Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, vedęs, dirba - individuali veikla, teistas 5 kartus, paskutinį kartą 2017 m. spalio 30 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 62 straipsnio 1, 3 dalis, paskirta 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda; pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos padarytos 2011 m. rugpjūčio 10 d.), pritaikius BK 62 straipsnio 1, 3 dalis, skirta 75 MGL (2825 Eur) dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, ne vėliau kaip 2019 m. birželio 27 d. interneto tinklapyje (duomenys neskelbtini) patalpino skelbimą apie parduodamus įvairių automobilių veidrodėlius, kurių neturėjo ir neketino parduoti, po ko nukentėjusiajam I. R. telefonu susisiekus ir sutarius už 230 Eur pirkti automobilio veidrodėlius, jis nurodė nukentėjusiajam I. R. pervesti 230 Eur į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią sąskaitą, kurios direktoriumi bei vieninteliu darbuotoju buvo jis pats, ir nukentėjusiajam 2019 m. birželio 27 d. padarius nurodytos sumos pervedimą prekė nukentėjusiajam nebuvo išsiųsta, taigi tyčia, aiškiai suvokiant apgaulę, savo naudai įgijo nukentėjusiajam I. R. priklausančius 230 Eur. Šiais savo veiksmais jis padarė BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis A. V. apklaustas teismo posėdyje kaltę pripažino iš dalies, parodė, kad jis užsiiminėja automobilių detalėmis, o ne tyčia įdėjo skelbimus. Jo buvo skelbimų daugiau nei šimtas ir jis apgaudinėjimais neužsiima. Atsimena, jog veidrodėlis buvo siųstas per „(duomenys neskelbtini)“. Jis neretai siunčia į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Siunčia savo vardu arba savo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jei būtų norėjęs apgauti, nebūtų siuntęs savo įmonės vardu. Veidrodėlis buvo jam grąžintas, jis jį iki šiol turi. Jis klausė „(duomenys neskelbtini)“, jam sakė, kad 2019 m. pas juos nėra jokių įrašų. Siunčiant veidrodėlį netgi buvo supainioti siuntėjai, dėl to taip viskas ir įvyko. Kai siunti siuntą „(duomenys neskelbtini)“, jis paduoda darbuotojams duomenis ir jie užpildo. Asmuo gavėjas pats turi atsiimti prekę, namo jie neveža. Šiuo atveju nebuvo nurodytas gavėjo telefono numeris, todėl jis ir negavo prekės, ji grįžo atgal. Jis sutinka, kad čia jo klaida. Dažnai būna atvejų, kai pirkėjai detalių neatsiima, būna ir tris mėnesius praguli. Kodėl neatsiliepė nukentėjusiajam, gali paaiškinti, kad tėvas sirgo (duomenys neskelbtini), jis buvo į (duomenys neskelbtini)išvykęs, dėl to galėjo neatsiliepti tuo momentu. Jis neparašė nukentėjusiajam, nes buvo (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo turėjo tik sąskaitos Nr., neturėjo telefono Nr., nes kai atsinaujina telefonas, išsitrina seni susirašinėjimai ir nėra senų žinučių, o jis keisdavo korteles anglišką ir lietuvišką. Neatlygino žalos, nes neturėjo pinigų, reikėjo rūpintis sergančiu tėvu.

Iš esmės panašias aplinkybes A. V. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 98, 109).

Nukentėjusysis I. R. teismo posėdžio metu parodė, kad jis ieškojo automobilių dalių, veidrodėlių. Internete ieškojo skelbimų ir rado skelbimą (duomenys neskelbtini)., kad parduodami veidrodėliai. Buvo nurodytas telefono Nr. +(duomenys neskelbtini). Jis paskambino tuo numeriu, jam atsakė vyras. Jis sakė, kad taip tokia detalė yra ir kainuos 250 Eur. Jie suderino kainą 230 Eur. Tas vyriškis pasakė, kad gali išsiųsti veidrodėlį, tik reikia sumokėti pinigus į jų sąskaitą 230 Eur. Paskui gavo žinutę iš Nr. +(duomenys neskelbtini), kur buvo nurodytas sąskaitos Nr. „Luminor“ banke ir buvo nurodyta UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Jis pasitikslino, ar suma 230 Eur teisinga, klausė, ką parašyti paskirtyje. Gavo atsakymą, kad suma teisinga, nurodyti MB221. Minėtą žinutę jis gavo 13.46 val. Jis sumokėjo ir parašė žinutę, kad išsiuntė pinigus ir ar gali jam atsiųsti veidrodėlį. Nurodė savo adresą, gatvę, miestą. Išsiuntė patvirtinimą, kad sumokėjo, su savo parašu. Dar kartą pasiklausė, ar užtenka to, negavo jokio atsakymo. Pasiskambino į pirmą nurodytą telefono Nr., jam pasakė, kad nemato, kad pinigai išsiųsti. Bandė skambinti dar kartą, niekas jam neatsakė ir jokio bendravimo nebuvo. Internete rado komentarus apie tą įmonę, kad siuntė žmonės pinigus ir negavo prekių. Po kelių dienų skelbimas jau dingo. Bendravimas vyko per „Whatsapp“ programėlę, paprastų žinučių nesiuntė. Tiekėjo elektroninio pašto neturėjo. Prekes prašė atsiųsti adresu (duomenys neskelbtini), tuo metu tai buvo jo gyvenamoji vieta. Dažnai užsakinėja prekes internetu, anksčiau nebuvo tokių atvejų, kad negautų prekių.

I. R. apklausos ikiteisminio tyrimo metu pateikė susirašinėjimą programoje „WhatsApp“ ir mokėjimo pavedimą (b. l. 45-47, 53, 54)

Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra A. V. (b. l. 56-57).

„Luminor“ banko pateiktame išraše nurodyta, jog nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 5 mokėjimo korteles, įmonės adresas (duomenys neskelbtini), pateikti duomenys apie mokėjimus į ir iš įmonės sąskaitų (b. l. 65-73).

UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakydami į Vilniaus AVPK Vilniaus m. 5 PK užklausą, ar sudaryta krovinių gabenimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar laikotarpyje 2019-06-27 iki 2019-08-27 buvo gabenta minėtos įmonės siunta I. R. adresu (duomenys neskelbtini), nurodo, kad nemato, kad pagal pateiktus duomenis būtų gauta ar siųsta siuntos (b. l. 75-76).

„(duomenys neskelbtini)“ informavo, jog jų skelbimų portale talpintų skelbimų su kontaktiniu telefono numeriu+(duomenys neskelbtini)nebuvo. Pateikia skelbimus, kurie buvo įkelti su tel. Nr. +(duomenys neskelbtini). Skelbimai talpinti kaip registruoto vartotojo, paskyra registruota el. p. (duomenys neskelbtini), vartotojo įmonės kodas (duomenys neskelbtini), su „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta partnerystės sutartis, kuri su vartotoju 2019 m. birželio 30 d. buvo nutraukta iš „(duomenys neskelbtini)“ pusės (b. l. 78-80).

A. V. el. paštu teismui pateikė veidrodėlio su „(duomenys neskelbtini)“ lipduku nuotraukas, siuntų autobusais kvitų nuotraukas (b. l. 154-155).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. paštu atsakydami į teismo klausimus nurodė, kad tokie lipukai, kaip ant veidrodėlio nuotraukoje, yra naudojami jų įmonėje tiek Lietuvoje, tiek (duomenys neskelbtini), bet tik tam, kad klientas užrašytų siuntėją ir gavėją, po to jie atspausdina siuntos etiketę su barkodu. Pagal matomą nuotrauką siuntėjas yra estas ir siunčia į Vilnių. Tas lipdukas yra kaip juodraštis, kad būtų patogiau klientui užrašyti ir užklijuoti, kai kurie klientai prisiima daug tokių lipdukų ir ateina jau užklijavę, kadangi tokį lipduką galima pasiimti bet kuriam žmogui atėjus į bet kurį (duomenys neskelbtini) terminalą ir terminalą (duomenys neskelbtini). Ant lipduko nėra nurodytas užsakymo numeris, galimai čia užrašyta data, anksčiau, kaip būdavo sena programa, „(duomenys neskelbtini)“ visada rašydavo su markeriu siuntos paskutinius 4 arba 5 skaičius, į (duomenys neskelbtini) juodas arba mėlynas, į (duomenys neskelbtini) raudonas. Pagal pateiktas nuotraukas, siuntos numeris nėra užrašytas ant lipduko. Ant lipduko nurodyta data – 2018 m. gegužės 23 d., čia data nebuvo siuntę ar gavę siuntos su tokiu gavėju ar siuntėju. Nuo 2019 m. jie naujojoje programoje viską fiksuodavo, bet jeigu iki 2019 m, tai ta programa jau ištrinta, turi tik siuntos važtaraščius (b. l. 162-166).

I. R. el. paštu į teismo klausimus atsakė, jog vakar į jo sąskaitą įplaukė 230 Eur su pastaba „Payment from A. V.“ through „Western Union“. Kadangi suma grąžinta pilnai, daugiau pretenzijų jis neturi. Peržiūrėjęs nuotraukas gali pasakyti, kad veidrodis panašus į tą, kurio ieškojo, bet negali pasakyti, ar būtent jo automobiliui. Nurodo pastebėjęs keletą keistų momentų ant popierinio lipduko: jo vardas parašytas su klaidomis, kažkodėl parašytas prie siuntėjo duomenų, o įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ prie gavėjo duomenų. Telefonu jie aptarė, kad pristatymas į (duomenys neskelbtini) yra įmanomas iš principo. Tikslus pristatymo būdas ir vieta nebuvo aptarti. (b. l. 158-161).

Motyvuojamoji dalis

BK 182 straipsnio 3 dalis numato, jog baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

A. V. pripažįsta, kad nukentėjusysis sumokėjo pinigus, tačiau žadėtos prekės negavo. Ginčo dėl šių aplinkybių, taip pat dėl to, kaip ir kokia forma buvo susitarta dėl prekės pirkimo, ginčo dėl sumokėtos sumos dydžio, nėra. Tačiau A. V. nurodo, kad įvyko žmogiška klaida, prekė buvo siųsta, bet grąžinta. Taigi neigia jis neigia turėjęs tyčią apgaule pasisavinti svetimą turtą.

Tačiau tokią kaltinamojo poziciją paneigia kiti byloje surinkti duomenys. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ siunta I. R. adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019-06-27 iki 2019-08-27 nebuvo gabenta (b. l. 75-76). Tai paneigia A. V. teiginį, kad prekė buvo išsiųsta, tačiau grįžo. A. V. pateiktos nuotraukos su veidrodėliu, kuris tariamai buvo išsiųstas nukentėjusiajam ir grąžintas, taip pat teismo neįtikina (b. l. 153-155). Teismas pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ šias nuotraukas, įmonė paaiškino, jog tokie lipdukai, koks yra nuotraukose, yra tik informacinio pobūdžio, ant jų užrašoma siuntėjo ir gavėjo informacija, tokius lipdukus gali pasiimti bet kuris asmuo, užėjęs į „(duomenys neskelbtini)“ biurą. Tik po to „(duomenys neskelbtini)“ atspausdina siuntos etiketę su barkodu. Tokios etiketės, taip pat jokių kitų prekės siuntimo ar grąžinimo dokumentų A. V. negalėjo pateikti. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodo, jog iš lipduko sprendžia, kad siuntimo data yra 2018-05-23, o nukentėjusiojo parodymais veidrodėlis buvo įsigytas 2019-06-27, taigi turėjo būti siunčiamas jau po šios datos. Taigi kaltinamojo nuotraukose užfiksuotas veidrodėlis su „(duomenys neskelbtini)“ lipduku jokiu būdu nepatvirtina, kad šis veidrodėlis realiai buvo siunčiamas nukentėjusiajam. Taip pat teismas pažymi, jog veidrodėlis A. V. nuotraukose yra visiškai neįpakuotas, taip siunčiant tokio pobūdžio prekę autobusu, jai neabejotinai kyla pavojus būti apibraižytai ar kitaip apgadintai. Teismo neįtikina, kad asmuo, kuris nurodė nuolat užsiimantis automobilių detalių prekyba ir siuntimu, galėtų taip neapdairiai siųsti prekes.

Kaltinamojo išankstinę tyčią dėl pinigų pasisavinimo patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai, kad iškart po pinigų pervedimo su A. V. turėtais kontaktais nebepavyko susisiekti. A. V. teigė, kad neatsiliepė, nes buvo (duomenys neskelbtini), kur prižiūrėjo sergantį tėvą. Tokiu būdu reikėtų manyti, kad iškart po pinigų pervedimo kaltinamasis išvyko į (duomenys neskelbtini) ir dėl to daugiau neturėjo galimybių bendrauti „WhatsApp“ programa. Teismo neįtikina, kad toks aplinkybių sutapimas atsitiktinis. Juo labiau, kad jau žinodamas apie 2019-08-27 pareikštą įtarimą (o taip pat tikint A. V. teiginiais apie neva grąžintą veidrodėlį, žinodamas, kad siunta, už kurią buvo sumokėta, nepasiekė kliento), jis ir toliau nesusisiekė su nukentėjusiuoju ir negrąžino jam pinigų, nors tyrėjui nuolat tai žadėjo padaryti (įtariamojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu, b. l. 98, 109). Žala nukentėjusiajam buvo atlyginta tik bylos nagrinėjimo teisme metu.

A. V. nurodo, jog jis yra įmonės, kuri užsiima automobilių detalių pardavimu, direktorius. Teigia, jog pas jį skelbimų dėl detalių pardavimo daugiau nei šimtas ir jis neužsiima apgaudinėjimais. Tačiau tokią jo poziciją paneigia duomenys iš administracinių nusižengimų registro, kuriuose užfiksuoti dar du analogiško pobūdžio administraciniai nusižengimai: 2017-10-26, kuomet jis sukčiavimo būdu pasisavino 50 Eur, bei 2019-06-05, kuomet kaltinamasis sukčiavimo būdu pasisavino 100 Eur, veikos padarytos analogiškai – asmenims pervedus pinigus už automobilių detales įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pirktų detalių negavus (b. l. 92, 95). Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis A. V. taip pat yra teistas 2017-04-24 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu už analogiškas veikas (pasisavino avansą už tariamai parduodamą automobilį, taip pat avansą už tariamai parduodamas detales). Būdamas teistas už analogiškas veikas, A. V. negalėjo nesuprasti, kad neišsiuntus prekės, už kurią sumokėti pinigai (arba, tikint jo versija, - negrąžinus pinigų už sugrįžusią prekę), jam gali grėsti baudžiamoji atsakomybė. Be to, nukentėjusysis I. R. nurodė, jog po neilgų paieškų internete rado puslapį, kuriame buvo informacija, kad tokia „(duomenys neskelbtini)“ įmonė apgavo ne tik jį (b. l. 1-4). Taigi analogiško pobūdžio teisei priešingas veikas kaltinamasis daro jau ne pirmą kartą, tai rodo jog tokio pobūdžio A. V. elgesys yra sistemingas, tokia veika nėra atsitiktinė.

Kaltinamojo kaltės nepaneigia ir jo pateikti siuntų autobusais kvitai. Tai yra visai kitų prekių siuntos Lietuvoje, ne (duomenys neskelbtini), siuntos siųstos visai kitu laikotarpiu, kitos įmonės vardu (tik vienas iš kvitų yra A. V.). Tai, kad A. V. kažkuriuo metu yra siuntęs siuntas autobusais nepaneigia pirmiau aptartų įrodymų visuma nustatytų šios bylos aplinkybių.

Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes ir ištyrus byloje surinktus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, jog kaltinamasis A. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nustatyta, jog kaltinamasis turėdamas tyčią apgaulės būdu gauti finansinę naudą, nukentėjusiajam I. R. nurodė pervesti 230 Eur, žinodamas, kad neišsiųs prekės, o gavęs pinigus prekės neišsiuntė ir nustojo atsakinėti į I. R. žinutes ir skambučius. Taip apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą I. R. turtą. Teismo vertinimu, A. V. veika yra teisingai kvalifikuota ir atitinka BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, jo kaltė įrodyta.

Skirdamas bausmę teismas įvertina nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, stadiją. A. V. padarė vieną tyčinį baigtą baudžiamąjį nusižengimą, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – savo noru atlyginio padarytą žalą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertina A. V. asmenybę – jis anksčiau 5 kartus teistas, tame tarp ir kartą teistas už analogiškas veikas, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už smulkų sukčiavimą. Bylos duomenimis A. V. dirba pagal individualią veiklą, yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytos kelios bausmės rūšys: viešieji darbai, bauda arba laisvės apribojimas arba areštas. Pažymėtina, kad anksčiau už analogišką veiką kaltinamajam jau skirta buvo skirtas laisvės apribojimas ir tokia bausmė nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Nusikalstama veika padaryta siekiant finansinės naudos, A. V. yra dirbantis, todėl, teismo vertinimu, geriausiai jo padarytą veiką ir asmenybę atitinkanti bausmė – piniginė bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei vidutinis, skirtinas už baudžiamąjį nusižengimą.

A. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 99), nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis I. R. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 230 Eur, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis A. V. pateikė duomenis, patvirtinančius, jog jis sumokėjo I. R. 230 Eur (b. l. 151-152), nukentėjusysis teismui taip pat patvirtino, kad žala yra atlyginta ir jis daugiau pretenzijų neturi (b. l. 128-161). Todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

A. V. ikiteisminio tyrimo metu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Procesą dėl I. R. civilinio ieškinio nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per 2 mėnesių laikotarpį po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke), nurodant įmokos kodą 6801.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.