- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-06-30
- Bylos Nr.
- e1-760-857/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24550-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Strautininkas
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Dainius Strautininkas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs prokuroro R. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis A. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 birželio 23 d., apie 00 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), A. Š. gyvenamojo namo kambaryje, konflikto su mama A. Š. metu, tyčia traukdamas A. Š. rankas ir jas spausdamas, tuo nukentėjusiajai - savo šeimos narei, mamai A. Š. sukėlė fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Ši kaltinamojo padaryta veika atitinka BK 140 str. 2 d.
Kaltinamasis A. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020-06-22 jis savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), visą dieną vartojo alkoholį. Gėrė 7,5 laipsnių stiprumo alų bei degtinę. Išgėrė tris pakuotes alaus. Pakuotėje alus buvo supilstytas į 1 ltr. talpos butelius. Dar gėrė šiek tiek degtinės. Jis alkoholį iki įvykio vartojo visą savaitę be perstojo. Minėtu adresu jis gyvena kartu su savo broliais A. Š., M. Š. ir mama A. Š.. Nakties metu, tikslaus laiko pasakyti negali, nes nepamena, jam pritrūko alkoholio, norėjo išgerti dar alaus, tačiau jo mama jam pradėjo priekaištauti, pasakė, kad užteks gerti. Dėl to tarp jo ir jo mamos A. Š. kilo konfliktas. Jis supykęs suėmė mamą už rankų ir pradėjo ją traukti už rankų, norėjo ją išvyti iš kambario, kad nustotų ant jo rėkti. Galėjo, būdamas neblaivus, stipriai suspausti jai rankas, tiesiog neapskaičiavo savo jėgų. Jis labai gailisi, kad sukėlė mamai fizinį skausmą (b.l. 77-79).
Papildomos apklausos metu A. Š.parodė, kad įvykio metu jis buvo smarkiai neblaivus, todėl visko tiksliai nepamena. Nelabai pamena dėl ko tarp jo ir jo mamos A. Š. kilo konfliktas. Pamena tik tiek, kad ji šaukė, jog nustotų gerti. Dar pamena, kad bandė iš jos rankų atimti televizoriaus pultelį ir jį sulaužė. Jis pultelį atpirks. Kuriuo metu sučiupo mamą už rankų jis nelabai pamena, tačiau labai gailisi, kad spaudė ir tempė mamai rankas. Girtas būna agresyvus, elgiasi neadekvačiai (b.l. 82-84).
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę pagrindžia nukentėjusiosios A. Š. parodymai, liudytojo M. Š. parodymai, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, kita rašytinė bylos medžiaga.
Nukentėjusioji A. Š.parodė, kad 2020-06-23 apie 00.30 val., jai būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini) , namuose, kambaryje jos neblaivus sūnus A. Š., konflikto metu, rankomis stipriai suėmė jos abi rankas ir jas traukė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Jai skaudėjo. Gindamas ją nuo jos sūnaus, jos kitas sūnus A. Š. susigrūmė su A., kuris ją užpuolė. Sūnus A. visą dieną vartojo alkoholį. Vakare kambaryje jis pradėjo reikalauti televizoriaus pultelio, kurio ji nedavė. Tada jos sūnus A. supyko ir tarp jų prasidėjo konfliktas. Konflikto metu jis stipriai rankomis suėmė abi jos rankas, jas spaudė ir traukė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Sūnus prieš ją nėra smurtavęs, dabar yra pirmas kartas, kada jis prieš ją pakėlė ranką. Savo sūnaus A. bijo, kada jis būna padauginęs alkoholio, nes tuomet jis tampa agresyvus (b.l. 1-7).
Papildomai nukentėjusioji A. Š. parodė, kad jos sūnus A. Š. kartu su kitais broliais A. Š. ir M. Š. gyvena kartu su ja jos namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini). A. Š. jau apie mėnesį be perstojo vartoja alkoholį. 2020-06-22, dienos metu, A. Š. pradėjo prie jos kabinėtis, tai yra jis jai priekaištavo dėl maisto, dėl namų. Tos pačios dienos vakare gerdami alų žiūrėjo televizorių. A. vėl pradėjo jai priekaištauti, ji jam pasakė, kad nustotų gerti, kadangi su juo nebeįmanoma susikalbėti. Dėl jos išsakytos pastabos A. supyko ir pradėjo šaukti, vėl priekaištauti dėl buities, maisto, televizijos laidų, kurias ji žiūri. Dėl to tarp jų abiejų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu A. liepė jai atiduoti televizoriaus pultelį. Ji jam pultelio nedavė, pasakė, kad eitų miegoti. Tada A. dar labiau supyko, priėjo prie jos, savo rankomis sučiupo jos rankas virš riešų, stipriai jas suspaudė ir ėmė jas tempti į save. Kai A. tempė ją už rankų, jai labai skaudėjo rankas, jis jas labai stipriai suspaudė. Jos sūnus tuo metu buvo labai agresyvus, plūdo ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Taip pat A. Š. jai iš rankų ištraukė televizoriaus pultelį ir jį sulaužė. Ji savo sūnaus labai išsigando. Bijojo, kad nepradėtų dar stipriau mušti. Visą konfliktą matė jos sūnus M. Š.. Pirmosios apklausos metu minėjo, kad ją apgynė sūnus A. Š., tačiau jo konflikto metu namuose nebuvo, jis grįžo tik tada, kai A. ją kaip tik paleido, tačiau vis dar plūdo necenzūriniais žodžiais. Ji pradėjo šaukti, kad kvies policiją. Buvo labai išsigandusi. A. suprato, kad jo brolis A. prieš ją smurtavo. Tuomet A. A. pasakė, kad nevaidintų erelio, kad moterį skriausti yra žema ir pasikvietė jį pas save į kambarį išsiaiškinti tarpusavyje, jei jau neturi kur išlieti jėgų. Girdėjo, kad iš jų kambario sklinda triukšmas, suprato, kad jie tarpusavyje stumdosi. Tuomet ji iškvietė policiją (b.l. 28-31).
Liudytojas M. Š. parodė, kad A. Š. yra jo brolis, o A. Š. - jo mama. Jie visi kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio mėnesį, nakties metu iš 22 dienos į 23 dieną, jis kartu su savo mama A. Š. išgėrė šiek tiek alaus ir abu žiūrėjo televizorių. Alkoholio gėrė tik šiek tiek, tad girti nebuvo. Kažkuriuo tai momentu, tikslaus laiko pasakyti negali, į kambarį atėjo smarkiai neblaivus jo brolis A.. Jis pradėjo priekaištauti mamai. Jis su mama susiginčijo. Mama pasakė A., kad jis nustotų gerti. Girdėjo, kaip A. nenurimo, toliau šaukė ant mamos, liepė, kad ji jam atiduotų televizoriaus pultelį, sakė, kad dabar televizorių žiūrės jis, o jie su mama žiūri nesąmones. Mama A. pultelio nedavė. Tuomet matė, kad A. sugriebė mamą už rankų ir ėmė ją stipriai tempti. A. ištraukė mamai iš rankų televizoriaus pultelį ir betraukdamas jį sulaužė. Matė, kad mama bandė nuo A. ištrukti, bet jai nepavyko. Kai jau A. paleido mamos rankas, į namus grįžo jo kitas brolis A. Š.. Jis suprato, kad A. mušė mamą, todėl pasikvietė jį išsiaiškinti tarpusavyje, o ne mušti moteris. Jo broliai abu išėjo. Kas toliau vyko nežino, nematė. Mama iškvietė policiją. A. geria jau beveik mėnesį, girtas jis yra labai agresyvus. Jis pats mamos negynė, nebandė A. patraukti nuo mamos, kadangi pats turi problemų su rankomis, bijojo, kad brolis gali sužaloti (b.l. 48-51).
2020-06-23 surašytas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos L. S. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto. Tarnybiniame pranešima nurodyta, kad A. Š. buvo nustatytas 3,80 prom. alkoholinis girtumas (b.l. 52-54).
Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24550-20 pradėtas 2020-06-23 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariate registravus A. Š. pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą. (b.l. 1-7).
2020-06-23 apžiūrėta įvykio vieta - adresu (duomenys neskelbtini) esančio namo kambarys. (b.l. 2, b.l. 10-13).
2020-06-23 atlikta nukentėjusiosios A. Š. asmens apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrint A. Š. rankas, sužalojimų nėra. Ant abiejų rankų matomi seni rankų suraižymai (subraižymai) (b.l. 32-37).
Visi šie byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamojo kaltę dėl nusikaltimo pagal BK 140 str. 2 d. padarymo. Nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku jos sūnus A. Š. jai sukėlė fizinį skausmą, patvirtina visi rašytiniai bylos duomenys bei paties kaltinamojo prisipažinimas. Šių duomenų pakanka jo kaltei dėl padaryto nusikaltimo pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai.
Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str.1 d. 9 p.). Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir su prokuroro siūlomu bausmės dydžiu ir jos rūšimi ( b. l. 103-106).
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, apimtį, į tai, kad buvo padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.), į kaltinamojo asmenybę – A. Š. neteistas, administracine tvarka vienų metų laikotarpyje nebaustas, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų, kad būtų registruotas dėl priklausomybių ir psichinių ligų nėra. Atsižvelgtina ir į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus (nustatytas 3,80 promilių alkoholinis girtumas), kas neabejotinai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui. Duomenų, kad po nusikaltimo padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje nėra. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama straipsnio dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas (BK 48 str.), įpareigojant teismo nustatytu laiku būti namuose. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, nes kaltinamasis kaltę pripažino ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.
Baudžiamasis įstatymas numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narę – motiną, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Jis įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą (BK 67 str. 1 d., 3 d., 72² str.).
Sulaikyme išbūta 1 para įskaitytina į paskirtą bausmę (BK 65 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 str. 9 d.).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista ir panaikintina pradėjus vykdyti bausmę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas
nusprendžia:
A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Š. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.
Į atliktą bausmę kaltinamajam įskaityti 1 parą, išbūtą laikinajame sulaikyme ir laikyti jį atlikusį 2 laisvės apribojimo dienas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 72² straipsniu A. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šį įpareigojimą A. Š. privalo įvykdyti per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali paskirti bausmę numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje.
Paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą.
Nuteistasis per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs A. Š. kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 ir 357 straipsniuose nustatyta tvarka.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui apskųsti jo nei apeliacine, nei kasacine tvarka negalima.