Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vyno upės“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiajam suinteresuotajam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausioji mokesčių inspekcija (toliau – ir Vilniaus AVMI) patikrino pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vyno upės“ (toliau – ir pareiškėjas; UAB „Vyno upės“; Bendrovė) pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) bei gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo į biudžetą teisingumą už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 16 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.

Patikrinimo metu nustatyta, jog Bendrovės deklaruota įplaukų suma už minėtąjį laikotarpį sudaro 386416,96 Lt, iš jų grynaisiais pinigais – 241270,45 Lt. Konstatuota, jog Bendrovė realias pajamas, gautas grynais pinigais yra sumažinusi tariamomis 50 proc. nuolaidomis, kas sudaro – 241270 Lt.

Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 2 dalimi, 139 straipsniu, 140 straipsniu bei Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 straipsnio 1 dalimi, mokesčių administratorius 2011 m. rugpjūčio 1 d. Patikrinimo aktu Nr. (4.65)-07-77-15, paskaičiavo pareiškėjui papildomai į valstybės biudžetą mokėtiną 3714 Lt ir 41873 Lt PVM.

Vilniaus AVMI 2011 m. lapkričio 5 d. Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (4.65)-256-200 patvirtino 2011 m. rugpjūčio 1 d. Patikrinimo aktą bei papildomai apskaičiavo pareiškėjui 231,11 Lt PVM delspinigius ir skyrė 371 Lt PVM baudą (nuo 3714 Lt PVM sumos) ir – 3323,97 Lt PVM delspinigius ir skyrė 12562 Lt PVM baudą (nuo 41837 Lt PVM sumos).

VMI viršininkas 2012 m. sausio 9 d. priėmė sprendimą Nr. (23.17-08)-320-1135 išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš banko sąskaitų, kuriuo iš pareiškėjo nuspręsta išieškoti 662 80,96 Lt bei nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš visų kitų pareiškėjo šio sprendimo metu esančių banko sąskaitų.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus AVMI Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, 2012 m. sausio 30 d. kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI; atsakovas), be kita ko, prašydamas atnaujinti skundo padavimo terminą.

VMI 2012 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 69-36 pareiškėjo prašymo netenkino ir neatnaujino skundo dėl Vilniaus AVMI 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. (4.65)-256-200 padavimo termino.

II.

III.

Teismas apžvelgė bylos faktines aplinkybes bei rėmėsi MAĮ 152 straipsnio 1 dalimi bei MAĮ 164 straipsnio 1 dalimi. Atkreipė dėmesį, jog mokesčių administratorius, informuodamas mokesčių mokėtoją apie priimtą sprendimą, dokumentus siunčia pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Pridūrė, jog tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą). Teismas pažymėjo, jog byloje yra nustatyta, kad pareiškėjo UAB „Vyno upės“ buveinė yra (duomenys neskelbtini), be to, toks pareiškėjo adresas yra nurodytas juridinių asmenų registre bei paties pareiškėjo mokesčių administratoriui pateiktame juridinio asmens prašyme įregistruoti į pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrą, o duomenų, kad pareiškėjas mokesčių administratoriui būtų nurodęs kitą adresą korespondencijai gauti, byloje nėra nustatyta. Atkreipė dėmesį, kad nors 2011 m. rugpjūčio 1 d. patikrinimas buvo atliktas pareiškėjo vykdomos veiklos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ir pats pareiškėjas, teikdamas pastabas dėl minėto patikrinimo akto, nurodė savo buveinės adresą (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat rėmėsi Civilinio kodekso 2.49 straipsnio 3 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, taip pat atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip bei nurodė, jog analizuojant šių teisės normų prasmę darytina išvada, kad juridinis asmuo, kuriam yra keliami didesnio rūpestingumo, lyginant su fiziniu asmeniu, reikalavimai, yra įpareigotas aiškiai ir nedviprasmiškai informuoti trečiuosius asmenis (šiuo konkrečiu atveju – mokesčių administratorių) apie savo adresą korespondencijai gauti, jeigu jis nesutampa su buveinės adresu. To nepadaręs juridinis asmuo prisiima su susirašinėjimu (korespondencijos įteikimu ar neįteikimu) susijusių neigiamų pasekmių riziką. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nėra nurodęs mokesčių administratoriui kito, nei buveinės adresas, adreso korespondencijai gauti, darytina išvada, kad mokesčių administratorius tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, išsiųsdamas pareiškėjai priimtą sprendimą jo buveinės adresu, t. y. (duomenys neskelbtini). Nurodė ir tai, jog pareiškėjo argumentai, kad mokesčių administratorius turėjo pareigą išsiųsti pranešimą apie priimtą sprendimą ir pareiškėjo veiklos adresu, nurodytu 2010 m. prašyme įregistruoti į PVM mokėtojų registrą, vertintini kaip nepagrįsti, kadangi įmonės veiklos adreso negalima tapatinti su aiškiai tretiesiems asmenims įvardintu įmonės adresu korespondencijai gauti. Pažymėjo, jog aiškinant kitaip, galima situacija, kad įmonė be buveinės adreso gali turėti daug įmonės veiklos adresų, todėl įpareigojus mokesčių administratorių siųsti pranešimus apie priimtus sprendimus visais įmonės veiklos adresais nebūtų garantuotas operatyvus mokestinio ginčo nagrinėjimo procesas bei teisingas ir savalaikis mokesčių surinkimas į valstybės biudžetą.

Teismas taip pat nurodė, jog byloje nustatyta, kad mokesčių administratoriaus pareiškėjui išsiųstas 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimas Nr. (4.65)-256-200 grįžo neįteiktas su Lietuvos pašto žyma, kad „šiuo adresu UAB nėra“, todėl Vilniaus apskrities VMI 2011 m. lapkričio 22 d. tarnybiniu pranešimu buvo nuspręsta VMI internetinėje svetainėje (www.vmi.lt) paskelbti pranešimą/kvietimą UAB „Vyno upės“ vadovui ar jo įgaliotam asmeniui atvykti adresu (duomenys neskelbtini), atsiimti 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Apžvelgė MAĮ 164 straipsnio 5 dalį ir sprendė, jog Vilniaus AVMI tinkamai taikė MAĮ 164 straipsnio nuostatas dėl dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog Vilniaus AVMI 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimas Nr. (4.65)-256-200 pareiškėjui buvo įteiktas 2011 m. lapkričio 23 d. Pažymėjo ir tai, jog šiuo atveju mokesčių administratoriaus priimti sprendimai pareiškėjui buvo siunčiami net du kartus – siunčiant registruotu paštu, vėliau – viešai paskelbiant. Nurodė, jog tokia situacija vertintina mokesčių mokėtojo naudai, kadangi tokiu atveju mokesčių administratoriaus sprendimas laikomas įteiktu pareiškėjui būtent viešo paskelbimo dieną, o tai yra vėliau nei būtų laikoma įteiktu pagal MAĮ 164 straipsnio 3 dalį (dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos). Dėl to, būtent 2011 m. lapkričio 23 d. laikytina tinkamu pareiškėjos informavimu apie jos atžvilgiu mokesčių administratoriaus priimtą sprendimą ir nuo šios dienos turėtų būti skaičiuojamas skundo padavimo terminas, o ne nuo 2012 m. sausio 16 d., kai pareiškėjo direktorė pasirašė gavusi minėtą dokumentą. Atsižvelgdamas į tai, konstatavo, jog skundą pareiškėjas padavė praleidęs terminą.

Teismas dėl termino praleidimo priežasčių taip pat nurodė, jog pareiškėjas savo reikalavimą pripažinti, kad terminas apskųsti Vilniaus AVMI 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimą buvo praleistas dėl svarbių priežasčių grindė mokesčių administratoriaus formaliu elgesiu ir teisės aktų reikalavimų nesilaikymu, kai mokesčių administratorius, turėdamas tam visas galimybes, neužtikrino realaus savalaikio Vilniaus AVMI sprendimo įteikimo pareiškėjui, dėl ko ir buvo praleistas terminas bei pažeista mokesčių mokėtojo teisė. Be to, pareiškėjas nurodo, kad terminas atnaujintinas ir dėl to, kad jis praleistas nežymiai, t.y. 1,5 mėnesio bei rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinės bylos Nr. A556-1154/2010, Nr. A556-2218/2011, Nr. A575-891/2011 ir kt.). Teismas nurodė, jog pareiškėjo nurodytų LVAT bylų ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra identiškos. Akcentavo ir tai, jog teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios, pvz., kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, neraštingumas ir pan. Teismas atsižvelgė į tai, jog pareiškėjas yra juridinis asmuo, užsiimantis komercine veikla, kuriam taikytini didesnio rūpestingumo reikalavimai. Atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas 2011 m. spalio 5 d. raštu pateikęs pastabas dėl 2011 m. rugpjūčio 1 d. patikrinimo akto Nr. (4.65)-07-77-15 iki pat 2012 m. sausio 16 d. nesiėmė jokių priemonių sužinoti apie mokesčių administravimo procedūros eigą, kas vertintina, kaip aiškus juridinio asmens nerūpestingumas ir neatidumas. Pažymėjo, jog jokių objektyvių duomenų apie tai, kad kiti asmenys pareiškėjui būtų riboję veiksmų laisvę ar kitaip trukdę naudotis savo teisėmis ir vykdyti pareigas, byloje nenustatyta, be to, terminas paduoti skundą yra praleistas 1,5 mėnesio ir to negalima laikyti nežymiu termino praleidimu. Pridūrė, jog šioje byloje taip pat nėra nustatyta duomenų, kurie sąlygotų teisinį neapibrėžtumą, dviprasmybę ar abejones ir kurie turėtų būti vertinami mokesčių mokėtojo naudai. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, o tuo pačiu nėra pagrindo ir šį terminą atnaujinti.

IV.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus AVMI 2011 m. rugpjūčio 1 d. Patikrinimo aktu paskaičiavo pareiškėjui papildomai į valstybės biudžetą mokėtiną 3714 Lt ir 41873 Lt PVM. Vilniaus AVMI 2011 m. lapkričio 5 d. Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo patvirtino 2011 m. rugpjūčio 1 d. Patikrinimo aktą bei papildomai apskaičiavo pareiškėjui 231,11 Lt PVM delspinigius ir skyrė 371 Lt PVM baudą (nuo 3714 Lt PVM sumos) ir – 3323,97 Lt PVM delspinigius ir skyrė 12562 Lt PVM baudą (nuo 41837 Lt PVM sumos).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2011 m. lapkričio 9 d. Vilniaus AVMI 2011 m. lapkričio 5 d. Sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjui adresu (duomenys neskelbtini), tačiau buvo grąžintas mokesčių administratoriui neįteiktas. Vilniaus AVMI 2011 m. lapkričio 22 d. tarnybiniu pranešimu buvo nuspręsta VMI internetinėje svetainėje (www.vmi.lt) paskelbti pranešimą/kvietimą UAB „Vyno upės“ vadovui ar jo įgaliotam asmeniui atvykti adresu (duomenys neskelbtini), atsiimti 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo.

VMI viršininkas 2012 m. sausio 9 d. priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus AVMI Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, 2012 m. sausio 30 d. kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, be kita ko, prašydamas atnaujinti skundo padavimo terminą.

VMI 2012 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 69-36 pareiškėjo prašymo netenkino ir neatnaujino skundo dėl Vilniaus AVMI 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. (4.65)-256-200 padavimo termino.

Šioje byloje kilo ginčas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui UAB „Vyno upės“ atnaujinti terminą skundui dėl vietos mokesčių administratoriaus dėl patikrinimo akto patvirtinimo sprendimo panaikinimo paduoti.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, jog viešojo administravimo subjektas tinkamai įteikė mokesčių mokėtojui Vilniaus AVMI sprendimą, kuriuo pareiškėjui konstatuota mokestinė prievolė, pareiškėjas praleido skundo centriniam mokesčių administratoriui padavimo terminą ir nėra svarbių priežasčių, dėl kurių terminas turėtų būti atnaujintas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, remiantis kuriais nebuvo tenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti.

Mokesčių mokėtojo skundo centriniam mokesčių administratoriui pateikimo terminą numato Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 152 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, jog skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia.

MAĮ 152 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas.

Bylai taip pat aktuali MAĮ 164 straipsnio 3 dalis, įtvirtinanti, jog registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą). Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos.

MAĮ 164 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai dokumentų įteikti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais būdais mokesčių mokėtojui neįmanoma (mokesčių mokėtojas (jo atstovas) nerandamas arba duomenų apie mokesčių mokėtojo adresą nėra atitinkamame registre), mokesčių administratorius Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje (www.vmi.lt) paskelbia pranešimą, kuriame mokesčių mokėtojui (jo atstovui) per nustatytą terminą (ne trumpesnį kaip 5 dienos nuo pranešimo paskelbimo dienos) pasiūloma atvykti pas mokesčių administratorių atsiimti atitinkamo dokumento šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu. Jeigu mokesčių mokėtojas per nustatytą terminą neatvyksta, dokumentas laikomas įteiktu minėto pranešimo paskelbimo Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje dieną.

Nagrinėjamu atveju tiek mokesčių administratorius, tiek pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad viešojo administravimo subjektas tinkamai įvykdė savo teisės aktuose nustatytą pareigą įteikti administracinį sprendimą asmeniui, kuriam jis yra adresuotas.

Teisingas mokesčių administratoriaus priimamų dokumentų, kurie turi būti siunčiami mokesčių mokėtojui, įteikimas yra svarbus mokestinio patikrinimo ar mokestinio ginčo veiksmas, nes nuo tokio įteikimo teisingumo gali priklausyti tiek sprendimų teisėtumas, tiek terminų skaičiavimas, o tuo pačiu ir mokesčių mokėtojo pateikiamų skundų ar kitų dokumentų priėmimas. Tik teisingai įteikiant mokesčių mokėtojui dokumentus, jam gali būti sudaryta galimybė susipažinti su jam skirta korespondencija ir tuo pačiu sudaryta galimybė įgyvendinti savo teises mokestinio patikrinimo metu ar ginti šias teises inicijuojant ar nagrinėjant mokestinį ginčą. Todėl sprendžiant klausimą dėl skundo padavimo termino, nustatyto mokestinio ginčo inicijavimui, svarbu patikrinti, ar mokesčių administratoriaus veiksmai įteikiant mokesčių mokėtojui dokumentus atitiko teisės aktų reikalavimus.

MAĮ 164 straipsnyje nustatyti dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui būdai, iš kurių mokesčių administratorius taikė dokumentų siuntimą registruotu laišku ir viešai skelbiant. MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nustatyta dokumentų įteikimo tvarka netiesiogiai nustato tam tikrus reikalavimus ir mokesčio mokėtojo dokumentų turiniui, būtent iš šios normos galima būtų spręsti, kad mokesčio mokėtojo dokumentuose turi būti nurodytas registre nurodytas mokesčių mokėtojo adresas arba adresas korespondencijai gauti. Pastebėtina, kad nei MAĮ, nei Viešojo administravimo įstatyme nėra nustatyti bendrieji reikalavimai, kuriuos turi atitikti bet kuris mokesčių mokėtojo paduodamas mokesčių administratoriui rašytinis pareiškimas, todėl nėra reikalavimo, jog dokumentuose būtų nurodomas juridinio asmens adresas, kuris gali būti suprantamas kaip juridinio asmens registre nurodyta buveinė, ar kitas korespondencijai pateikiamas adresas, jeigu jis nesutampa su registre nurodytais duomenimis.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas rašytiniuose dokumentuose nebuvo nurodęs mokesčių administratoriui kito adreso negu yra įregistruota įmonės buveinė juridinių asmenų registre, tačiau patikrinimo akte yra nustatytas adresas, kuriuo įmonė tikrinamuoju laikotarpiu ir patikrinimo atlikimo metu vykdė savo veiklą, šiuo adresu vietos mokesčių administratorius neišsiuntė sprendimo dėl patikrinimo akto, kuriame buvo nustatytas minėtas įmonės veiklos vykdymo adresas, patvirtinimo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tokiais savo veiksmais mokesčių administratorius neįvykdė tinkamai savo pareigos įteikti dokumentus mokesčių mokėtojui. Mokesčių administratorius, atlikęs patikrinimą ir turėdamas po atlikto patikrinimo aiškius duomenis apie pareiškėjo įmonės veiklos vykdymo buveinę, nesiuntė priimto sprendimo šiuo adresu. Tokiais savo veiksmais mokesčių administratorius pernelyg formaliai taikė MAĮ 164 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir nesiėmė visų priemonių, kurios buvo būtinos tinkamam pareigos įteikti sprendimą įvykdymui. Dėl nurodytų motyvų, mokesčių administratorius, kuriam buvo grąžinta neįteikta įmonei siųsta korespondencija juridinių asmenų registre nurodytu adresu ir neišsiuntęs šios korespondencijos kitu jam žinomu – įmonės veiklos buveinės adresu, padarė nepagrįstą išvadą, kad MAĮ 164 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais būdais mokesčių mokėtojui neįmanoma įteikti dokumentų, todėl be pagrindo taikė dokumentų įteikimą viešai paskelbiant.

MAĮ 164 straipsnio 5 dalies nuostatos patvirtina, kad dokumentų įteikimo būdas viešai paskelbiant gali būti taikomas tik tuomet, jeigu yra išnaudota galimybė įteikti dokumentus kitais būdais – tiesiogiai įteikiant, siunčiant registruotu laišku, telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Dokumentų įteikimas viešai paskelbiant yra dokumentų įteikimo būdas, kuriu yra nustatoma tam tikra prezumpcija, kad mokesčių mokėtojui taps žinoma apie paskelbimą. Panaši prezumpcija yra nustatyta ir MAĮ 164 straipsnio 3 dalies nuostata, jog dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Centrinis mokesčių administratorius, taikydamas minėtas teisės aktuose nustatytas prezumpcijas ir skaičiuodamas procesinius terminus turi būti įsitikinęs, kad konkrečiu atveju vietos mokesčių administratorius pagrįstai taikė dokumentų įteikimą viešai paskelbiant. Nagrinėjamu atveju vietos mokesčių administratorius netinkamai taikė normas dėl dokumentų įteikimo.

Netinkamas MAĮ normų dėl dokumentų įteikimo taikymas ir dėl to neteisingas sprendimo apskundimo mokestiniame ginče termino skaičiavimas yra vertintinas kaip svarbi termino praleidimo priežastis, dėl kurios šio sprendimo apskundimo terminas turėtų būti atnaujintas (MAĮ 152 straipsnio 3 dalis). Centrinis mokesčių administratorius nustatęs, kad mokesčių mokėtojo galimybė inicijuoti mokestinį ginčą galėjo būti apribota vietos mokesčio administratoriaus veiksmais jam netinkamai aiškinant ir taikant MAĮ normas, turėjo tenkinti mokesčių mokėtojo prašymą dėl vietos mokesčių administratoriaus priimto sprendimo apskundimo termino atnaujinimo. Esant abejonėms dėl prašymo atnaujinti terminą pagrįstumo, prašymas turėtų būti nagrinėjamas vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, bei atsižvelgiant į tai, kad nuo tokio prašymo išnagrinėjimo priklauso mokestinio ginčo šalies – mokesčių mokėtojo teisų įgyvendinimas, be kita ko, ir teisminės gynybos principo įgyvendinimas.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, spręstina, jog tiek centrinis mokesčių administratorius, tiek pirmosios instancijos teismas, nors ir pagrįstai konstatavo tai, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju praleido terminą vietos mokesčių administratoriaus sprendimui apskųsti, nepagrįstai atsisakė jam šį terminą atnaujinti. Remiantis išdėstytaisiais motyvais, pareiškėjo apeliacinis skundas – tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimą ir VMI sprendimą panaikinant, atnaujinant pareiškėjui terminą skundui dėl Inspekcijos 2011 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. 69-107 paduoti bei perduodant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą Mokestinių ginčų komisijai spręsti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vyno upės“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimą panaikinti.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 69-36 panaikinti.

Atnaujinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Vyno upės“ terminą skundui dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (4.65)-256-200 paduoti ir perduoti uždarosios akcinės bendrovės „Vyno upės“ 2012 m. sausio 30 d. skundo dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (4.65)-256-200 priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Sprendimas neskundžiamas.