Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėja R. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2020 m. sausio 6 d. raštą Nr. 15-25, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2020 m. sausio 6 d. raštą Nr. 15-29, Šiaulių apygardos prokuratūros 2020 m. kovo 2 d. raštą Nr. S5-590 bei įpareigoti atsakovę Šiaulių apygardos prokuratūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. gruodžio 27 d. skundą (reg. Nr. AP-35398).

Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, kad 2019 n, gruodžio 27 d. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrą ir nurodė mačiusi ir girdėjusi, kaip 2019 m. lapkričio 13 d. apie 15 val. A. R., pasikvietusi 29 buto nuomininkę į lauką, rodė jai R. P. asmens dokumento kopiją, gautą susipažinimo su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-34786-19 medžiaga metu. R. P. prašė patraukti A. R. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 247 straipsnį dėl ikiteisminio tyrimo duomenų, tarp jų ir jos asmens duomenų atskleidimo / viešinimo pašaliniams asmenims; įvertinti prokuroro V. B. ir tyrėjos R. B. veiksmus dėl leidimo A. R. nusifotografuoti jos asmens duomenis, kai tai draudžia BPK 181 straipsnio 1 dalis. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra (Šiaulių rajonas) 2020 m. sausio 6 d. raštu Nr. 15-25 nurodė, jog atlikus tyrimą dėl tyrėjos R. B. galimai padaryto Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimo supažindinant nukentėjusiąją su baudžiamąja byla nustatyta, kad proceso dalyvių asmens duomenys laikomi atskirai ir susipažinti nebuvo pateikti, todėl skundas nepagrįstas. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra 2020 m. sausio 6 d. raštu Nr.15-29 nurodė, jog supažindinimą atliekanti tyrėja, o ne supažindinimą atlikti pavedęs prokuroras privalėjo užtikrinti, kad supažindinimas vyktų nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro V. B. veiksmuose nėra teisės aktų pažeidimų požymių. Nesutikdama su šiais raštais, R. P. pateikė 2020 m. vasario 5 d. skundą (registracijos Nr.AP-3752) Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui K. Š. ir gavo 2020 m. kovo 2 d. raštą Nr. S5-590, kuriuo jos skundas laikomas nepagristu, o prokuroro bei tyrėjos veiksmai laikomi teisėtais. Ginčas kilo dėl to, kad baigus ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-34786-19, nukentėjusiosios statusą turėjusiai A. R. buvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, taip pat ir su įtariamosios statusą turėjusios R. P. asmens duomenimis. Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 181 straipsnio 1 dalis, kur nustatyta, kad „Įtariamasis ir jo gynėjas, nukentėjusysis ir jo atstovas ikiteisminio tyrimo metu bet kuriuo momentu turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, išskyrus proceso dalyvių asmens duomenis, saugomus atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos, taip pat susipažinimo metu daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus. Rašytinis prašymas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ar susipažinimo metu daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus pateikiamas prokurorui“. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 218 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad proceso dalyviai supažindinami su ikiteisminio tyrimo medžiaga, išskyrus asmens duomenis, saugomus atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos. Atskirai nuo bylos medžiagos prokuroras pateikia teismui liudytojų ir ekspertų, kurie turėtų būti apklausti teisiamajame posėdyje, adresų sąrašą ir asmens duomenis, saugomus atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos (LR BPK 220 str. 3 d.). Proceso dalyviai turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, išskyrus asmens duomenis, saugomus atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos (LR BPK 237 str. 3 d.). LR Generalinio prokuroro 2013 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. I-76 „Dėl Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo dokumentų sudėjimo į bylą tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos dėl bylos sudarymo) 5.3. punkte nustatyta, kad „Į bylą nededami proceso dalyvių asmens duomenys ir kiti dokumentai, kurie pagal BPK reikalavimus saugomi atskirai nuo bylos“. LR Generalinio prokuroro 2018 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. I-57 Dėl Rekomendacijų dėl proceso dalyvių susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos dėl susipažinimo) 45 punktas draudžia prokurorui leisti susipažinti su proceso dalyvių asmens duomenimis, kurie turi būti saugomi atskirai nuo ikiteisminio tyrimo medžiagos. Šių rekomendacijų 52 punkte nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagą proceso dalyviui susipažinti pateikia prokuroras, prokuroro pavedimu kitas prokuratūros darbuotojas arba Rekomendacijų 50 punkte numatytu rašytiniu pavedimu ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas. Subjektas, pateikiantis susipažinti ikiteisminio tyrimo medžiagą, turi užtikrinti, kad susipažinimas vyktų nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių pateikimo vykdyti kontrolės praktiką, yra privalomi (LR prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, kad nukentėjusioji A. R. 2019 m. lapkričio 13 d. susipažino su visa ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-34786-19 medžiaga ir telefonu pasidarė kopijas, tačiau byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų pateikusi rašytinį prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei susipažinimo metu galėtų daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas, nors to imperatyviai reikalauja įstatymas. R. P. vėliau, t. y. 2019 m. lapkričio 20 d. susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga matė, kad joje buvo įsegtas dokumentas pavadinimu „Informacijos apie pretendentą paieškos rezultatai“ su jos asmens duomenimis. R. P. susipažinusi su minėtos ikiteisminio tyrimo medžiagos pagrindu iškeltos baudžiamosios bylos Nr. 1-151-1007/2020, nagrinėjamos Šiaulių apylinkės teisme, medžiaga, taip pat matė tą patį dokumentą su jos asmens duomenimis (tomas I, bylos lapas 110). Tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo dokumentų byla yra sudaryta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes dokumentas „Informacijos apie pretendentą paieškos rezultatai“ su R. P. asmens duomenimis yra įsegtas į bylą, kai turėtų būtų laikomas atskirai nuo bylos, ir buvo teikiamas susipažinti kartu su visais kitais bylos dokumentais. Tokiu būdu, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus buvo ir lyg šiol yra sudaroma galimybė proceso dalyviams, turintiems teisę susipažinti su bylos medžiaga, susipažinti ir su R. P. asmens duomenimis. LR prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Prokurorai pagal kompetenciją atlieka ir organizuoja ikiteisminį tyrimą, jam vadovauja, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso veiklą“. LR BPK 170 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kad kai ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras privalo kontroliuoti, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas. Prokuroras duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus, panaikina neteisėtus ar nepagrįstus jų nutarimus. Remiantis faktinėmis aplinkybėmis ir jų teisiniu vertimu darytina išvada, jog tyrėja R. B. sudarė ikiteisminio tyrimo dokumentų bylą pažeisdama teisės aktų reikalavimus, nes dokumentą su R. P. asmens duomenimis įsegė į bylą (tomas I, bylos lapas 110), tokiu būdu leido su juo susipažinti nukentėjusiajai A. R. bei taip sudarė galimybę su juo susipažinti visiems, turintiems teisę susipažinti su Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1-151-1007/2020 medžiaga asmenims. Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras V. B., nevykdė pareigos kontroliuoti ikiteisminio tyrimo pareigūno (tyrėjos R. B.) veiksmus, nedavė jai privalomo nurodymo pašalinti asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, davė pavedimą ikiteisminio tyrimo pareigūnui (tyrėjai R. B.) supažindinti proceso dalyvius su ikiteisminio tyrimo byla, sudaryta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kai kartu su kitais dokumentais yra įsegtas ir dokumentas su asmens duomenimis, perdavė Šiaulių apylinkės teismui nagrinėti baudžiamąją bylą Nr. 1-151-1007/2020, sudarytą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir tuo sudarė galimybę nukentėjusiajai A. R. bei visiems, turintiems teisę susipažinti su Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1-151-1007/2020 medžiaga asmenims, susipažinti su R. P. asmens duomenimis, tokiu būdu pažeidžiant jos teisę į asmens duomenų apsaugą. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnyje nustatyta: „1. Kiekvienas turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą. 2. Tokie duomenys turi būti tinkamai tvarkomi ir naudojami tik konkretiems tikslams ir tik atitinkamam asmeniui sutikus ar kitais įstatymo nustatytais teisėtais pagrindais. Direktyva reikalauja (Direktyvos 2016/680 4 str. 1 d. a, b, c p., 4 d.), kad teisėsaugos institucijų surinkti asmens duomenys būtų: tvarkomi teisėtai ir sąžiningai; renkami konkrečiai nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir tvarkomi tik šiais tikslais; tinkami, aktualūs ir ne pernelyg išsamūs tikslų, kuriais jie yra tvarkomi, atžvilgiu; Duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi šių principų ir turi sugebėti tai įrodyti. R. P. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-34786-19 dėl to, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d., apie 18.00 val., prie namo adresu Dainų g. 56, Šiauliai antros laiptinės, R. P. galimai užpuolė ir sumušė kaimynę A. R., sukeldama jai skausmą bei ją koneveikdama ir žemindama kaimynų akivaizdoje, tokiu būdu pažeisdama viešąją tvarką ir rimtį. Tiriant šią galimai R. P. padarytą nusikalstamą veiką buvo renkami ir tvarkomi jos asmens duomenys. Šiuo tikslu buvo parengtas dokumentas su R. P. asmens duomenimis pavadinimu „Informacijos apie pretendentą paieškos rezultatai“, įsegtas į bylą (tomas I, bylos lapas 110) bei teikiamas susipažinti kitiems proceso dalyviams. Šiame dokumente yra šie R. P. asmens duomenys: vardas, pavardė, gimimo data, amžius, lytis, asmens kodas, gimimo valstybė, fotonuotrauka, taip pat tai, jog ji nėra įtraukta į vairuotojų registrą (neturi vairuotojo pažymėjimo), Šengene ieškomų asmenų, Šengene ieškomų asmens dokumentų, Interpolo ieškomų asmenų registrus. Asmens tapatybei nustatyti užtenka vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, visi kiti asmens duomenys yra pertekliniai ir surinkti neteisėtai, t. y. viršijant tikslą, kuriam pasiekti jie buvo renkami. Kita vertus, direktyva numato, kad kai duomenų valdytojas prašo pateikti papildomos informacijos, reikalingos norint patvirtinti duomenų subjekto tapatybę, ta informacija turėtų būti tvarkoma tik tuo konkrečiu tikslu ir neturėtų būti saugoma ilgiau nei būtina tuo tikslu (41 p.). R. P. asmens duomenys, tokie kaip lytis, gimimo valstybė, fotonuotrauka (nesant poreikio vykdyti atpažinimo procesinio veiksmo), taip pat duomuo, kad ji nėra įtraukta į vairuotojų registrą ir neturi vairuotojo pažymėjimo, nėra reikalingi nusikalstamos veikos tyrimo bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo tikslais, todėl surinkti bei tvarkomi neteisėtai. Direktyva reikalauja, kad asmens duomenys būtų renkami tik „apibrėžtais, aiškiais ir teisėtais“ tikslais. Duomenys yra renkami tam tikriems tikslams; šie tikslai yra tvarkymo operacijų esmė. Tikslo nurodymas kaip išankstinė sąlyga kitiems kokybiniams duomenų reikalavimams lemia rinktinus duomenis, saugojimo laikotarpius ir visus kitus pagrindinius asmens duomenų tvarkymo pasirinktu(-ais) tikslu(-ais) aspektus. Tikslo ribojimo koncepcija turi dvi pagrindines sudedamąsias dalis: asmens duomenys turi būti renkami „apibrėžtais, aiškiais ir teisėtais“ tikslais (tikslo nurodymas), ir negali būti „toliau tvarkomi būdais, kurie būtų nesuderinami“ su šiais tikslais (suderinamas naudojimas). Šis principas yra duomenų apsaugos kertinis akmuo. Tikslo ribojimo principas saugo, kad nebūtų „nukrypta nuo tikslo“, priešingu atveju tai leistų naudoti turimus asmens duomenimis, neapsiribojant tikslais, kuriems jie buvo iš pradžių surinkti. Netenkindamas R. P. skundo, vyr. prokuroras nurodo, kad tokie pat duomenys nurodyti ir kituose ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiuose dokumentuose: Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše apie fizinį asmenį (b. l. 113, t.1), Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus (b. l. 126, t.1), Darbo biržos sistemos išraše (b. l. 127, t. 1). Vien tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai R. P. asmens duomenų rinko ir tvarkė daugiau, nei ji pareiškė dėl to pretenzijoje, nepanaikina jų padaryto asmens duomenų subjekto teisių pažeidimo, priešingai, liudija, kad tas pažeidimas yra kur kas didesnis. Vyr. prokuroras remiasi BPK 219 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad kaltinamajame akte nurodoma: įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys. Rekomendacijų dėl bylos sudarymo 7.10. punkte nustatyta, kad byloje turi būti įtariamąjį charakterizuojanti medžiaga (asmens tapatybės kortelės, paso ar kito asmens dokumento su nuotrauka patvirtinta kopija, charakteristikos, pažyma iš psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų centro, pažymos apie šeimos sudėtį, administracines nuobaudas ir teistumą, nuosprendžiai (išdėstyti chronologine tvarka, pradedant anksčiausiai priimtu), kita charakterizuojanti medžiaga. Be to, vyr. prokuroras nurodo, kad tik liudytojo asmens duomenys saugomi atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos. Tuo tarpu įtariamojo, kaltinamojo asmens duomenims tokia apsauga netaikoma, su jais gali susipažinti kiti proceso dalyviai. Toks teisinis reglamentavimas neatitinka Europos Sąjungos teisės normų. Pareiškėja pertekliniu laiko jos asmens duomenų apie šeiminę padėtį, profesiją, darbovietę rinkimą, nes jie nesusiję su nusikalstamos veikos tyrimu bei galimu bausmės skyrimu. Visi kiti asmens duomenys (išskyrus vardą, pavardę ir gimimo datą), jei jie neturi įtakos baudžiamosios bylos nagrinėjimui ir galimos bausmės skyrimui, o yra surinkti kitais tikslais, neturi būti saugomi, o jei saugomi, turi būti laikomi atskirai nuo visos ikiteisminio tyrimo (baudžiamosios bylos) medžiagos ir neturėtų būti teikiami susipažinti kitiems proceso dalyviams. Šiuo atžvilgiu įtariamojo (kaltinamojo) padėtis, lyginant su liudytoju, neturėtų būti iš esmės apsunkinama, įvertinus tai, kad baudžiamoji byla (visi joje esantys duomenys) nagrinėjama viešai, o šis asmuo teismo gali būti ir išteisintas (Konstitucijos 31 straipsnis). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad išimtiniais atvejais tam tikros direktyvų nuostatos valstybei narei gali turėti tiesioginį poveikį, net jeigu pastaroji dar nepriėmė perkėlimo akto, kai: a) direktyva į nacionalinę teisę neperkelta arba perkelta neteisingai; b) direktyvos nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, pakankamai aiškios ir tikslios ir c) direktyvos nuostatomis asmenims suteikiamos kokios nors teisės. Šis Teismo sprendimas iš esmės grindžiamas efektyvumo, Sutarties pažeidimų prevencijos ir teisinės apsaugos principais (horizontalusis poveikis; byla Faccini Dori, C-91/92, Rink. p. I-3325 ir tolesni, 25 punktas). Tai, kad kaltinamajame akte bei ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodoma bei leidžiama rinkti įtariamųjų (kaltinamųjų) asmens duomenis prokuroro nuožiūra, nepaisant jų rinkimo tikslo, teikti juos susipažinti kitiems proceso dalyviams, akivaizdu, kad į BPK bei Rekomendacijas dėl bylos sudarymo nėra perkeltos Direktyvos 2016/680 nuostatos bei pagrindiniai principai. Dėl nurodyto, R. P. Direktyva 2016/680 gali remtis tiesiogiai. Taigi R. P. teisė į asmens duomenų apsaugą yra ginama ne tik nacionalinių, bet ir ES teisės aktų, kurių pareigūnai taip pat privalo laikytis. Pareiškėjos duomenys, kurie buvo surinkti atliekant ikiteisminį tyrimą bei teikiami susipažinti kitiems proceso dalyviams, yra dalis jos privataus gyvenimo ir šių duomenų apsauga garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsniu dėl asmens privataus gyvenimo neliečiamumo bei saugoma Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniu. Asmens duomenų rinkimas ir tvarkymas tiek, kiek tai buvo daroma viršijant jų rinkimo tikslą, pažeidžia R. P. kaip šių asmens duomenų subjekto teises. Dėl aukščiau išdėstyto, Šiaulių apygardos prokuratūra skundžiamą 2020 m. kovo 2 d. raštą Nr.S5-590 priėmė išsamiai ir nešališkai neišnagrinėjusi visų aplinkybių, jų neatskleidusi ir nepalyginusi su visais kitais įrodymais, bei motyvuotai nepaneigusi R. P. skunde nurodytų netinkamų pareigūnų veiksmų.