- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-29
- Bylos Nr.
- e2YT-1297-913/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00151-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Pareiškėjas
- N. B., Z. S., J. G.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų N. B., Z. S. ir J. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai N. B., Z. S., J. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, nustatyti juridinį faktą, kad J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po V. G., mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti.
2. Pareiškime nurodė, kad pareiškėjai N. B., Z. S. ir J. G. yra V. G. ir J. G. vaikai. Pareiškėjų mama V. G. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų tėvas J. G. mirė (duomenys neskelbtini). Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro išduotas liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtina, jog pareiškėjai N. B., Z. S. ir J. G. kaip pirmos eilės įpėdiniai yra priėmę palikimą po savo tėvo J. G. mirties. Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) yra registruoti J. G. vardu. Pareiškėjų tėvų V. G. ir J. G. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėjų motinai V. G. priklausė 1/2 dalis viso nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), nepaisant to, kad šis turtas registruotas jos sutuoktinio J. G. vardu. Po palikėjos V. G. mirties liko įvairaus turto: 1/2 dalis sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), baldai, buitinė technika, įvairūs namų apyvokos daiktai. Niekas po palikėjos V. G. mirties į notarų biurą nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Subjektine paveldėjimo teise pasinaudojo pareiškėjų tėvas J. G., savo valią išreiškė palikimą priimdamas pradėjęs jį faktiškai valdyti - po palikėjos V. G. mirties toliau liko gyventi sodyboje, naudojosi visu kilnojamuoju turtu: baldais, buitine technika, įvairiais namų apyvokos daiktais. Kaip nekilnojamojo turto savininkas mokėjo šio turto išlaikymo mokesčius, draudė turtą. Kadangi nėra juridinių dokumentų apie palikimo priėmimą, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo priėmimo, pradedant jį faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis fakto nustatymas reikalingas sprendžiant klausimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad valstybė (atstovaujama VĮ Turto bankas), nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos V. G. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių apie jo faktinį valdymą. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad J. G. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui. Bylą prašė nagrinėti VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant (e. b. l. 9-11).
4. Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka pareiškėjams ir suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai, išsiunčiant jiems pranešimus apie rašytinį teismo posėdį bei paskelbiant specialiame interneto tinklapyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 118 straipsnio 1 dalis, 133 straipsnio 3 dalis, 175¹ straipsnio 9, 10 dalys), (e. b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
5. Bylų nagrinėjimas ypatingąją teisena (Civilinio proceso kodekso XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 8 dalis).
6. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
7. Pareiškime išdėstytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų mama V. G., mirties liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (dokumentas zip priedų sąraše). (Duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas, V. G. sutuoktinis J. G., mirties liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (dokumentas zip priedų sąraše). (Duomenys neskelbtini) pareiškėjų tėvai V. G. ir J. G. buvo sudarę santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (dokumentas zip priedų sąraše). Po V. G. mirties liko santuokoje įsigytas nekilnojamasis turtas, registruotas J. G. vardu: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (dokumentas zip priedų sąraše).
8. Pareiškėjų tėvas J. G. po savo sutuoktinės V. G. mirties liko gyventi jų santuokos metu įsigytame gyvenamajame name, naudojosi visu kilnojamuoju turtu: baldais, buitine technika, įvairiais namų apyvokos daiktais. Kaip nekilnojamojo turto savininkas mokėjo šio turto išlaikymo mokesčius, draudė turtą, atliko kitus aktyvius veiksmus, ką patvirtina pareiškėjų pateiktos komunalinių mokesčių mokėjimo kvitų kopijos.
9. Pareiškėjų tėvas J. G. po savo sutuoktinės V. G. mirties atliko aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad pareiškėjų tėvas atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, ką patvirtina ir Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro raštas, kuriame nurodyta, kad po V. G. mirties (duomenys neskelbtini) į Anykščių rajono savivaldybės 1 – ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (dokumentas zip priedų sąraše). Išrašas iš Testamentų registro patvirtina, kad V. G. testamento surašiusi nebuvo (e. b. l. 20). Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro išduotas liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog pareiškėjai N. B., Z. S. ir J. G. kaip pirmos eilės įpėdiniai yra priėmę palikimą po savo tėvo J. G. mirties (dokumentas zip priedų sąraše).
10. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi duomenys nuoseklūs, bylos įrodymai neprieštarauja tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjų N. B., Z. S. ir J. G. pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).
11. Konstatuotina, jog pareiškėjų tėvas J. G., priėmė palikimą po savo sutuoktinės V. G., mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiosios turtą nebuvo išduotas. Kadangi nei pareiškėjai, nei jų tėvas J. G., po V. G. mirties per įstatymo nustatytą laiką nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, ir paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas, todėl pareiškėjų tėvas J. G. turi teisę paveldėti turtą, likusį po jo sutuoktinės mirties (CK 5.13 straipsnis).
12. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
13. Pareiškėjai už pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turėjo sumokėti 38,00 Eur žyminį mokestį. Iš teismui pateikto 2021 m. kovo 4 d. mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo, matyti, kad pareiškėja Z. S. už pareiškimą sumokėjo 45,00 Eur žyminį mokestį į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Teismas įskaitė pareiškėjos sumokėtą 45,00 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja sumokėjo per daug žyminio mokesčio, pareiškėjai grąžintina dalis - 7,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
14. Valstybei priteistinų išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
N. B., Z. S. ir J. G. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs valdyti jai priklausiusį turtą.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Grąžinti pareiškėjai Z. S., valstybės biudžetui sumokėtą dalį - 7,00 Eur (septynių eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. kovo 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (sumokėta suma 45,00 Eur), išaiškinant, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.