- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-03-14
- Bylos Nr.
- 1-335-882/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09216-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Sadauskas
- Kaltinamasis
- K. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.4.8.2Nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.10.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Audrius Sadauskas, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Gintauto Vileikio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-09216-16, kurioje
K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Rokiškio r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis žemės ūkio bendrovėje traktorininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., nuo (duomenys neskelbtini) įtrauktas į gyv. vietos neturinčių asmenų apskaitą, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dėl dviejų veikų),
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. S., smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - sugyventinei G. Š., t. y. 2016 m. vasario 23 d., apie 20.00 val. namo, adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., kambaryje, tyčia pastūmė nukentėjusiąją G. Š., dėl ko ji nugriuvo ant lovos ir pasitempė sprandą, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai G. Š. fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be to,
jis, smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį - sugyventinę G. Š., t. y. 2016 m. vasario 24 d., apie 17.30 val., namo, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia pirštu dūrė vieną kartą nukentėjusiajai G. Š. į dešinę akį, tuo padarydamas nukentėjusiajai G. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - odos nubrozdinimus dešinės akies apatiniame voke, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo K. S. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (44-45 b. l.), kuriuose nurodyta, kad jis savo kaltę dėl abejų veikų pripažįsta visiškai, ir parodė, jog jis su G. Š. susipažino prieš metus laiko, tačiau kartu gyventi pradėjo nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio. Oficialiai nėra susituokę, bendrų vaikų neturi, gyvena kaip šeima, veda bendrą ūkį. Tarpusavio santykiai yra normalūs, būna ir pasipyksta, ir susitaiko, kaip ir visuose šeimose. 2016 metų vasario 23 dieną apie 15 val. po darbo jis grįžo į namus. G. namuose nebuvo. Tada nuvyko pas giminaitį, kur dviese išgėrė degtinės. Vakare, kelinta valanda buvo, tiksliai pasakyti negali, grįžo į namus, ir tuoj po to į namus, po darbo grįžo G. Jie abu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), parduotuvėje nusipirko maisto. Grįžus į namus, jis dar išgėrė alaus. Jautėsi truputi išgėręs, tačiau girtas nebuvo. Kelinta tiksliai valanda buvo, kai atėjo į virtuvę, kur prie stalo sėdėjo G., negali pasakyti. Pradėjo pirmasis jai priekaištauti, dėl pastovių skambučių. Jie dažnai dėl to pykstasi, nes jam nepatinka, kad jai skambinėja visokie jos pažįstami, klasiokai. Jis dar labiau supyko, nes G. pasakė, kad tai yra nesąmonė, kad jai skambina draugės. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, jis koliojosi, šaukė ant G. Po to G. nuėjo į miegamojo kambarį, jis atėjo jai iš paskos. Kambaryje ji jam kažką pasakė, neprisimena ką, jis supyko, ir sugriebė jai už džemperio. Kelis kartus pastūmė ją. Nuo kažkurio pastūmimo G. nugriuvo į lovą. G. jam nieko nesakė, kad pasitempė sprandą. Tada G. liepė jam dingti iš namų, jis apsirengė ir išvyko pas dukrą. Tą naktį į namus negrįžo. Dar prieš išeidamas, namuose paslėpė G. mobilaus ryšio telefoną, norėjo jai atkeršyti, kad niekas jai neskambinėtų. 2016 metų vasario 24 dieną, pavakary, kelinta valanda buvo pasakyti negali, jis grįžo į namus, buvo išgėręs alaus. G. namuose dar nebuvo. Jis nuėjo miegoti. Po darbo į namus grįžo G. Kažkuriuo metu jis prabudo. G. pradėjo jo klausinėti kur yra jos telefonas. Sakė, kad kažkur namuose paslėpė, neprisimena kur. Tuoj po to pamatė, kad G. virtuvėje nori apsiauti batus. Jis paėmė iš jos batus, nes nenorėjo, kad ji išeitų. Tačiau G. atsiėmė batus ir juos movėsi. Jis priėjo prie jos ir jie pradėjo stumdytis. Neprisimena, kuris kurį pirmasis pastūmė. Tačiau stumdantis jis su ranka dūrė G. į dešinę akį. Jis norėjo su ranka perbraukti G. per veidą, o išėjo taip, kad su pirštu pataikė į akį. Specialiai į akį nenorėjo įdurti, tai išėjo netyčia, ir dėl to, kad buvo truputi išgėręs. Tuoj po to G. išvyko iš namų. Jis taip pat nutarė nepasilikti namuose ir išvyko pas dukrą. Labai gailisi dėl abiejų šių nusikaltimų. Šiems nusikaltimams įtakos turėjo alkoholis, jeigu būtų buvęs blaivus, tikrai taip nebūtų pasielgęs. Kai grįžo į namus, atsiprašė G. dėl tokio savo elgesio ir sukelto jai fizinio skausmo. G. jam atleido, pretenzijų neturi, jie susitaikė. Sutinka procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat su jam siūloma bausme bei jos trukme.
Nukentėjusiosios G. Š. parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose (29, 32-33 b. l.), kuriuose nurodyta, kad ji su K. kartu gyvena nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio, oficialiai nėra susituokę, bendrų vaikų neturi, tačiau gyvena kaip šeima, veda bendrą ūkį. Tarpusavio santykiai tarp jos ir K. yra geri, tol kol jis nevartoja alkoholio. Būdamas girtas K. pasidaro neprognozuojamas, agresyvus. 2016 metų vasario 23 dieną ji grįžo iš darbo apie 17 val. 30 min. Po to kartu su K. išvažiavo į (duomenys neskelbtini), parduotuvėje nusipirko maisto. Grįžus į namus, K. išgėrė alaus. Apie 20 val. ji sėdėjo virtuvėje prie stalo, valgė. Į virtuvę atėjo K., matėsi, kad yra girtas. Jis pradėjo jai priekaištauti dėl skambučių, kad skambinėja svetimi vyrai. Bandė sakyti, kad skambino klasiokas, draugė, nieko blogo čia nėra. Tačiau K. pradėjo koliotis, šaukti ant jos, vadinti ją necenzūriniais žodžiais. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Kai pabaigė valgyti ji nuėjo į miegamojo kambarį. Jai iš paskos atėjo K. Pamatė, kad įjungtas kompiuteris, ir pasakė K.: "aš nieko tau nesakau, sėdi sau prie kompiuterio". Tuo metu K. jai nieko nesakęs, tyčia sugriebė ją už džemperio ir pradėjo stumdyti. Dėl sugriebimo ir stumdymo ji jokio fizinio skausmo nepajuto. Bandė išsilaisvinti iš K., tada jis ją stipriai pastūmė nuo savęs. Nuo pastūmimo ji griuvo į lovą, ir griūdama pasitempė sprandą. Nuo patempimo jai dar ir dabar skauda sprandas, buvo sukeltas fizinis skausmas. Ji pradėjo šaukti ant K., dėl tokio jo elgesio, ir liepė dingti iš namų, kad jo nematytų. K. tuoj pat apsirengė ir išvyko pas savo dukrą, ir naktį į namus negrįžo. Dar išeidamas K. pasiėmė jos mobilaus ryšio telefoną, kad ji niekam neskambinėtų. Dėl šio įvykio į policiją nesikreipė, pas medikus nebuvo nuvykusi. 2016 metų vasario 24 dieną, ji ryte išėjo į darbą. Grįžo į namus apie 17 val. 30 min., namuose rado girtą, miegantį K. Patyliukais atėjo į kambarį ir apžiūrėjo, aplink ar nėra kur nors padėtas jos mobilaus ryšio telefonas. Tuo metu pabudo K. Paklausė jo kur yra jos telefonas, jis atsakė, kad nežino. Pasakė, kad važiuoja į policiją, rašyti pareiškimą. Pasiėmė batus, ir atsisėdusi virtuvėje juos movėsi. Į virtuvę atėjo K., atėmė batus, nenorėjo išleisti jos, sakė, kad ji niekur neis. Ji pastūmė K. nuo savęs, ir pasilenkė nuo grindų pasiimti batus. Tuo metu K. priėjo arčiau jos, pradėjo ją stumdyti ir su pirštu dūrė į dešinę akį. Pataikė į dešinės akies išorinį kampą, nubraižė apatinėje akies dalyje, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tuoj po to ji apsimovė batus ir išvyko iš namų. Nuvažiavo pas sūnų į namus ir papasakojo kas atsitiko. Sūnus liepė apie tai pranešti į policiją. Tik apie 20 val. sūnus paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė kas atsitiko. Kai atvyko policijos pareigūnai, K. namuose nebuvo. Į medikus dėl šio sužalojimo ji nesikreipė. Kai 2016-02-25 po darbo grįžo į namus, rado grįžusį K. Jis jos atsiprašė dėl abiejų šių įvykių, labai gailisi, pasižadėjo nevartoti alkoholio. Turtinė žala jai nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia. Ji atleido savo sugyventiniui K. S., pretenzijų jam neturi, jie susitaikė. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtu užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nukentėjusiosios G. Š. papildomais parodymais, užfiksuotais papildomos apklausos protokole (35-36 b. l.), kuriuose nurodyta, kad 2016-02-24 sugyventinis K. S. vėl smurtavo prieš ją, apie tai papasakojo savo sūnui. Nuvyko pas sūnų į namus ir papasakojo, apie abu kartus, t.y. apie 2016-02-23 ir 2016-02-24 įvykusius konfliktus tarp jos ir K. S. Sakė, kad K. išnešė iš namų mobilaus ryšio telefonus, todėl ji niekam negali paskambinti. Be to, 2016-02-24 grįžusi po darbo rado truputį išlaužtas laukines namo duris. Mano, kad K. būdamas girtas grįžo į namus ir pilnumoje neatrakinęs durų jas atidarė ir išlaužė dalį staktos. Dėl durų išlaužimo ji K. pretenzijų neturi, turtinė žala nepadaryta, viskas buvo sutvarkyta savo jėgomis. Šiuo metu telefonai visi atsirado, tiesiog K. buvo juos paslėpęs, kad jai niekas neskambinėtų. Dėl telefonų K. pretenzijų neturi, turtinė žala nepadaryta. Apie smurtaujantį K. pranešė jos sūnus, paskambindamas į bendrąjį pagalbos centrą. Ji jo pokalbio negirdėjo ir negali tiksliai pasakyti ką sūnus pasakė. Tačiau sūnus tiksliai nežinodamas kas tarp jos ir K. įvyko galėjo pasakyti netiesą, pats to nežinodamas. K. jai smūgių nesudavė, tik stumdė, pargriovė į lovą, dėl ko pasitempė sprandą ir dūrė pirštu į akį.
Taip pat kitais rašytiniais įrodymais: nukentėjusiosios G. Š. 2016-02-24 protokolu-pareiškimu apie 2016-02-24 patirtą smurtą namuose, adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., jos atžvilgiu smurtavo neblaivus sugyventinis K. S. (3, 4-6 b. l.).
Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, dėl to, kad 2016-02-23 G. Š. atžvilgiu namuose, adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., smurto neblaivus sugyventinis K. S. (7 b. l.).
Įvykio vietos apžiūros protokolu ir prie jo pridėtomis fotonuotraukomis (8-13 b. l.), kuriuose užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r.
Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (14-17 b. l.), kuriame nurodyta, kad pagal gautą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje nuvykus į vietą, nustatyta, kad 2016-02-24, apie 17.30 val., Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), K. S. smurtavo prieš savo sugyventinę G. Š., jis rankos pirštu dūrė sugyventinei į akį bei ją stumdė, užfiksuota dešinės akies kraujosruva.
BIRT ataskaitų žiūrykle (19-22 b. l.), iš kurios matyti 2016-02-24, 20.27 val., užregistruotas gautas pranešimas dėl sugyventinio smurto artimoje aplinkoje, namuose, adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., nurodyta, kad mamos sugyventinis vakar vakare rankomis mušė moterį, išlaužė namo duris, pavogė du mobiliuosius telefonus, moteris išsikviesti pagalbos negalėjo, nes neturėjo telefono, pranešėjas moters sūnus A. Š.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 319/2016(04), kurioje nurodyta, kad G. Š. nustatyti odos nubrozdinimai dešinės akies apatiniame voke. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai, nustatyti G. Š., visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai, nustatyti G. Š. griuvimui nebūdingi (26 b. l.).
2016-02-25 nutarimu G. Š. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-09216-16 pripažinti nukentėjusiąja dėl patirto smurto artimoje aplinkoje (30 b. l.).
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas konstatuoja, kad veikos kvalifikuotos teisingai, nes kaltinamasis 2016-02-23, apie 20.00 val., tyčia pastumdamas nukentėjusiąją – G. Š., dėl ko ji nugriuvo ir pasitempė kaklo sritį, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, be to, jis 2016-02-24, apie 17.30 val., tyčia pirštu vieną kartą durdamas nukentėjusiajai – G. Š., į dešinę akį, tuo padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, nėra jokių objektyvių duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose, bei abejoti jo kalte nėra pagrindo.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl to gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad šį tyčinį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam bausmę – 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant kaltinamąjį laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 5.00 val. būti namuose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, už nusikalstamos veikos 2016-02-23 padarymą, bei 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant kaltinamąjį laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 5.00 val. būti namuose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, už nusikalstamos veikos 2016-02-24 padarymą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę panaikinti.
Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštarauja siūlomos bausmės rūšiai ir jos trukmei (59-60 b. l.).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamasis neteistas (49 b. l.), nėra paieškomas registrų sistemose (54 b. l.), administracine tvarka nebaustas (57 b. l.), dirbantis (53 b. l.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į įstatymo reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikalstamų veikų laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis inkriminuotus tyčinius nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinęs inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, byloje surinktus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo nuomonę (sutikimą) dėl bausmės rūšies parinkimo ir pritardamas prokuroro siūlymui, mano, kad kaltinamajam ir jo padarytoms veikoms galėtų būti adekvati ir bausmės tikslai bus pasiekti, skiriant jam straipsnio sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis). Bausmės dydis skirtinas mažesnis nei bausmės vidurkis numatytas įstatyme (BK 48 straipsnio 2 dalis). Bausmės bendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, dalinio sudėjimo būdu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla išspręsta supaprastinto proceso tvarka ir užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi, kaltinamajam skiriami įpareigojimai laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 5.00 val. būti namuose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholinių gėrimų).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu 2016-02-23, apie 20.00 val., namuose (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį šios bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 5.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholinių gėrimų);
pripažinti kaltu 2016-02-24, apie 17.30 val., namuose (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį šios bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 5.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholinių gėrimų).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir K. S. skirti subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį šios bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 5.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholinių gėrimų).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, K. S. subendrintą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant K. S. šios bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 5.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholinių gėrimų).
Panaikinti K. S. 2016-02-26 paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r.), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Išaiškinti K. S., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.