Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją, kurioje: S. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Radviliškyje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis pradinį išsilavinimą, teistas 2010-06-11 Radviliškio r. apyl. teismo pagal LR BK 180 str. 2 d. terminuotu laisvės atėmimu 3 m. (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. 2018 birželio 23 d., apie 21.45 val., namo, adresu: (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu tyčia du kartus dūrė peiliu nukentėjusiajam V. Z. į krūtinės kairės pusės viršutinę bei apatinę dalį, padarydamas durtines-pjautines kiaurymines krūtinės žaizdas širdies dešinio skilvelio sienelės pažeidimą, sukėlusį kraujo išsiliejimą į širdiplėvės ertmę ir dešinės krūtinplėvės ertmę, ir, dėl sužalojimų visumos V. Z. mirus įvykio vietoje, taip nužudė V. Z..

Apklaustas kaip kaltinamasis S. A. kaltu prisipažino ir parodė, kad V. Z. buvo jo kaimynas, gyveno viename name. Birželio 23 d. vakare grįžo namo, tą dieną mieste dviese su pusbroliu išgėrė apie 10 litrų 7,5 laipsnio stiprumo alaus. Grįžęs į namus sėdėjo virtuvėje ir išgirdo smūgį į duris, po to į kambarį įėjo V. Z., pastarasis nieko nesakęs smogė jam pagaliu į galvą ir ramiai išėjo. Durys prieš tai buvo užkabintos kabliu, kablys iššoko, tai yra V. Z. per du kartus traukdamas duris išplėšė kabliuką. Iš karto nesuprato, kas nutiko, pagalvojo, kad net namuose negali ramiai sėdėti ir valgyti, todėl griebė nuo stalo peilį ir išėjo į koridorių, ten sutiko iš lauko be pagalio pareinantį V. Z. ir jam du kartus smogė peiliu: vieną kartą į šoną ir vieną kartą į krūtinę. Kodėl dūrė, nežino, nieko negalvojo, buvo supykęs. Nužudyti jo nenorėjo, blaivus taip nebūtų pasielgęs. Po suduotų smūgių grįžo į savo butą, apie pasekmes nepagalvojo, negalvojo apie pagalbos suteikimą. Pripažįsta padaręs žalą, pagal galimybes sutinka atlyginti civilinius ieškinius. Labai gailisi, prašo V. Z. šeimos atleidimo.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota 2018-06-23 įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butuose, (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu užfiksuota, kad buto, adresu: (duomenys neskelbtini), tarpduryje ant grindų guli vyriškos lyties lavonas. Apžiūros metu (duomenys neskelbtini) virtuvėje ant spintelės rastas ir paimtas peilis, kurio geležtė sutepta raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraujo. Apžiūros metu taip pat paimti ėminiai su biologiniais pėdsakais. (1 tomas, b. l. 17–37)

Specialisto išvadoje Nr. 40-(550)-ISI-570-(13.2) nurodyta, kad tirti pateiktas peilis pagamintas pramoniniu būdu, tai ūkinės paskirties lenktinis peilis ir prie šaltųjų ginklų nepriskiriamas. (1 tomas, b. l. 48–49)

Savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad kaltinamasis S. A. savanoriškai pateikė savo rūbus, t. y. džinsines kelnes, juodos spalvos vasarinius marškinėlius, kuriuos vilkėjo įvykio metu. (1 tomas, b. l. 50–51) Daiktų apžiūros metu pateikti rūbai apžiūrėti. (1 t., b. l. 52–60)

1. V. Z. mirtis įvyko nuo durtinės-pjautinės kiaurymynės krūtinės žaizdos su kiauryminiu širdies dešinio skilvelio sienelės pažeidimu, sukėlusio kraujo išsiliejimą į širdiplėvės ertmę ir dešinę krūtinplėvės ertmę. Į tai nurodo lavono tyrimo metu rasta kiauryminė žaizda lygiais kraštais krūtinės apatinėje dalyje ties krūtinkaulio kardinės ataugos dešiniuoju kraštu, atsiverianti į dešinę krūtinplėvės ertmę, širdiplėvės ertmę, širdies dešinio skilvelio sienelės kiauryminis pažeidimas lygiais kraštais, 150 ml kraujo susikaupimas širdiplėvės ertmėje, 2600 ml kraujo susikaupimas dešinėje krūtinplėvės ertmėje.

2. V. Z. mirtis galėjo įvykti apytikriai prieš 1–1,5 paros iki jo lavono tyrimo pradžios 2018 m. birželio 25 d. 10 val. Tam neprieštarauja lavono tyrimo metu užfiksuoti lavoniniai reiškiniai.

3. Mirusiojo V. Z. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,97 % (promilės) etilo alkoholio gyvam asmeniui atitinka lengvą girtumo laipsnį.

4. V. Z. durtinė-pjautinė kiauryminė krūtinės žaizda su kiauryminiu širdies dešinio skilvelio sienelės pažeidimu, sukėlusi kraujo išsiliejimą į širdiplėvės ertmę ir dešinę krūtinplėvės ertmę, durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės kairėje pusėje, sukėlusi kraujo išsiliejimą į kairę krūtinplėvės ertmę, ir pjautinė žaizda kairėje plaštakoje padarytos netrukus prieš mirtį duriančiai-pjaunančiu daiktu ar įrankiu. Į tai nurodo lygūs žaizdų kraštai, audinių trūkumo nebuvimas žaizdų kanaluose. Nubrozdinimas dešinėje plaštakoje padarytas paros laiku iki mirties kontaktuojant su buku kietu daiktu ar įrankiu, turinčiu briauną. V. Z. kūne rasti sužalojimai gyvam asmeniui atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą dėl krūtinės ląstos ertmės kiauryminių sužalojimų. (1 tomas, b. l. 75–77).

Apklaustas kaip liudytojas R. R. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jis gyvena gretimoje laiptinėje. Birželio 23 d. paskambinęs telefonu kvietė V. Z. išeiti parūkyti, tačiau pats išėjęs į koridorių pamatė V. Z., kuris suriko: „Kviesk greitąją.“ Nieko nesuprasdamas priėjo prie gulinčio V. Z. ir ant laiptų pamatė kraują. Daugiau su V. Z. nekalbėjo. Jam iškvietus policiją, S. A. pasakė: „R., prisidirbau“, tačiau daugiau nieko neaiškino.

Apklausta kaip nukentėjusioji I. T. parodė, kad ji yra V. Z. sesuo. Kas įvyko tarp brolio ir kaltinamojo, ji nematė ir nežino. Brolis jai padėdavo tvarkyti aplinką bei atlikti kitus ūkio darbus. Už ką buvo teistas brolis, nežino, tačiau žino, jog buvo teistas du kartus, atliko 10 metų bausmę laisvės atėmimo vietose. Prašo priteisti 1607,66 Eur laidojimo išlaidų ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes po brolio nužudymo blogai jaučiasi, negali užmigti.

Apklausta kaip nukentėjusioji R. E. Z. parodė, kad ji yra V. Z. mama, kad jai paskambino V. sugyventinės L. mama ir pasakė, kad V. nebėra. Žino, kad sūnus atlikinėjo bausmę, bet už ką, nežino. Jai jis buvo geras sūnus.

Apklausta kaip nukentėjusioji V. D. parodė, kad ji yra V. Z. dukra. Apie tėvo mirtį jai pranešė sesuo A. Z.. Kai jai buvo 9 mėn., tėvas grįžo atlikęs laisvės atėmimo bausmę, kai jai buvo 14 metų, tėvas vėl atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Ją ir kitas dvi seses augino močiutė, kadangi jai buvo priteista globa, nes tėvas pragerdavo gaunamą pašalpą. Nežiūrint į tai, kad tėvas finansiškai nepadėdavo, su tėvu bendraudavo, todėl po laidotuvių blogai jautėsi. Prašo priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Apklausta kaip nukentėjusioji G. Z. parodė, kad ji yra V. Z. dukra, kad jai paskambino sesuo A. ir pasakė, kad mirė tėtis, jog jį nudūrė. Vėliau ji sužinojo, kad tėvą nudūrė jo kaimynas. Po tėvo mirties jai prasidėjo priepuoliai, reikėjo vaistų. Su tėvu palaikė gerus santykius. Prašo priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis S. A. parodė namą, kuriame gyveno jis ir V. Z., parodė, kur yra jo butas, kur V. Z. butas, parodė, kur jis sėdėjo, kai atėjo V. Z. ir jam sudavė, paaiškino ir parodė, kad V. Z. įėjo į vidų išlaužęs duris, t. y. nuplėšęs durų kabliuką, parodė, kaip ir kur V. Z. jam sudavė per galvą, parodė, kur buvo padėtas peilis, kur koridoriuje sutiko iš lauko pareinantį V. Z., parodė, kur ir kaip peiliu dūrė V. Z.. (2 tomas, b. l. 1–10)

1. S. A. padaryti sužalojimai: galvos plaukuotosios dalies odos nubrozdinimai.

2. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis nurodytu laiku.

3. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu paveikus viršugalvį 1–3 parų laikotarpiu iki apžiūros.

4. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek ir griuviminės traumos metu.

5. S. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (2 tomas, b. l. 14)

Alkoholio matuoklio parodymų šaknelėje nurodyta, kad 2018 m. birželio 23 d. 22.24 val. S. A. nustatytas 2,65 % promilės girtumas. (1 tomas, b. l. 173)

Dėl kaltės ir veiksmų kvalifikacijos

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo nužudžius V. Z., S. A. kaltė įrodyta specialisto išvada, liudytojų parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolu. Kaltinamasis pripažįsta koridoriuje peiliu sudavęs V. Z. į krūtinės sritį, tačiau savo veiksmus iš dalies pateisina tuo, kad prieš tai V. Z. buvo įsibrovęs pas jį į kambarį ir, nieko nesakęs, sudavęs jam į galvą, išėjo. Kaltinamasis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios davė analogiškus parodymus, tai yra jog po V. Z. sudavimo jam į galvą supykęs išėjo į koridorių ir pamatė V. Z., grįžtantį iš lauko. Teismas remiasi šiais kaltinamojo parodymais, nes juos patvirtina ir specialisto išvada (2 tomas, b. l. 14) dėl kaltinamajam padaryto sužalojimo, tačiau ši aplinkybė nekeičia S. A. nusikalstamų veiksmų kvalifikacijos, nes V. Z. neteisėti veiksmai nekėlė grėsmės kaltinamojo sveikatai ar gyvybei ir nebuvo būtinosios ginties situacijos. Ši aplinkybė – V. Z. neteisėti veiksmai – pripažįstama kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinanti dėl provokuojančio nukentėjusiojo V. Z. elgesio.

Pagal BK 129 straipsnį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. BK straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Aptariamo straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas laikomas padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2011, 2K-587-697/2015) Veikos padarymo aplinkybės yra esminiai duomenys, kuriais remiantis nustatomas subjektyviųjų veikos požymių turinys. Apie nusikaltimą padariusio asmens kaltės formą, taip pat tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo.

Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinosios ginties situacija yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Šioje byloje iš nusikaltimo padarymo aplinkybių matyti, jog nustatyta situacija neduoda pagrindo teigti, kad dėl nukentėjusiojo V. Z. veiksmų kaltinamajam grėsė realus ir akivaizdus pavojus, o gynyba nuo V. Z. veiksmų buvo galima tik panaudojus peilį, tuo labiau, kad nukentėjęs jau buvo išėjęs iš kaltinamojo buto ir pats buvo nutraukęs trumpalaikį savo neteisėtą veiksmą. Nors kaltinamasis teisme nurodė, kad V. Z. įsibrovė į jo butą išlaužęs durų kabliuką, tačiau šios aplinkybės nebuvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis, ir byloje nenustatytas toks durų sugadinimo faktas, todėl teismas atmeta kaltinamojo parodymus dėl V. Z. įsibrovimo ir vertina tokius parodymus kaip gynybinę versiją, siekiant sušvelninti savo atsakomybės laipsnį, nes nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis S. A. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, jam nustatytas 2,65 % promilės girtumas. (1 tomas, b. l. 173)

Teismas daro išvadą, kad V. Z. veiksmuose nebuvo pavojingo kėsinimosi, kuri yra viena iš būtinų būtinosios ginties teisėtumo sąlygų. Taigi, nesant pavojingo kėsinimosi, nėra pagrindo pripažinti S. A. veikus esant būtinajai ginčiai ar viršijus būtinosios ginties ribas.

BK 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad būtinosios ginties ribų viršijimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų viršijimas galimas tik tada, kai yra būtinosios ginties situacija. Nenustačius aplinkybės, jog kaltinamasis gynėsi nuo pavojingo kėsinimosi, nelieka prielaidų nustatytą byloje situaciją vertinti ir kaip būtinosios ginties ribų viršijimą. Kaltinamojo S. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 129 str. 1 d. (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327/2010, 2K-412/2014)

Kaltinamojo S. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės: prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, o sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Dėl bausmės

Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, kuris įstatymo priskiriamas prie labai sunkių, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, ir dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, charakterizuojamas teigiamai, jam skirtina mažesnė bausmė, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji I. T. prašo priteisti 1607,66 Eur laidojimo išlaidų ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes po brolio nužudymo blogai jaučiasi, negali užmigti. Laidojimo išlaidos pagrįstos ir įrodytos pateiktais dokumentais, todėl priteistinos iš kaltinamojo. Be to, nukentėjusioji nurodė, kad dėl brolio nužudymo ji patyrė neigiamas pasekmes, gilius dvasinius išgyvenimus, todėl jos civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos padarymo pagrįstas ir priteistinas iš kaltinamojo. Nukentėjusioji V. D. nurodė, kad po tėvo laidotuvių blogai jautėsi. Prašo priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji G. Z. nurodė, kad po tėvo mirties jai prasidėjo priepuoliai, reikėjo vaistų. Su tėvu palaikė gerus santykius. Prašo priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Byloje surinkta medžiaga bei nukentėjusiųjų parodymai patvirtina, kad nukentėjusiųjų tėvas V. Z. atliko laisvės atėmimo bausmes apie 10 metų, jo dukras augino močiutė ir netgi finansiškai tėvas neišlaikė dukrų, todėl teismas daro išvadą, kad nukentėjusiųjų jų patirti dvasiniai sukrėtimai nėra tokie gilūs, šiuo pagrindu neturtinės žalos dydis mažintinas. G. Z. ir V. D. priteistina po 5000 Eur.

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė pažymas apie patirtas išlaidas, teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiosioms: 52 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą G. Z.; 139,75 už suteiktą antrinę teisinę pagalbą I. T.; 104 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą V. D.. Šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis, kurios iš viso sudaro 295,75 Eur ir priteistinos iš kaltinamojo S. A..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems ) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018-06-24 iki nuosprendžio paskelbimo.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą.

Priteisti iš S. A.: nukentėjusiajai I. T. 1607,66 Eur laidojimo išlaidų ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiosioms : G. Z. ir V. D. po 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti; Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui 295,75 Eur proceso išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: S. A. marškinėlius, kelnes, peilį ir ėminius su pėdsakais sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui per šį teismą.