- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-09
- Bylos Nr.
- ATP-389-174/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01239-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Pažeidėjas
- O. V.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos O. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria atmestas O. V. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014 m. kovo 20 d. nutarimo, kuriuo O. V. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta 600 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. kovo 20 d. O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 30P-9201950-14 už tai, kad ji, neturėdama dvejų metų vairavimo stažo, 2013 m. gruodžio 28 d., apie 08.42 val., vairuodama automobilį TOYTA TOYTA AURIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda 173,93 kilometre, Šilutės r. sav., važiavo 95 km/val. greičiu (už fiksuotas greitis 98 km/val., paklaida ± 3 km/val.), esant leistinam maksimaliam ribotam 50 km/val. greičiui, taigi viršijo važiavimo greitį 45 km/val. Šiais savo veiksmais O. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 135 ir 139 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 5 dalyje.
2014 m. kovo 20 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimu O. V. pripažinta kalta padariusi ATPK 124 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą ir jai paskirta administracinė nuobauda – 600 Lt bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams.
2014 m. kovo 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gautas administracinėn atsakomybėn patrauktos O. V. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014 m. kovo 20 d. nutarimo pakeitimo, paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą, t. y. pažeidėja prašė taikyti jai ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir už pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirti trumpesnį, nei šio straipsnio sankcijoje numatytas minimalus, specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą iki 1 mėnesio. Nurodė, kad prisipažįsta padariusi jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį. Pažymėjo, kad laikosi KET reikalavimų, tačiau viršijo greitį, nes vėlavo į autobusą, išvykstantį į užsienį, be to, ji nesuprato, kad važiuoja gyvenvietėse, kur leistinas greitis tik 50 km/val., nes matė tik kelis namus pakelėje. Tuo keliu važiavo pirmą kartą ir nepastebėjo kelio ženklo, žyminčio gyvenvietę. Nurodė, kad teisė vairuoti jai reikalinga atliekant darbines funkcijas, atėmus teisę vairuoti transporto priemones, ji bus atleista iš darbo ir praras pajamų šaltinį. Be to, teisė vairuoti jai reikalinga ne tik atliekant darbines funkcijas, bet ir nuvažiuoti į darbą ir grįžti į namus, nes jos darbovietė yra 20 km atstumu nuo Klaipėdos.
Skundžiama 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patrauktos O. V. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014 m. kovo 20 d. nutarimą paliko nepakeistą. Šį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras, skirdamas pažeidėjai administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes ir O. V. paskyrė teisingą nuobaudą, kuri atitinka ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.
Šalies argumentai
Skundu administracinėn atsakomybėn patraukta O. V. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-14 nutartį ir, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, sušvelninti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Veiklos organizavimo ir prevencijos skyriaus specialisto V. L. 2014-03-20 nutarimu Nr. 30N-9202135-14 jai paskirtą nuobaudą, sumažinant specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą iki 1 mėnesio.
Apeliantės O. V. nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti jos prašymą dėl nuobaudos sušvelninimo, ne visiškai įsigilino į bylos esmę, neatkreipė dėmesio į pagrindinę aplinkybę, kad vairuotojo pažymėjimas jai yra reikalingas dėl darbo, nes tik turėdama teisę vairuoti transporto priemones ji gali atlikti savo darbines pareigas, t. y. vairuotojo pažymėjimas yra jos profesinės veiklos įrankis.
Teismas tinkamai pasisakė dėl nuobaudos skyrimo pagrįstumo ir nuobaudos dydžio, konstatuodamas, kad teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Tačiau, O. V. nuomone, jai paskirta nuobauda, nors ir nėra per griežta, tačiau prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes dėl paskirtos nuobaudos, o būtent dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams, ji praras darbą, o tai yra dar viena bausmė, kuri, nors ir nenumatyta įstatyme, tačiau yra nuobaudos pasekmė. Apeliantės teigimu, būtent dėl to, kad neprarastų darbo, ji kreipėsi į teismą, prašydama sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 mėnesio, tačiau teismas šio prašymo netenkino.
O. V. pažymi, kad ji dirba mėgstamą darbą ir bijo jo netekti, tačiau jeigu teisės vairuoti atėmimo terminas nebus sutrumpintas, ji neteks darbo. Tuo tarpu jeigu teismas sumažintų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 mėnesio, šiuo laikotarpiu ji galėtų prašyti atostogų ir dėl teisės vairuoti atėmimo neprarastų darbo.
Šalies argumentai
Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismui ji nurodė, kad su jai inkriminuotu pažeidimu ji visiškai sutinka ir pripažįsta, kad tikrai pažeidė KET 135 ir 139 punktų reikalavimus, tačiau O. V. aiškina, jog tai nebuvo piktybinis pažeidimas. Ji niekada nepažeidinėja KET, visada jų laikosi ir tik esant ypatingam atvejui, t. y. šiuo atveju vėluodama į autobusą, išvykstantį į užsienį, ji viršijo leistiną greitį. Ji nesuprato, kad važiuoja gyvenvietėje, kur leistinas greitis tik 50 km/val., nes matė tik kelis namus pakelėje. Tuo keliu važiavo pirmą kartą, jis buvo tiesus ir lygus, tačiau kelio ženklo, žyminčio gyvenvietę, nepastebėjo. Ji buvo įsitikinusi, kad leistiną greitį viršija ne daugiau kaip 25 km/val., nes jai yra leistina važiuoti iki 70 km/val. greičiu, o važiavo 95 km/val., taigi manė, kad greitį viršijo 25 km/val. Nurodo, kad ji supranta ir pripažįsta, kad pasielgė labai lengvabūdiškai ir neapdairiai ir padarė pažeidimą, kurio, turėdama tik 1,5 metų stažą, jokiu būdu negalėjo įvykdyti. Tačiau O. V. prašo atsižvelgti į tai, kad labai gailisi dėl padaryto pažeidimo, savo elgesį vertina kritiškai. Baigusi studijas universitete ilgai negalėjo surasti darbo, tik po 1,5 metų įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos darbovietė yra už 20 km nuo Klaipėdos m. Į darbovietę galima nuvažiuoti tik automobiliu, be to, jos darbinės funkcijos taip pat susijusios su automobilio vairavimu, taigi atėmus teisę vairuoti transporto priemonę, bus atleista iš darbo, liks be pragyvenimo šaltinio. Ji nenori būti išlaikoma tėvų, jiems tai būtų per sunki, nepakeliama našta. Tėvai ją leido į mokslus, siekė, kad įgytų išsilavinimą ir pati galėtų pragyventi, o ji prarado vairuotojo teises ir nieko nebegali padaryti. Lietuvoje susirasti bet kokį darbą yra labai sunku, neturint teisės vairuoti dar sunkiau, o išvykti iš Lietuvos ji nenori, nes nori dirbti mėgstamą darbą, padėti tėvams ir būti naudinga visuomenei. Tuo labiau, kad ir darbdavys yra suinteresuotas, kad ji ir toliau dirbtų.
ATPK 30¹ straipsnio nuostatos numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio antrojoje dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. To paties kodekso 27 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad specialiosios teisės atėmimo laikas negali būti trumpesnis kaip 1 mėnuo. O. V. pažymi, kad paskirtą baudą ji iš karto sumokėjo ir, jos nuomone, administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnio 1 dalyje, gali būti pasiekti paskyrus jai švelnesnę nei įstatymas numato nuobaudą – specialiosios teisės atėmimą 1 mėnesiui.
O. V. pažymi, jog ji supranta administracinio pažeidimo galimas pasekmes, kritiškai įvertino savo veiksmus, dėl įvykdyto pažeidimo nuoširdžiai gailisi ir pasižada ateityje nebedaryti jokių pažeidimų, kurie prieštarauja gerai moralei, ir niekada nebepakartos klaidos, kurią dėl savo žmogiškojo gerumo įvykdė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas prašo O. V. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
O. V. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014 m. kovo 20 d. nutarimu buvo nubausta už ATPK 124 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą ir jai paskirta administracinė nuobauda – 600 Lt bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams. Pažeidėja, nesutikdama su jai paskirta nuobauda, kreipėsi su skundu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydama pakeisti Institucijos 2014 m. kovo 20 d. nutarimą ir sušvelninti paskirtą nuobaudą. Skunde nurodė, kad pažeidimo fakto neginčija, t. y. pripažįsta, kad vairuodama automobilį viršijo leistiną greitį, tačiau nesutinka su jai paskirta nuobauda ir prašė taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti trumpesnį, nei ATPK 124 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytas minimalus, specialiosios teisės atėmimo terminą, t. y. sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki vieno mėnesio.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiama 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos O. V. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014 m. kovo 20 d. nutarimą paliko nepakeistą. Šį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras, skirdamas pažeidėjai administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes ir O. V. paskyrė teisingą nuobaudą, kuri, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį ir pažeidėjos asmenybę, atitinka ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo motyvų, administracinėn atsakomybėn patraukta O. V. pripažįsta, kad padarė ATPK 124 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinės teisės pažeidimą, dėl jo gailisi, apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl kaltės padarius šį pažeidimą, todėl teismas dėl O. V. kaltės nepasisako. Apeliantė prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį ir pritaikyti jai ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei skirti trumpesnį nei ATPK 124 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytas minimalus, vienos iš nuobaudos sudedamųjų dalių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, t. y. sumažinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemomnes atėmimą nuo šešių iki vieno mėnesio. Tokį savo prašymą apeliantė grindžia tuo, kad teisė vairuoti jai yra reikalinga dėl darbo, t. y. atliekant darbines pareigas bei nuvažiuojant į darbą ir grįžtant iš jo, nes atstumas nuo namų iki darbovietės yra apie 20 km. Tačiau apygardos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pagrindo pažeidėjai O. V. taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki vieno mėnesio.
ATPK 124 straipsnio 5 dalyje inter alia numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 40, bet ne daugiau kaip 50 kilometrų per valandą vairuotojams, neturintiems dvejų metų vairavimo stažo, užtraukia baudą nuo 600 Lt iki 800 Lt ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų.
O. V. už pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 5 dalyje, Institucijos 2014 m. kovo 20 d. nutarimu buvo paskirta minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 600 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, skirdama administracinę nuobaudą, Institucija administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių nepažeidė ir pažeidėjai paskyrė teisingą nuobaudą, kuri yra adekvati padarytam pažeidimui ir O. V. asmenybei.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pažeidėjos O. V. skundą ir įvertinęs bylos duomenis, sutinka su pirmosios instacijos teismo išvada, kad pažeidėjai paskirta nuobauda tinkamai individualizuota, atitinka ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus ir kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pažeidėjai taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, kai visuma aplinkybių gali būti vertinama pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Apygardos teismo vertinimu, O. V. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai šiuo atveju nėra ypatingos ar išskirtinės aplinkybės, dėl kurių administracinė nuobauda pažeidėjai turėtų būti švelninama. Konstatuotina, kad apeliantės skunde nurodytos aplinkybės – jos darbas yra susijęs su teise vairuoti transporto priemones, automobilis reikalingas nuvykti į darbą ir grįžti į namus – nerodo, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas O. V., atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį (neturėdama dvejų metų vairavimo stažo važiavo net 98 km/val. (paklaida ± 3 km/val.) greičiu ir nustatytą greitį viršijo net 45 km/val.), pažeidėjos O. V. asmenybę (pažeidimą padarė turėdama galiojančią administracinę nuobaudą už kitos rūšies Kelių eismo taisyklių pažeidimą), prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi nagrinėjamu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant sankcijoje numatytą nuobaudą (visa apimtimi).
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taigi įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. O. V. nors ir žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga nuvykimui į darbą bei atliekant darbines funcijas, tačiau vis tiek padarė administracinį teisės pažeidimą – neturėdama dvejų metų stažo, taigi būdama eismo dalyvis, kuriam pagal įstatymą keliami didesni reikalavimai, gyvenvietėje, kur leistinas maksimalus greitis 50 km/val., važiavo net 95 km/val. greičiu ir nustatytą greitį viršijo net 45 km/val., tokiu būdu O. V. kėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė galimų rimtų savo lengvabūdiško elgesio pasekmių. Tai, kad O. V., nesilaikydama visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų, pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jos elgesio rezultatas. Konstatuotina, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus O. V. padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakinga yra ji pati.
Nors apeliantė nurodo, kad ji pripažįsta padarytą pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, tačiau ši aplinkybė pripažinta pažeidėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į ją atsižvelgta, paskiriant O. V. minimalios ATPK 124 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. Į O. V. darbo vietą – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri, skirtingai nei nurodo apeliantė, yra ne 20, o 5 km atstumu nuo Klaipėdos, galima važiuoti maršrutiniu autobusu.
Nors O. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad pažeidimą padarė ne tyčia, o dėl objektyvių priežasčių – skubėjo į autobusą, išvykstantį į užsienį, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Dėl apeliantės argumento, kad ji nepastebėjo kelio ženklo, žyminčio gyvenvietę, todėl manė, kad leistiną greitį viršijo nežymiai, pažymėtina, kad ji anksčiau buvo bausta administracine tvarka būtent už kelio ženklų nesilaikymą ir už šį pažeidimą jai paskirta administracinė nuobauda galioja (b. l. 11), todėl akivaizdu, kad O. V. kritiškai savo elgesio nevertino ir iš to nepasimokė, o anksčiau jai paskirta nuobauda ATPK 20 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų nepasiekė. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju skirti pažeidėjai trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei ATPK 124 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytas minimalus, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai (ATPK 20 straipsnis).
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apygardos teismas daro išvadą, kad pažeidėjai O. V. paskirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota, nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, ja realizuojami administracinės nuobaudos tikslai, įtvirtinti ATPK 20 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį ir administracinėn atsakomybėn patrauktos O. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.