apdraudžiant kitose valstybėse registruotas transporto priemones. Pagal CK 1.92 straipsnio nuostatas, jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai ar sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu.
Šalies argumentai
Ieškovas savo rašytiniuose paaiškinimuose (t.1, b.l. 86-89) nurodė, kad civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 punkte nurodoma, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis sudaroma, kai įprastinė transporto priemonės buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad įprastinė transporto priemonės buvimo vieta yra teritorija tos valstybės, kurios nuolatinį ar laikiną valstybinį ženklą arba registracijos ženklą turi transporto priemonė. Įstatymo 6 straipsnio 4 dalis nustato, kad įprastinės transporto sutartys sudaromos, kai įprastinė transporto priemonės buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įprastinė draudimo sutartis sudaroma prieš valstybinį transporto priemonės registravimą, jeigu ši transporto priemonė yra neapdrausta. Prieš sudarant draudimo sutartį, transporto priemonė turėtų būti išregistruota kitoje valstybėje arba sutartis sudaroma nuo laikinojo valstybinio ženklo galiojimo pabaigos, o pati transporto priemonė pritaikyta eismui Lietuvos Respublikoje. Kitoks teisės aktų aiškinimas lemtų situacijas, kai ta pati transporto priemonė būtų apdrausta kelių draudikų keliose valstybėse ir padaugėtų ginčų dėl žalos atlyginimo, situacijas, kai transporto priemonė būtų valdoma neapdrausta. Apibendrindamas šiuos savo samprotavimus, ieškovas reziumuoja, kad civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 2 straipsnio 8-9 punktai, 6 straipsnio 4 dalis draudžia privalomuoju draudimu drausti transporto priemones, neregistruotas Lietuvos Respublikoje, taip pat transporto priemones, kurios neregistruotinos Lietuvoje ir/ar nebus per protingai trumpą laiką įregistruotos Lietuvos Respublikoje.
Dėl sandorio negaliojimo CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu nurodė, kad šiam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: kad teisės norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Nustačius, kad tam tikra teisės norma yra imperatyvi, reikia išsiaiškinti ar konkretus sandoris sudarytas pažeidžiant šioje normoje įtvirtintą įsakmų reikalavimą arba draudimą ir ar šio pažeidimas lemia sandorio negaliojimą. Transporto priemonė draudimo metu nebuvo registruota Lietuvoje, ji turėjo kitos valstybės registracijos ženklą. Apdraustos transporto priemonės vairas buvo dešinėje pusėje, dėl ko ji buvo neregistruotina Lietuvos Respublikoje. Tokią transporto priemonę norint įregistruoti Lietuvoje, buvo būtina ją išregistruoti kitoje valstybėje, ją pritaikyti eismui Lietuvoje ir tik tada ją drausti.
Dėl sandorio negaliojimo CK 1.92 straipsnio pagrindu ieškovas nurodė, jog įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryti sandoriai yra nuginčijami, kai nustatoma, jog jis viršijo įstatymo apribojimus. Šią nuostatą ieškovas taikė bylos trečiajam asmeniui, jo kaip draudiko brokeriui – UADBB „Drauseta“.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau ieškovas neprašė priimti sprendimo už akių, todėl šis klausimas yra nesvarstomas.
Tretysis asmuo D. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo UADBB „Drausta“ savo atsiliepime (t.1, b.l. 46-47) nurodė, kad „Drauseta“ kaip draudimo sutarties sudarymo tarpininkas elgėsi teisėtai, vadovavosi tarp jo ir ieškovo sudaryta 2011-01-03 Bendrininkavimo sutartimi Nr. 03/11 bei galiojančiais įstatymais. PVCAPDĮ 6 straipsnio 4 dalis nustato, kad įprastinės draudimo sutartys sudaromos, kai įprastinė transporto priemonės buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įprastinė drausdimo sutartis sudaroma prieš valstybinį transporto priemonės įregistravimą, jeigu ši transporto priemonė yra neapdrausta. Jeigu transporto priemonė neprivalo būti registruojama, draudimo sutartis sudaroma prieš pradedant ją naudotis. Tretysis asmuo mano, kad apdrausti transporto priemonę įstatymas nedraudžia netgi tuo atveju, jeigu ši transporto priemonė yra įregistruota užsienio šalyje, tačiau Lietuvoje gyvenantis asmuo ketiną ją įsigyti ir naudoti Lietuvoje. Tretysis asmuo pasinaudojo šia įstatymo išimtimi. Atsakovas brokerei pateikė nelietuviškus transporto priemonės dokumentus, nurodė, kad jis ketina būti šios transporto priemonės savininku bei planuoja ją įregistruoti Lietuvoje. Šiais faktais vadovaudamasi brokerė sudarė draudimo sutartį, paėmė iš draudėjo nustatyto dydžio mokestį, draudimo sutartį užregistravo draudimo sutarčių sudarymo programoje LinsApp, kuria naudojantis ONLINE režimu ir buvo sudaryta bei atspausdinta ginčijama draudimo sutartis. Kadangi draudimo sutartis buvo sudaryta naudojantis nurodytu režimu, darytina, kad ieškovas pritarė šios sutarties sudarymui. Elektroninėje sistemoje draudimo sutartis buvo užpildyta ir įregistruota. Jeigu ši sutartis būtų prieštaravusi galiojantiems įstatymams ar draudimo taisyklėms, jos nebūtų buvę galima užpildyti ir įregistruoti elektroninėje sistemoje. Sudarant draudimo sutartį, brokerei buvo pateikti visi reikiami dokumentai: draudėjo asmens dokumentas, transporto priemonės registracijos liudijimas, pirkimo-pardavimo sutartis. Tai, kad apdraudžiamo automobilio vairas buvo dešinėje pusėje, negalėjo sukelti brokerei jokių abejonių dėl ketinimų įsigyti šią transporto priemonę, nes duomenys, kurioje pusėje sumontuotas vairas draudimo sutartyje nenurodomi, o, be to, vadovaujantis LR vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymu Nr. 260 „Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių“ 70 p. galima vairo montavimo vietą pakeisti, atitinkamai įforminant dokumentus. Tą padaryti turėjo transporto priemonės savininkas. Mano, kad nėra pagrindų naikinti draudimo sutartį CK 1.92 straipsnio pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. SGB 1570788 (t.1, b.l. 7-9) seka, kad draudėjas T. S. 2013-05-15 sudarė draudimo sutartį su ieškovu per tarpininką „Drauseta“ UADBB, apdraudžiant automobilį VW PAESAT, identifikavimo (duomenys neskelbtini). Šios sutarties galiojimo pabaigos data 2014-05-14, sutarties nutraukimo data – 2013-07-14. Draudėjas sumokėjo 70 Lt draudimo sumą už laikotarpį nuo 2013-05-15 iki 2013-07-14.
Patikrinus VĮ „Regitros“ duomenų registrą, transporto priemonė VW PAESAT, identifikavimo (duomenys neskelbtini) šiame duomenų registre nebuvo įregistruota (t.1, b.l. 12-14).
Tik 2013-10-25 ieškovas išsiaiškino, kad apdraustasis automobilis buvo pagamintas 1998-10-07 su vairu dešinėje pusėje (t.1, b.l. 15).
Ieškovas buvo informuotas, kad jo apdraustasis automobilis 2013-05-27 Olandijoje pateko į autoavariją, buvo apgadintas ir trečiųjų asmenų turtas (b.l. 17-19). Automobilį vairavo ne ją apdraudęs T. S., o D. K..
Bendradarbiavimo sutartyje (t.1. b.l. 117-119) nustatyta, kad brokeris įsipareigoja savo darbe vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, draudiko pateiktomis draudimo taisyklėmis, metodine medžiaga, tarifais, šia sutartimi bei draudiko raštiškais nurodymais (sutarties 5.1 p.); kiekvienas darbuotojas turi griežtai vadovautis draudimo rūšies taisyklėmis bei draudiko pateikta metodine medžiaga ir laikantis kitų raštiškų draudiko reikalavimų (sutarties 5.3 p.). Sutarties 5.7 punktas draudžiant transporto priemones civilinės atsakomybės draudimu įpareigojo tik paimti draudimo įmokas, kitų apribojimų ar draudimų nenustatė.
Iš ieškovo ieškinio ir jo rašytinių paaiškinimų sektų, kad jis atsakovo atžvilgiu draudimo sutartį prašo naikinti CK 1.80 straipsnio ir 1.91 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu, o trečiojo asmens UADBB „Drauseta“ atžvilgiu – CK 1.92 straipsnių pagrindu.
CK 1.80 straipsnio 1 dalis nustato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja; 2-ji šio straipsnio dalis nustato, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija).
Ieškovas neįrodė (CPK 178 straipsnis), kad 2013-05-15 sudarant transporto priemonės draudimo sutartį, tarp jo per tarpininką UADBB „Drauseta“ ir atsakovo, atsakovas būtų pažeidęs imperatyvius įstatymų reikalavimus. Civilinės atsakomybės draudimo taisyklių (t.1, b.l. 91-94) 3.2 punkto 1 dalis nustato, kad už teisingą duomenų pateikimą yra atsakingas draudėjas, o jų teisingą įvedimą į programą – draudiko atstovas (darbuotojas, tarpininkas, brokeris); 2-ji punkto dalis nusako kokie dokumentai turi būti pateikti tai: draudėjo asmens dokumentas, TP registracijos liudijimas, pirkimo pardavimo sutartis. Apie draudėjui keliamus reikalavimus pasisakoma taisyklių 3.2.1 punkte. Ieškovas neįvardijo nė vieno atsakovo – draudėjo – veiksmo, kuriuo jis būtų pažeidęs imperatyvias įstatymų nuostatas apdraudžiant automobilį VW PAESAT, identifikavimo (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, kad atsakovas nepažeidė CK 1.80 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Ieškovas neįrodė, kad atsakovas jį apgavo, apdraudžiant automobilį, dėl to jis neįrodė savo ieškinio reikalavimo pagal CK 1.91 straipsnio 1 ir 2 dalis. Nei savo ieškinyje, nei rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas neįvardijo kuo pasireiškė atsakovo apgaulė, sudarant draudimo sutartį. Šių aplinkybių jis nenurodė ir duodamas paaiškinimus žodžiu teismo posėdyje.
Ieškovas savo ieškinį grindžia iš esmės tuo, kad draudimo sutartis buvo sudaryta dėl to, kad brokerė nekruopščiai ir nekompetentingai atliko savo kaip tarpininkės darbą, sudarant sutartį, t.y. ji neišsiaiškino aplinkybių ar transporto priemonė yra įregistruota Lietuvoje, ar ji išregistruota kitoje šalyje, ar pagal savo techninius parametrus (vairas dešinėje pusėje) ją buvo galima registruoti Lietuvoje. Tretieji asmenys UADBB „Drauseta“ ir E. K. paaiškino, kad ji sudarė draudimo sutartį nepažeisdama galiojančių įstatymų ir draudimo taisyklių, nes priešingu atveju draudimo sutartis negalėjo būti užpildyta ir įregistruota pagal LinsApp programą. Šios programos valdytojas yra ieškovas, todėl jis privalo prižiūrėti savo programą ir pagal ją sudarytas ir įregistruotas sutartis. Tačiau, jeigu trečiasis asmuo – brokeris – ir būtų pažeidęs galiojančius įstatymus pagal CK 1.92 straipsnį, sudarant ginčo sutartį, jis negalėtų atsakyti šioje byloje, nes jis nėra bylos atsakovas. Ieškovą atstovavo profesionalus atstovas (įgaliojimai ir diplomų kopijos t.1, b.l. 20, 21 ir 75), todėl jis turėjo profesionalią galimybę pasirinkti bylos atsakovus. Ieškinys negali būti tenkinamas, jeigu jis pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti pagal galiojančius įstatymus.
Atmetus atsakovo ieškinį, iš jo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šias išlaidas sudaro 39,88 Lt (t.1, b.l. 2).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo AAS „Gjensidige Baltik“, vieningasis registracijos Nr. 50003210451 ieškinį atsakovui T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) tretiesiems asmenims: UADBB „Drauseta“, D. K. ir E. K. dėl draudimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo atmesti.
Priteisti iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltik“, vieningasis registracijos Nr. 50003210451 valstybei 39,88 Lt (trisdešimt devyni Lt 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.