Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė, sekretoriaujant Redai Narijauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. B., teismo posėdyje išnagrinėjusi R. B., (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. balandžio 11 d. Alytaus miesto savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas A. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. B. už tai, kad jis, būdamas UAB „Alytaus Naujienos“ direktoriumi, laikraščio „Alytaus naujienos“ redaktoriumi, tai yra asmeniu, atsakingu už viešosios informacijos skleidimą, politinės kampanijos laikotarpiu 2015 m. sausio 27 d. laikraštyje „Alytaus naujienos“ išspausdino straipsnį „Miesto sodai – kaip ...feisbukas. Jei tavęs nebuvo sode, nebuvai tu ir Alytuje“, taip pat 2015 m. vasario 7 d. laikraštyje „Alytaus naujienos“ išspausdino straipsnį „Stipri organizacija – efektyvus vadovavimas“, kurie 2015 m. kovo 22 d. Vyriausios rinkimų komisijos (toliau – VRK) sprendimais Nr. Sp-132 ir Sp-128 pripažinti paslėpta politine reklama. Administracinio teisės pažeidimo protokole konstatuojama, kad šiais savo veiksmais R. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 15 straipsnio nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 207⁹ straipsnyje (protokole straipsnio dalis nenurodyta).

R. B. kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš tiesų jo vadovaujamas dienraštis „Alytaus naujienos“ 2015 m. sausio 27 d. išspausdino publikaciją „Miesto sodas – kaip feisbukas...Jei tavęs nebuvo sode, nebuvai tu ir Alytuje“. Straipsnis nėra skirtas visuomeniniam rinkimų komitetui „Alytaus piliečiai“ propaguoti, kaip yra nustačiusi LR Vyriausioji rinkimų komisija (toliau VRK) savo 2015-03-22 sprendime Nr. Sp-132, kur ji sprendime konstatavo, kad straipsnyje yra paslėpta V. G. politinė reklama. Skundas VRK dėl politinės reklamos atsirado dėl laikraščio redakcijos darbo, publikacijų rengimo, temų pasirinkimo neišmanymo ir dėl siekio rinkimų kampanijos metu apšmeižti vieną jos dalyvių – Visuomeninį rinkimų komitetą „Alytaus piliečiai“. Straipsnis buvo rengiamas tik redakcijos iniciatyva, jis nebuvo užsakomasis, už jį niekas redakcijai nesumokėjo. Straipsnyje yra įprastinio pobūdžio informacija apie prieš keletą metų suplanuotą ir sausio 24 dieną Alytaus kraštotyros muziejuje surengtą parodą „Miesto sodas – Alytaus laisvės dvasia“. Redakcija įprastai fiksavo ir atspindėjo svarbų Alytaus miesto bendruomenės gyvenimo įvykį. Publikacija pagal žanrą laikytina fotoreportažu, išspausdintose nuotraukose matomas V. G. atvaizdas, tačiau fotoreportažas atspindėjo daugumą renginio dalyvių, jomis apibrėžta faktologinė ir renginio vyksmo seka, po nuotraukomis esančiuose prierašuose neminimi nurodyti jose esančių asmenų vardai, pavardės ar pareigos bei priklausymas partijai ar judėjimui, be to, V. G. atvaizdai nėra pirmaplaniai. Kitas straipsnis „Stipri organizacija – efektyvus vadovavimas“ buvo išspausdintas dienraštyje 2015 m. vasario 7 d., tačiau jo taip pat negalima laikyti politine reklama. Jis pasirašytas Alytaus kolegijos bendruomenės vardu. Jis yra proginis, parengtas Alytaus kolegijos 55 metų proga, taip pat sutampant su jos ilgametės direktorės D. R. asmeniniu 55-uoju gimtadieniu. Straipsnis išspausdintas vykdant su Alytaus kolegija pasirašytą ilgametę bendradarbiavimo sutartį, kuri atnaujinta 2015 m. sausio 12 d. Pagal sutartį redakcija yra įsipareigojusi skleisti informaciją apie Alytaus kolegijos bendruomenės veiklą, studentų mokymo ir ugdymo procesus ir kt.. Per metus tokių straipsnių išspausdinama bent keli. Publikacijoje neminima, kad D. R. yra kurios nors partijos narė.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla R. B. atžvilgiu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 207⁹str., nutrauktina.

Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos proceso ribos (ATPK 284 straipsnio 2 dalis) ir tik šių suformuluotų kaltinimų apimtimi sprendžiama, ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, ar galima administracinė atsakomybė (LAT nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-2-942/2015) .

Nors administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidimo straipsnis, bet nenurodyta jo dalis, tačiau iš bendro konteksto sprendžiama, kad apkaltinant asmenį turėta omenyje ATPK 207⁹ straipsnio 1 dalis. Tokia išvada daroma dėl protokole įrašytos sąvokos „paslėpta politinė reklama“ –būtent apie tokią politinę reklamą kalbama minimo straipsnio 1 dalyje.

ATPK9 str. 1 d. numato, kad politinės reklamos skleidimo reikalavimų, numatytų Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansinės kontrolės, rinkimų ir Referendumo įstatymuose, nesilaikymas užtraukia baudą viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo vadovui arba kitam už viešosios informacijos skleidimą ar visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingam asmeniui nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų. Teisės norma blanketinė, nukreipianti į kitą įstatymą, kurį administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė jį surašęs asmuo, o būtent protokole nurodoma, kad R. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 15 straipsnio nuostatas. Lietuvos Respublikos Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 15 straipsnis numato, kad politinės kampanijos laikotarpiu politinė reklama turi būti teisės aktų nustatyta tvarka pažymėta nurodant lėšų šaltinį ir aiškiai atskirta nuo kitos skleidžiamos informacijos.

Atsakomybei pagal ATPK 207⁹ str. 1 d. atsirasti užtenka vienos veikos, numatytos Politinių kampanijų 15 straipsnyje, t.y. atsakomybė atsiranda, jeigu: 1) politinė reklama nepažymėta teisės aktų nustatyta tvarka, 2) nenurodytas lėšų šaltinis, kurios partijos lėšomis ji apmokėta, 3) ji aiškiai neatskirta nuo kitos skleidžiamos informacijos.

Kaip minėta, protokolas R. B. buvo surašytas už tai, kad jis pažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 15 straipsnį, tačiau objektyviųjų požymių, kurie atitiktų minėto straipsnio pažeidimą, protokole nėra nurodyta. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas labiau pateikiant informaciją, aprašant faktus, bet ne suformuluojant kaltinimą asmeniui, nenurodant esminės aplinkybės, t.y. kurį būtent Politinių kampanijų 15 straipsnio reikalavimą R. B. pažeidė. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad sistemiškai aiškinant ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. Be to, ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esme ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Taigi, nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltei nustatyti.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio, jame ne tik nenurodyta ATPK 207⁹ straipsnio dalis, bet ir nesuformuluotas konkretus kaltinimas asmeniui, t.y. nenurodytas konkretus Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 15 straipsnio požymis, kurio pažeidimu kaltinamas R. B.. Nesant galimybės nustatyti konkretaus kaltinimo ribų, nėra galimybės visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos, priešingu atveju būtų pažeidžiama R. B. teisė žinoti, kuo jis kaltinamas bei ribojama teisė į gynybą.

Šios administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste svarbu tai, kad bylos nagrinėjimo eigoje pasibaigė institucijos – Alytaus miesto rinkimų komisijos, kuriai pirmininkavo administracinės teisės pažeidimo protokolą surašęs asmuo A. S., įgaliojimai, o būtent, LR Vyriausioji rinkimų komisija 2015-04-22 sprendimu Nr. Spr-196 nutraukė 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimų savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkų ir narių įgaliojimus nuo 2015 m. balandžio 24 d. Tokiu būdu pasibaigė bet kokia objektyvi galimybė įpareigoti instituciją, surašiusią administracinio teisės pažeidimo protokolą R. B., patikslinti protokolą, išsamiai bei visapusiškai nurodyti, kokius konkrečius draudžiamus veiksmus atliko atsakomybėn traukiams asmuo (ATPK 257).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p.

nutaria:

Nutraukti R. B. administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 207⁹ straipsnio 1 dalyje, bylą.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nutarimą priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.