- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-12
- Bylos Nr.
- 1A-617-417-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-2-00174-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius (pirm.), Savinijus Katauskas, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- S. P.
- Nukentėjusysis
- N. Š.
- Advokatai
- Antanas Jonušas
- Kategorijos
Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-617-417/2011
Teisėja V. Balčiūnienė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8., 1.2.26.2.
2011 m. rugsėjo 12 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės K. Blinstrubienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 . ir nuteistas 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu.
Iš S. P. priteista 104,40 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos bei 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 646 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 1000 Lt advokato išlaidoms apmokėti nukentėjusiajam N. Š..
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad 2009-12-12, apie 18.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, duomenys neskelbtini namo ketvirtoje laiptinėje, tyčia dešine alkūne sudavė N. Š. vieną smūgį į dešinę veido pusę bei vieną smūgį nukentėjusiajam į kaktą, dėl to N. Š. atsitrenkė į sieną. Taip nukentėjusiajam padarė galvos sumušimą ir muštines žaizdas viršugalvio kairėje, kaktos dešinėje, viršutinės lūpos kairėje, odos nubrozdinimus kaktos kairėje, kraujosruvas viršutinės lūpos gleivinėje iš abiejų pusių, apatinio dešinio 44 danties vainiko lūžimą, poodinę kraujosruvą kairės alkūnės išoriniame paviršiuje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorė K. Blinstrubienė pateiktame apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nuosprendį dėl netinkami pritaikyto baudžiamojo įstatymo, teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių bei dėl netinkami išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir S. P. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. bei nuteisti šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagrindinis viešosios tvarkos pažeidimo, kaip nusikalstamos veikos, objektas – viešoji tvarka, papildomais objektais yra žmogaus sveikata, laisvė, orumas, nuosavybė. Šio nusikaltimo objektyviąją pusę sudaro veikos, jos pasekmių, priežastinio ryšio, padarymo būdų ir vietos požymiai. Viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų, t.y. įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Įžūliais veiksmais pripažįstamas neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Ypatingą įžūlumą nurodo suduotų smūgių skaičius, jų vieta, kilusios pasekmės, chuliganiškų veiksmų tęstinumas ir kt. Visuomenės rimties trikdymas - tai vertimas savo elgesiu aplinkinius nepatogiai jaustis, išgyventi gėdos, baimės, pažeminimo jausmus. Prokurorė pažymi, kad S. P. įvykio dieną buvo išgėręs, prie nukentėjusiojo, kaip daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininko, dėl su jo pareiginių įpareigojimų vykdymo kibo ir priekabių ieškojo jau prie laiptų, vedančių į Lūžų gatvės 1-ojo namo rūsį. Kai N. Š. ėjo iš rūsio į Lūžų gatvės 1-ojo namo 4-tą laiptinę, S. P. šūkaudamas ėjo iš paskos, toliau kibo prie nukentėjusiojo, buvo N. Š. sučiupęs, tačiau šis ištrūko. Lūžų gatvės 1-ojo namo 4-tos laiptinės 1-o aukšto laiptų aikštelėje, prie lifto S. P. dešine alkūne trenkė N. Š. į dešinę veido pusę. Nuo smūgio N. Š. atsitrenkė į sieną ir susimušė galvą. Nuo dviejų S. P. suduotų smūgių N. Š. iš veido pradėjo bėgti kraujas. Be to, kruviną N. Š. iš karto po įvykio matė liudytojai A. C., I. A.. Nukentėjusysis I. A., kaip namo bendrijos valytojo, paprašė išvalyti kraują. N. Š. laukiant policijos, jį sukruvintu veidu matė tuo metu pro šalį ėjusi kaimynė A. K., kuri klausė nukentėjusiojo, kas nutiko. Prokurorės manymu, akivaizdu, jog toks reginys nukentėjusįjį mačiusiems kaimynams sukėlė ne pačius geriausius išgyvenimus ir emocijas. Aplinkinių neabejingumą patvirtina tai, kad šie asmenys nukentėjusiojo klausė, kas jam nutiko. Taigi surinkti ir ištirti bylos duomenys patvirtina, kad N. Š. buvo užpultas viešoje vietoje, jam suduoti smūgiai nežymiai sutrikdė sveikatą ir tokiu būdu neigiamas pasekmes sukėlė ne tik pačiam N. Š., bet ir aplinkiniams. Pažymi, kad nepagarbos aplinkiniams demonstravimas, fizinis smurtas prieš nusenusį žmogų gyvenamojo namo bendrijos pirmininką ir yra visuomenės rimties sutrikdymas, nes nuteistojo S. P. veiksmai turėjo neigiamų padarinių N. Š. kaip visuomenės nariui, kaip gyvenamojo namo bendrijos pirmininkui. Jei kaimynai tiesiogiai muštynių ir nematė ar tuo metu išgąsčio sumaišties nepajuto, nepasijuto esą šiurkščiai pažeminti arba bijojo išeiti į laiptinę kaltininką sudrausminti, arba kaltininko veiksmais liko patenkinti, nereiškia, kad kaltininko veika neigiamų padarinių visuomenei neturėjo. Tokio pobūdžio nuteistojo veiksmai, apeliantės įsitikinimu, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei neigiamai paveikė aplinkinius, todėl S. P. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., sudėtį.
Prokurorės įsitikinimu, teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normas, kurios reglamentuoja perėjimą iš valstybinio kaltinimo į privatų kaltinimą. Nusikalstama veika, numatyta BK 140 str. 1 d., priskiriama nusikalstamų veikų grupei, kurios sprendžiamos privataus kaltinimo tvarka. Teismas nesilaikė Baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos bei pažeidė teisės normas, kurių turėjo laikytis bei taikyti perkvalifikuojant nusikalstamą veiką. Teisiamojo posėdžio pirmininko informacija apie kaltinimo pakeitimo galimybę, taip pat nukentėjusiojo reikalavimas, kad kaltinamasis būtų nuteistas už privataus kaltinimo veiką, turi būti nurodomi teisiamojo posėdžio protokole. Tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nagrinėjęs šią bylą, nusprendęs perkvalifikuoti S. P. veiką į privataus kaltinimo veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., ir dėl šios veikos priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK 417 str. reikalavimus.
Prokurorė nurodo, kad nuteistajam skiriant bausmę pagal BK 284 str. 1 d. būtina vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į kaltės formą – tiesioginę tyčią, motyvus, tikslus, į atsakomybę lengvinančių sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei į vienintelę jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), į tai, kad praeityje neteistas. Įvertinus šias aplinkybes, S. P. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, žymiai mažesnė nei sankcijos vidurkis.
Pažymi, kad klausimą dėl byloje pateiktų civilinių ieškinių, kardomosios priemonės bei daiktų, turinčių reikšmės veikai tirti ir nagrinėti, teismas išsprendė teisingai ir pagrįstai, todėl šios nuosprendžio dalys neskundžiamos.
Prokurorė prašo, apeliacinį skundą tenkinti.
Nukentėjusysis prašo skundžiamąjį nuosprendį palikti nepakeistą.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Keisti jo prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.
BK 284 str. 1 d. dispozicija numato: „Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarba aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimti ar tvarką...“. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Tuo tarpu vertinant faktines bylos aplinkybes, matyti, kad S. P. smurtavo prieš nukentėjusįjį N. Š. siekdamas pastarąjį pamokyti dėl netinkamo elgesio, o būtent, kad N. Š. neleido S. P. savo nuožiūra pasirinkti sandėliuko, kaip teigia nuteistasis, laikyti bulves žiemą, nukentėjusiojo N. Š. įsitikinimu, kaip vietą, kur S. P. galėtų girtauti, ką pastarasis su vienu nepilnamečiu ir darė įvykio vakarą. Pažymėtina, kad nors tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis iš esmės nurodo skirtingas aplinkybes, kam S. P. vis dėlto buvo reikalingas sandėliukas, tačiau šios aplinkybės apelianto veikos teisiniam vertinimui įtakos neturi, todėl šių aplinkybių apygardos teismas detaliai neanalizuoja.
Taigi atsižvelgdamas į nustatytas įvykio aplinkybes, kilusio konflikto priežastis, motyvus, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su prokurorės pozicija, kad S. P. tyčia buvo nukreipta pažeisti visuomenės rimtį ir tvarką. Priešingai, teisėjų kolegijos nuomone, S. P. siekė ne ko kita, bet atsikeršyti N. Š., jog pastarasis neleidžia apeliantui užsiimti vieno iš rūsyje esančio sandėliuko ar bulvėms laikyti, ar kokiems kitiems tikslams. Ir aplinkybė, kad po konflikto N. Š. sutiko ir kitus žmones – kaimynus, savaime neleidžia teigti, kad nusikaltimas buvo padarytas viešoje vietoje, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams jų akivaizdoje ir kaltininko veiksmai sutrikdė jų rimtį. Faktinės bylos aplinkybės aiškiai rodo, kad kiti asmenys, kaip šiuo atveju, kaimynai, iki jiems nepapasakojo nukentėjusysis, net nežinojo įvykio aplinkybių, nedalyvavo pačiame konflikte tuo metu, kai buvo suduoti smūgiai. Tačiau pamatė tik konflikto pasekmes – sumuštą nukentėjusįjį. Tačiau net ir pamatę sužalotą pirmininką, namo gyventojai vien iš matomų N. Š. sužalojimų nebūtinai galėjo darytis staigias išvadas, kad N. Š. sužalotas dėl nusikaltimo, o ne, pavyzdžiui, nelaimingo atsitikimo ar panašių aplinkybių. Todėl teigti, kad S. P. veiksmai – pavartotas smurtas – pažymėtina, dalyvaujant tik jam ir N. Š., kad ir namo laiptinėje, savaime neleidžia teigti, kad S. P. veiksmai atitinka BK 284 str. 1 d. sudėtį. Akcentuotina, jog natūralu, kad aplinkiniai asmenys, sužinoję apie netoliese jų padarytą nusikalstamą veiką, juolab tiesiogiai iš nukentėjusiojo, pastariesiems sukėlė neigiamą reakciją, tačiau tai nereiškia, kad kaskart asmeniui padariusiam tyčinį, kaip šiuo atveju, akivaizdžiai asmeninio pobūdžio nusikalstamą veiką, galima daryti išvadą, jog yra padarytas viešosios tvarkos pažeidimas, numatytas BK 284 str. 1 d., nes buvo sutrikdyta asmenų, sužinojusį apie įvykį, rimtis. Todėl šiuo atveju, teisėjų kolegijos nuomone, S. P. veiksmai pagal BK 140 str. 1 d. buvo kvalifikuoti teisingai, kadangi smurtas prieš nukentėjusįjį buvo pavartotas dėl S. P. savanaudiškų paskatų, o ne turint tikslą pažeisti viešąją tvarką.
BPK 417 str. 2 d. numatyta, jog bylą nagrinėjant teisme, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinamojo veika gali būti perkvalifikuota iš nusikalstamos veikos, nagrinėjamos valstybinio kaltinimo tvarka, į nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka, teisiamojo posėdžio pirmininkas iki įrodymų tyrimo pabaigos paklausia nukentėjusįjį, ar šis nesusitaikytų su kaltinamuoju, jei veika būtų perkvalifikuota pagal šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius. Tuo tarpu BPK 417 str. 3 d. konstatuota, kai yra galimybė perkvalifikuoti nusikalstamą veiką ir nukentėjusysis reikalauja, kad kaltinamasis būtų nuteistas už nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka, teismas dėl šios veikos pasitarimų kambaryje priima nuosprendį, jei yra įstatymų numatytos kitos sąlygos.
Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo nukentėjusysis N. Š. išreiškė savo valią, kad nenori taikytis už nuteistuoju S. P., kadangi dirba namo pirmininku ir už savo vykdomų funkcijų atlikimą nenori kentėti (t. 1, b. l. 185). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nors galbūt apylinkės teismas preciziškai nesilaikė BPK 417 str. nuostatos reikalavimo ir teisiamajame posėdyje atskirai iš bendros jo eigos neišskyrė BPK 417 str. 2 d. ir 3 d. numatytų klausimų išsprendimo, o nukentėjusiojo valią išsiaiškino jam duodant parodymus apie 2009-12-12 įvykio aplinkybes. Tačiau tai nelaikytina esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, duodančiai pagrindą naikinti skundžiamąjį nuosprendį. Šiuo atveju svarbiausia, kad nukentėjusysis išreiškė valią, kad baudžiamasis procesas S. P. dėl jo – N. Š. – sumušimo vyktų toliau ir būtų priimtas atitinkamas sprendimas.
Taigi esant aptartų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės K. Blinstrubienės apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės K. Blinstrubienės apeliacinį skundą atmesti.