Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 323 straipsnio 1 dalį, 323 straipsnio l dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

M. R., tarnaudamas Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ gen. R. G. Artilerijos bataliono dislokuoto Rukloje, Jonavos rajone, II-os ugnies baterijos II-ojo ugnies būrio VIII-o ugnies skyriaus užtaisytojo pareigose, turėdamas jaunesniojo eilinio karinį laipsnį, tai yra būdamas profesinės karo tarnybos kariu, tyčia, be pateisinamos priežasties nuo 2021 m. lapkričio 10 d. 8.00 val. neatvyko į tarnybos vietą, ir tai tęsėsi iki 2022 m. sausio 14 d. 17.00 val., ilgiau nei dešimt dienų, dezertyravo;

be to, M. R. be pateisinamos priežasties nuo 2022 m. sausio 19 d. 8.00 val. neatvyko į tarnybos vietą, ir tai tęsėsi iki 2022 m. vasario 1 d. 8.00 val., kuomet vadovaujantis Lietuvos kariuomenės gen. R. G. Artilerijos bataliono vado 2022 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. P-93 jis buvo nušalintas nuo pareigų ir perkeltas į Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ gen. R. G. Artilerijos bataliono laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, ilgiau nei dešimt dienų, dezertyravo.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis M. R., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis pradėjo profesinę karo tarnybą Lietuvos kariuomenės gen. R. G. Artilerijos batalione dislokuotame Rukloje, Jonavos rajone 2021 metų birželio mėnesį. Prieš tai buvo atlikęs privalomąją 9 mėnesių trukmės pradinę karo tarnybą. Tarnauti labai patiko, todėl pasiliko profesinėje karo tarnyboje. Atėjęs dirbti į profesinę karo tarnybą, pamatė kitokį kolektyvą, pajuto negerą psichologinį klimatą, nuolat jautė spaudimą, bendrą viso kolektyvo prieš jį nusistatymą. Į tarnybą neatvyko nuo 2021 m. lapkričio 10 d. 8.00 val. iki 2022 m. sausio 14 d. 17.00 val. – ilgiau nei dešimt dienų ir nuo 2022 m. sausio 19 d. 8.00 val. iki 2022 m. vasario 1 d. 8.00 val. Buvo nušalintas nuo pareigų į rezervą. Per neatvykimo į tarnybą laikotarpį sirgo, turėjo nedarbingumą. Atsigavęs nuo įtampos nusprendė į tarnybą nebegrįžti. Žino, kad į tarnybą neatvykus ilgiau nei 10 dienų, numatyta baudžiamoji atsakomybė už dezertyravimą. Dėl savo veiksmų labai gailisi, blogai vertina savo elgesį. Apie darbinę aplinką, kad jautėsi blogai, sakė vadui. Vadas pasakė, kad reikia priprasti. Pradėjus profesinę tarnybą būdavo labai užsikrovęs darbais, o dar buvo siunčiamas už kitus atlikti darbus. Nematė kitos išeities, neatlaikė įtampos. Buvo praėjęs bandomasis laikotarpis, kad nutraukti darbo santykius. Šiuo metu dirba, darbas patinka.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu, padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, prokurorė, kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kaltinamojo M. R. kaltė ir faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės be visiško kaltinamojo prisipažinimo, įrodytos BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka paskelbtais įrodymais.

2022 m. vasario 9 d. Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ gen. R. G. Artilerijos batalionas (toliau – RG AB), dislokuotas Rukloje, Jonavos r., 2022 m. vasario 8 d. raštu Nr. IS-48 ir pateikta surinkta medžiaga, informavo Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybą apie tai, kad profesinės karo tarnybos karys jaunesnysis eilinis M. R. neatvyksta į tarnybos vietą nuo sausio 19 d., ir jo pasišalinimas truko daugiau nei 10 dienų - iki 2022 m. vasario 8 d. Kėdainių šeimos klinika 2022 m. vasario 17 d. raštu Nr. 22/02-17 informavo RG AB, kad M. R. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2021 m. spalio 13 d. iki lapkričio 5 d. Nuo 2021 m. lapkričio 5 iki 2022 m. vasario 2 d. M. R. į gydymo įstaigą nesikreipė, konsultacijų nei pas šeimos gydytoją, nei pas gydytojus specialistus nėra (b. l. 13-15, 17-19).

Liudytojas L. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra profesinės karo tarnybos karys. Šiuo metu eina R. G. Artilerijos bataliono dislokuoto Rukloje, Jonavos rajone, II-os baterijos II-o ugnies būrio vado pareigas. Turi vyresniojo seržanto karinį laipsnį. Jo vadovaujamame būryje tarnavo profesinės karo tarnybos karys jaunesnysis eilinis M. R.. Tarnavo jis nuo 2021 m. metų liepos mėn. 2021 m. spalio 13 d. jis susirgo ir gavo nedarbingumą, apie ką skyriaus vadui V. D. pranešė telefonu. Sirgo iki lapkričio 5 d. Lapkričio 6-7 d. buvo savaitgalis, o lapkričio 8-9 dienomis jis buvo tarnyboje. Tabelyje pažymėta, kad nuo lapkričio 10 dienos jis sirgo. Paskui tarnyboje M. R. pasirodė 2022 m. sausio 15 d., kuomet budėjo parą laiko. Po budėjimo jam priklausė poilsio dienos iki sausio 18 d. imtinai ir paskui jis turėjo grįžti į tarnybą sausio 19 d. 8.00 val., tačiau pranešė telefonu, kad susirgo. M. R. į tarnybą daugiau grįžęs nebuvo, o nuo 2022 m. vasario 1 d. bataliono vado įsakymu buvo nušalintas nuo pareigų. M. R. nebūvimo tarnyboje laikotarpiu, jis buvo pranešęs V. D., kad serga, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai netiesa. Tarnyboje jis nebuvo be pateisinamos priežasties. Kodėl M. R. neatvyko į tarnybą be pateisinamos priežasties jam nežinoma (b. l. 59-60).

Liudytojas V. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra profesinės karo tarnybos karys. Šiuo metu eina R. G. artilerijos bataliono dislokuoto Rukloje, Jonavos rajone, II-os baterijos 8-o skyriaus vado pareigas. Turi grandinio karinį laipsnį. Jo vadovaujamame skyriuje tarnavo profesinės karo tarnybos karys M. R.. Tarnavo jis nuo 2021 m. liepos mėn. 2021 m. spalio 13 d. jis susirgo ir gavo nedarbingumą, apie ką asmeniškai pranešė telefonu. Sirgo iki lapkričio 5 d. Lapkričio 6 dieną jis budėjo parą tarnyboje, paskui turėjo laisvų dienų poilsiui ir tarnyboje paskutinį kartą buvo 2021 m. lapkričio 10 d. Nuo lapkričio 11 dienos 8.00 val. M. R. į tarnybą grįžęs nebuvo, o nuo 2022 m. vasario 1 d. buvo nušalintas nuo pareigų. M. R. nebūvimo tarnyboje laikotarpiu, jis buvo pasakęs, kad serga, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai netiesa. Tarnyboje jis nebuvo be pateisinamos priežasties. Apie susiklosčiusią padėtį, buvo informuotas būrio vadas vyr. srž. L. M.. M. R. gali charakterizuoti kaip nekonfliktišką, ramų ir pareigingą bei gabų teoriniams mokslams karį. Buvo drausmingas, bendravimo problemų neturėjo. Kodėl jis neatvyko į tarnybą be pateisinamos priežasties liudytojui nežinoma (b. l. 52-55).

Liudytojas S. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra M. R., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. Apie savo sūnų parodymus duoti sutinka. Jo sūnus M. R. pradėjo tarnauti kaip profesinės karo tarnybos karys Lietuvos kariuomenėje 2021 metais. Nuo 2021 m. liepos mėnesio pradėjo gyventi atskirai, išsikraustė iš namų į Jonavą. Nuo to laiko, kai išsikraustė, pradėjo mažiau bendrauti, nors lankydavo sūnų jo bute Jonavoje, taip pat bendraudavo telefonu. Apie tai, kad sūnus be pateisinamos priežasties neatvyksta į tarnybą, nieko nežinojo, iki 2022 m. vasario pradžios, kai kažkas iš sūnaus vadų paskambino telefonu ir teiravosi kur yra M.. Tada pradėjo ieškoti sūnaus. Vasario 5 dieną pavyko rasti sūnų bute (duomenys neskelbtini). Kartu su juo grįžo į namus (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko sūnus gyvena kartu. Apie tai, kodėl jis nevyko į tarnybą sūnus nepasakojo. Sūnaus sveikata yra gera, psichikos sutrikimų nepastebėjo. Psichiatro ir narkologo įskaitoje sūnus liudytojo žiniomis nebuvo įrašytas (b. l. 46-47).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas pažymi, kad dezertyravimas yra trunkamasis nusikaltimas, ir šis nusikaltimas aprašytas formaliąja nusikaltimo sudėtimi. Esant formaliajai nusikaltimo sudėčiai, nusikaltimas laikomas baigtu nuo objektyvios veikos padarymo, o nusikaltimo padariniai yra už tokio nusikaltimo sudėties ribų. Kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymiai susiję su trukme, t. y. baudžiamoji atsakomybė pagal BK 323 straipsnį už dezertyravimą kyla, jei kario pasišalinimas iš tarnybos vietos truko ilgiau kaip dešimt dienų.

Teismas konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo M. R. kaltei, padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus, pagrįsti.

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo kaltė įrodyta visiškai. Neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis M. R., būdamas profesinės karo tarnybos kariu, tyčia, be pateisinamos priežasties nuo 2021 m. lapkričio 10 d. 8.00 val. neatvyko į tarnybos vietą, ir tai tęsėsi iki 2022 m. sausio 14 d. 17.00 val. ilgiau nei dešimt dienų, t.y. dezertyravo. Taip pat jis, būdamas profesinės karo tarnybos kariu, be pateisinamos priežasties nuo 2022 m. sausio 19 d. 8.00 val. neatvyko į tarnybos vietą, ir tai tęsėsi iki 2022 m. vasario 1 d. 8.00 val., t.y. ilgiau nei dešimt dienų, t.y. dezertyravo. Taigi, jo veikose nustatyti visi objektyvieji minėtų nusikalstamų veikų požymiai. Be to, pripažintina, kad nustatyta ir jo kaltė – tyčia, kas sprendžiama iš to, jog jis pats prisipažino, kad jam akivaizdžiai buvo žinomos bei suvokiamos atitinkamo elgesio, neatvykstant į tarnybos vietą, pasekmės. Tad kaltinamojo kaltė padarius Baudžiamojo kodekso 323 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas yra neabejotinai įrodyta.

M. R. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 323 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam skyrimo, teismas pirmiausia pažymi, kad sankcija už BK 323 straipsnio 1 dalyje numatyto apysunkio nusikaltimo padarymą – tik laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.

Kaltinamojo M. R. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį (padaryti 2 nusikaltimai krašto apsaugos tarnybai), pavojingumo laipsnį (apysunkiai nusikaltimai), jų padarymo motyvus ir tikslus, tyčinės kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. M. R. anksčiau neteistas (1 t. b. l. 117), administracine tvarka nebaustas (1 t. b. l. 119), pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė ir nesigydė (1 t. b. l. 116).

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, kaltinamajam M. R. už kiekvieną nusikaltimą skiriama vienintelė Baudžiamojo kodekso 323 straipsnio 1 dalies ir sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė artima minimaliai.

Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos pagal BK 63 straipsnio 4 nuostatas prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės. Pridedant bausmės dalį atsižvelgtina į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad pridėtini 5 mėnesiai laisvės atėmimo.

Be to, teismas konstatuoja ir tai, kad M. R. asmenybė, jo teistumo nebuvimas, nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų nusikaltimų leidžia manyti, jog bausmės, o kartu ir baudžiamosios atsakomybės, uždaviniai gali būti pasiekti ir be realaus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl, teismo įsitikinimu, bausmės vykdymo atidėjimo instituto pritaikymas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu M. R. įpareigojamas tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

M. R. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kaltinamajam paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

V. Civilinis ieškinys ir kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Remiantis BPK 110 straipsnio 1 dalies nuostatomis civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.

Lietuvos kariuomenė iki įrodymų tyrimo pradžios pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 327,61 eurų turtinės žalos atlyginimo (b. l. 136-136). Nurodė, kad pasišalinimo iš karinės tarnybos laikotarpiu kaltinamajam M. R. buvo mokamas atlyginimas ir maistpinigiai. Teismas sprendžia, kad Lietuvos kariuomenės pareikštas civilinio ieškinio dydis yra patvirtintas byloje esančiais dokumentais (b. l. 9-15), pagrįstas kaltinamojo kaltę pagrindžiančiais įrodymais, kaltinamasis ieškinį pripažįsta, todėl ieškinys tenkintinas pilnai, priteisiant iš M. R. 1 327,61 eurų turtinę žalą.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 323 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

M. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 323 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 7 (septyniems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą bausmę –1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. R. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant: tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Priteisti iš M. R. Lietuvos kariuomenei, (įmonės kodas 188732677), 1 327,61 eurų (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt septynis eurus 61 ct) turtinės žalos atlyginimui.

M. R. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).