Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamoji L. T. buvo kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 2 dalyje, 208 straipsnio 2 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad ji laikotarpiu nuo 2003 m,. sausio 17 d. iki 2010 m. sausio 26 d. būdama UAB “L.“ ( į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktore bei viena iš akcininkių, laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 29 dienos iki 2014 m. sausio 17 d., Vilniaus ir Panevėžio miestuose, bendrovės veiklos vietose, užimamų pareigų pagrindu atstovaudama minėtai įmonei ir veikdama jos vardu, kuriai taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, pažeisdama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 straipsnio reikalavimus, žinodama apie bendrovės sunkią ekonominę padėtį ir galimą nemokumą, nevykdydama įsipareigojimų kreditoriams ir akivaizdžiai gresiant bendrovės bankrotui, kuris vėliau 2010 m. balandžio 27 d. teismo nutartimi buvo paskelbtas kreditorių iniciatyva, išvaistė jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms ir atsiskaitymams su kreditoriais padengti, sudarydama apsimestinį sandorį, taip padarant turtinės žalos kreditoriams, o vėliau siekė šį turtą legalizuoti, t. y. ji, turėdama išankstinį tikslą išvaistyti užimamų pareigų pagrindu savo žinioje buvusį UAB “L.“ nekilnojamąjį turtą - patalpas, esančias (duomenys neskelbtini)(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jai kaip direktorei 2009 m. spalio 29 d. pasirašius minėtų patalpų apsimestinę pirkimo-pardavimo sutartį su D. P., žinant, kad D. P. nesumokės bendrovei sutartyje nurodytų piniginių lėšų - 300 000 litų už tariamai perkamas patalpas, nuo 2010 m. sausio 27 d. akcininkių sprendimu paskyrus bendrovės direktoriumi R. J., kuris, žinodamas apie apsimestinį sandorį, kaip direktorius melagingai patvirtino parašu 2010 m. sausio 28 d. kasos pajamų orderyje LIL Nr. (duomenys neskelbtini), kad gavo iš D. P. pinigines lėšas, taip ji išvaistė jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą bendrovės „L.“ turtą – patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini)- 300 000 Lt vertės, perrašius teisinę pastato registraciją D. P. vardu, po to sudarė galimybę direktoriui R. J. apgaulingai organizuoti bendrovės „L.“ buhalterinę apskaitą, klastojant dokumentus, siekiant melagingai pagrįsti tariamai teisėtą UAB „L.“ priklausančių piniginių lėšų 400 000 Lt (iš jų 300 000 Lt tariamai gautų už parduotuvės patalpų pardavimą) kasoje panaudojimą, 2010 m. vasario 9 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 02/09 tariamai perkant iš UAB „E. k.“ 5 000 vnt. 400 000 Lt vertės UAB „L. p.“ akcijų už 400 000 Lt,

toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką ir žinodama, kad UAB „L.“ nekilnojamasis turtas – patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), yra jos nusikalstamais veiksmais pagal 2009 m. spalio 29 d. apsimestinę pirkimo-pardavimo sutartį išvaistytos ir perleistos tretiesiems asmenims - D. P., kita 2010 m. tuksėjo 7 d. apsimestine pirkimo-pardavimo sutartimi tariamai parduotos UAB „P. p.“ (buvusi UAB „E. t.“, į. k. (duomenys neskelbtini)), o šiai bendrovei 2011 m. rugsėjo 26 d. apsimestine pirkimo-pardavimo sutartimi tariamai pardavus patalpas toliau UAB „M. o.“ ( į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)), kuri šias patalpas įgijo per direktorių D. K. realiai nemokėdama pinigų UAB “P. p.“ taip ji, žinodama, kad BUAB „L.“ iškelta bankroto byla, pasitelkusi D. K., kuris nežinojo apie jos nusikalstamus veiksmus išvaistant UAB „L.“ priklausiusias patalpas ir jam būnant tik formaliu bendrovės direktoriumi, įteisino šias patalpas UAB „M. o.“ vardu ir, būdama faktinė šių patalpų savininkė ir valdytoja, 2011-2013 metais nuomodama UAB „M. o.“ vardu šias patalpas kitiems asmenims, faktiškai dalyvaudama bandant šias patalpas parduoti, 2013 m. spalio 24 d. UAB „M. o.“ vardu sudarius preliminarias sutartis su patalpų pirkėjais, bendravo su nekilnojamo turto agentūros atstovais, derindama patalpų kainą, pardavimo sąlygas, tokiu būdu faktiškai sudarydama tariamus patalpų pirkimo-pardavimo sandorius fizinių ir juridinių asmenų vardu bei šias patalpas panaudodama komercinėje veikloje UAB „M. o.“ vardu gaunant pajamas už nuomą, avansinį būsimų pirkėjų 18 000 Lt mokėjimą už preliminarias sutartis, taip siekė nuslėpti UAB „L.“ teisėtai priklausiusį, tačiau jos pačios išvaistytą didelės vertės svetimą turtą, žinodama, kad patalpos UAB „M. o.“ vardu įgytos nusikalstamu būdu, tokiu būdu išvaistė jos žinioje buvusį svetimą UAB „L.“ didelės vertės turtą - patalpas 300 000 Lt vertės, dėl ko bendrovė neteko nuosavybės teisių į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurios galėjo būti panaudotos skoloms ir atsiskaitymams su bendrovės kreditoriais padengti ir nusikalstamu būdu įgytas patalpas kitos bendrovės vardu legalizavo ir siekė jas parduoti iki 2014 m. sausio 17 dienos, kai buvo pritaikytas teisėsaugos institucijų laikinas nuosavybės teisės apribojimas į šias patalpas.

Kaltinamasis R. J. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad nuo 2010 m. sausio 27 d. dirbdamas UAB „L.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 27 d. iki 2010 m. spalio 22 d., Vilniaus mieste, turėdamas tikslą pasisavinti užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusį UAB „L.“ turtą - pinigines lėšas, pasinaudodamas užimamų pareigų pagrindu vykdomais UAB „L.“ kasininko įgaliojimais, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“ ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatą, numatančią, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje numatytus rekvizitus“, apgaulingai organizavo teisės aktais reikalaujamą bendrovės „L.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, pagaminęs žinomai netikrus dokumentus ir klastodamas apskaitos dokumentus, juos pateikdamas apskaitą tvarkančiai buhalterei, nežinančiai apie jo nusikalstamus veiksmus, kad įtrauktų į buhalterinę apskaitą, siekiant melagingai pagrįsti tariamai teisėtą UAB „L.“ priklausančių piniginių lėšų gavimą ir jų panaudojimą, t. y. jis, žinodamas, kad buvusi bendrovės „L.“ direktorė L. A. - T. pagal 2009 m. spalio 29 d. pasirašytą apsimestinę pirkimo-pardavimo sutartį su pirkėja D. P. dėl bendrovei priklausiusių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini)(unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), D. P. realiai nesumokant sutartyje nurodytų piniginių lėšų - 300 000 litų už tariamai perkamą pastatą, jis 2010 m. sausio 28 d., kaip bendrovės direktorius, melagingai patvirtino parašu 2010 m. sausio 28 d. kasos pajamų orderyje LIL Nr. (duomenys neskelbtini), kad gavo iš D. P. minėtus grynuosius pinigus - 300 000 Lt, kuriuos jis 2010 m. sausio 27-31 d., kasos knygoje pagal 2010 m. sausio 28 d. kasos pajamų orderį LIL Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksavo kaip gautas 300 000 Lt kasos pajamas. Po to, žinodamas apie realios ūkinės finansinės veiklos nevykdančių įmonių UAB „E. k.“ ir UAB „L. p.“ (kurios formaliu direktoriumi jis buvo laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 10 d. iki 2011 m. rugpjūčio 18 d. pagal akcininkų sprendimą) veiklą ir dirbtinai padidintą akcijų vertę, 2010 m. vasario mėn., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, atspausdinęs žinomai netikrą 2010 m. vasario 9 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 02/09, kurioje patvirtino kaip UAB „L.“ direktorius, savo parašu žinomai melagingus duomenis, kad UAB „L.“ iš UAB „E. k.“ įsigijo 5 000 vnt. 400 000 Lt vertės UAB „L. p.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) akcijų, kurių vertė 400 000 Lt, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010 m. vasario-balandžio mėn., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, išgalvotų ir nedirbančių asmenų - „UAB „E. k.“ vyr. buhalterės A. A. ir direktoriaus pavaduotojo A. V. vardu atspausdino žinomai netikrus UAB „E. k.“ kasos pajamų orderius: 2010-02-09 serijos EU Nr. (duomenys neskelbtini) - 350 000 Lt sumai; 2010-04-22 serijos EU Nr. (duomenys neskelbtini) – 10 000 Lt sumai; 2010-04-22 serijos EU Nr. (duomenys neskelbtini) – 40 000 Lt sumai, įrašydamas žinomai melagingus duomenis, kad bendrovėje „E. k.“ pagal 2010 m. spaio 9 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 02/09 gautas UAB “L.“ atsiskaitymas už neva įsigytas UAB „L. p.“ akcijas, 2010 m. vasario-balandžio mėn., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, nenustatytos kompiuterinės įrangos pagalba atspausdino tariamą atsiskaitymą pagal 2010 m. vasario 9 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 02/09 patvirtinančius UAB „L.“ kasos išlaidų orderius: 2010-02-09 Nr. (duomenys neskelbtini) - 350 000 Lt sumai; 2010-04-22 Nr. (duomenys neskelbtini) - 10 000 Lt sumai; 2010-04-22 Nr. (duomenys neskelbtini) – 40 000 Lt sumai, kuriuos patvirtinęs savo parašu, įrašė į 2010 m. vasario 6 d. – 2010 m. vasario 19 d. laikotarpio UAB „L.“ kasos knygą bei kaip kasininkas savo parašu patvirtino žinomai netikros UAB „L.“ 350 000 Lt sumos panaudojimą pagal 2010-02-09 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinančius duomenis ir įrašė į 2010 m. balandžio 1 d. – 2010 m. balandžio 30 d. laikotarpio kasos knygą bei kaip kasininkas savo parašu patvirtino žinomai netikros 50 000 Lt sumos panaudojimą pagal kasos išlaidų orderius 2010-04-22 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010-04-22 Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinančius duomenis. Tokiais savo nusikalstamais veiksmais UAB „L.“ buhalterinėje apskaitoje siekė pagrįsti tariamai teisėtą UAB „L.“ priklausančių piniginių lėšų 400 000 Lt ( iš jų 300 000 Lt, tariamai gautų už patalpų pardavimą) iš kasos panaudojimą UAB „L. p.“ akcijų pirkimui imituojančių sandorių ir dokumentų pagrindu, dėl ko už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 27 d. iki 2010 m. balandžio 22 d. iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „L.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei tuo pačiu pasisavino svetimą didelės vertės jo žinioje buvusį UAB „L.“ turtą - pinigines lėšas - 100 000 Lt.

Taip pat buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 strtaipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad jis, siekdamas melagingai pagrįsti tariamai teisėtą UAB „L.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) priklausančių piniginių lėšų panaudojimą, panaudojęs jam žinomų realios ūkinės finansinės veiklos nevykdančių įmonių UAB „E. k.“ ir UAB „L. p.“ rekvizitus, 2010 m. vasario mėn., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, Vilniaus mieste, nenustatytos kompiuterinės įrangos pagalba atspausdino žinomai netikrą 2010 m. vasario 9 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 02/09, kurią patvirtinęs savo, kaip UAB „L.“ direktoriaus parašu, įtvirtino žinomai melagingus duomenis, kad UAB „L.“ iš UAB „E. k.“ įsigijo 5000 vnt. 400 000 Lt vertės UAB „L. p.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) akcijų už 400 000 Lt sumą, tokiu būdu pagamino žinomai netikrą dokumentą ir jį panaudojo, įtraukdamas į UAB „L.“ buhalterinę apskaitą,

toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. vasario mėn., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, Vilniaus mieste, nenustatytos kompiuterinės įrangos pagalba, išgalvotų asmenų - „UAB „E. k.“ vyr. buhalterės A. A. ir direktoriaus pavaduotojo A. V. vardu atspausdino žinomai netikrus UAB „E. k.“ kasos pajamų orderius: 2010-02-09 serijos EU Nr. (duomenys neskelbtini) – 350 000 Lt sumai; 2010-04-22 serijos EU Nr. (duomenys neskelbtini) – 10 000 Lt sumai; 2010-04-22 serijos EU Nr. (duomenys neskelbtini) – 40 000 Lt sumai, įrašydamas žinomai melagingus duomenis, kad bendrovėje „E. k.“ pagal 2010 m. vasario 9 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 02/09 gautas UAB „L.“ atsiskaitymas už neva įsigytas UAB „L. p.“ akcijas, tokiu būdu pagamino žinomai netikrus dokumentus ir juos panaudojo įtraukdamas į UAB „L.“ buhalterinę apskaitą.

Kaltinamasis D. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad jis nuo 2011 m. rugsėjo 13 d. paskirtas UAB „M. o.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), direktoriumi, tuo pačiu vykdančiu ir kasininko funkcijas, žinodamas, kad bendrovėje faktinė veikla realiai nebus vykdoma ir būdamas tik formaliu direktoriumi, laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. sausio 17 d., Vilniaus mieste, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnį, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus, klastodamas dokumentus ir suklastotus dokumentus pateikdamas buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „V.“ atstovei, nežinančiai apie jo nusikalstamą veiką, kad ji įtrauktų į apskaitą, taip tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bendrovės „M. o.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus, numatančius, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalies reikalavimus, numatančius, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, vykdydamas buvusios UAB „L.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) akcininkės ir direktorės L. A.-T. prašymus, jis 2011 m. rugsėjo 26 d. apsimestinėje Negyvenamosios patalpos pirkimo ir pardavimo sutartyje pasirašęs fiktyvų iš UAB „P. p.“ (buvusi UAB „E. t.“ į. k. (duomenys neskelbtini)) 2009 metais UAB „L.“ priklausiusių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini)(unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) įsigijimą už 280 000 Lt sumą, žinodamas, kad bendrovėje nėra piniginių lėšų ir nemokėdamas pinigų UAB „P. p.“, o UAB „M. o.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai bendrovės UAB „V.“ įgaliotai atstovei pateikė minėtą apsimestinę pirkimo-pardavimo sutartį bei 2011 m. gruodžio 2 d. surašytą vekselio kopiją dėl tariamo 280 000 Lt gavimo iš užsienio įmonės „H. c. LLP“, bet nepateikė jokių pirminių dokumentų, dėl ko apskaitoje nebuvo registruotas tariamų 280 000 Lt pinigų gavimas, taip suklastotų dokumentų pagrindu įteisino šias patalpas UAB „M. o.“ vardu. Po to, L. A.-T. būnant faktine šių patalpų savininke ir valdytoja, jam 2011-2013 metais tik UAB „M. o.“ vardu pasirašant šių patalpų nuomos sutartis ir jas nuomuojant kitiems asmenims, iš gautų už nuomą 46 621,61 Lt pajamų dalinį 39 000 Lt skolos sumokėjimą bendrovei „H. c. LLP“ pagal tariamą vekselio kopiją nepatvirtino jokiais apskaitos dokumentais ir jų nepateikė apskaitą tvarkančiai atstovei, nes pagal išrašytus jo kasos išlaidų orderius 2013-05-24 A Nr. 9 – dėl 18 000 Lt ir 2013-10-01 A Nr.10 dėl 21 000 Lt nepateikė jokių dokumentų, kad „H. C. LLP“ minėtus pinigus gavo, jam 2013 m. spalio 24 d. UAB „M. o.‘ vardu tik pasirašius preliminarias sutartis su būsimais patalpų pirkėjais ir gavus į atsiskaitomąją bendrovės sąskaitą avansinį būsimų pirkėjų 18 000 Lt mokėjimą, o L. A.-T. faktiškai bendraujant su nekilnojamo turto agentūros atstovais, derinant patalpų kainą, pardavimo sąlygas, bandant šias patalpas parduoti, tokiu būdu jam apgaulingai tvarkant UAB „M. o.“ buhalterinę apskaitą, ji siekė UAB „M. o.“ vardu nuslėpti UAB „L.“ teisėtai priklausiusį minėtą turtą, kuriam 2014 m. sausio 17 d. buvo pritaikytas teisėsaugos institucijų laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Dėl visų šių išvardintų pažeidimų ir iš jų atsiradusių pasekmių iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „M. o.“ 2011-2014 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamoji D. P. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad ji laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 29 d. iki 2010 m. rugsėjo 7 d., Vilniaus mieste, dirbdama pagal darbo sutartį UAB „L.“, suklastojo dokumentus – 2009 m. spalio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl UAB „L.“ patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini)(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp jos ir tuometinės direktorės L. A.-T., pasirašydama apsimestinėje sutartyje ir iš anksto žinodama, kad nesumokės bendrovei sutartyje nurodytų piniginių lėšų - 300 000 litų už tariamai perkamas patalpas, vėliau ji pagal 2009 m. lapkričio 2 d. panaudos sutartį laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 2 d. iki 2010 m. vasario 2 d. leido nemokamai bendrovei „L.“ naudotis minėtomis patalpomis,

tęsdama nusikalstamą veiką, ji suklastojo, t. y. savo parašu melagingai patvirtino 2010 m. sausio 28 d. bendrovės „L.“ kasos pajamų orderyje LIL Nr. (duomenys neskelbtini), kad sumokėjo grynus pinigus - 300 000 Lt UAB „L.“ direktoriui R. J., taip sudarydama sąlygas pastarajam žinomai suklastotą dokumentą panaudoti įtraukiant jį į bendrovės buhalterinę apskaitą bei sudarydama sąlygas buvusiai UAB „L.“ direktorei perrašyti L. A.-T. teisinę patalpų registraciją jos vardu,

toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2010 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto 15-ame notaro biure, Vilniuje, suklastojo dokumentą – 2010 m. rugsėjo 7 d. nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DJ-5286 dėl patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo tarp jos ir UAB „E. t.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)), atstovaujamos direktorės R. S., pasirašydama apsimestinėje sutartyje ir melagingai patvirtindama, kad gavo sutartyje nurodytas pinigines lėšas - 300 000 Lt, taip patvirtindama įgytų patalpų UAB „E. t.‘ vardu faktą.

Kaltinamoji R. S. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad ji 2010 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto 15-ame notaro biure, Vilniuje, dirbdama UAB „E. t.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) direktore ir atstovaudama bendrovę, suklastojo dokumentą – 2010 m. rugsėjo 7 d. nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DJ-5286 dėl patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo tarp jos ir D. P., pasirašydama apsimestinėje sutartyje ir melagingai patvirtindama, kad sumokėjo D. P. sutartyje nurodytas pinigines lėšas - 300 000 litų už perkamas patalpas, realiai už jas nemokėdama ir taip patvirtindama įgytų patalpų UAB „E. t.‘ vardu faktą.

Kaltinamasis G. B. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad jis 2011 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus miesto 15-ame notaro biure, Vilniuje, veikdamas pagal UAB „E. t.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) direktorės R. S. 2011 m. rugsėjo 23 d. įgaliojimą atstovauti bendrovę, suklastojo dokumentą – 2011 m. rugsėjo 26 d. nekilnojamosios patalpos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DJ-5587 dėl patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo tarp jo ir UAB „M. o.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) direktoriaus D. K. už 280 000 Lt sumą, pasirašydamas apsimestinėje sutartyje, žinodamas, kad pinigai nebus sumokėti ir šios patalpos buvo įgytos 2010 metais irgi nemokant pinigų, taip patvirtindamas įgytų patalpų UAB „M. o.“ vardu faktą.

Kaltinamoji L. T. kaltės dėl jai pareikštų kaltinimų nepripažino ir parodė, kad iki įvykių pažinojo R. S. ir D. P., nes jos dirbo UAB „L.“, žinojo, kad R. J. 2010 metų pradžioje buvo paskirtas UAB „L.“ direktoriumi, bet asmeniškai su juo bendrauti neteko. Šį žmogų rado sesuo L. A.. Kaltinamoji ėjo UAB „L.“, kuri vertėsi avalynės prekyba, direktorės pareigas nuo 2002 ar 2003 metų iki 2008 metų rugpjūčio mėnesio, kuomet išėjo vaiko priežiūros atostogų ir jos pareigas pradėjo eiti sesuo. Sesuo tik informuodavo ją apie priimtus sprendimus, įmonės veiklos rezultatų ji pati nematė, pasitikėdavo seserimi. 2009 metais su seserimi kalbėjo, kad įmonei reikia apyvartinių lėšų prekių užsakymui ir tam reikia parduoti nekilnojamąjį turtą. Sutartį dėl patalpų pardavimo pas notarą pasirašė kaltinamoji, nes ji registre buvo įrašyta kaip direktorė. Kaltinamoji pirkėjo neieškojo ir pardavimo proceso neorganizavo. Sesuo pasakė, kad patalpas nori pirkti D. P., su ja prieš pardavimą kaltinamoji nekalbėjo. Sesuo derino ir patalpų kainą, sutartyje buvo numatyta, kad patalpos parduodamos už 300 000 litų. Kiek prisimena, apmokėjimas už patalpas buvo atidėtas, bet neilgam laikotarpiui. Sesuo sakė, kad už patalpas D. P. atsiskaitė, tačiau dėl šių lėšų panaudojimo jos nesitarė. Parduodant patalpas, kaltinamoji nieko nežinojo apie įmonės bankrotą, sesuo nieko nesakė. Savo akcijas ji pardavė 2010 m. pradžioje UAB „M. v.“, nes jos ir sesers nuomonės versle skyrėsi, jos sunkiai sutardavo, o sesuo taip pat buvo įmonės akcininkė. Už akcijas jai buvo per du kartus sumokėta grynaisiais pinigais – iš viso 50 000 litų, buvo pasirašyta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis. Jai išeinant iš verslo, įmonės finansinė padėtis buvo stabili. Maždaug 2010 m. pavasarį kaltinamoji gavo pranešimą kad yra atleista iš darbo UAB „L.“. Daugiau su UAB „L.“ reikalų nebeturėjo. 2011 m. pavasarį jai paskambino R. S., kuri UAB „L. dirbo buhaltere, ir paklausė, ar kaltinamoji galėtų padėti rasti nuomotoją patalpoms, už tai pasiūlė vieno mėnesio atlyginimą. Tai buvo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Kaltinamoji jai padėjo rasti nuomininkę. Kad D. P. yra pardavusi šias patalpas, ji tuo metu nežinojo. R. S. jai pasakė, kad patalpos parduotos kažkokiai įmonei. Po kurio laiko jai paskambino vyras, prisistatęs D. K. ir paprašė tarpininkauti parduodant tas patalpas, siūlė vieną procentą nuo parduotos sumos, patalpas pardavinėjo D. K. įmonė – UAB „M. o.“. Jis davė savo buhalterės telefono numerį, kurį ji perdavė „R.“. Kaltinamoji buvo nuvažiavusi patalpas aprodyti „R.“ atstovui, vėliau „R.“ rado pirkėjus ir kaltinamoji jiems perdavė, kad visas sutartis pasirašinėtų su įmone. Tuo jos darbas pasibaigė. Jai žadėto vieno procento nesumokėjo, nes patalpos nebuvo parduotos.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamoji juos patvirtino, išskyrus dalį dėl akcijų pardavimo už 25 000 litų, ir paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad akcijas pardavė už 25 000 litų, nes tokia buvo oficiali pardavimo kaina. Ji direktorės pareigas ėjo iki 2010 m. sausio 26 d., o nuo 2010 m. sausio 27 d. direktoriumi buvo paskirtas R. J.. Sesuo tik laikinai ėjo direktores pareigas, kol kaltinamoji buvo vaiko priežiūros atostogose.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 19, b. l. 37-38, 30-32), kaltinamoji L. T., be aukščiau aptartų paaiškinimų parodė, kad sutikusi D. K. padėti parduoti patalpas, ji skleidė apie tai informaciją draugams ir pažįstamiems, kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą „R.“, kad padėtų parduoti patalpas. Iš „R.“ bendravo su V., o paskui su A.. Patalpų pardavimo kainą nustatė D. K.. Kokią jis atstovavo bendrovę, ji nežino. Su „R.“ atstovais paskutinį kartą bendravo gal 2013 m. spalio mėn. Ž. P. kaltinamoji pažįsta, jis yra jos sesers L. A. vyras. Jis dirbo UAB „L.“. Su juo tarpusavio santykiai blogi. Ji nežino, ar jis yra susijęs su tomis patalpos Panevėžyje, nes su juo nebendrauja, nežino, ar Ž. P. buvo atvažiavęs į Panevėžį dėl šių patalpų gruodžio-sausio mėn. Kaltinamoji nesidomėjo, kas nuo 2010 metų tose patalpose buvo vykdoma ir kas jas nuomavo. Su „R.“ atstovais toje parduotuvėje yra buvusi tik kartą ir raktų nuo patalpų neturi. Apie UAB „M. o.“ jai nieko nežinoma ir kad D. K. buvo jos direktoriumi, taip pat nežino. Ji UAB „L.“ turto neiššvaistė, tuo metu kreditorių nebuvo, todėl ir žalos jiems nepadarė.

Kaltinamasis R. J. kaltės dėl jam pareikštų kaltinimų nepripažino ir parodė, kad iki ikiteisminio tyrimo pradžios iš kaltinamųjų yra matęs tik L. T., pažinojo tik D. P., kitų kaltinamųjų - ne. 2010 m. L. A. pasiūlė užimti direktoriaus pareigas UAB ,,L.“. Įmonės padėtis buvo sunki, nes trūko apyvartinių lėšų. Buvo dvi įmonės kryptys: arba parduoti turtą, kaupti apyvartines lėšas ir pradėti atsiskaitinėti su tiekėjais, arba pirkti ir pristatyti naują batų kolekciją. Kaltinamasis pasirinko antrą variantą, buvo supažindintas su dokumentais, žinojo, kad (duomenys neskelbtini)buvo parduotas pastatas ir įspėjo D. P., kaip pastato pirkėją, kad reikia sumokėti pinigus. Pagal sutartį buvo numatyta sumokėti pinigus per 30 dienų, o buvo praėję apie pora mėnesių. D. P. 2010 m. sausio 28 d. grynaisiais pinigais, bendrovės patalpose Pylimo gatvėje, Vilniuje, buhalterės kabinete sumokėjo 300 000 litų Viskas teisiškai buvo užfiksuota, pinigai įnešti į kasą, nuvežti į įmonės ofisą Spaudos rūmuose, o vėliau jais buvo atsiskaityta UAB ,,E.“ už akcijas ir tam buvo išrašytas kasos išlaidų orderis, kurį išrašė buhalterė. Nuo pinigų gavimo iki išmokėjimo pradėjo 13 dienų. Tuo metu abi A. buvo įmonės akcininkėmis. Vėliau buvo parduodami įmonei nereikalingi automobiliai, didinamos apyvartinės lėšos ir iš jų buvo sumokėta už akcijas. UAB ,,L.“ kaltinamasis dirbo iki bankroto įmonei paskelbimo - 2010 m. balandžio mėn. pabaigos. Tuo metu buvo gal 4-5 įmonių direktoriumi, visų įmonių pavadinimų neprisimena.

2009 m. kaltinamasis buvo UAB ,,L. p.“ direktoriumi. Įmonės akcijos buvo labai paklausios. Tuo metu įmonėje direktorius buvo A. J., kuris dirbo su Rusijos įmonių atstovais. Kaltinamasis jo paklausė, ar jis žino, kas Rusijos įmonių atstovų norėtų pirkti UAB ,,L. p.“, kurios oficialiu direktoriumi kaltinamasis buvo įformintas, akcijas. Visus reikalus tvarkė A. J., jis pasakė, kad žino, kam galima parduoti akcijas. Kaltinamasis paruošė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su Rusijos įmone ,,T.“, sutartis buvo pasirašyta. Kitą dieną kaltinamasis nupirko UAB ,,E.“ akcijas. UAB ,,E.“ irgi turėjo UAB ,,L. p.“ akcijų kaip ir kitos įmonės. Esmė buvo ta, kad per trumpą laiką UAB ,,L.“ buvo galima uždirbti 50 000 litų, todėl kad iš UAB ,,E.“ akcijas kaltinamasis pirko po 85 litus, o pardavė po 90 litų už akciją, t. y. pirkta buvo už 400 000 litų, o parduota už 450 000 litų. Tokiu atveju iš karto padidėja apyvartinės lėšos ir buvo galima pirkti naują batų kolekciją. Vėliau kaltinamasis sužinojo, kad įmonė ,,T.“ nori perleisti akcijas savo kontragentui OOO “E.“ tokiomis pačiomis sąlygomis, tada sudarė sutartį su OOO “E.“, kuria jie įsipareigojo sumokėti 450 000 litų per tris mėnesius. Pats su šios įmonės vadovu nėra bendravęs, viską tvarkė A. J., tačiau dėl dokumentų, kad tokia įmonė yra registruota, jam abejonių nekilo, nes jis duomenis apie įmonę buvo radęs internete. Tai buvo akivaizdžiai pelninga, akcijos buvo nupirktos ir parduotos, tada buvo sudarytas UAB ,,L.“ balansas. Gal balandžio mėn. UAB ,,V.“, UAB ,,V. A.“, UAB ,,E.“ padavė UAB ,,L.“ dėl bankroto į teismą. Bankroto administratorius buvo UAB ,,A.“, jiems buvo perduoti visi dokumentai, segtuvai. Bankroto administratorius vietoje to, kad atsiimtų tuos pinigus iš OOO “E.“, paprašė jų žymiai daugiau, gal 500 000 litų, už akcijas ir jiems nepardavė. Vėliau bankroto administratorius A. Ž. tas sutartis su įmone ,,T.“ ir OOO “E.“ dėl UAB ,,L. p.“ akcijų pardavimo nuslėpė ir nepateikė ikiteisminiam tyrimui. Ikiteisminio tyrimo metu per Interpolą buvo užklausta dėl OOO “E.“ Maskvoje, nurodant ne tą adresą, kuris buvo sutartyje. 400 000 litų už akcijas kaltinamasis sumokėjo oficialiai pagal sutartį, kurią pasirašė A. V.. Taip pat buvo UAB ,,V.“ protokolas dėl to, kad UAB ,,E.‘ parduotų 5 000 vnt. akcijų UAB ,,L.“ po 80 litų. Protokolą pasirašė UAB ,,V.“ akcininkas G. L.. UAB ,,V.“ buvo UAB ,,E.“ vienintele akcininke, A. V. pasirašydavo kaip UAB ,,E.“ komisijos direktorius. A. V. dar 2009 metais per akcininkų susirinkimą kaltinamajam prisistatė kaip UAB ,,E.“ komercijos direktorius, bet kas jis buvo iš tikrųjų, nežino. Jis pasirašydavo kaip UAB ,,E.“ atstovas. Suma, už kurią buvo įsigytos akcijos, bendrovei ,,L.“ nebuvo didelė. Įmonės apyvarta buvo apie 900 000 litų per metus, nors įmonės padėtis tuo metu nebuvo gera, tačiau šiuo sandoriu apyvartinės lėšos buvo padidintos 50 000 litų sumai. Kaltinamasis jau prieš tapdamas direktoriumi suprato, kad galima „sužaisti“ akcijomis.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis juos patvirtino, išskyrus paskutiniosios apklausos metu duotus parodymus (t. 19, b. l. 137-139) ir paaiškino, kad paskutinės apklausos metu jam buvo pakilęs kraujospūdis, pakilęs cukraus kiekis kraujyje, svaigo galva, jautėsi labai blogai ir davė parodymus, būdamas neadekvatus. Apie bankroto administratorių davė netikslius parodymus. Automobilius pardavinėjo krizės metu, pardavė tiems, kas daugiausia pasiūlė. Dėl akcijų pardavimo ir mainymo taip pat daug netikslių jo atsakymų. Atvyko į apklausą prastos savijautos, nes jį kelis kartus kvietė, vėliau gulėjo ligoninėje ir buvo nepatogu neatvykti.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 19, b. l. 133-135, 137-139) kaltinamasis R. J., be aukščiau aptartų paaiškinimų parodė, kad pradėjus vadovauti UAB „L.“, šios įmonės buhalterinę apskaitą apie mėnesį tvarkė įmonėje dirbanti buhalterė vardu Janina. Jai išėjus iš darbo, UAB „L.“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „V. A.“ pagal paslaugų teikimo sutartį. Pasirinko UAB „V. A.“, nes anksčiau naudojosi šios įmonės paslaugomis, kurios direktoriumi buvo Č. M.. Kaltinamasis, eidamas direktoriaus ir kasininko pareigas, atlikdavo parduotuvėje gautų piniginių lėšų inkasavimą. Inkasuotos lėšos buvo laikomos įmonės kasoje, į įmonės banko sąskaitą įnešami nebuvo. Jo vadovavimo laikotarpiu administratoriaus funkcijas vykdė tik jis, pavaduotojų neturėjo.

UAB „L. p.“ direktoriumi jo paprašė būti A. J.. Šis asmuo minėjo, kad yra UAB „L. p.“ akcininkų atstovas, tačiau įgaliojimo nerodė. Tuo metu UAB “L. p.“ akcininkais buvo UAB „T.“ ir UAB „S. k.“, atstovaujama A. O.. 2009 m. pabaigoje dėl sveikatos būklės nusprendė išeiti iš UAB „L. p.“, tačiau oficialiai nebuvo įformintas jo atleidimas, įmonės direktoriaus vardu galėjo pasirašinėti dokumentus 2009-2010 m. laikotarpiu. Dokumentus pasirašinėjo A. J. prašymu, suprasdavo, kad tam tikrą laikotarpį buvo UAB „L. p.“ formalus direktorius, tačiau jokio atlygio už tai negaudavo.

A. V. pažįsta nuo 2009 m, su juo supažindino A. J.. Kadangi žinojo, kad UAB „L. p.“ akcijos priklausė UAB „E.“ ir šios įmonės akcininkės – UAB „V.“ atstovai norėjo UAB “L. p.“ akcijas parduoti, o A. J. žinojo, kas galėtų šios įmonės akcijas nusipirkti, todėl, būdamas UAB „L.“ direktoriumi, nusprendė UAB „L.“ vardu sudaryti sandorį su UAB „E. k.“ dėl UAB „L. p.“ akcijų pirkimo ir įsigytas akcijas parduoti A. J. žinomam pirkėjui UAB „T.“. Pasirašius sutartį su UAB „T.“, 2010 m.vasario 9 d., UAB „L.“ vardu sudarė sutartį su UAB „E.“ dėl UAB „L. p.“ akcijų pirkimo. Ši sutartis buvo pasirašyta jo biure, esančiame Spaudos Rūmuose, 12 aukšte. Jo akivaizdoje sutartį pasirašė A. V.. Tą pačią dieną A. V. buvo perduoti pinigai už akcijas – 350 000 litų. Likusieji pinigai, t. y. 50 000 litų, A. V. buvo perduoti anksčiau nurodytame ofise. Pinigų perdavimas buvo įformintas UAB „E.“ kasos pajamų orderiais, kuriuos jo akivaizdoje pasirašė A. V., o taip pat šiuos dokumentus pasirašė jis.

Automobilis AUDI A4 2010 m. sausio 28 d. buvo parduotas UAB „L.“ akcininkės L. A. sutuoktiniui A. T. už 32 000 litų. Šio sutarties sudarymo ir įvykdymo aplinkybių neprisimena. R. S. nepažįsta, D. K. ir UAB „M. o.“ jam nežinomi. Apie sandorius tarp šios bendrovės ir UAB „B. n.“ irgi nežinoma. Apie Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimą dėl UAB „L. p.“ akcijų įsigijimo iš UAB „E.“ sutarties pripažinimo negaliojančia žinoma tik nuo 2013 m. pabaigos. Su buvusiomis UAB „L.“ akcininkėmis santykių 2013-2014 m. nepalaikė.

Kaltinamasis D. K. kaltės dėl jam pareikštų kaltinimų nepripažino ir parodė, kad 2011 m. ieškojo darbo, jam paskambino J. R. ir pasiūlė tapti įmonės, kuri konkrečios veiklos nevykdė, direktoriumi, pasakė, kad yra pastatas, kurį galima už palankią kainą nupirkti, nurodė, kad turi kreditorius, kurie atsiskaitys. J. R. nurodė, kad patalpų kaina yra 280 000 litų, o vėliau jas galima brangiau parduoti ir iš to užsidirbti. Kaltinamasis susidomėjo ir rugsėjo mėn. tapo UAB „M. o.“ direktoriumi, akcininku buvo J. R.. Jo nurodymu, kaltinamasis nuėjo pas notarą ir su UAB „E. t.“ atstovu G. B. pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį dėl Panevėžyje esančių patalpų. Sutartyje buvo nurodyta, kad atsiskaitymas turi įvykti per pusmetį. Dar buvo pasirašyta sutartis su patalpų nuomininkais. 2011 m. gruodžio mėn., Vokiečių gatvėje, picerijoje „Čili kaimas“, investuotojai kaltinamajam parodė skolų perdavimo sutartis, kad su UAB „E. t.“ atsiskaityta ir kad skola pereina Didžiosios Britanijos įmonei „H.“. „H.“ atstovais buvo M. ir I., pavardžių kaltinamasis neprisimena. Kaltinamasis pasirašė vekselį tam, kad patvirtinti, jog UAB „M. o.“ skolinga įmonei „H.“. Yra specialisto išvada, kuri patvirtina, kad išrašytas vekselis ne tik patvirtina pinigų gavimą, bet jis gali patvirtinti skolos faktą. Pinigai buvo suteikti dvejiems metams. Kaltinamasis bandė rasti kam perparduoti patalpas. Rinkos kainos kaip tik buvo pradėjusios augti ir kaltinamasis gaudavo pajamas iš nuomos. Pinigai buvo laikomi pas kaltinamąjį namuose, nes įmonė buveinės neturėjo. Iš tų pinigų jis 2013 metais įmonei „H.“ grąžino 18 000 litų, apie tai įrašas buvo padarytas kitoje vekselio pusėje, taip pat už 10 000 litų 2013 m. liepos mėn. nupirko iš J. R. UAB „M. o.“ akcijas. Šį sandorį užregistravo tik 2014 m. sausio mėn. pradžioje, nes žinojo, kad yra vienintelis akcininkas ir buvo pamiršęs kad reikia užregistruoti. 2013 m. rudenį įmonei „H.“ sumokėjo apie 20 000 litų įmoką. Pinigai buvo perduodami grynaisiais pinigais „H.“ atstovams, su kuriais kaltinamasis susitikdavo Vokiečių g. esančioje kavinėje „Soya“. Kasos pajamų orderiai nebuvo pasirašomi. Kad atsiskaityti su „H.“, kaltinamasis 19 000 ar 20 000 litų buvo pasiskolinęs iš UAB „B. n.“. Nuo 2013 metų, kai kasoje nebuvo pinigų, sau atlyginimo kaltinamasis nemokėdavo, todėl jis nebuvo apdraustųjų asmenų registre. Kalbant su buhaltere A. Č. apie tai, kam parduoti patalpas, ji davė Rasos telefono numerį, kuri davė L. numerį, sakydama, kad L. anksčiau priklausė patalpos. Su L. kaltinamasis susitiko 2013 metais, iki tol jos nepažinojo, sutarė, kad L. pasiims vieną procentą nuo 400 000 litų pardavimo sumos. Ji buvo radusi pirkėjus, buvo pasirašyta preliminari pirkimo – pardavimo sutartis, buvo gautas 20 000 litų avansas, kuris buvo pervestas UAB „B. n.“ kaip skolos grąžinimas, po to viskas buvo areštuota ir taip baigėsi jo darbas UAB „M. o.“. Pardavimo dokumentus tvarkė A. Č.. Su „R.“ darbuotojais bendravo gal vieną kartą ir pasakė, kad tuo klausimu bendrautų su buhaltere, kadangi tuo metu jis turėjo ir kitą darbą – buvo UAB „E.“ direktoriumi. Tai buvo tikras sandoris, tikrai buvo atsiskaityta su UAB „E. t.“ ir tikrai patalpos priklausė UAB „M. o.“. Nuo 2014 m. UAB „M. o.“ paskelbtas bankrotas.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis juos patvirtino.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 21, b. l. 45-46, t. 19, b. l. 84-85, 91-92) kaltinamasis D. K., be aukščiau aptartų paaiškinimų parodė, kad patalpos, dar prieš nuperkant, buvo išnuomuotos UAB „M.“ ir dar kažkokiam fiziniam asmeniui, bet jo pavardės nežino. „H.“ pagal vekselį iš viso buvo sumokėta gal 40 000 litų.

Kaltinamoji D. P. kaltės dėl jai pareikštų kaltinimų nepripažino ir parodė, kad pažįsta L. T. ir R. S., jos kartu dirbo UAB „L.“. Taip pat pažįsta R. J., nes jam perdavė pinigus. L. T. buvo direktorė, R. S. - buhalterė, kaltinamoji buvo vedėja paduotuvėse, esančiose Vilniuje. L. A. kaltinamoji taip pat pažinojo, ji buvo UAB „L.“ direktorė.

Pažįstama klientė L. buvo atėjusi į parduotuvę ir paklausė kaltinamosios apie patalpų pirkimą. L. paprašė, kad kaltinamoji padėtų susitarti, kad direktorė palauktų apmokėjimo už patalpas. Kuriai direktorei kaltinamoji paskambino, neprisimena, tai buvo maždaug 2009 metais, greičiausiai, kalbėjo su L. A.. Su L. kaltinamoji susitarė, kad jeigu direktorė palauks pinigų, tai kaltinamoji nupirks patalpas ir tada, kai L. surinks pinigus, jos atsiskaitys. L. turėjo pirkėją toms patalpoms, todėl jos planavo iš to užsidirbti, kaltinamoji turėjo gauti atlygį už tarpininkavimą. Kadangi kaltinamoji tuo metu turėjo paskolą banke, jai reikėjo pinigų ir su L. pasiūlymu sutiko. Direktorė sutiko palaukti apmokėjimo, pas notarę kaltinamoji savo vardu pasirašė sutartį su L. T., nurodė, kad už perkamas patalpas bus sumokėta per 30 dienų. Sutartis buvo sudaroma kaltinamosios vardu, nes ji pažinojo savininkus. Patalpų savininke kaltinamoji buvo maždaug metus. Grįžus po atostogų, naujas direktorius liepė sumokėti pinigus pagal pirkimo-pardavimo sutartį, priešingu atveju, sutartus bus nutraukta. L. atnešė grynuosius pinigus į Pylimo gatvėje esančią parduotuvę, su ja pasirašė dokumentus, kad neva kaltinamoji pasiskolina iš jos tuos pinigus. Su R. J. kaltinamoji atsiskaitė Pylimo gatvėje, pasirašė orderį. Tai buvo sausio mėnesį. Toliaus patalpas nuomavo. Patalpos buvo apie 150 kv.m. Pinigų už nuomą kaltinamoji neapskaitė, nuomininkai juos mokėdavo grynais. 2010 rugsėjo mėn. patalpas pardavė, nes L.i skubiai reikėjo pinigų. R. S. žinojo, kad kaltinamoji pardavinėja patalpas ir pasakė, kad UAB „E. t.“, kurioje ji ėjo direktorės pareigas, ieško patalpų. Už patalpas R. S. atsiskaitė grynaisiais pinigais - 300 000 litų, sutartį su ja rugsėjo mėn. pasirašė pas notarę. Pinigus kaltinamoji padėjo į seifą, o paskui susisiekė su L. ir juos sumokėjo jai, o ši grąžino skolos lapelį, kurį kaltinamoji suplėšė. Vėliau kaltinamoji pakeitė telefoną ir nebeturėjo jokių L. duomenų. 2017 m. pavasarį L. užsuko į batų parduotuvę, kurioje dirbo kaltinamoji. Tada kaltinamoji jai pasakė, kad turi nemalonumų dėl patalpų ir reikia patvirtinti, kaip viskas vyko. L. davė savo telefono numerį ir adresą, bet ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios apie tai niekas neklausė.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamoji juos patvirtino.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 21, b. l. 91-92, t. 19, b. l. 56-57, 62-63) kaltinamoji D. P., be aukščiau aptartų paaiškinimų parodė, kad sutarčių neklastojo, pagal jas pinigus ir mokėjo, ir gavo. Č. M. ir D. K. pagal pavardes nepažįsta. Pardavus patalpas UAB „E. t.“, po kurio laiko kreipėsi R. S. su prašymu padėti parduoti patalpas bet kam. Kaltinamoji apie tai kalbėjo su pažįstamais, jų tarpe, ir su L. T.. UAB „M. o.“ nežino. G. B. nepažįsta.

Kaltinamoji R. S. kaltės dėl jai pareikšto kaltinimo nepripažino ir parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, išskyrus D. K.. Su G. B. susipažino parodoje, su L. T. ir D. P. dirbo, o R. J. pažinojo, kaip UAB „L.“ direktorių.

2010 m. pavasarį D. P. paklausė, ar gali parduoti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Kadangi kaltinamoji pažinojo G. B., paklausė gal jis norėtų pirkti šias patalpas, kadangi jis turi daug pažįstamų ir yra verslininkas. Vasaros pabaigoje G. B. paskambino ir pasakė, kad yra asmuo, kuris domisi tomis patalpomis. Su G. B. nuvažiavo apžiūrėti patalpų, buvo nuspręsta jas įsigyti. G. B. 2010 m. vasaros pabaigoje pasiūlė tapti UAB „E. t.“ direktore ir rugsėjo 6-7 dienomis ji buvo priimta į šias pareigas tam, kad plėtoti verslą, kadangi su avalyne kaltinamoji dirbo 10 metų, buvo dalyvavusi parodose ir žinojo rinką. Tada vyko ir patalpų įsigijimas. Su D. P. susitarė dėl pardavimo, rugsėjo 7 dieną nuvežė jai pinigus į (duomenys neskelbtini), ji ten pinigus pasidėjo į seifą ir vėliau pas notarę pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį. UAB „E. t.“ buhalteriją tvarkė A. Č., kuri ir išrašė kasos pajamų orderį. Įmonės kasa buvo pas ją (R. S.).

Buvo G. B. pažįstamas verslininkas iš Rusijos, kuris nusprendė investuoti pinigus į tas patalpas, buvo sudaryta 300 000 litų paskolos sutartis su įmone „T.“. Paskolos sutartį pasirašė kaltinamoji. Iš tos įmonės bendravo su Arkadijumi. Pinigai kaltinamajai buvo perduoti tą pačią dieną, kai ji juos sumokėjo D. P., grynais, A. Č. buvo išrašiusi kasos pajamų ir išlaidų orderius. Įmonė per tą laikotarpį, kol dirbo kaltinamoji, nemokėjo palūkanų pagal paskolos sutartį, todėl po kurio laiko G. B. pranešė, kad reikia patalpas parduoti, nes investuotojai paprašė grąžinti skolą. Pirkėjų patalpoms R. S. ieškojo pati, bet G. B. labai greitai pasakė, kad A. surado pirkėją. Patalpose nebuvo plėtojamas verslas, kadangi buvo sunkmetis, jos buvo tik nuomojamos, už nuomą buvo atsiskaitoma ir grynaisiais, ir pavedimu. UAB „E. t.“ direktore kaltinamoji buvo iki 2011 m. rugsėjo mėn. pabaigos. Kaltinamoji nedalyvavo patalpų pardavime UAB „M. o.“. Ji D. K. prašymu davė L. T. telefono numerį. Šis pasakė, kad jam kaltinamosios (R. S.) telefono numerį davė A. Č..

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamoji juos patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus kaip liudytoja (t. 14, b. l. 119-121, 122-123), R. S. nurodė, kad patalpos buvo perleidžiamos UAB „M. o.“, kadangi ši įmonė buvo „T.“ akcininkė. Vietoj paskolos buvo nuspręsta grąžinti įmonei patalpas. D. K. jai negirdėtas, toks asmuo jai neskambino. Su kaltinamąja apie patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pardavimą 2013 m. vasarą ar rudenį niekas nekalbėjo, apie jokius komisinius ji nėra girdėjusi.

Kaltinamasis G. B. kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino ir parodė, kad iki baudžiamosios bylos iškėlimo buvo pažįstamas su R. S.. Č. M. pažinojo, o G. L. - ne. Nuo 2010 m. dirba „I.“ direktorius ir buvo UAB „E. t.“ akcininkas. Jis (kaltinamasis) gavo pasiūlymą iš A. (jo įmonė „G. T.“), investuotojo iš Rusijos, kurį 2010 m. rudens pradžioje suvedė su R. S.. A. pirko minėtas patalpas su paskola UAB „E. t.“. Kadangi R. S. žinojo visąšį modelį, žinojo apie parduodamas patalpas, kaltinamasis pasiūlė jai būti UAB „E. t.“ direktore. Rasa buvo paskirta bendrovės direktore nuo 2010 m. rudens, kai prasidėjo patalpų pirkimo procesas, kurio rezultate kaltinamsis liko skolingas A. 300 000 litų. R. S. rūpinosi patalpų nuoma. Patalpas išlaikyti buvo sunku, verslo išplėtoti nepavyko. A. laukė pelno, bet jo nebuvo, todėl maždaug po keturių mėnesių buvo nuspręsta parduoti patalpas arba grąžinti pinigus. Pirkėjų ieškojo kaltinamasis pats, tačiau po kurio laiko A. pasakė, kad turi pirkėją - UAB „M. o.“ ir davė D. K. telefono numerį, nurodė, kad patalpas perleisti reikės už 280 000 litų su pusės metų atsiskaitymo atidėjimu, o UAB „E. t.“ tai užsiskaitys kaip skolos grąžinimą. Su UAB „M. o.“ buvo pasirašyta pirkimo - pardavimo sutartis. Notarų biure sutartį pasirašė kaltinamasis pagal R. S. išduotą įgaliojimą, kadangi ji pati išeidinėjo iš darbo dėl šeimyninių aplinkybių. Kaltinamasis liko 20 000 litų skolingas A., kadangi patalpas pirko už 300 000 litų, o pardavė už 280 000 litų. Už tai jis pastarajam pasiūlė pirkti UAB „E. t.“ akcijas. 2011 metais buvo pasirašyta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. Č. M. apie mėnesį iki šių sandorių formaliai buvo UAB „E. t.“ direktoriumi, tai buvo 2010 metais.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis juos patvirtino ir patikslino A. įmonės pavadinimą – „LLP G. T.“. Taip pat nurodė, kad patalpų pirkimo kaina iš karto buvo aiški, R. S. pasakė, kad pardavėjas nori 300 000 litų ir kainos nenuleidžia. Prieš pasirašant patalpų pirkimo - pardavimo sutartį, su D. K. nesiejo jokie santykiai, nebuvo susitarta, kad tai bus fiktyvi apsimestinė sutartis.

Nors kaltinamieji kaltais neprisipažino, jų kaltė, padarius jiems inkriminuojamas veikas, įrodyta tokiais įrodymais.

Liudytoja L. A. parodė, kad L. T. yra jos sesuo, D. P. ir R. S. pažįsta, nes kartu dirbo. R. J. pažįsta kaip naują UAB „L.“ direktorių. Įmonės UAB „L. p.“, UAB „E. k.“, UAB „M. o.“ negirdėtos. Jos motina įkūrė ir vadovavo UAB „L.“, perleido po 50 procentų akcijų jai ir L. T.. Po motinos mirties įmonės direktore tapo L. T.. 2008 m. L. T. išėjo motinystės atostogų ir ji (liudytoja) laikinai ėjo direktorės pareigas (ar buvo paskirta direktore). Įmonė dirbo normaliai, turėjo patalpas (duomenys neskelbtini), ten prekiavo avalyne. Akcininkų sprendimu buvo nutarta minėtas patalpas parduoti, nes reikėjo pirkti prekes, trūko apyvartinių lėšų. Tai buvo 2009 metais. Paskelbė pažįstamiems, draugams, jog ieško pirkėjų. Už patalpas didžiausią kainą pasiūlė jų darbuotoja - vedėja D. P. - apie 300 000 Lt. Pirkimo – pardavimo sutartį pasirašė L. T.,nes taip jai (liudytojai) pasakė notaras. Nepamena, kada D. P. sumokėjo pinigus. Nežino ar iš viso sumokėjo ir kaip įmonėje buvo apskaityti pinigai. Ji gana greitai pardavė savo akcijas už 25 000 Lt (nepamena kam, kas mokėjo pinigus) ir norėjo užbaigti verslą. Po jos direktoriumi buvo paskirtas R. J..

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 6, b.l. 20), liudytoja juos patvirtino ir parodė, jog laikinai direktorės pareigas ėjo nuo 2008 m. iki 2009 m. Ji nepranešė Juridinių asmenų registrui, kad yra pasikeitęs direktorius, tačiau realiai ėjo direktorės pareigas. Jos sesuo įmonės veikloje nedalyvavo, tik pasirašinėjo dokumentus. Liudytoja, laikinai eidama direktorės pareigas, kiek reikėjo, tiek dokumentų pasirašinėjo. Įmonė skolų dėl mokesčių neturėjo. Turėjo skolų tiekėjams, apytiksliai iki 500 000 Lt. Klausimą, už kiek parduoti patalpas, aptarė su L. T.. Atrodo, kad kreipėsi į kažkokią įmonę. D. P. neminėjo, kam jai reikalingos patalpos. Liudytojai dirbant, iki akcijų pardavimo, pinigai už patalpas nebuvo sumokėti. Kai D. P. neatsiskaitė, sutarė, kad ji leis naudotis patalpomis, kol atsiskaitys. D. P. prašė palaukti dėl atsiskaitymo. Dėl atsiskaitymo su D. P. tikriausiai kalbėjo su L. T.. Kai R. J. buvo paskirtas direktoriumi, ji dar dirbo: konsultavo dėl avalynės, modelių. Atlyginimą gaudavo laiku, grynais pinigais. Kas atlyginimą mokėdavo, kai R. J. buvo paskirtas direktoriumi, nepamena. Iš UAB „L.“ išėjo 2010 m. pradžioje. Liudytoja savo akcijas pardavė už tiek, kiek pasiūlė (atsiskaitė grynais pinigais). Mano, kad žmonės, kurie pirko akcijas, domėjosi įmonės finansine padėtimi. Nežino, kaip D. P. pardavinėjo patalpas, nesidomėjo, kaip toliau viskas vyko.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 14, b. l. 81-82), liudytoja L. A., be aukščiau paminėtų aplinkybių, parodė, kad UAB “L.“ dirbo nuo 1995 metų. Liudytojos vadovavimo laikotarpiu UAB „L.“ finansinė būklė buvo stabili. Liudytoja planavo parduoti akcijas ir nebenorėjo dalyvauti UAB “L.“ veikloje, todėl kartu su L. T., nusprendė paskirti naują įmonės direktorių. Jos sesuo L. T. taip pat minėjo, kad nori parduoti akcijas. Jos savarankiškai ieškojo UAB „L.“ akcijų pirkėjų. Liudytoja pasiūlė R. J. tapti UAB „L.“ direktoriumi, jis sutiko. D. P. įsipareigojo atsiskaityti per sutartyje nurodytą terminą. Ar D. P. planavo perparduoti šias patalpas, nežino. 2010 m. žiemą liudytoja pardavė dalį savo UAB „L.“ akcijų už 25 000 litų juridiniam asmeniui. Akcijų pirkimo pardavimo sutarties neišsaugojo, apie UAB akcininkų pasikeitimus ji VĮ Registrų centrui nepranešė. Nevykdė R. J. kontrolės jam einant UAB „L.“ direktoriaus pareigas.

Liudytoja J. Z. parodė, kad D. P., L. A. ir R. J. pažįsta, nes kartu dirbo. R. S. buvo jos padėjėja. UAB „L.“ dirbo vyr. finansininke nuo 1997 metų. Įmonė užsiėmė avalynės prekyba. Kai pradėjo trūkti pinigų, akcininkai nusprendė parduoti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). L. A. būnant direktore, buvo sutarta, kad D. P. pirks patalpas. Direktorė liepė išrašyti sąskaitą - faktūrą dėl patalpų pardavimo už 300 000 litų ar 350 000 litų. Remiantis pirkimo – pardavimo sutartimi, ji (liudytoja) išrašė sąskaitą faktūrą. Kuriam laikotarpiui buvo atidėtas apmokėjimas, neprisimena. D. P. pinigų nepervedė, kol direktore buvo L. A.. Įmonės grynieji pinigai buvo laikomi seife, liudytojos kabinete ir jų kiekis visada atitiko dokumentus. Kai R. J. pradėjo vadovauti įmonei, kasa buvo pas jį. R. J. paprašė išrašyti kasos pajamų orderį, kad D. P. įneša į įmonės kasą apie 300 000 litų. Sumokėjimo fakto, pinigų realiai nematė, bet kasos pajamų orderį atidavė R. J.. Kasos pajamų orderį pasirašė ji ir direktorius. Įmonė dirbo nuostolingai. Akcininkės seserys minėjo, kad nori parduoti akcijas ir taip užsidirbti. Ar buvo akcijos nupirktos, neprisimena.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 6, b. l. 16-17), liudytoja parodė, jog L. T. nedalyvavo įmonės patalpų pardavime, nes buvo dekretinėse atostogose. Ji nieko nežino apie D. P. raginimą atsiskaityti. Dideli buvo kreditoriniai įsiskolinimai – apie 100 000 litų už prekes užsieniečiams. Kai pasikeitė direktorius, viskas pasikeitė ir įmonės veikla pradėjo „strigti“. R. J. pats pasakė, kad pas jį bus laikomi pinigai (iki R. J. paskyrimo įmonės kasa buvo pas liudytoją). R. J. vadovaujamu laikotarpiu vyko apyvarta: jam buvo perduodami gryni pinigai iš parduotuvių, liudytoja grynų pinigų nematydavo, tik dokumentus su parašais. R. J. jai atvežė pasirašytą D. P. kasos pajamų orderį gal po dienos ar dviejų po orderio išrašymo. Dokumentus, tikslu įtraukti į apskaitą, pateikdavo direktorius R. J.. Jis mokėjo atlyginimą, nuveždavo atlyginimus darbuotojams, jai atveždavo žiniaraštį su darbuotojų parašais, kad gautas atlyginimas.. Neprisimena ar R. S. dirbo, kai R. J. buvo direktorius. Išeidama iš darbo, ji (liudytoja) buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė M. B..

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 16-17), liudytoja J. Z., be aukščiau paminėtų aplinkybių, parodė, kad jos darbo UAB „L.“ metu iš įmonės banko sąskaitų pinigai nebuvo išgryninami. Įmonės kasoje buvo pinigai, gauti iš turto pardavimo sandorių. Tiek, kiek pamena, R. J. vadovavimo laikotarpiu buvo parduotos patalpos, esančios Panevėžyje už 300 000 ar 400 000 Lt. Kad patalpos parduotos, sužinojo iš R. J.: jis atėjo ir pasakė, kad patalpos parduotos D. P., kuri tuo metu dirbo vienos iš UAB “L.“ parduotuvių vedėjos pareigose. R. J. paprašė išrašyti kasos pajamų orderį, patvirtinantį, kad iš D. P. už patalpas, esančias Panevėžyje, gauta pinigų suma. Ji išrašė PVM sąskaitą faktūrą ir kasos pajamų orderį, įtraukdama R. J. jai pateiktus duomenis. D. P. nedalyvavo. R. J. pasiėmė šiuos dokumentus ir vėliau perdavė jai pasirašytus D. P.. Pinigų už patalpas perdavimo R. J. fakto ji nematė. R. J. taip pat pasakojo, kad ketina įmonės vardu pirkti kažkokios bendrovės akcijas, kurias planavo perparduoti brangiau, uždirbant 50 000 Lt. 2010 m. vasario 9 d. R. J. prašymu ji išrašė kasos išlaidų orderį 350 000 Lt sumai, kuriuos R. J. ketino panaudoti akcijų pirkimui. Minėtame kasos išlaidų orderyje Nr. 212 ties įrašu vyr. finansininkas, yra jo parašas. Ar tuo momentu R. J. turėjo kasos išlaidų orderyje nurodytą pinigų sumą, ji nežino, nes įmonės kasos pinigais disponavo R. J.. 2010 m. vasario 9 d. kasos išlaidų orderį ji įtraukė į 2010 m. vasario 6 d. – 2010 m. vasario 19 d. kasos knygą. Neprisimena, ar į apskaitą buvo įtrauktas kažkokios įmonės akcijų įsigijimo sandoris. R. J. vadovavimo laikotarpiu UAB “L.“ vykdė veiklą, dar dirbo tris parduotuvės, viena Panevėžyje, kitos – Vilniuje, tačiau įmonės įsiskolinimai viršijo pajamas, padėtis buvo sunki. R. J. vadovavimo laikotarpiu jo pavaduotoja buvo L. A.. Tačiau įmonei realiai vadovavo R. J., sprendžiant iš to, kad iš jo gaudavo nurodymus. 2010 m. kovo mėn. 3 d. buvo atleista savo noru. Išeinant iš darbo, UAB “L.“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti UAB “V. a.“ darbuotojai M. B..

Liudytoja M. B. parodė, kad R. J. ir R. S. pažįsta darbo reikalais. Ji nuo 2008 metų dirbo buhaltere UAB „V. a.“. Liudytojai nuo 2010 metų buvo pavesta vesti UAB „L.“ buhalterinę apskaitą. Jai J. Z. perdavė buhalterinės apskaitos dokumentus pagal perdavimo aktą, R. S. atveždavo dokumentus, liudytoja tvarkė tik popierinius dokumentus. Dokumentai buvo už paslaugas ir už pardavimą urmu. Buvo dideli įmonės įsiskolinimai tiekėjams. Kokios sumos buvo kasoje, neprisimena. R. J. ateidavo pas ją dėl iškilusių klausimų. Jis minėjo apie akcijų pirkimą. Ji išrašydavo kasos išlaidų orderius didelėms sumoms (dešimtimis tūkstančių litų). Tada direktorius aiškino, kad jis nori nupirkti akcijas ir jas perparduoti ir taip padengti skolas. Jai nebuvo žinoma, kur buvo įmonės kasa. Paskui UAB „L.“ buvo iškeltas bankrotas ir paskirtas bankroto administratorius, buvo paskelbtas bankrotas, tada prekės buvo perduotos konsignantui.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja juos patvirtino ir parodė, jog neprisimena ar buvo įsigytos kažkokios akcijos. Direktorius nebuvo užsiminęs kaip sekasi su akcijų pardavimu. Pagal dokumentus matė, kad yra grynų pinigų. Apyvartinių lėšų judėjimas buvo. Jei ji priėmė iš J. Z. kažkokius grynuosius pinigus, tai juos matė tik dokumentuose ir paskui, kai buvo inkasacija už du mėnesius, jie prisidėjo prie likučio ir tai padidino kasos likutį. Liudytoja pagal dokumentus tikrino likutį, bet neatitikimų nebuvo. Apyvartoje ir kasos ataskaitoje buvo ta pati suma.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 19-20), liudytoja M. B., be aukščiau paminėtų aplinkybių, parodė, kad apie 2010 m. balandžio mėn. R. J. kreipėsi su prašymu išrašyti kasos išlaidų orderį akcijų pirkimui. Jo prašymu išrašė 2010 m. balandžio 22 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 10.000 Lt sumai ir 2010 m. balandžio 22 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 40.000 Lt sumai, kuriuos pasirašė savo parašu ties įrašu „buhalteris“. Minėti dokumentai buvo įtraukti į UAB “L.“ 2010 m. balandžio 1 d. – 2010 m. balandžio 30 d. kasos apskaitą (kasos knygą). Įmonės kasoje esančiais pinigai disponavo R. J.. Nuo 2010 m. balandžio 11 iki 2010 m. balandžio 30 d. į įmonės kasą iš UAB “M.“ įplaukė 14.000 Lt pagal konsignacijos sutartį. R. J. akcijų įsigijimui panaudojo šiuos pinigus ir dalį pinigų, fiksuotų kasoje iki įmonės buhalterinės apskaitos perėmimo. Neprisimena, ar R. J. pavyko perparduoti UAB “L.“ vardu įsigytas kažkokios įmonės akcijas. Liudytoja nustatė, kad įmonės padėtis sunki, išlaidos viršijo pajamas.

Liudytoja O. J. parodė, kad iš matymo darbe pažįsta D. K., R. J., L. T.. Liudytoja nuo 2004 m. dirbo UAB „V.“ direktore, kuri vedė buhalterinę apskaitą UAB „L. p.“. Gali būti, kad buhalterinio aptarnavimo sutartis buvo pasirašyta 2009 metais. Pagal pateiktus dokumentus vedė apskaitą, duomenis vesdavo į programą. Kai UAB „L. p.“ direktoriumi buvo paskirtas A. J., jis pasirašė paslaugų nutraukimo sutartį, susirinko atiduotus dokumentus.

Pagarsinus dalį ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (t. 7, b. l. 60-61; t. 15, b. l. 197), liudytoja juos patvirtino ir parodė, jog žino, kad A. J. direktorius, nes jo pavardė buvo parašyta pase ir jis turėjo patvirtinantį dokumentą, jog jis yra naujas direktorius. Turi sutarties nutraukimo kopiją. Nesaugo aktų, kad įmonės priėmė-perdavė dokumentus. UAB „L. p.“ apskaitos liudytoja nevedė, tam yra darbuotojai. Reikėtų ieškoti darbuotojo, kuris tvarkė UAB „L. p.“ buhalteriją. UAB „V.“ galėjo atlikti UAB „L. p.“ akcijų vertinimą. Buvo prašymas nustatyti akcijų kainą ir buvo pažyma, kad tokia įmonė yra, buvo darytas skaičiavimas. Įmonėje iš archyvų paėmė kelis dokumentus, turi juos atsinešusi – tai pažyma, balansas, iš ko susidaro akcijų vertė ir nutraukimo sutartis. Pažymoje nuosavą kapitalą dalino iš akcijų vienetų, darydami pažymą rėmėsi įmonės dokumentais. Akcijų vertės pokyčius sąlygoja aktualūs faktiniai duomenys.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 60-61), liudytoja O. J., be aukščiau paminėtų aplinkybių, parodė, kad 2009 m. kovo 1 d. buvo sudaryta sutartis su UAB „L. p.“ dėl buhalterinės apskaitos teikimo, kurią pasirašė UAB „L. p.‘ direktorius R. J.. Visų apskaitos dokumentų jos bendrovė nebuvo perėmusi. 2009 m. rugsėjo mėn. A. J. nutraukė sutartį. Ji nežino, kam buvo perduoti UAB „L. p.“ apskaitos dokumentai.

Liudytoja A. Č. parodė, kad D. K., G. B. ir R. S. pažįsta darbo reikalais. Dirbo UAB „V.“, pagal buhalterinio aptarnavimo sutartį tvarkė buhalterines apskaitas. Apie 2011 metus tvarkė buhalterinę apskaitą įmonei, kurioje dirbo R. S. – UAB „E. t.“. D. K. įmonės UAB „M. o.“ buhalterinę apskaitą tvarkė apie 2012 metus. Buhalterinę apskaitą tvarkė pagal pirminius dokumentus, kuriuos pateikdavo vadovai ar darbuotojai. D. K. įmonė nupirko patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurios buvo nuomojamos. Apie patalpų pirkimą sužinojo iš vadovo atneštų dokumentų (pirkimo – pardavimo sutarties). Kai UAB „M. o.“ norėjo parduoti tas patalpas, ji bendravo su „R.“ atstovais. UAB „M. o.“ yra patalpų savininkė nuo 2012 metų iki šiol. Liudytoja nesutinka, kad buvo apgaulingas apskaitos tvarkymas, nes visi pinigų ir skolų judėjimai buvo registruojami apskaitoje ir visi dokumentai buvo pateikti tyrėjai.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 14, b.l. 126-127), liudytoja juos patvirtino ir paaiškino, kad „R.“ liudytojai asmeniškai atsiuntė preliminarią sutartį, nes buvo susitarę, kad spausdins sutartis ir duos direktoriui pasirašyti. Tada „R.“ sutartis grąžindavo atgal. D. K. tikriausiai bendravo su „R.“ atsovais. Dėl apskaitos klausimų bendravo su D. K., jai ir dokumentus pateikdavo D. K.. Įmonės pinigai buvo pas vadovą. Buvo nuomojamos patalpos, kurios buvo įsigytos. Už patalpų nuomą buvo mokama grynais pinigais ir pavedimu, pinigai atnešami ir jai, ir direktoriui. Liudytojai atneštus pinigus ji atiduodavo D. K.. D. K. jai pasakydavo kada su juo atsiskaitydavo, tada išrašydavo kasos pajamų orderį. Liudytoja darė pavedimus UAB „M. o.“ sąskaitoje. Pinigus, kuriuos gaudavo už nuomą, D. K. mokėjo tiekėjams arba nuimdavo grynais ir atsiskaitydavo už paskolas. D. K. rašydavo kasos išlaidų orderį, imdavo pinigus - 18 000 litų ir 20 000 litų ir mokėjo „H. c. LLP“. Buvo išrašytas kasos išlaidų orderis, kad D. K. iš kasos gavo pinigų atsiskaityti su „H. c. LLP“. Ji nereikalavo iš įmonės „H. c. LLP“ kasos pajamų orderio, nes nežinojo, ką turi pildyti užsienio įmonė. Vekselio kitoje pusėje buvo parašyta atsisakyta suma ir ta suma ji apskaitoje mažino skolą. „H. c. LLP“ perėme UAB „M. o.s“ skolą už pastatą, kurį jie nupirko iš UAB „E. t.“. UAB „E. t.ms“ buvo suteikta paskola ir jie atsiskaitė su pirkėju. O paskolą suteikė Rusijos pilietis, fizinis asmuo. Patalpų įsigijimo metu UAB „M. o.“ grynais pinigais nemokėjo ir pagal reikalavimo perleidimo sutartį tapo skolingi ne UAB „E. t.ms“, o „H. c. LLP“. Pagal reikalavimo perleidimo sutartį buvo išrašytas vekselis, kuris patvirtino, kad UAB „M. o.“ skolinga „H. c. LLP“ įmonei, jai atrodo, 280 000 litų. Grynų pinigų gauta nebuvo. Vekselis buvo įtrauktas į buhalterinę apskaitą ir atsispindėjo skolinius įsipareigojimus. Liudytoja tai matė pagal dokumentus. Jai nėra žinoma, kad vekselis būtų suklastotas. Kai UAB „M. o.“ įgijo patalpas iš UAB „E. t.“, tai UAB „M. o.“ perėmė faktinį disponavimą patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini). UAB „M. o.“ vykdė patalpų nuomą. Pajamas gaudavo UAB „M. o.“ ir įtraukdavo į buhalterinę apskaitą. Išlaidas, susijusias su patalpomis, mokėjo UAB „M. o.“, jos buvo įtraukiamos į buhalterinę apskaitą. Įmonė veikė nelabai pelningai. Liudytoja savarankiškai nesprendė klausimų dėl patalpų pardavimo. D. K. buvo realus direktorius. Dėl patalpų pardavimo kainos sprendė direktorius. Patalpoms padalinti reikėjo akcininko sprendimo ir įstatų. Ji tuos dokumentus pateikė. Visus klausimus derino su direktoriumi. Pirminius apskaitos dokumentus pateikdavo tik D. K., nes darbuotojų daugiau nebuvo. Visą buhalteriją tvarkė liudytoja, D. K. tik pasirašydavo. D. K. neprašė, kad būtų įtraukti suklastoti duomenys. Liudytojos manymu, jis nepateikdavo suklastotų pirminių dokumentų. D. K. 2013 metais buvo atleistas, kadangi nebuvo pajamų mokėti mokesčius Sodrai. Ji, kaip įgaliotas asmuo, atleido. Registrui nepranešė, nes D. K. ir liko vadovas. Tik „Sodrai“ jau buvo nebe direktorius. Liudytojai nėra girdėta įmonė UAB „L. p.“.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 14, b. l. 126-127), liudytoja A. Č., be aukščiau paminėtų aplinkybių, parodė, kad L. T., R. J., Č. M. nepažįsta. UAB „M. o.“ apskaitą tvarkė nuo 2011 metų rugsėjo mėnesio. 2013 metų lapkritį su ja susisiekė brokeriai iš UAN R.“ dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), padalijimo, kurie į jos elektroninį paštą siuntė dokumentus, kad juos perduotų direktoriui D. K.. Dar brokeriai prašė, kad pasakytų direktoriaus telefono numerį, kurį davė. Kas brokeriams davė jos kontaktinius duomenis, ji nežino. Dėl patalpų padalijimo reikėjo sumokėti pinigus. Už UAB „M. o.“ pinigus Registrų centrui, UAB „M.“ sumokėjo UAB „T.“. Ji mokėjimų nedarė ir nežino, kodėl buvo apmokėta iš kitos įmonės. Direktorius D. K. jai atnešdavo visus dokumentus, tai atnešė ir minėtus mokėjimų dokumentus. UAB „M. o.“ nuo 2013 metų vasaros pradžios jokios veiklos nevykdo. UAB „P. p.“ buhalterinę apskaitą taip pat tvarkė ji ir jos buhalterinės apskaitos tvarkymo metu jokių paskolų neturėjo.

Liudytojas A. O. parodė, kad nei vieno kaltinamojo nepažįsta. Jam R. J., A. V., A. A. pavardės negirdėtos. Č. M. pažįsta. G. L. matė tik apklausoje. Pažinojo kitą G., kurio veidas buvo apvalesnis, jis kitaip atrodė: apie 2 m. ūgio, šviesių plaukų, su kostiumu, brangiu laikrodžiu, geru automobiliu, su kuriuo susipažino maždaug 2006 metais. Pastarasis pasiūlė dirbti su kailiais, gali būti, UAB „E. k.“. Liudytojas lyg pasirašė dokumentą, jam sakė, jog priimtas dirbti, tačiau Sodros knygelės neprašė. Liudytojui sakė, kad reikės prižiūrėti patalpą Užupio rajone, jokių kontaktų nedavė, sakė, kad kai reikės, paskambins, o liudytojui reikės atvažiuoti, atidaryti patalpas ir parodyti žmonėms. G. sakė, kokius dokumentus reikia pasirašyti, sakė, kad buvo kažkokių akcininkų susirinkimas ir kad reikia šio pastato administratoriaus parašo. Kažkokį protokolą reikėjo pasirašyti. Neatsimena, ar pasirašė dokumentus antstoliams. Liudytojui įmonė UAB “L. p.“ negirdėta, o UAB “S. k.“ girdėta, lyg G. kažką sakė apie šią įmonė, pasakė, kad čia viskas susiję, kažkokius dokumentus šių įmonių vardu pasirašinėjo. Nežino, ką pasirašė, neatsimena kokius ir kokių įmonių dokumentus pasirašė. Č. M. pažįsta, nes kai dirbo žvejybos parduotuvėje, pastarasis užeidavo pirkti įrangos, kartu važiavo pastarąjį mokyti žvejoti. Vieną kartą jų parduotuvės direktoriaus nurodymu vežė buhalterinės apskaitos dokumentus.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 14, b. l. 73 – 74), liudytojas juos patvirtino ir parodė, jog jam pasiūlė 3000 Lt, žadėjo, kad gaus daugiau pinigų, kad dirbs pastoviai, tačiau jokių pinigų negavo. G. numerio neturėjo. Dirbo apie pusę metų, neturėjo darbo vietos. Liudytojui lyg tai davė raktus nuo pastato. Antrame aukšte buvo stalas, kažkokie dokumentai, todėl ir nusprendė, kad čia yra tos įmonės ofisas.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 14, b. l. 75 – 76), liudytojas juos patvirtino ir parodė, jog apklausos metu buvo pateikti kažkokie dokumentai. Jis neprisimena, kad pasirašinėjo kažką, bet parašas buvo panašus į jo. G., atrodo, tik vieną kartą buvo atnešęs dokumentus jam, buvo jo pavardė parašyta prie parašo. Pareigos nebuvo įrašytos. Neatsimena ar ėjo į Registrų centrą su G.. Savo pasą surado automobilio daiktadėžėje. Į automobilį niekas negalėjo įsilaužti.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 14, b. l. 77 – 78), liudytojas juos patvirtino ir parodė, jog neatsimena, kodėl vienoje apklausoje sakė, kad nieko nepasirašinėjo, o kitoje sakė kitaip. Jis galvojo, kad UAB „E. k.“ direktorius buvo G.. G. nesakė, kokią veiklą vykdė įmonė; nežinojo, kur jis dirbo, kur gyveno. Sąsaja su UAB „E. k.“ buvo tik per G.. Neatsimena ar su Č. M. bendravo iki įsidarbinimo įmonėje, tačiau dėl įmonių su juo nebendravo. Neprisimena, apie ką buvo dokumentai, kuriuos pasirašinėjo, nežino su kokia įmone susiję buvo dokumentai. Niekas jam neperdavė 400 000 Lt. Jam rodė kažkokias nuotraukas asmenims atpažinti. Nieko neatpažino.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 14, b. l. 73-74, 75-76, 77-78), liudytojas A. O., be aukščiau paminėtų aplinkybių, parodė, kad jam G. pasiūlė administratoriaus darbą UAB „E. k.“, tačiau nesiūlė tapti šios įmonės direktoriumi. 2011 m. vasario 25 d. pranešime antstolei P. K. yra panašus parašas į jo, tačiau ar jo, pasakyti negali, 2009 m. vasario 26 d. UAB „L. p.“ neeilinio akcininkų susirinkimo protokole, šalia įrašo „Susirinkimo pirmininkas A. O.“ yra parašas, panašus į jo parašą, tačiau ar jo, pasakyti negali, UAB „L. p.“ akcininkų sąraše, šalia įrašų UAB „S. k.“ direktorius A. O.“ ir „Susirinkimo pirmininkas A. O.“ yra parašai, panašūs į jo parašus, tačiau ar jo, pasakyti negali. UAB “S. k.“ pavadinimas jam girdėtas, tačiau iš kur, ar šis pavadinimas susijęs su UAB „E. k.“, jis nepamena. Dokumentuose, kurių pagrindu jo vardu registruojama UAB „E. k.“ VĮ Registrų centre, t. y. 2006 m. vasario 23 d. prašyme, 2006 m. vasario 23 d. prašyme registruoti juridinių asmenų registre, Registrų centro JAR-PP formoje, yra panašūs parašai į jo, galėjo šiuos dokumentus pasirašyti. Tačiau kieno prašymu pasirašė minėtus dokumentus, jis neprisimena. Savo vardu nėra įsteigęs ir vadovavęs jokiai įmonei. Kartą, labai seniai, susitiko su Č. M. aikštelėje, esančioje Konstitucijos pr. Tą kartą Č. M. paprašė pasirašyti kažkokius dokumentus. Jis į šių dokumentų esmę nesigilino. Kiek dokumentų buvo, nepamena ir atlygio jokio negavo. Jis pasirašė pateiktus dokumentus. Kartu su Č. M. niekada nėra matęs G. L..

Liudytojas G. L. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta R. J., A. O. matytas teisme, reikalų su juo nėra turėjęs. A. O. pavardę išgirdo viename iš teismo posėdžių. Č. M. buvo „V. a.“ savininkas ar direktorius. Pas jį atėjo likviduoti savo įmonę. Paskui jis priėmė į darbą. Vėliau suprato, kad nelegaliai. UAB „V.“ girdėta, gali būti, kad buvo jos direktorius. UAB „E. k.“ girdėta, ko gero irgi direktoriumi buvo. Jį įdarbino Č. M.. Ko gero buvo „popierinis“ direktorius, bet apie tai sužinojo, kai prasidėjo visi tyrimai. Jam girdėti „V. k.“, ne UAB „E. k.“. UAB „L. p.“, UAB „L.“ negirdėti pavadinimai. Liudytojas pasirašinėjo daug dokumentų. Pasirašyti dokumentus jam duodavo Č. M. arba jo įmonėje dirbantys žmonės, kurie sakydavo – „pasirašyk, gausi 10 Lt“. Kadangi jam buvo pasakyta, kad kelių įmonių uždarymui reikia formalaus direktoriaus, jis sutiko. Jis suprato, kad jį oficialiai įformino UAB „V.“ direktoriumi: jis tik atvažiuodavo ir pasirašydavo dokumentus. Gali būti, kad A. O. matė UAB „V. a.“ ofise . R. J. buvo jo kaimynas. Jokių reikalų su juo neturėjo, ką jis veikė pas Č. M., nesidomėjo. Daugumoje dokumentų pripažino, kad pasirašė, bet buvo daug dokumentų, kuriuose nesuprato, kieno ten buvo parašas. Liudytojas nuteistas dėl aplaidaus buhalterijos tvarkymo tose įmonėse, kuriose neva buvo direktorius.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 14, b. l. 77 – 78, 150 -151), liudytojas juos patvirtino ir parodė, jog jis, matyt, supainiojo ir galėjo būti UAB „E. k.“, ne „V. k.“. A. V. jam negirdėtas. Jeigu sakė, kad matydavosi su A. O. Č. M. ofise, reiškia taip ir buvo. A. O. galėjo liudytoją supainioti, nes liudytojas ankščiau dažydavo plaukus baltai. Nusprendė, kad R. J. galėjo už pinigus pasirašinėti, nes ten taip visi darė. Liudytojas turėjo individualią įmonę, kurią jam reikėjo likviduoti, o „V. a.“ jam buvo visai šalia gyvenamosios vietos ir kiti jam yra sakę, kad ten likviduoja įmones ir yra patikimas žmogus. Todėl jis Č. M. davė savo įmonę likviduoti, tačiau paaiškėjo, kad jo įmonė iki šiol nėra likviduota. Liudytojas nesiūlė A. O. darbo, jokių dokumentų pasirašyti nepateikdavo. Č. M. duodami pasirašyti popieriai būdavo susiję su įmonių likvidavimu. Nežino, kad buvo UAB „L. p.“ akcijų pardavimas. Gali būti, kad ir neprisimena. Dokumentuose nesiorientuoja. Turi 12 klasių išsilavinimą. Gaunasi, kad atstovavo UAB „V.“ kaip UAB „E. k.“ akcininkas. Nei vienoje iš įmonių, kuriose buvo įdarbintas, nieko nedarė. Pradžioje skaitydavo dokumentus ir jie atrodė normalūs, o kai prasidėjo rutina, tiesiog nustojo skaityti, pradėjo pasitikėti.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 14, b. l. 138-139, 150-152, 153-154), liudytojas G. L., be aukščiau paminėtų aplinkybių, parodė, kad apie UAB „L.“ nieko pasakyti negali. UAB „V.“ direktoriumi dirbo nuo 2005 iki 2007 m. (realiai UAB „V.“ nedirbo). Įdarbino Č. M.. Apie UAB „L.“ nieko nežino. Ar ši bendrovė pirko iš UAB „E. k.“ UAB „L. p.‘ akcijas, nežino. Jam parodytame 2010 m. vasario 9 d. UAB „E. k.“ akcininkų susirinkimo protokole, kuriame nuspręsta UAB „L. p.“ 5000 vnt. akcijų parduoti UAB „L.“ už 400 000 Lt, yra jo parašas, tačiau jį pasirašė nežiūrėdamas, kas surašyta. Šį protokolą pateikė Č. M. kartu su kitais jo duotais dokumentais. Įvardinto tame protokole A. V., kuris pagal 2009 m. gruodžio 29 d. įgaliojimą buvo įgaliotas veikti UAB „E. k.“ vardu, pavardė negirdėta ir nežino. Kai tapo UAB „V.“ direktoriumi, jis, atstovaudamas šią įmonę, buvo UAB „E. k.“ akcininkas. Ar jis, kaip UAB „V.“ direktorius, atstovaudamas šią įmonę, atleido iš UAB „E. k.“ direktorių L. V., nežino, nes jo nepažįsta. Ar A. O. paskyrė UAB „E. k.“ direktoriumi, taip pat nežino. A. O. pažįsta tik pagal vardą ir pavardę, nes buvo daroma akistata, bet tai buvo ne tas asmuo, kurį įsivaizdavo. Visuose popieriuose buvo matoma ta pavardė, bet realiai su juo nėra bendravęs. Su R. J. teko susitikti ne kartą pas Č. M., su juo bendravo. R. J. taip pat dirbo pas Č. M.. UAB „L. p.“ irgi nežino ir negali pasakyti, kas šios įmonės buvo direktoriai ar akcininkai. Pateiktuose dokumentuose: 2006 m. vasario 22 d. UAB „E. k.“ akcininkų susirinkimo protokole, šalia įrašų „susirinkimo pirmininkas G. L.“ yra jo parašas; UAB “E. k.“ akcininkų registracijos sąraše yra jo parašas. UAB “E. k.“ 2006 m. vasario 22 d. pranešime Nr. 2006/01, šalia įrašų „G. L.“ ir „Pranešimą gavau“, yra jo parašas; UAB “E. k.“ akcininkų, dalyvavusių 2006 m. vasario 22 d. susirinkime, registracijos sąraše yra jo parašas. 2006 m. vasario 22 d. UAB “E. k.“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokole, šalia įrašo „Susirinkimo pirmininkas G. L.“ yra parašas. Šiuos dokumentus pasirašė, nes pasitikėjo Č. M.. Jis yra nuteistas už apgaulingą apskaitos tvarkymą teismo baudžiamuoju įsakymu 2012 metais.

Liudytojas R. Š. parodė, kad pažįsta R. J. - kai pardavė savo įmonę UAB „L. p.“, pastarasis buvo naujas įmonės vadovas. Kitų salėje esančių asmenų nepažįsta. UAB „L.“, UAB „E.“ jam negirdėtos. Jam „nieko nesako“ G. L., A. O., A. V., A. L. vardai ir pavardės. Jis buvo UAB „L. p.“ vadovas, direktorius, vienintelis akcininkas. 2007 m. turėjo partnerius Rusijos Federacijoje ir verslo planą pastatyti logistikos centrą. Pasidalino darbus su partneriais iš Rusijos. Turėjo rasti sklypą, atitinkantį reikalavimus logistikos centrui įrengti, kurį rado. 2008 m. prasidėjo finansinė krizė ir nusprendė parduoti įmonę partneriams, kreipėsi į jų atstovą – advokatą ar juristą – A. J. ir pardavė įmonę už milijoną, jam sumokėjo grynais pinigais. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė 2009 m. vasarį su įmone „T.“ ir su Lietuvos Respublikos įmone. A. J. atnešė pirkimo-pardavimo sutartį, kuri jau buvo pasirašyta, kasos orderį, atvežė pinigus. Kad gavo pinigus, pasirašė kasos orderiuose. R. J. prisistatė kaip naujas įmonės UAB „L. p.“ vadovas, jam perdavė visą visus buhalterinius dokumentus. A. O. jam negirdėtas. Tokia įmonės akcijų vertė buvo, nes žemė, kurią pirko, tais laikais buvo brangi. Ėmė kreditą iš banko, žemę pirko už 4,8 mln litų. Įmonės statybinė technika, kuri buvo nereikalinga rusams, nebuvo jiems perduota.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie akcijų pardavimo kainą (t. 6, b. l. 156 – 157), liudytojas parodė, jog kaina turėjo būti milijonas – pusantro milijono, nes iš karto buvo pasiūlyta pusantro milijono, o paskui milijonas. Pasirašydamas protokolą nepastebėjo klaidos. Įmonės įstatinis kapitalas akcijų pirkimo-pardavimo metu, buvo 2750000 Lt. Įmonė buvo įsteigta 380 000 Lt vertės, vertė padidėjo 2004–2005 metais. Antras didinimas buvo, kai buvo nupirkta žemė. Perkant sklypą, įmonė turėjo apie 2,5 mln, o iš banko buvo paimtas kreditas apie 2,3 mln. Akcijas pardavė su nuostoliu. Akcijų vertė buvo siejama su įmonės turimu turtu ir su įgyvendinamu projektu.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 156-157), liudytojas R. Š., be aukščiau paminėtų aplinkybių, parodė, kad buvo UAB „L. p.“ direktoriumi nuo 2002 m. iki 2009 m. Šios įmonės veikla buvo drėkinimo sistemų įrengimas. UAB „L. p.“ atsirado finansinių problemų su banku ir ši įmonė buvo nuostolinga, todėl buvo nuspręsta šios įmonės akcijas parduoti. UAB „L. p.“ visus buhalterinius dokumentus perdavė naujiesiems savininkams.

Liudytojas Ž. P. parodė, kad pažįsta visus kaltinamuosius, išskyrus G. B.. UAB „L.“ dirbo apie 10 metų, maždaug nuo 2000 m. iki 2009 m. vadybininku, komercijos direktoriumi. Įmonės finansinė būklė buvo normali. Buvo vėluojama atsiskaityti su tiekėjais, nežino kokia buvo skola. Apie įmonės bankrotą sužinojo kai prasidėjo bankroto procedūra, apie 2010 m. Nežino patalpų pardavimo aplinkybių, L. A. nieko jam nepasakojo. Apie akcijų pardavinėjimą sužinojo, kai jos buvo parduotos. Liudytojas po išėjimo iš UAB „L.“ vykdė veiklą tose pačiose patalpose, kurias nuomojo iš įmonės UAB „E. t.“, paskui iš UAB „M. o.“. Akcininkės veiklos nebenorėjo vykdyti, pardavė akcijas ir liudytojas pradėjo kažką panašaus vykdyti, įmonės akcijų nepirko. Per Registrų centrą gal savininkus susirado ir išsinuomojo. Dėl nuomos bendravo su UAB „E. t.“ direktore R. S., su ja pasirašė sutartį. Neatsimena kaip atsiskaitydavo. Patalpas nuomojosi kaip UAB „M.“. Dėl patalpų nuomos iš UAB „M. o.“ tarėsi su direktoriumi D. K., iki tol pastartojo nepažinojo. Už nuomą su UAB „M. o.“ atsiskaitydavo taip: D. K. jam paskambindavo, pasakydavo, kad jau reikia mokėti, ir jau būdavo kvitą išrašęs, liudytojas nuveždavo jam pinigus grynais, atiduodavo, ir viskas. Dažniausiai prie „Europos“ susitikdavo. Iš D. K. gaudavo kasos pajamų orderį ir jį apskaitydavo savo įmonės buhalterijoje. Visi dokumentai buvo. Šalia pusę patalpų nuomojosi kažkas, nežino ar iš UAB „M. o.“.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 14, b. l. 92-95), liudytojas Ž. P., be aukščiau paminėtų aplinkybių, parodė, kad jis yra L. A. vyras. Kodėl įvyko bankrotas, jis nežino. Kalbantis su L. T., ji jam nekalbėjo apie patalpų pardavimą ir pan. Panevėžyje jis bendravo su turto agentu. 2014 m. sausio mėn. pradžioje buvo atvykęs į minėtas patalpas ir iš buvusios parduotuvės išsivežė jam priklausančią įrangą. Ši įranga priklausė jo UAB „M.“, nes ji nuomojosi patalpas.

Liudytoja S. R. parodė, kad nepažįsta kaltinamųjų. Tik Č. M. pažįsta. Apie UAB „M. o.“ nieko nežino. 1998 m. ji išsiskyrė su vyru. Jis prieš 13 metų išvažiavo į Italiją. Apie kažkokias akcijas, jų pirkimą, ji nieko negirdėjo. Jai kažką rodė policijoje, bet ji negalėjo tiksliai pasakyti ar ten jos vyro parašas.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 14, b. l. 88), liudytoja S. R., be aukščiau paminėtų aplinkybių, parodė, kad su buvusiu vyru J. R. santykių nepalaikydavo, retkarčiais pasiskambindavo. Nežino kuo užsiėmė jos vyras 2011-2013 metais. D. K. ir R. J. nepažįsta. Č. M. pažįsta, nes jis yra jos dukros krikšto tėvas ir vaikystėje buvo jos vyro geriausias draugas. Ar 2011 m. rugsėjo 13 d. akcininko J. R. sprendime pasirašė jos buvęs vyras, pasakyti negali, nes jo parašo nepamena.

Liudytoja I. G. parodė, kad iš matymo pažįsta L. T.. Liudytoja buvo sudariusi nuomos sutartį patalpoms (duomenys neskelbtini). Kad nuomojamos patalpos, sužinojo, nes ant patalpų lango buvo užrašas, kad jos yra nuomojamos. Ji užėjo pasiteirauti, batų parduotuvės darbuotojai jai davė telefoną, su kuo galėtų kalbėti. Tada paskambino, susitarė dėl nuomos sąlygų. Žmogus prisistatė L. B. ar A.. Tada sėkmingai išsinuomojo patalpas, sudarė sutartį. Tai buvo apie 2011 m. kovo mėnesį. Liudytoja mano, kad mokėjo kas mėnesį, gal pavedimu mokėjo, tiksliai neatsimena. Jai atrodo, kad nuomojosi iš ponios L.. Jeigu gerai atsimena, su ja susitiko batų parduotuvėje. Mano, kad su ja pačia pasirašė sutartį. Vėliau, po kokių metų, pasikeitė patalpų savininkas, nes ji buvo informuota, kad dabar nuomosis iš UAB „M. o.“. Ji prekiavo lino audiniais ir gaminiais. Per batų parduotuvę buvo perduodami dokumentai. Mano, kad iš naujo pasirašė su UAB „M. o.“ sutartį. UAB „M. o.s“ atstovo nebuvo, jai perdavė jau pasirašytą sutartį. Nuomojosi iki 2013 m. liepos mėnesio, o paskui išsikraustė, nes finansiškai neapsimokėjo. Nuomos mokesčio dydžio neatsimena, mano, kad mokėjo pagal sutartyje nurodytą kainą.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie liudytojos nurodytą telefono numerį, užfiksuotą liudytojos apklausos protokole (t. 14, b. l. 128-129), liudytoja parodė, jog tikriausiai telefono numerį turėjo. Atsiliepė moteris ir prisistatė L. A. ar B.. Iki sutarties pasirašymo su UAB „M. o.“, mano, kad avansą mokėjo grynais pinigais. Patį pirmąjį avansinį mokėjimą, mano, vykdė grynais pinigais, gal 500 Lt mokėjo. Gal buvo dar vienas ar du mokėjimai grynaisiais pinigais. Neatsimena, kam mokėjo. Bendravo tik su ponia L. ir mano, kad mokėdavo tik jai. Nuomotojas buvo nurodytas fizinis asmuo L.. Sutartį turi namuose. Mokėjo iš individualios I. G. įmonės „L. d.“ lėšų, tuo metu įmonės reikalus tvarkė finansininkai, ten turbūt mokėjimai buvo užregistruoti. Šiuo metu įmonės veikla sustabdyta. Kai keitėsi įmonės savininkas, nuomos sutarties sąlygos nesikeitė, bet vėliau nuoma pabrango. Nuomos mokestį UAB „M. o.“ darydavo pavedimu. Nutraukiant nuomos sutartį daugiausia bendravo su UAB „M. o.“ buhaltere, nes ji rodė iniciatyvą. Su UAB „M. o.“ vadovu gal kartą telefonu ir teko bendrauti. Su buhaltere bendraudavo finansiniais klausimais.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 14, b. l. 128-129), liudytoja I. G., be aukščiau aptartų paaiškinimų, parodė, kad telefono numerį, kuriuo galima susisiekti su patalpų nuomotojais, davė tuo metu ten veikusios batų parduotuvės darbuotoja. Numeris yra (duomenys neskelbtini), atsiliepė moteris ir prisistatė L. A. ar B., būtent su ja derėjosi dėl patalpų nuomos. Iš pradžių sutartį sudarė su kita bendrove. Sutartis dėl patalpų nuomos su UAB „M. o.“ buvo pasirašyta 2011 m. rugsėjo 26 d. Ji gavo 2011 m. rugsėjo 26 d. sutartį jau pasirašytą su UAB „M. o.“ direktoriaus parašais. Asmeniškai to žmogaus nėra mačiusi.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 14, b. l. 96-97, 98-99, 102-103), liudytoja juos patvirtino ir parodė, kad patalpos buvo atidalijamos vyro brolio pageidavimu. Negali pasakyti, kieno lėšomis vyko tas atidalijimas. Jai tikrai rodė sutartį tarp „R.“ ir UAB „M. o.“, ir, ko gero, matė, kaip kontaktinį asmenį, pagal elektroninio pašto adresą, nurodytą L. A.. Tikrai šito nesugalvojo. Bendravo tik su brokeriais V. Š. ir A. J.. Galvoja, kad bendravo su buhaltere. Ko gero, pokalbio metu reiškė nepasitenkinimą ir paprašė telefono. Kad direktorius nebuvo įdarbintas, sprendžia iš www.rekvizitai.lt, nes ten yra nurodyta, nuo kada nėra nė vieno darbuotojo UAB „M. o.je“. D. K. parašą matė ant sutarties su nekilnojamojo turto agentūra, ant preliminarios sutarties, ant tarpininkavimo sutarties. Brokerių kompanija (V. Š.) sakė, kad D. K. yra vadovas, o jie bendrauja su L. visais klausimais. Prokuratūroje pati, ko gero, atsiminė, kad matė el. pašto adresą. Prokuratūroje tikriausiai išvis jokių dokumentų nerodė, ji tiesiog pasakojo ir jie spausdino. Prokuroras nenurodė, ką ji turėtų sakyti. Ji pati pasakė tai, ką žinojo. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, nes buvo numatytas terminas, iki kada ją turi sudaryti. Vyro brolis dar tvarkėsi paskolą, o jai tos bendrovės vadovas sukėlė abejonę. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir buvo ta priežastis, dėl ko nesudarė sutarties.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 14, b. l. 96-97, 98-99, 102-103), liudytoja S. R., be aukščiau paminėtų aplinkybių, parodė, kad kartu su sutuoktiniu Ž. R. 2013 m. spalio mėn. pasirašė preliminarią sutartį dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo iš UAB „M. o.“ ir sumokėjo avansą. Brokeriai nurodė, kad jie bendrauja su moterimis: vieną kartą sakė, kad bendravo su kažkokia L., o kitą kartą sakė, kad su moterimi, prisistatančia buhaltere. Kai iškėlė reikalavimą, kad sandoris būtų sudaromas su bendrovės akcininku, minėta moteris brokeriams nurodė, kad įmonės direktorius ir akcininkas yra tas pats asmuo. Iš viešai prieinamos Juridinių asmenų registrų duomenų bazės pamatė, kad 2014 m. sausio 3 d. pasikeitė bendrovės akcininkas, juo tapo D. K.. Tada paskambino brokeriui ir jis pasakė, kad dabar yra akcininkas ir ar jie dar turi kokių nors reikalavimų. 2014 m. sausio 17 d. bendravo su brokeriu A. J.. Jis pateikė bendrovės UAB „M. o.“ įstatus, akcininko sprendimą parduoti minėtas patalpas, pasirašytą D. K. ir paprašė pateikti bendrovės atstovavimo sutarties su jų agentūra kopiją. Iš jos pamatė, kad bendrovę atstovaus D. K., o kontaktinis asmuo - pagal elektroninio pašto adresą - yra L. A..

Liudytojas V. Š. parodė, kad nė vieno iš kaltinamųjų nepažįsta. Dirba „P. S.“, kuri atstovauja „R.“ prekės ženklą ir užsiima tarpininkavimo paslaugomis, padeda žmonėms parduoti nekilnojamąjį turtą. Pardavinėjo turtą Panevėžyje. Prieš 2 – 3 metus kreipėsi į juos telefonu, negali pasakyti ar vyras, ar moteris. Buvo susitikęs su vyru ir moterimi dėl patalpų pardavimo. Vardus turėjo užsirašyti, gal sistemoje yra suvesta. Susitiko Panevėžyje tose patalpose, apžiūrėjo, pasikalbėjo dėl kainos, papasakojo apie jų sąlygas ir pasirašė tarpininkavimo sutartį, apie 400 000 Lt buvo pradinė kaina. Sutartį pasirašė tikriausiai nuotoliniu būdu - siuntė paštu, tikriausiai įmonei, kuriai patalpos priklausė nuosavybės teise. Tada viską perdavė A. J.. Pirkėjus buvo suradę, buvo pasirašyta preliminari sutartis ir avansas buvo pervestas, neatsimena kokio dydžio, apie 5-10 procentų. Tada paskambino iš policijos ir sužinojo, kad nekilnojamajam turtui taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Turtą pardavinėjo UAB „M. o.“. Daugiausia derino sąlygas su buhaltere. Nieko iš tos įmonės vadovų, akcininkų nematė. Pačioje pradžioje su vyru ir moterimi buvo susitikę, nežino kas jie buvo. Kelis kartus važiavo į Vilnių, bet nė karto nepavyko susitikti su direktoriumi. Visą laiką elektroniniu arba registruotu paštu bendravo. Prašė buhalterės, kad duotų direktoriaus kontaktinius duomenis, lyg tai buvo davusi, bet visą procesą kuravo A. J.. Pirkėja S. R. minėjo, kad tai yra įtartina įmonė. Jie tik gali iš Registrų centro išsitraukti dokumentą ir pažiūrėti, ar tas savininkas. Netikrino ar tai veikianti įmonė. Jie tik sutvarko dokumentus ir suranda pirkėjus.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 14, b. l. 104 - 106), liudytojas juos patvirtino ir paaiškino, kad moters vardas galėjo būti L.. Buvo susitikę su moterimi, su kuria kalbėjome telefonu. Ar ta moteris L. buvo akcininkė, ar dalininkė, negali tiksliai pasakyti. Gali būti, kad su šia moterimi buvau susitikęs, panaši (teismo salėje atsistojo L. T.). Tikriausiai susidarė nuomonę, kad ji buvo savininkė. Ji buvo suinteresuota tų patalpų pardavimu. Tikriausiai kažkas nurodė, kad reikia su buhaltere bendrauti, gal L., tiksliai negali pasakyti. Kitas asmuo, be to asmens, su kuriuo buvo susitikę, negalėjo nurodyti, kad reikia su buhaltere bendrauti. Gal L. sprendė dėl kainos. Pirmame susitikime turėjo būti kalbama apie kainą. Tikriausiai L. nurodė kainą. Turėjo būti keletas bendravimų telefonu su L.. Bendravo apie parduodamą nekilnojamą turtą. Kada gavo buhalterės duomenis, neatsimena. Tiksli data, kada reikėjo susitikti pas notarą, atrodo, nebuvo nustatyta. A. Č. nurodė, kad pirkėjai pageidauja, kad pasirašyme dalyvautų akcininkas. Buvo sutarta su A. Č., kad atvažiuos D. K.. Jeigu taip parašyta jo parodymuose, taip ir buvo.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 14, b. l. 104 - 106), liudytojas V. Š., be aukščiau paminėtų aplinkybių, parodė, kad dirba MB „P. S.“ (R.) vadovu, kuri užsiima nekilnojamojo turto pardavimo tarpininkavimu Panevėžyje. 2013 m. liepos mėn. pradžioje į mobilaus ryšio telefoną paskambino moteris vardu L. ir paklausė ar padės parduoti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Po savaitės susitiko su L. tose patalpose. Po to išsiskyrė, nes ji pasakė, kad jai reikia pagalvoti. Kartu su L. dar buvo atvažiavęs kažkoks vyras, kuris išvis neprisistatė. Gal po savaitės paskambino L. ir paklausė ar tinka pasiūlytos sąlygos ir ji pasakė, kad viskas tinka. Elektroniniu paštu nusiuntė skanuotą jų įmonės tipinę sutartį ir jie pasirašę tą sutartį atsiuntė elektroniniu paštu. Visus dokumentus tvarkė būtent buhalterė A. Č., nes viską siuntė jos nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. SAJ-P0056 su UAB „M. o.“ buvo pasirašyta 2013 m. liepos 31 d. Sutartyje buvo nurodytas telefonas (duomenys neskelbtini) ir elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini). Jis klausė L., kodėl sutartis buvo pasirašyta su juridiniu asmeniu. L. paaiškino, kad ji tik suinteresuota, kad tos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), būtų parduotos. Jis L. paklausė kas tikrasis patalpų savininkas ir ji nurodė, kad tai įmonės turtas. Sutartyje buvo nurodyta, kad UAB „M. o.“ vadovas yra D. K. ir buvo uždėtas apvalus UAB „M. o.“ spaudas bei parašas. Nei jis, nei kolega A. J. su D. K. niekada nesimatė. Jis Vilniuje buvo kelis kartus ir skambino buhalterei A. Č. ir pageidavo susitikti su vadovu D. K., bet jam visada buvo sakoma, kad vadovo nėra, jis atostogauja arba išvykęs. Atsiradus pirkėjams, L. buvo pasakyta, kad yra du pirkėjai, kurie norėtų pirkti patalpas, tačiau reikalingas patalpų padalijimas. Patalpų padalijimui reikėjo surasti matininkus, tai jų įmonė juos ir surado, tačiau visi apmokėjimai už paslaugas buvo siunčiami UAB „M. o.“ vardu. Paskui UAB „M. o.“ atsiuntė įgaliojimą A. J. atstovauti bendrovę VĮ „Registrų centras“, kad būtų galima paimti padalytų patalpų kadastrines bylutes. Visa sandorio suma turėjo būti 400.000 litų. Visi dokumentai buvo siunčiami registruotu paštu ir grįžo su parašais, todėl pasakyti, kas pasirašė, neįmanoma, nes pasirašymo fakto nematė. Jis kelis kartus bandė gauti UAB „M. o.“ vadovo D. K. telefono numerį, bet niekas jo nedavė.

Liudytojas A. J. parodė, kad nė vieno kaltinamųjų nepažįsta. Prieš 3 metus dirbo „R.“ brokeriu Panevėžyje. Jam buvo perduotas objektas su pasirašyta sutartimi – (duomenys neskelbtini), komercinės paskirties patalpos. Jam skelbiant ir reklamuojant objektą, atsirado pirkėjas. Buvo susidomėję 2 klientai ir buvo pradėti patalpų dalinimo darbai, kuriuos vykdė. Pasirašė preliminarią sutartį - su S. R. ir G. R. ir buvo pervestas avansas. Išaiškėjo, kad sandoris negali įvykti. Bendravo su A. Č., ji prisistatė įmonės buhaltere. Direktorius buvo D. K.. Buvo bandyta su juo susisiekti dar prieš pasirašant preliminarią sutartį, bet taip ir nepavyko susitikti. Neturėjo jo telefono numerio. Tarpininkavimo sutartyje buvo nurodytas elektroninio pašto adresas. Vardą L. žino iš elektroninio pašto adreso, asmeniškai nebuvo susitikęs. Buvo ir telefonu kalbėta, buvo tartasi su moterimi, kuri prisistatė L.. L. prisistatė kaip atstovė, kuri padeda tvarkyti įmonei reikalus dėl nekilnojamojo turto. A. Č. duomenis nurodė L.. Daugiausia su A. Č. bendravo. Nepamena tiksliai ar dar bendravo su L.. Buvo nuvažiavęs į tas patalpas nuotraukų padaryti. V. Š. perdavė raktą nuo patalpų. Kaina buvo apie 400 000 Lt. Buvo pasiūlymas 380 000 Lt. Su L. kalbėjo, kad būtų sumažinta kaina, bendravo ir telefonu, ir el. paštu. Derino ne su A. Č., nes pagrindinius klausimus dėl kainos su L. sprendė. Buvo nuvykę į patalpas dėl likusių patalpose daiktų. L. paprašė įleisti žmogų, kad jis pasiimtų daiktus. Bandė su direktoriumi susisiekti, norėjo su V. Š. važiuoti pasirašyti preliminarią sutartį, bet nepavyko, nes direktorius vis negalėjo susitikti. Buvo bendrauta per A. Č., kuri sakė, kad direktorius yra išvykęs. Pirkėjai asmeniškai norėjo susitikti su vadovu. Jie irgi norėjo susitikti su akcininku-vadovu. Neatsimena, ar jiems davė vadovo telefono numerį. Negali pasakyti ar buvo pažadėta, kad į sutarties pasirašymą atvyks pats direktorius.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 14, b. l. 107 - 109), liudytojas juos patvirtino ir paaiškino, kad prašė A. Č. D. K. telefono numerio, neatsimena dėl kokių priežasčių nedavė telefono numerio. Kainos klausimai buvo derinami su L., su A. Č. buvo derinami visi einamieji reikalai - dėl registravimo, dėl padalinimo. V. Š. minėjo, kad žmonės yra vilniečiai ir pasakė L. numerį, pasakė, kad ji atstovauja įmonę. Apie direktorių kalbos nebuvo. Buvo pora bandymų susitikti su D. K.. Abu kartus pasakė, kad jis yra išvykęs.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 14, b. l. 107-109), liudytojas A. J., be aukščiau paminėtų aplinkybių, parodė, kad asmeniškai nėra matęs nei vieno asmens - nei L., nei D. K., nei A. Č.. Visą laiką bendravo telefonu arba susirašinėjo elektroniniu paštu. A. Č. skambindavo telefonu, L. skambindavo numeriu (duomenys neskelbtini). D. K. telefono numerio niekas nedavė. Susirašinėjo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Iš pradžių viskas buvo derinama tik su L., kurios pavardė tikriausiai yra B., nes kai klausė, koks jos elektroninio pašto adresas, tai buvo nurodytas (duomenys neskelbtini). Su L. bendravo iki 2013 metų lapkričio 7 dienos, o po to L. į elektroninį paštą persiuntė buhalterės A. Č. duomenis, nurodydama, kad dėl sutarčių ir parašų turėtų susisiekti su buhaltere. 2013 m. rugsėjo 25 d. surado minėtoms patalpoms pirkėjus. Apie tai pranešė L. telefonu, vyko derybos dėl kainos. 2013 m. lapkričio ar gruodžio mėnesį, pokalbio su L. metu pasakė, kad gali atvažiuoti į Panevėžį jos įgaliotas žmogus Ž. P., kuris turėtų išvežti baldus, kadangi patalpų raktai buvo pas jį. L. jam į elektroninį paštą atsiuntė Ž. P. telefono numerį. 2014 metų sausio pradžioje Ž. P. buvo atvykęs ir trise išsivežti įrangą. Ž. P. klausė ar „juda reikalai“ dėl patalpų pardavimo. Jam trumpai išdėstė, kad pirkėjai abejoja dėl sandorio skaidrumo, nes ant sutarčių dedamas UAB „M. o.“ atspaudas buvo su Klaipėdos miesto paminėjimu, nors pati UAB „M. o.“ buvo įsikūrusi Vilniuje. Ž. P. sakė, kad kai grįš, pasidomės dėl minėtų aplinkybių pas A. Č..

Liudytojas Č. M. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta tik R. J.. UAB „V. a.“, kurios direktoriumi liudytojas yra, 2009-2010 m. tvarkė UAB „L.“ buhalterinę apskaitą, tam buvo priskirta darbuotoja M. B.. Įprasta tvarka yra tokia, kad aptarnaujamos įmonės vadovas arba kitas įgaliotas asmuo teikia pirminius dokumentus, o UAB „V. a.“ funkcija yra įtraukti juos į buhalterinę apskaitą, parengti ataskaitas ir atsiskaityti su VMI, Sodra. UAB „L.“ dokumentus teikdavo R. J.. Tuo laikotarpiu buvo patalpų pardavimas ir akcijų pirkimas. Įmonė buvo tokios finansinės būklės, kad privalėjo kažkokį turtą pardavinėti tam, kad sugeneruoti apyvartines lėšas ir tęsti veiklą. UAB „V. a.“ darbo laikotarpiu UAB „L.“ pinigai buvo gauti, t. y. dokumentai buvo pateikti. Suma buvo apie 300 000 litų. Sudarydamas akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, R. J. konsultavosi su liudytoju, kaip užtikrinti atsiskaitymą. UAB „V. a.“ turi teisininkus ir atitinkamą patirtį toje srityje, todėl visada konsultuoja klientus, kad reikia užtikrinti sandorį, pasirašant preliminariąją sutartį. Su ta akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi ir buvo klausimas dėl preliminarios sutarties ir pagrindinės sutarties sudarymo, domėjosi kada pereina nuosavybės teisė į akcijas, nes sutarties sudarymas savaime nesudaro pagrindo pripažinti nuosavybe. Kadangi apmokėjimo nebuvo, pardavimas nebuvo įtrauktas į apskaitą. Akcijos liko UAB „L.“ balanse kaip šios įmonės turtas. UAB „L.“ iškėlus bankroto bylą, buhalterinių paslaugų teikimas buvo tęsiamas, bet vėliau sutartis buvo nutraukta.

Liudytojas, apžiūrėjęs BUAB „L.“ 2010 m. birželio 21 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 0521 (t. 12, b. l. 81-83) ir 2010 m. gegužės 17 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 0517 (t. 12, b. l. 79-80), nurodė, kad priėmimo-perdavimo aktuose yra jo parašai, jis šiuos dokumentus priėmė ir perdavė. Viskas, kas buvo įrašyta, buvo tikrinta. Gegužės 17 d. priėmimo-perdavimo akte nurodytame segtuve Nr. 75 akcijų pirkimo-pardavimo sutartys – akcijų pirkimas UAB „L.“ ir jų pardavimas Rusijos įmonei. Birželio 21 d. akte nurodytame segtuve Nr. 75 irgi tos pačios sutartys. Tai buvo UAB „L. p.“ akcijos. Akcijų pardavimo kaina buvo 450 000 litų, nuo pirkimo kainos skyrėsi 50 000 litų. Acijų pirkėją rado direktorius. G. L. liudytojui yra žinomas, buvo tvarkomi jo įmonių buhalteriniai dokumentai. Dokumentų, susijusių su akcijų pirkimu-pardavimu, liudytojas G. L. nėra davęs pasirašyti.

Liudytoja A. G. parodė, kad buvo bankroto administratoriaus UAB „A.“ direktorė. Visi UAB „L.“ dokumentai liudytojai buvo perduoti tada, kai buvo surašytas įsakymas, iškėlus bankroto bylą. Kadangi UAB „L.“ buvo daug darbuotojų, parduotuvių tinklas Panevėžyje ir Vilniuje, be to, buvo nemažai prekių, bankroto administratorius nusprendė, kad buhalterinę apskaitą ir sandėlį toliau tvarkys, darbuotojus atleis UAB „V. a.“, t. y. ta įmonė, kuri prieš tai tvarkė buhalterinę apskaitą. Visi UAB „L.“ dokumentai buvo perduoti UAB „V. a.“. UAB „L.“ patalpų pardavimo sandorio bankroto administratorius netikrino, nes nepripažino jo kaip galinčio turėti įtakos nemokumui, kadangi patalpos buvo parduotos už didesnę kainą negu buvo pirktos. Už tas lėšas, kurios buvo gautos, buvo pirktos akcijos. Tiksliai neprisimena, kokios įmonės, gali būti, kad UAB „L. p.“. Šią įmonę bankroto administratorius tikrino pagal balansą, su jos vadovais nebendravo, dėl akcijų pirkimo liudytojai nekilo jokių įtarimų. UAB „L.“ UAB „L. p.“ akcijas pardavė Rusijos įmonei. Buvo preliminarioji sutartis ir pagrindinė, kurias buvo pasirašęs R. J.. Suma buvo apie 500 000 litų, bet kol liudytoja dirbo, atsiskaityta nebuvo. Akcijų vertės pagrįstumas tikrintas nebuvo. Gegužės mėn. pabaigoje liudytoja išėjo iš darbo ir visus kontaktus perdavė Mindaugui A. Ž., kuris buvo paskirtas direktoriumi ir bankroto administratoriumi. Mindaugas A. Ž. dokumentus perėmė iš UAB „V. a.“.

Šiuo metu liudytoja dirba UAB „U.“ direktore, įmonės veikla – bankroto administravimas. UAB „F.“ bankroto procedūrą administravo jos įmonė. Buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti ir buvo tikrinami, jų pakako. Avansinės apyskaitos, kasos pajamų orderiai, kasos išlaidų orderiai, buvo perduoti archyvui, išskyrus 2009-2010 m. dokumentus, jų direktorė nepateikė. Už 2011-2013 m. kai kurie dokumentai buvo pateikti, bet ne visi. UAB „F.“ bankrutavo dėl didelių įsiskolinimų kreditoriams, iš kasos buvo imami pinigai, buvo didelės avansinės apyskaitos. Nežinau, ar J. Č. 2010 m. galėjo disponuoti 300 000 litų suma.

Liudytoja buvo UAB „M. o.“ bankroto administratore. Buvusiam įmonės direktoriui D. K. pretenzijų dėl netinkamų sandorių neturėjo, jų patikimumui patikrinti perduotų dokumentų pakako. 2014 m. gruodžio 1 d. galėjo nustatyti įmonės turtinę padėtį, sudarytus sandorius, nes buvo perduotas balansas, kiti dokumentai. Įmonės buhalteriniuose dokumentuose buvo atspindėtas vekselis 280 000 litų sumai įmonei „H.“. Šiai įmonei įsiskolinimas atsirado, nes UAB „E. t.“ pardavė patalpas ir liko įsiskolinimas už patalpas. Reikalavimo perleidimo sutartimis skola buvo perduota „H.“. UAB „M. o.“ bankroto byla yra nutraukta, atsiskaičius su kreditoriais.

Liudytoja J. Č. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta tik D. P., jos pažįstamos apie 10-12 metų, D. P. dirbo batų parduotuvėje, o liudytoja buvo jos klientė, užsukdavo pasikalbėti. Iki perkant patalpas, jos buvo pažįstamos kokius 3-4 metus, tuo metu liudytoja turėjo D. P. telefono numerį. Maždaug 2009-2010 m. pavasarį liudytoja užėjo į parduotuvę pas D. P.. Liudytoja kažkur buvo radusi skelbimą, kad parduodamos UAB „L.“ patalpos Panevėžyje, dėl to ir užėjo pasiteirauti. Liudytojos šeima kaip tik tuo metu ieškojo patalpų Panevėžyje arba Šiauliuose, nes turėjo šeimos verslą turizmo ir transporto paslaugų srityje, galvojo parduoti turimą transportą ir įsigyti kažką iš nekilnojamojo turto, pakeisti verslo kryptį, o nepasisekus, patalpas perparduoti. Tuo metu kliento perpardavimui dar neturėjo. Patalpų kaina buvo virš 300 000 litų, bet tiek pinigų liudytojos šeima tuo metu neturėjo, todėl, kad būtų paprasčiau, liudytoja pasiūlė D. P., kad ji pirktų patalpas savo vardu ir pakalbėtų su valdžia, kad 2-3 mėn. palauktų apmokėjimo. D. P. sutiko. Buvo kalbėta, kad jei liudytoja patalpas parduos, tai D. P. sumokės kažkiek pinigų. Sausio mėn. D. P. pasakė, kad valdžia jau nori pinigų, liudytoja atnešė pinigus, bet kadangi patalpos buvo D. P. vardu, jos surašė skolos raštą, kad D. P. liudytojai yra skolinga 300 000 litų, šį skolos raštą paėmė liudytoja. Šią sumą liudytoja atnešė grynaisiais pinigais, dalį turėjo pati, dalį pasiskolino iš savo verslo, paėmė iš įmonės kasos. Įmonėje pinigų buvo, nes tuo metu pardavė limuziną. Už kiek pardavė, neprisimena, bet tuo metu limuzinų kaina buvo apie 30 000 eurų. Pinigai D. P. buvo sumokėti parduotuvėje Pylimo g. D. P. iš karto padėjo juos į seifą. Praėjus mėnesiui, liudytoja su šeima nutarė, kad verslas nepavyks, todėl patalpas reikia parduoti. Pirkėjo rasti niekaip nepavyko. Tada liudytoja pasakė D. P., kad reikia pinigų, o kadangi patalpos D. P. vardu, tai tegu ji ir ieško pirkėjų. D. P. surado pirkėją, bet kam ji pardavė – liudytoja nežino, tik sakė, kad pardavė už tą pačią kainą ir supyko, kad nepavyko užsidirbti. D. P. su liudytoja pilnai atsiskaitė 2010 m. rudenį. Pinigus atidavė irgi parduotuvėje Pylimo g., o liudytoja atidavė skolos raštelį. Po to jos daugiau nebendravo. 2017 m. pavasarį liudytoja užėjo į lietuviškos avalynės parduotuvę, prie Lietuvos kino teatro, Pylimo g., bet kitoje vietoje nei D. P. dirbo anksčiau, ir jos vėl susitiko, D. P. ten dirbo. D. P. pasakė, kad turi nemalonumų dėl tų patalpų ir paprašė paliudyti. 300 000 litų, kuriuos grąžino D. P., liudytoja maždaug 2010 m. rudenį įnešė atgal į verslą, į kasą, turi būti tai patvirtinantys buhalteriniai dokumentai. Tuo metu įmonė vadinosi UAB „F.“, bet šiuo metu ji likviduota, jai buvo paskelbtas bankrotas, bet 2010 m. įmonėje viskas dar buvo gerai, ji vykdė veiklą. Įmonėje kasą tvarkydavo liudytoja ir buhalterė V. A.. Akcininkais buvo liudytoja ir jos vyras.

Liudytoja V. A. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. UAB „F.“ jai yra žinoma, ten dirbo buhaltere, 2012 m. išėjo iš darbo dėl ginčo su direktore J. Č.. 2009-2010 m. įmonėje buvo grynųjų pinigų, nes vyko keleivių vežimas. Grynaisiais buvo atsiskaitoma pagal avansines apyskaitas. Liudytoja direktorei iš kasos pinigus taip pat išmokėdavo grynaisiais, bet 100 000 ar 200 000 litų išmokėjimo tikrai nebuvo. Didžiausia suma – gal 8 000 litų. Direktorė pinigus grąžindavo pagal avansines apyskaitas. Išeidama iš darbo, liudytoja visus dokumentus perdavė direktorei. Kasininko funkcijas įmonėje vykdė direktorė, taip pat ji atliko ir bankines operacijas. Kur buvo saugomi įmonės kasos pinigai, liudytoja nežino, juos tvarkė direktorė. Pas liudytoja buvo tik pirminiai apskaitos dokumentai. Jeigu direktorė pasiimtų grynuosius pinigus iš kasos, ji liudytojai turėtų pateikti kasos išlaidų orderį, o grąžinus pinigus – arba kasos pajamų orderį, arba jeigu apyskaita, tai tada dokumentus. Tuose dokumentuose dažniausiai būdavo nurodyta, kad avansas arba autobusų pirkimui. Kad direktorė būtų pateikusi kasos išlaidų orderį 200 000-300 000 litų sumai, liudytoja neprisimena. J. Č. turėjo galimybę paimti pinigus iš kasos ir nepateikti liudytojai dokumentų, o po to įnešti tuos pinigus.

Liudytojas M. A. Ž. parodė, kad iš kaltinamųjų iš matymo pažįsta tik R. S.. UAB „A.“, kurios vieninteliu akcininku ir vadovu liudytojas buvo, gal 2011-2012 m. administravo UAB „L.“ bankroto procedūrą. UAB „A.“ buvo nušalinta nuo bankroto administratoriaus pareigų, o liudytojas pardavė savo akcijas. Liudytojui buvo panaikinta licencija, tačiau tai nėra susiję su UAB „L.“. Administratoriumi ir įmonės vadovu liudytojas buvo iki 2015 m. vasario vidurio, tuo metu UAB „L.“ bankroto procedūra dar nebuvo baigta. Liudytojas nėra girdėjęs, kad UAB „A.“ būtų padariusi žalą UAB „L.“. Šios įmonės dokumentus liudytojui perdavė bankrutuojančios įmonės apskaitą tvarkiusi įmonė, trūkumų nenustatė. Jeigu perduotos sutartys pasirodydavo netinkamos arba atrodė, kad ten yra pažeidimai, toliau viską tvarkydavo advokatas. Dėl pastatao Panevėžyje liudytojas nieko konkretaus neprisimena. UAB „E.“ tarp tų veiksmų, kurie vyko su akcijom, buvo.

Specialistė Z. M. palaikė 2014 m. gegužės 27 d. specialisto išvadą Nr. 5-5/47 ir paaiškino, kad išvada buvo surašyta pagal pateiktus dokumentus - pirkimo-pardavimo sąskaitas-faktūras, kasos dokumentus, „Swedbank“ pateiktą informaciją ir tyrimo metu surinktą medžiagą, registrai nebuvo pateikti. Buvo nustatyta, kad vekselis UAB „M. o.“ buhalterinėje apskaitoje apie gautas ir suteiktas paskolas neatsispindėjo. UAB „M. o.“ nuo liepos mėn. realios veiklos nevykdė (t. 18, b. l. 95, tiriamosios dalies penkta pastraipa). Tarp UAB „M. o.s“ ir UAB „E. t.“ turėjo būti įsakomasis vekselis, nes yra apmokama kitai įmonei. Įsakomajame vekselyje turi būti nurodytas besąlygiškas įstatymas sumokėti įrašytą sumą, turinčio sumokėti asmens pavadinimas, vardas, pavardė, mokėjimo terminas ir kiti rekvizitai. O šiuo atveju buvo paprastasis vekselis, nebuvo jokios trišalės sutarties. Jei pagal vekselį būtų atsiskaityta, UAB „E. t.“ dokumentuose turėjo pasirodyti pinigų gavimas kasoje arba sąskaitoje, tačiau į sąskaitas pinigai neįplaukė, o kasos dokumentai nebuvo pateikti ir tyrėjas sakė, kad jų nėra. Liudytojai buvo pateikta tik vekselio kopija, originalas nebuvo pateiktas.

Pagarsinus specialistės ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 21, b. l. 40–41), specialistė nurodė, kad buvo pateiktas vienas registras. Banko „Snoras“ išrašas pateiktas nebuvo, bet tai nekeičia esmės, nes skirtumas tas, kad 1100 didesnės pajamos ir 1100 didesnės išlaidos. Liudytoja nieko nežino apie tai, kad teismui yra pateikti pašto siuntimo čekiai, įrodantys, kad į Panevėžio prokuratūrą buvo siųsti dokumentai iš UAB „M. o.“. Vekselis kaip dokumentas patvirtina ne tik grynųjų pinigų gavimo faktą, bet ir kitokį trišalį įsipareigojimą, bet turi būti trišalė sutartis, o šiuo atveju nėra jokio patvirtinimo, kad kažkas susieta su UAB „E. t.“. Jei kreditorius parduoda savo kreditorinį reikalavimą kitai įmonei, turi būti sudaroma trišalė sutartis, turi būti reikalavimo perleidimo dokumentas. Liudytoja neturėjo 2011 m. spalio 25 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2011-10-25 tarp UAB „E. t.“ ir užsienio bendrovės „G. T.“. Taip pat nematė dokumentų, patvirtinančių, kad UAB „E. t.“ buvo skolingi bendrovei „G. T.“ 300 000 litų pagal paskolos sutartį, nematė 2011 m. lapkričio 11 d. sutarties tarp bendrovių „G. T.“ ir „H. c. LLP“. Jei būtų turėjusi šiuos dokumentus, padėtis būtų pasikeitusi. Skolos „H. c. LLP“ grąžinimas, apie tai darant atžymas vekselyje, yra netinkamai užfiksuotas, nes pagal kasos taisykles turi būti išlaidas patvirtinantis dokumentas. Pagal išlaidos orderius buvo išmokėta D. K.. Liudytoja nemato, kad įmonė būtų gavusi 39 000 litų.

Apžiūrėjusi vekselio kopiją, specialistė nurodė, kad tokio dokumento neturėjo, jai buvo padaryta tik vienos jo pusės kopija. Jei tinkamai būtų surašyti vekseliai, liudytoja būtų tai priėmusi kaip skolos sumokėjimą. Jei kitoje vekselio pusėje būtų apie atsiskaitymą tik parašas, anglų kalba, kad gauta, data, tačiau nebūtų nei vardo, nei pavardės, to nelaikytų tinkamu, nes turi būti pilnai parašyta: data, kada sumokėta, gavėjo vardas, pavardė, parašas. Kai buvo dalinis skolos „H. c. LLP“ grąžinimas, D. K. nebedirbo įmonėje, nes jo nebuvo apdraustųjų sąraše. Akcininkų sprendimo atleisti D. K., liudytoja nematė. UAB „M. o.“ buhalterinės apskaitos dokumentuose turėjo atsispindėti skola, sumokėjimo pagrindas ir tada išnyksta skola. Tokie duomenys būna apskaitos registruose, tačiau liudytojai tokie dokumentai nebuvo pateikti.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 21, b. l. 40-41), specialistė Z. M., be aukščiau aptartų aplinkybių, nurodė, kad tyrimui buvo pateikta tik UAB „M. o.“ direktoriaus D. K. pasirašyta 2011 m. gruodžio 2 d. vekselio kopija, iš kurios matyti, kad UAB „M. o.“ yra skolinga įmonei „H. C. LLP“, tačiau šis paprastasis vekselis neįrodo skolos padengimo UAB „E. t.“. 2011 m. registre užfiksuota skola UAB „E. t.“ 2011 m. rugsėjo 26 d. 2011 m. gruodžio 2 d. registre sąskaitoje Nr. 4431 fiksuotas apmokėjimas UAB „E. t.“ pagal minėtą paprastąjį vekselį, tačiau nėra pateikta tai patvirtinančių dokumentų. Vekselio kopijoje taip pat nėra nurodyta, kad „ H. C. LLP“ apmokėjo UAB „E. t.“. 2011 metų registro sąskaitos išklotinėje Nr. 4432 nuo 2011 m. gruodžio 2 d. fiksuojama skola įmonei H. C. LLP“. 2012 metų registre fiksuota ta pati skola įmonei „H. C. LLP“. 2013 metų registre fiksuotas skolos sumažėjimas įmonei „H. C. LLP“ 38 000 litų. Iš šių registrų matyti, kad rodoma 2013 m. gegužės 24 d. užskaityta 18 000 litų ir 2013 m. spalio 1 d. užskaityta 20 000 litų. Šis apmokėjimas buvo iš kasos, surašant kasos išlaidų orderius. Šiuose orderiuose nurodyta, kad išmokėjimo pagrindas - dalinis skolos dengimas įmonei „H. C. LLP“, tačiau tai yra tik kasos išlaidas patvirtinantis dokumentas, bet ne įmonei „H. C. LLP“ mokėjimą patvirtinantis dokumentas. Apskaitoje turi būti dokumentas, kad minėtus pinigus užsienio firma gavo, tačiau tokio pirminio dokumento nėra.

Tyrimo metu nebuvo pateiktas UAB „M. o.“ sąskaitos AB bankas „Snoras“ Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, tačiau 2014 m. rugpjūčio 26 d. pateiktuose registruose matyti, kad yra tokia sąskaita. Iš šios sąskaitos išrašo matyti, kad joje apyvarta buvo tik 2011 m. Pagal ją iš I. G. įmonės 2011 m. lapkričio 14 d.gauta už patalpų nuomą 1 100 litų. 1 032,60 litų buvo pervesta į UAB „M. o.“ turėtą vienintelę AB „Swedbank“ sąskaitą. Specialisto išvados 5 lentelėje atsispindi, kad UAB „M. o.“ įplaukos 2011 m. rugsėjo 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. buvo 3413,80 litų. Nors banko „Snoras“ sąskaitos išraše rodoma, kad pervesta į AB „Swedbank“ sąskaitą 2012 m. sausio 25 d., bet pagal AB „Swedbank“ išrašą matyti, kad realiai pervesta 1032,60 litų 2011 m. gruodžio 28 d.

Specialistas E. J. palaikė 2015 m. rugsėjo 14 d. specialisto išvadą dėl UAB „M. o.“ ir 2016 m. kovo 22 d. specialisto išvadą dėl UAB „L.“ ir paaiškino, kad buvo ir yra UAB „A.“ direktorius ir auditorius. Įmonė atlieka bankroto administravimo ir audito paslaugas. Liudytojas buvo sudaręs dvi sutartis: su R. J. dėl UAB „L.“ ir su D. K. dėl UAB „M. o.“, jie uždavė klausimus, davė dokumentus ir jais vadovaudamasis liudytojas atsakė į tuos klausimus. Buvo prieštaravimų tarp liudytojo pateiktos specialisto išvados ir specialisto išvados, kurią surašė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Liudytojui buvo pateikta daugiau dokumentų negu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistui - apskaitos registrai (nuo 22 iki 34 priedo), dokumentai dėl reikalavimo teisės perleidimo, preliminarios akcijų pardavimų sutartys. UAB „M. o.“ vekselis buvo tinkama mokėjimo užtikrinimo priemonė, įrašai vekselyje dėl dalinio atsiskaitymo irgi buvo tinkamai įforminti. Dokumentų tikrumo liudytojas netikrino, audito neatliko. Nekilnojamo turto pardavimo sutartis, reikalavimo perleidimo sutartis rodo, kad UAB „M. o.“ skola yra reali. Vekselis išduodamas tam, kad užtikrintų atsiskaitymą, jis nėra atsiskaitymo dokumentas, atsiskaitymas pagal vekselį vyksta mokant pinigus. Ūkinė operacija buvo įforminta UAB „M. o.“ registruose, buvo neatsiskaityta už nupirktą turtą, buvo parodyta skola, skolos dydis atitiko vekselio sumą, o po to dar buvo daromas dalinis atsiskaitymas. UAB „M. o.“ negavo pinigų, bet sumokėjo pinigus. Pinigai buvo išmokami per direktorių. Direktorius gavo įrašą vekselio kitoje pusėje, kad „H. consult“ gavo pinigus ir to įrašo pagrindu buvo apskaitoje užfiksuotas pinigų išmokėjimas. UAB „M. o.“ pinigų išmokėjimą užfiksavo kasos išlaidų orderyje. Įmonės naudoja tokią sąvoką „pinigai kelyje“, t. y. žinoma, kad pinigai yra sumokėti, bet dar neatėjo, arba išimti iš įmonės kasos, bet dar neatiduoti, kur reikia. UAB „M. o.“ registruose naudoja šį pinigų judėjimą. Įsipareigojimas užsienio įmonei atsirado dėl dviejų reikalavimo perleidimo sutarčių. 2011 m. rugsėjo 26 d. UAB „M. o.“ pirko nekilnojamąjį turtą iš UAB „E. t.“, po to sekė 2011 m. spalio 25 d. reikalavimo perleidimo sutartis tarp UAB „E. t.“ ir užsienio įmonės Limited liability partnership „G. T.“ - UAB „E. t.“ perleido reikalavimo teisę gauti atsiskaitymą už parduotą turtą, o po to 2011 m. lapkričio 11 d. buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis tarp Limited liability partnership „G. T.“ ir „H. c. LLP“, reikalavimo teisę įsigijo „H. c. LLP“. Apskaitos registruose skola UAB „E. t.“ liko, tik pasikeitė kontrahentas - vietoje UAB „E. t.“ tapo užsienio įmonė „H. c. LLP“. Apskaitoje kreditorius buvo pakeistas. „H. c. LLP“ pripažino tai, kad gavo dalinį mokėjimą pagal vekselį, nes ji pateikė mažesnį kreditorinį reikalavimą UAB „M. o.“ bankroto byloje. D. K. vykdė įmonės direktoriaus funkcijas. Jeigu nėra daug darbuotojų, tai direktorius gali būti ir kasininkas.

Patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), vertė buvo patikrinta, ją nustatė turto vertintojai. Įmonei trūko apyvartinių lėšų ir akcininkai priėmė sprendimą, kad turto pardavimas būtų apyvartinių lėšų gavimas. Tai yra teisingas sprendimas. Įmonė, pirkdama akcijas, turėjo įsigilinti į tų akcijų vertę, perspektyvas, į tai, kaip gauti naudą iš jų. UAB „L.“ tai padarė, nustatė akcijų buhalterinę vertę, kurią gali paskaičiuoti buhalteris, sužinojo, kad akcijas galima įsigyti už 80 litų už akciją ir parduoti jas brangiau, sudarė preliminariąją akcijų pardavimo sutartį su „T.“, po to sudarė akcijų pirkimo sutartį. Toks sandoris galėtų būti vertinamas kaip naudingas. Akcijos nebuvo fikcija, jos turėjo vertę. Lyginant įsipareigojimų dydį ir įmonės turto dydį, yra vertinamas visas turtas. Vertinant trumpalaikį turtą, trumpalaikius įsipareigojimus, negalima daryti išvados dėl įmonės nemokumo. Darbuotojų įregistravimas Sodroje nėra pakankamas duomuo vertinti, ar įmonė vykdo veiklą. Įmonės direktorius gali būti Sodroje neregistruotas, o Registrų centre registruotas kaip įmonės vadovas ir gali atstovauti įmonei be darbo sutarties.

Specialistė Z. M. S. palaikė savo specialisto išvadą dėl UAB „L.“ ir paaiškino, kad 2012 m. dirbo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje, Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriuje. Nuo 2009 m. UAB „L.“ sumažino įstatinį kapitalą ir tapo nemokūs, padidėjo įsipareigojimai. Sumažinus įstatinį kapitalą, akcininkams sumažinto kapitalo dalis sumokėta nebuvo, taip irgi pažeidžiant įstatymą. Po to įmonė pradėjo pardavinėti turtą, pirkti akcijas. Visas kapitalas pakeitė savo struktūrą, jis tapo įvairių įmonių akcijomis. Liudytojai nebuvo pateikta preliminari UAB „L. p.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartis tarp UAB „L.“ ir AOZT „T.“ ir 2010 m. kovo 25 d. pagrindinė akcijų pirkimo – pardavimo sutartis tarp UAB „L.“ ir „E.“. Vis dėlto, dėl šių sutarčių buvimo niekas nesikeistų, nes pinigų gavimas buvo atidėtas, pinigai nebuvo investuoti į įmonės veiklą. Be to, buvo nutrauktos sutartys, parduotas turtas, kas rodė, kad buvo stabdoma įmonės veikla. Kreditoriniai įsiskolinimai buvo virš milijono.

Kaltinamųjų kaltė padarius jiems inkriminuojamas veikas taip pat įrodyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Iš 2012 m. gruodžio 13 d. akistatos protokolo (t. 7, b. l. 140) matyti, kad G. L. ir A. O. nurodė, kad jie vienas kito nepažįsta.

2013 m. gruodžio 3 d. dokumentų pateikimo protokolu (t. 19, b. l. 22-25) L. T. pateikė pateikė UAB „L.“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, įvykusio 2010 m. sausio 26 d., kopiją ir akcininkų registracijos sąrašą, kuriame užfiksuota, kad ji nuo 2010 m. sausio 26 d. perkelta į komercijos direktorės pareigas, atleidžiant ją iš direktorės pareigų, laikinai einanti direktorės pareigas L. A. nuo 2010 m. sausio 26 d. paskiriama eiti direktoriaus pavaduotojos pareigas. Nuo 2010 m. sausio 27 d. naujuoju įmonės direktoriumi skiriamas R. J..

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų (t. 7, b. l. 32-45) matyti, kad R. J. pagal jam parodytas CDB bazėse esančias fotonuotraukas A. V. ir A. J. neatpažino.

2012 m. liepos 24 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/103 (t. 13, b. l. 32-54) nurodyta, kad 2008 m. liepos 8 d. UAB „L.“ visuotinio akcininkų sprendimu nuo 2008 m. rugpjūčio 7 d. iki 2010 m. sausio 27 d. laikinai direktorės pareigas eiti buvo paskirta direktorė komercijai ir akcininkė L. A. (8 priedas). Nuo 2010 m. sausio 27 d. iki 2010 m. birželio 14 d. įmonei vadovavo R. J. (9, 10 priedai). UAB „L.“ buhalterinę apskaitą nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. kovo 2 d. tvarkė J. Z. (11 priedas). Nuo 2010 m. vasario 1 d. už UAB „L.“ apskaitos tvarkymą buvo atsakinga UAB „V. A.“ (12 priedas). 2009 m. pasikeitė UAB „L.“ ilgalaikio turto struktūra. Pagal tyrimui pateiktą UAB „L.“ 2009 m. gruodžio 31 d. balansą bei apskaitos registrus „Sąskaitų apyvarta“, įmonės materialaus turto likutinė vertė buvo 155 616,89 litų, iš jų transporto priemonės – 99 004,31 litų, kiti įrengimai – 57 612,58 litų. Finansinio turto UAB „L.“ 2009 m. apskaitoje užfiksuota už 51 811 litų. Pagal tyrimui pateiktus UAB „L.“ apskaitos dokumentus, žemė ir pastatai buvo parduoti: pagal 2009 m. spalio 29 d. patalpų pirkimo-pardavimo sutartį negyvenamos patalpos – parduotuvė, esančios (duomenys neskelbtini), buvo parduotos UAB „L.“ darbuotojai D. P. už 300 000 litų. 2009 m. spalio 29 d. mainų sutarties duomenimis, UAB „L.“ mainė 135/1000 negyvenamų patalpų - palėpės, 73/702 žemės sklypo, 30/100 ūkinio pastato į 500 vnt. paprastųjų vardinių UAB „N. s. p.“ akcijų, nuosavybės teise priklausančių lygiomis dalimis sutuoktiniams L. A. ir A. T. bei L. A. bei Ž. P.. Šalių susitarimu nekilnojamas turtas ir UAB „N. s. p.“ akcijos buvo įvertinti vienoda kaina – 50 000 Lt. UAB „L.“ 2010 metais pardavė du lengvuosius automobilius: 2010 m. sausio 28 d. parduotas lengvasis automobilis AUDI A4 A. T. už 32 000 litų, 2010 m. vasario 3 d. lengvasis automobilis „Renaut Master“ buvo parduotas UAB „M.“, kurią atstovavo R. J., už 9 680 litų. Į UAB „L.“ kasą 2009 m. sausio 1 d. – 2010 m. balandžio 30 d. laikotarpiu buvo įnešta iš viso 1 030 121,46 litų. UAB „L.“ 2010 sausio 27-31 d. kasos knygoje užfiksuotos 2010 m. sausio 28 d. 332 000 litų pajamos. Pagal 2010 m. sausio 28 d. kasos pajamų orderį LIL Nr. (duomenys neskelbtini) priimta iš D. P. 300 000 Lt už (duomenys neskelbtini)esančias patalpas, pirktas pagal 2009 m. spalio 29 d. patalpų pirkimo sutartį. Kasos pajamų orderyje ties D. P., vyr. finansininkės J. Z. ir kasininko R. J. pavardėmis yra parašai. Pagal 2010 m. sausio 28 d. kasos pajamų orderį LIL Nr. 229 kasoje užfiksuotos 32 000 Lt pajamos iš A. T. pagal PVM sąskaitą-faktūrą LBA 1888479 už parduotą automobilį pagal 2010 m. sausio 28 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Kasos pajamų orderyje ties A. T., vyr. finansininkės J. Z. ir direktoriaus - kasininko R. J. pavardėmis yra parašai. Pagal tyrimui pateiktus UAB „L.“ apskaitos dokumentus bei atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2009 m. sausio 1 d. – 2010 m. kovo 3 d. laikotarpio išrašus, sąskaitoje buvo gauta iš viso 2 629 690,84 litų įplaukų, iš jų pardavimo pajamų – 2 511 230,78 litų, įnešta iš įmonės kasos – 92 923 Lt, kitos įplaukos – 25 536,06 Lt. UAB „L.“ 2008 m. ir 2009 m. dirbo nuostolingai, t. y. 2008 m. - 401 737 litų nuostolis, 2009 m. – 985 377 litų nuostolis. UAB „L.“ 2008 metų veiklos rezultatas buvo - 401 737 litų nuostolis, tačiau įmonės trumpalaikis turtas buvo daugiau kaip du kartus didesnis už įmonės trumpalaikius įsipareigojimus (1 802 674/812 487). Pagal 2009 m. balandžio 30 d. eilinio akcininkų (akcininkai L. A. ir L. A.) susirinkimo nutarimą buvo sumažintas UAB „L.“ įstatinis kapitalas 424 000 litų, siekiant akcininkams išmokėti įmonės lėšų, proporcingai anuliuojant akcininkų turimas akcijas. Tokiu būdu, UAB „L.“ 2009 m. balanse bendrovės 924 000 litų įstatinis kapitalas buvo sumažintas iki 500 000 litų. Dėl skolos akcininkams 424 000 litų padidėjo trumpalaikiai įsipareigojimai. Kadangi 2009 m. UAB „L.“ pabaigė su 985 377 litų nuostoliu bei buvo sumažintas akcinis kapitalas iki 500 000 litų, tai 2009 m. įmonės nuosavas kapitalas tapo neigiamas – 134 989 litų. UAB „L.“ 2009 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis įmonė po to tapo nemokia, jos einamasis mokumo koeficientas buvo tik 0,76, t. y. trumpalaikis turtas buvo mažesnis už trumpalaikius įsipareigojimus (936 496/1 235 644). Pagal 2010 m. vasario 9 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį UAB „L.“ pirko iš UAB „E. k.“ 5 000 vnt. UAB „L. p.“ akcijų už 400 000 litų. Įmonės kasoje buvo užfiksuoti mokėjimai direktoriui R. J. 2010 m. vasario (350 000 litų) ir balandžio mėnesiais (40 000 litų ir 10 000 litų), iš viso buvo išmokėta 400 000 litų atsiskaitymui su UAB „E. k.“ už UAB „L. p.“ akcijas. UAB „L.“ 2010 m. vasario mėn. apskaitos registruose atvaizduotas įmonės ilgalaikio turto padidėjimas 400 000 litų, iš jų finansinio turto – 400 000 litų. Tyrimui pateikti apskaitos registrai „Sąskaitos 1631 apyvarta“ (kitos investicijos), „Sąskaitų apyvarta“, „Sąskaitos 2435 apyvarta pagal klientus“, „Sąskaitos 272 apyvarta“ be parašų. Tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies reikalavimai, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo. Per 2010 m. keturių mėnesių (sausio – balandžio) laikotarpį UAB „L.“ kasoje buvo užfiksuota 460 511,73 litų pajamų, iš kurių net 87,8% (404 253,47 litų) buvo gauta už parduotą ilgalaikį turtą. Tokiu būdu, iš 2010 m. UAB „L.“ gautų 404 253,47 litų pajamų už parduotą ilgalaikį turtą, 400 000 litų buvo panaudotos atsiskaitymui su UAB „E. k.“ už UAB „L. p.“ akcijas. Pagal 2009 m. gruodžio 31 d. UAB „L.“ balansą bei pelno (nuostolio) ataskaitą įmonės veiklos rezultatas buvo neigiamas – 985 377 litų, nuosavas kapitalas tapo neigiamas – 134 989 litų. UAB „L.“ 2009 m. balanso duomenimis buvo nemoki. Pagal UAB „L.“ 2010 m. sausio 1 d. – 2010 m. sausio 31 d. apskaitos registrą „Sąskaitų apyvarta“, įmonės trumpalaikis turtas buvo 908 299,79 litų, „per vienerius metus mokėtinos sumos“ – 1 156 061,22 Lt, t. y įsipareigojimai viršijo trumpalaikį turtą 1,3 kartų. 2010 m. sausio 31 d. einamojo mokumo koeficientas buvo 0,79. Vis dėlto UAB „L.“ įformino 2010 m. vasario 9 d. sutartį su UAB „E. k.“ dėl UAB „L. p.“ akcijų pirkimo ir pagal šią sutartį įformino 400 000 litų (2010 m. vasario 9 d. – 350 000 litų, 2010 m. balandžio 22 d. – 40 000 litų ir 10 000 litų) išmokėjimą iš įmonės kasos. UAB „L. p.“ paskutines finansines atskaitomybes pateikė tik už 2007 m. ir 2008 m., o UAB „E. k.“ už 2005-2010 m. finansinių atskaitomybių nepateikė. UAB „L. p.“ paskutinį pranešimą apie apdraustuosius pateikė už 2009 m. antrąjį ketvirtį, o UAB „E. k.“ už 2006 m. pirmąjį ketvirtį. Pagal UAB „L. p.“ 2009 m. vasario 26 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą nuo 2009 m. vasario 26 d. UAB „L. p.“ direktoriumi paskirtas R. J.. Apie UAB „L. p.“ vadovo pasikeitimą buvo informuotas Valstybinės įmonės Registrų centras Vilniaus filialas, tačiau pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktą informaciją R. J. nebuvo UAB „L. p.“ apdraustųjų sąraše. UAB „L.“ 2010 m. balandžio 27 d. iškelta bankroto byla. UAB „L.“ 2010 m. balandžio mėn. apskaitos registrai tyrimui nepateikti, todėl negalima nustatyti bendrovės turto ir įsipareigojimų bankroto iškėlimo dienai. Pagal 2010 m. gegužės 5 d. UAB „L.“ balansą įmonės „mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ buvo 1 161 134 litų, trumpalaikis turtas – 447 770 litų, įmonės einamojo mokumo koeficientas – 0,39. Įvertinus UAB „L. p.“ akcijų įsigijimo aplinkybes, UAB „L.“ vardu įformintose kasos išlaidų orderiuose bei UAB „E. k.“ vardu įformintuose kasos pajamų orderių kvituose bei kasos kajamų orderyje yra nurodyti visi būtini rekvizitai, tačiau jose įvardintų operacijų turinys neatitinka tikrovės, nes pagal tyrimui užduotyje pateiktą informaciją sandoriai tarp įmonių UAB „L.“ ir UAB „E. k.“ dėl 5 000 vnt. UAB „L. p.“ akcijų pirkimo už 400 000 litų neįvyko. Tyrimo metu išvardinti faktai paneigia vykdytų operacijų turinį, kaip pagrindinį juridinę galią turinčio dokumento rekvizitą, todėl UAB „L.“ ir UAB „E. k.“ vardu išrašyti kasos dokumentai (UAB „L.“ vardu: 2010-02-09 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) - 350 000 Lt suma, 2010-04-22 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) - 10 000 Lt suma, 2010-04-22 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) - 40 000 Lt suma ir UAB „E. k.“ vardu: 2010-02-09 kasos pajamų orderis EU Nr. (duomenys neskelbtini) - 350 000 Lt suma, 2010-04-22 kasos pajamų orderio kvitas EU Nr. (duomenys neskelbtini) - 10 000 Lt suma, 2010-04-22 kasos pajamų orderio kvitas EU Nr. (duomenys neskelbtini) - 40 000 Lt suma) pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio nuostatas neturi juridinės galios dėl jose atvaizduotų neįvykusių ūkinių operacijų. 2010 m. vasario, balandžio mėn. UAB „L.“ buhalterinės apskaitos registruose buvo įrašyti duomenys apie realiai neįvykusias ūkines operacijas, iškreipiant tikrąją įmonės ūkinę finansinę veiklą bei duomenis apie turtą ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą. Tuo UAB „L.“ pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatas. Dėl nustatytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „L.” 2009 m. sausio 1 d. – 2010 m. balandžio 27 d. laikotarpio turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. 2014 gegužės 27 d. specialisto išvadoje Nr. 5-5/47 (t. 18, b. l. 93-109) nurodyta, kad UAB „M. o.“ vienintelis akcininkas J. R. mirė 2013 m. rugpjūčio 13 d. Nuo 2014 m. sausio 3 d. vienintelis akcininkas - D. K.. Tikrintu laikotarpiu UAB „M. o.“ direktoriumi buvo D. K., įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „V.“ įgaliotas asmuo A. Č.. Įmonės 2011 m. gruodžio 31 d. metinės finansinės ataskaitos formoje „balansas“ parodytas 1 498 litų mažesnis pinigų likutis negu banko sąskaitoje ir kasos knygoje. 2012 m. gruodžio 31 d. metinės finansinės atskaitos formoje „balansas“ parodytas 11 798 litų mažesnis likutis negu buvo banko sąskaitos išraše ir kasos knygoje. Kadangi duomenys nesutampa, pažeista Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 15 straipsnio 11 dalis. UAB „M. o.“ 2011 m. balanse užfiksuotos per vienerius mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 281 926 litų, 2012 m. balanse – per vienerius mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 279 642 litų. 2011 m. ir 2012 m. balansuose įrašytos per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai nepagrįsti registrais, todėl negalima nustatyti įsipareigojimų struktūros. Pažeista Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 4 dalis, kurioje nurodyta, kad apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai. UAB „M. o.“ tiriamojo laikotarpio apskaitos registruose neregistruoti pirkimai, pardavimai, atsiskaitymai su tiekėjais ir pirkėjais, banko sąskaitų įplaukos ir išlaidos. 2011 m. UAB „M. o.“ balanse įrašytas 10 950 litų kitas trumpalaikis turtas ir atitinkamai 2012 m. balanse – 9 250 litų kitas trumpalaikis turtas. Trumpalaikį turtą gali sudaryti ir išankstiniai mokėjimai tiekėjams ir sumokėtos sumos už draudimą, atsargos, tačiau dėl to, kad nepildyti apskaitos registrai, negalima nustatyti, ar į 2011-2012 m. balansus įrašyti teisingi duomenys apie kitą trumpalaikį turtą ir negalima nustatyti kito trumpalaikio turto struktūros. UAB „M. o.“ pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, nes neregistravo atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais, pajamų ir sąnaudų suvestinių, žiniaraščiuose neregistravo banko operacijų, dėl ko negalima patikrinti, ar į 2011-2012 m. finansines ataskaitas įrašyti teisingi duomenys apie turtą ir įsipareigojimus. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš dalies negalima nustatyti UAB „M. o.“ 2011 ir 2012 m. veiklos turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros. UAB „M. o.“ pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį. Nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. UAB „M. o.“ dirbo vienas samdomas darbuotojas – direktorius D. K., kuriam buvo mokamas atlyginimas: 2011 m. rugsėjo mėn. - 40 litų, likusį laikotarpį po 200 litų kiekvieną mėn. D. K. laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. buvo UAB „M. o.“ apdraustųjų asmenų sąraše, nuo 2012 m. spalio 25 d. iki 2012 m. lapkričio 25 d. jam buvo suteiktos tėvystės atostogos. Registro duomenimis nuo 2013 m. sausio 1 d. apdraustųjų asmenų nėra. 2013 m. darbo užmokestis D. K. nebuvo mokamas. Pagal pateiktus 2011-2012 m. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius direktoriui D. K. buvo apskaičiuota 2 920 litų darbo užmokesčio. Vienintelis UAB „M. o.“ akcininkas J. R. 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 09/23 nusprendė nupirkti patalpą, adresu (duomenys neskelbtini), už 280 000 litų. Šiuo sprendimu akcininkas J. R. įpareigojo UAB „M. o.“ direktorių D. K. pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį, savo nuožiūra nustatant sutarties sąlygas, atsiskaitymo tvarką bei sutartyje nustatyta tvarka ir terminais sumokėti sutarties kainą. 2011 m. rugsėjo 26 d. negyvenamosios patalpos pardavėjas UAB „E. t.“, atstovaujamas įgalioto asmens G. B., ir pirkėjas UAB „M. o.“, atstovaujamas direktoriaus D. K., sudarė negyvenamosios patalpos pirkimo ir pardavimo sutartį. Patalpų kaina nurodyta 280 000 litų, kurią pirkėjas privalo sumokėti per 6 mėn. nuo sutarties pasirašymo. UAB „M. o.“ ilgalaikio turto apskaitos registre įregistruota, kad turtas, negyvenamosios patalpos, įsigytos pagal 2011 m. rugsėjo 26 d. sutartį, perduotas naudoti 2011 m. spalio 1 d. Pagal 2011 m. Swedbank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą ir kasos knygą nustatyta, kad negyvenamosioms patalpoms, adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti, UAB „M. o.“ piniginių lėšų neturėjo. Įmonei nepakako pinigų turto registravimo išlaidoms apmokėti. UAB „M. o.“ atsiskaityti už pirktą turtą su UAB „E. t.“ nebūtų galėjusi ir pratęsus atsiskaitymo terminą, nes 2011-2013 m. banko sąskaitoje ir kasoje neturėjo pakankamai pinigų. Tiriamuoju laikotarpiu UAB „M. o.“ įplaukos į sąskaitą 43 868,64 litų. Iš jų: 380,00 litų - sąskaitos papildymas, 1 033,80 litų - indėlio draudimo išmoka, 22 854,84 litų už patalpų nuomą pagal sutartis ir 19 600 litų avansas pagal 2013 m. spalio 24 d. ir 2013 m. spalio 30 d. preliminarias patalpų, adresu (duomenys neskelbtini) pardavimo sutartis. Pagal pateiktus tiriamojo laikotarpio kasos pajamų ir išlaidų orderius nustatytos 49 026,67 litų kasos pajamos. Iš jų 13 316,67 litų - už nuomos paslaugas, 19 000 litų - pagal sutartį gauta paskola iš UAB „B. N.“, įforminta 2013 m. spalio 1 d. kasos pajamų orderiu MO Nr. 15, kuriame pinigus gavusiu asmeniu įvardintas D. K., 16 710 litų - kasos papildymas. Tiriamojo laikotarpio kasos išlaidos – 48 989,30 litų. Iš jų: 180,00 litų - kasos papildymas, 3 600,00 litų - sumokėta UAB „V.“ už buhalterines apskaitos paslaugas, 2 219,20 litų –sumokėtas darbo užmokestis D. K., 2 320,60 litų grąžinta skola UAB „T.“, 13 92,50 litų - grąžinta skola UAB „A. a.“, 39 000 litų – dalinis skolos gražinimas „H. C. LLP“.

Patikrinus UAB „E. t.“ SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus nustatyta, kad 280 000 litų suma už parduotą turtą nei iš UAB „M. o.“, nei iš „H. C. LLP“ pervesta nebuvo. UAB „M. o.“ 2011 m. balanse fiksuotos 281 926 litų, o 2012 m. – 279 642 litų per vienerius metus mokėtinos sumos, tačiau dėl to, kad skolos tiekėjams neregistruotos registruose, nėra galimybės nustatyti, ar 2011 - 2012 m. balansuose atvaizduota skola UAB „E. t.“.

UAB „M. o.“ 2013 m. dviejuose kasos išlaidų orderiuose įformintas 39 000 litų dalinis skolos dengimas „H. C. LLP“: 18 000 litų - 2013 m. gegužės 24 d. išrašytame kasos išlaidų orderyje (13 priedas), 21 000 litų - 2013 m. spalio 1 d. išrašytame kasos išlaidų orderyje (14 priedas). Abiejuose kasos išlaidų orderiuose įmonės vadovu, kasininku ir gavėju įvardintas D. K., nors jis nuo 2013 m. sausio 1 d. įmonėje jau nebedirbo Pagal šiuos išlaidų orderius D. K. iš kasos išmokėti 39 000 litų, tačiau nėra dokumento, „H. C. LLP“ kasos pajamų orderio kvito, patvirtinančio, kad ši įmonė pinigus gavo, dėl ko pažeista Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, įmonei padarytas 39 000 litų nuostolis.

UAB „M. o.“ 2011-2013 m. pajamas uždirbo negyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2011 m. rugsėjo 26 d. patalpų nuomos sutartis nuomodama I. G. įmonei „L. d.“ ir UAB „W. N. 2013 m. sausio 1 d. D. K. UAB „M. o.“ jau nebedirbo, tačiau devyniose sąskaitose-faktūrose, kuriose įformintas 2013 m. nuomos paslaugų pardavimas, sąskaitą išrašiusiu ir pasirašiusiu asmeniu įvardintas „direktorius D. K.“.

Dėl visų išvardintų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti. UAB „M. o.“ 2011-2013 m. veiklos turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Iš 2011 m. rugsėjo 26 d. negyvenamosios patalpos pirkimo-pardavimo sutarties (t. 16, b. l. - 31-37, 113-115) matyti, kad UAB „E. t.“ pagal 2011 m. rugsėjo 23 d. direktorės R. S. įgaliojimą G. B. pasirašė sutartį dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo UAB „M. o.“, atstovaujamai direktoriaus D. K.. Sutartyje nurodyta, kad turtas parduodamas už 280 000 litų ir UAB „M. o.“ įsipareigoja sumokėti ne vėliau kaip per 6 mėn. grynaisiais pinigais ar banko pavedimu į banko sąskaitą.

2013 m. gegužės 27 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-113,1128,1406 (t. 7, b. l. 148-155) nurodyta, kad nustatyti, ar 2009 m. vasario 26 d. UAB „L. p.“ susirinkimo protokole pasirašė pirmininkas A. O. ir akcininkų sąraše pasirašė A. O., G. L., R. J., Č. M., negalima. Taip pat nėra galimybės nustatyti, ar UAB „L.“ 2010 m. vasario 9 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 212, 2010 m. balandžio 22 d. kasos išlaidų orderiuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė R. J.. UAB „E. k.“ 2010 m. vasario 9 d. kasos pajamų orderio serija EU Nr. (duomenys neskelbtini) „kopija tikra“, direktoriaus pavaduotojas A. V., pasirašė ne R. J.. Nustatyti, ar UAB „E. k.“ 2010 m. vasario 9 d. kasos pajamų orderio serija EU Nr. (duomenys neskelbtini) įrašus padarė R. J., negalima. Ar UAB „E. k.“ 2010 m. vasario 9 d. kasos pajamų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė R. J., negalima. Ar 2010 m. vasario 9 d. avanso apyskaitoje Nr. 01 pasirašė R. J., negalima. Ar 2010 m. sausio 28 d. kasos pajamų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėse „gavo kasininkas“ pasirašė R. J., negalima.

Iš 2011 m. kovo 1 d. pareiškimo (t. 1, b. l. 38-40, 49-50) matyti, kad BUAB „L.“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo pateikė 2010 m. balandžio 22 d. serijos EU Nr. (duomenys neskelbtini) 10 000 litų sumai ir 2010 m. balandžio 22 d. serijos EU Nr. (duomenys neskelbtini) 40 000 litų sumai UAB “E. k.“ kasos pajamų orderio kvitų kopijas.

2012 m. liepos 18 d. dokumentų pateikimo protokolu (t. 12, b. l. 57, 65) pateikti UAB „L.“ dokumentai: 2010 m. gegužės 8 d. buhalterinio ir teisinio aptarnavimo sutartis tarp UAB “V. A.“ ir BUAB “L.“, 2010 m. gegužės 9 d. papildomas susitarimas, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. balandžio 27 d. turto arešto aktas, kuriuo areštuotas UAB „L.“ turtas - patalpos, esančios (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis R. J. UAB “L.” direktoriumi buvo paskirtas nuo 2010 m. sausio 27 d., pasiūlymą tapti direktoriumi jis gavo iš L. A.. Kaip kaltinamasis nurodė apklausos metu, jis buvo supažindintas su UAB “L.” dokumentais, žinojo, kad įmonei priklausęs pastatas (duomenys neskelbtini), buvo parduotas ir įspėjo D. P., kaip pastato pirkėją, kad reikia sumokėti pinigus, nes pagal pirkimo pardavimo sutartį pastaroji turėjo sumokėti pinigus per 30 dienų, o buvo praėję jau keli mėnesiai. D. P. po tokio raginimo kreipėsi į J. Č. ir informavo pastarąją, kad reikia susimokėti už patalpas, nes kitaip sutartis bus nutraukta. J. Č. apklausos metu paaiškino, kad dalį pinigų apmokėjimui už patalpas ji paėmė iš savo verslo, t. y. UAB “F.” kasos, o dalį turėjo pati. Nors baudžiamojoje byloje nėra jokių tai patvirtinančių dokumentų, tačiau liudytoja paaiškino, kad įmonės kasoje buvo pinigų, nes tuo metu buvo parduotas įmonei priklausantis limuzinas. Apklausos metu UAB „F.“ bankroto administratorė A. G. nurodė, kad įmonė bankrutavo dėl didelių įsiskolinimų kreditoriams, iš kasos buvo imami pinigai. Apklausta liudytoja UAB “F.” buhalterė V. A. parodė, kad 2009-2010 m. įmonėje buvo grynųjų pinigų, nes vyko keleivių vežimas. Liudytoja direktorei J. Č. iš kasos išmokėdavo pinigus grynaisiais, bet patikino, kad 100 000 (28 962 Eur) ar 200 000 litų (57 924 Eur) išmokėjimo tikrai nebuvo. Vis dėlto, liudytoja taip pat nurodė, kad kasininko funkcijas įmonėje vykdė direktorė, kur buvo saugomi įmonės kasos pinigai, liudytoja nežino, juos tvarkė direktorė, J. Č. turėjo galimybę paimti pinigus iš kasos ir nepateikti liudytojai dokumentų, o po to įnešti tuos pinigus atgal. Taigi, baudžiamojoje byloje liko nepaneigta liudytojos J. Č. versija, kad dalį pinigų atsiskaitymui už UAB „L.“ priklausiusias patalpas ji grynaisiais paėmė iš UAB „F.“ kasos. Tiek J. Č., tiek D. P. nurodė tas pačias pinigų perdavimo aplinkybes – J. Č. 300 000 litų (86 886 Eur) atnešė grynaisiais pinigais į Pylimo g., Vilniuje esančią parduotuvę ir jos pasirašė skolos raštelį, t. y. kad D. P. bus skolinga J. Č. šią pinigų sumą, kadangi patalpos buvo pirktos D. P. vardu. Skolos raštelis liko pas J. Č. iki visiško atsiskaitymo.

Baudžiamojo proceso metu taip pat nebuvo surinkta pakankamai įrodymų 2010 m. vasario 9 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 02/09 apsimestiniam pobūdžiui pagrįsti. Nagrinėjant šį sandorį, buvo nustatyta, kad UAB „L. p.“ 2009 m. vasario 26 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu nuo 2009 m. vasario 26 d. šios įmonės direktoriumi buvo paskirtas R. J.. Kaltinamasis R. J. apklausos metu nurodė, kad UAB “L. p.“ direktoriumi jo paprašė būti įmonės akcininkų atstovas A. J.. Būdamas įmonės direktoriumi, jis žinojo, kad UAB “L. p.“ akcijos tuo metu buvo labai paklausios. Tai, kad UAB „L. p.“ akcijos buvo vertingos, patvirtino ir šios įmonės buvęs akcininkas ir direktorius R. Š., nurodydamas, kad 2008 m. prasidėjo finansinė krizė ir jis nusprendė įmonę parduoti, kreipėsi į partnerių atstovą A. J. ir pardavė įmonę už milijoną litų. Įmonės akcijų vertė buvo tokia didelė, nes žemė, kurią pirko, tuo metu buvo brangi, akcijų vertė iš esmės buvo siejama su įmonės turimu turtu ir su įgyvendinamu projektu – logistikos centro statybomis. Iš 2009 m. rugsėjo 7 d. pažymos dėl UAB „L. p.“ vienos akcijos vertės nustatymo, pasirašytos UAB „V.“ direktorės O. J., matyti, kad 2008 m. gruodžio 31 d. UAB „L. p.“ akcijos vertė buvo 128,28 litai (37,15 Eur), 2009 m. rugsėjo 1 d. - 123,77 litai (35,84 Eur). Liudytoja O. J. apklausos metu parodė, kad UAB „V.“, tvarkiusi UAB „L. p.“ buhalterinę apskaitą, galėjo atlikti UAB „L. p.“ akcijų vertinimą. Liudytoja patvirtino, kad buvo prašymas nustatyti šios įmonės akcijų kainą, buvo pažyma, kad tokia įmonė yra, buvo atliktas skaičiavimas ir nustatyta akcijų vertė. Taigi, nagrinėjamu atveju, nėra jokio pagrindo teigti, kad UAB „L. p.“ akcijų vertė buvo dirbtinai padidinta - UAB „L. p.“ aptariamu laikotarpiu buvo veikianti įmonė (2010 metais deklaravo 32 litų (9,26 Eur) žemės mokesčio ir 4 099 litų (1 187,15 Eur) PVM), pasiėmusi kreditą iš banko, įsigijusi žemės sklypą, turinti statybinės įrangos, ketinanti vystyti naują projektą, įmonės akcijų vertė buvo nustatoma vadovaujantis buhalterinės apskaitos dokumentais (balansu, pelno (nuostolių) ataskaita), įmonės vienos akcijos vertė siekė apie 100 litų (28,96 Eur).