Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Vaida Motiejūnienė

teismo posėdyje išnagrinėjusi L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė Daiva Simonaitienė 2015-12-18 surašė L. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad pradėjus 2015-10-07 ikiteisminį tyrimą Panevėžio apskrities VPK Pasvalio r. PK dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo įtariama jos nepilnametė dukra G. V., gim. (duomenys neskelbtini), L. V. 2015-10-07 neužtikrino savo nepilnametės dukters G. V. priežiūros, t. y. Panevėžio apskrities VPK Pasvalio r. PK viešosios policijos patruliui nepilnametę G. V. pristačius į namus (duomenys neskelbtini), nesudarė galimybės dukrai patekti į vidų, nes užrakino buto duris dviem spynomis, žinodama, kad duktė turi tik vienos spynos raktą. Dėl L. V. veiksmų nepilnametė 2015-10-07 apie 04.30 val. buvo apgyvendinta Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose adresu Staniūnų g. 41, Panevėžys, bei 2015-10-07 apie 18.20 val. – Socialinių paslaugų centro vaikų grupinio gyvenimo namuose adresu Teatro g. 20a, Panevėžys. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisto 2015-10-07 L. V. pakviesta tiek telefonu, tiek raštu skubiai atvykti į skyrių, pas juos atvyko tik 2015-10-08. Atvykusi L. V. nesutiko skyriui pateikti prašymo dėl dukros susigrąžinimo iš globos įstaigos, teigdama, kad jai reikia laiko pagalvoti, pasitarti su giminaičiais dėl dukros grąžinimo į šeimą. Tik 2015-10-09 L. V. pateikė skyriui prašymą susigrąžinti dukrą į šeimą. Nepilnametė G. V. 2015-10-09 grąžinta L. V. globai ir priežiūrai. Dėl L. V. veiksmų laikotarpiu nuo 2015-10-07 iki 2015-10-09 nepilnametė G. V. gyveno globos įstaigoje. Protokole nurodoma, kad tokiais savo veiksmais L. V., nevykdydama savo, kaip motinos, pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametę dukrą, rūpintis jos sveikata, išlaikyti ją, atsižvelgdama į jos fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 str. 2 d.), nepanaudojo motinos valdžios, kad užtikrintų tinkamą dukters ugdymą bei priežiūrą, taip pažeidė Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 str. 1 p., 21 str. L. V. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal Administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau- ATPK) 181 straipsnio 2 dalį.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Daiva Simonaitienė į bylos nagrinėjimą 2016-03-15 bei 2016-04-11 neatvyko. Gautuose raštuose iš vaiko teisių apsaugos skyriaus nurodoma, kad Daiva Simonaitienė serga (66,89 b.l.). Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, o pakartotinai atidėjus bylą užsitęstų bylos nagrinėjimas, byla išnagrinėta institucijos atstovei bei liudytojai Daivai Simonaitienei nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu L. V. nesutiko su jai inkriminuotu pažeidimu, nepripažino to, kas išdėstyta protokole. Ji 2015 m. spalio 6 dieną, darbe buvo prisijungusi prie dukters dienyno ir pamatė, kad dukters nėra trečioje pamokoje, dėl to parašė jai žinutę telefonu, kad privalo dalyvauti pamokose. Grįžusi namo apie 19 valandą pamatė, kad namuose nėra jos kuprinės, skambino dukrai telefonu 10 kartų, jos telefonas buvo išjungtas. Tada skambino jos draugėms, bet ir jos neatsiliepė. Apie 20 kartų skambino kitai draugei, bet ir ji neatsiliepė. Apie 20 valandą pas ją užvažiavo A. A., kuris dabar kartu nebegyvena, bet jis kartu augino dukrą ir šiuo metu bendrauja su jomis ir domisi jų gyvenimu. Jis paskambino, tačiau draugė neatsiliepė. Spalio 6 dienos, vakare apie 21-22 val. sulaukė skambučio iš Pasvalio policijos, jog dukra sulaikyta ir ją reikia pasiimti. L. V. pradėjo ieškoti galimybės nuvykti pasiimti dukters, norėjo prašyti A. A. pagalbos. Tačiau A. A. neatsiliepė į skambučius, jam skambino apie 40 kartų, ir niekaip negalėjo su juo susisiekti. Daugiau artimųjų ar kitų asmenų, į kuriuos galėjo kreiptis, neturi, pati nevairuoja. Ji buvo streso būsenoje, iš tos dienos labiausia prisimena nervinį drebulį. Nėra padariusi jokio nusižengimo, nusikaltimo. Protokolai buvo surašyti dėl to, kad dukra nederamai elgėsi. Todėl apie 24 val. ji Pasvalio policijos komisariatui pranešė, kad negali pasiimti dukters. Jai buvo paaiškinta, kad vaikas atsidurs globos namuose. Dabar, šaltesniu protu, galvoja, kad jei būtų žinojusi, kad taip viskas išsivystys, būtų pasielgusi kitaip. Vėliau, apie 1 valandą nakties, ji nuėjo pas kaimynę D. M., kur ieškojo nusiraminimo. D. M. vienintelė, kuri dalyvauja jos gyvenime, jai kaip antra mama. Norėjo kažkam pasipasakoti. Kitą dieną turėjo važiuoti susitikti su savo darbdaviais į Vilnių, nes įmonei, kurioje ji dirbo buvo paskelbti bankroto procesai. Spalio 7 d. ji buvo Vilniuje, o dukra tuo metu buvo globos įstaigoje. Tą pačią dieną jai skambino Vaikų teisių skyriaus specialistė D. S., su ja susitarė, jog atvyks į skyrių spalio 8 d. Iš ten nuvyko į vaikų grupinio apgyvendinimo namus ir ten, dviejų darbuotojų akivaizdoje, bandė kalbėtis su dukra. Tačiau dukra buvo supykusi, atsisakė vykti į namus. Tos dienos vakare, ji dar kartą kalbėjosi su dukra, bet ji norėjo likti globos namuose. Spalio 9 dieną iš Vilniaus atvyko padėti sesuo R. V., jos kartu lankėsi Vaiko teisių apsaugos tarnyboje, kalbėjosi su specialiste Neringa Plėštiene, prašė jos pagalbos įkalbėti dukrą sugrįžti į namus. Tik vėliau kartu su seserimi pavyko dukrą įkalbėti. Įdėjo daug pastangų, kad dukra grįžtų į namus. Jos siekis visada buvo, kad dukra būtų geras žmogus, žinoti savo pareigas, o tik paskui akcentuotų savo teises. Spalio 11 d. dukrai buvo įteikti du pranešimai apie įtarimus, dėl dviejų epizodų, dėl telefoninių sukčių, ji buvo įtariama kaip kurjerė. Dukra pripažino, o dėl naujų veikų, gruodžio mėnesį, kovo mėnesį dėl jų nutrauktas ikiteisminis tyrimas dukters atžvilgiu. Dėl pirminių įtarimų taip pat nutrauktas tyrimas jos atžvilgiu, nes ji neturėjo amžiaus, nuo kurio būtų patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Jų santykiai pagerėjo po spalio 11 dienos, kai dukra suprato kokias pasekmes gali sukelti toks jos elgesys. Anksčiau, 2011-2012 metais, kreipėsi pagalbos į psichologę Nemuno poliklinikoje, prieš metus taip pat lankėsi socialinių paslaugų centre, lankė tėvystės įgūdžių kursus, taip pat pati G. V. atskirai lankėsi pas psichologę. Tačiau po apsilankymų situacija tik pablogėdavo, nes G. V. apie save mano, kad ji visais klausimais turi savo nuomonę ir ją erzina patarimai, ignoruoja suaugusio žmogaus priekaištus. Šiai dienai situacija aprimusi ir šiuo metu psichologo pagalba net pakenktų. Dėl raktų, kad G. V. neturėjo namų raktų, paaiškino, kad būdavo taip, kad matydama, kad nebegali dukters suvaldyti, jog ji išeina su kažkuo susitikti, paimdavo iš jos raktus, užrakindavo duris ir neišleisdavo. Be to, dukters kambaryje būdavo didžiulė netvarka, jame dukra nieko nerasdavo, ne tik rakto, bet ir bato, knygos ar dar kitokio daikto. Mano, kad spalio 6 dieną dukra išėjo iš namų nepasiėmusi vieno iš namų raktų. Kai dukrą atvežė policijos pareigūnai, G. V. neturėjo vieno iš raktų, o pati L. V. nežinojo, kad dukra atvežta. Tuo metu L. V. buvo pas kaimynę D. M., jos telefonas buvo išsikrovęs. Mano, kad jos veiksmai nebuvo tyčiniai. Dukra ji rūpinosi, ją auklėja, prižiūri, aprūpina materialiai. Nors buvo priteista vienkartinė suma jos išlaikymui iš jos tėvo ir dabar jos nepakanka, tačiau dukra visada buvo aprūpinta, turėjo mobilųjį telefoną, drabužių. Kai buvo požymiai, kad dukra pradėjo rūkyti, tuomet kasdienių lėšų jai nedavė. Dukra gauna mokykloje nemokamą maitinimą. Dukra lankė keramikos studiją. Šiuo metu dukra turi pomėgį, domisi nagų dizainu ir su tuo sieja savo ateitį, investuoja savo laiką, o L. V. - savo lėšas. Kai jai buvo surašytas paskutinis protokolas, ji turėjo dvi galiojančias nuobaudas. Pirmoji nuobauda jai buvo paskirta dėl to, kad, kai ji nežinodama ką daryti dėl dukters elgesio, pati kreipėsi į švietimo skyrių ir prašė skirti minimalios priežiūros priemones, kurios buvo skirtos lapkričio 4 d., o vėliau 2014 m. lapkričio 17 d. jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Jai buvo skirtas įspėjimas. Nutarimo neskundė, nes atrodė komiška situacija, jog kreipėsi pagalbos, o buvo nubausta. Vėliau jai buvo surašytas protokolas už tai, kad ji pati nuvežė dukrą į ligoninę patikrinti girtumą, nes ji grįžo su kvapu ir su mėlyne po akimi. Manė, kad vaikui reikėjo parodyti, kad taip sau niekas nepraeis, kad neužteks vien tik išsimiegoti, o vežė ją pasitikrinti girtumą. Vieną kartą nepradėjo administracinio teisės pažeidimo bylos, o kitą kartą jai surašė protokolą, nepaisant to, kad ji pati dukrą atvežė, L. V. buvo nubausta. Vaiko teisių apsaugos skyrius taip pat apie ją sužinojo tada, kai pati į juos kreipėsi pagalbos, kai buvo nepajėgi suvaldyti situacijos, dėl dukters elgesio. Vaiko teisių apsaugos skyrius visiškai nieko nepasiūlė. Kai dukra dingo iš namų ir kreipėsi dėl to į policiją, ji gavo kvietimus apsilankyti vaiko teisių apsaugos skyriuje, bet juos gaudavo pavėluotai, praėjus laikui, kada parašyta kvietime. Tą spalio 8 dienos kvietimą ji gavo ne skubos tvarka ir tai neatitinka atsiliepime į jos skundą vaiko teisų skyriaus nurodytų aplinkybių. Jai nesuprantama kokiu būdu ją norima kompromituoti. Jos pateiktas spalio 6 d. čekis apie pirkinius, patvirtina, kad ji dukters laukė. Jeigu ji būtų norėjusi dukters atsikratyti, tai būtų pranešusi apie dukters smurtą savo atžvilgiu. Jos dukra jai yra vienintelis vaikas, iš jos reikalavo pagarbos, tvarkos ir mokslo. Nori, kad dukra užaugtų padorus, geras žmogus. Sąmoningai nedarė nieko blogo, kas išprovokuotų dukters blogą elgesį. Ji dirbo nuo 1994 metų ir nuo paprasto darbuotojo tapo vadovaujančiu asmeniu, o tai yra dėl jos asmeninių savybių - atsakingumo, pareigos suvokimo. Šiais principais vadovaujasi ir asmeniniame gyvenime. Prašo įvertinti visas aplinkybes. Ji visada rūpinosi savo dukra, norėjo, kad ji turėtų geriausias sąlygas, maistą, jai reikalingus daiktus. Jeigu galima įžvelgti, jog dukra nepateko į namus dėl jos veiksmų, tai buvo atsitiktinumas, kuris buvo dėl streso, kai sužinojo kur dukra randasi ir neturėjo galimybės jos parsivežti iš policijos. Mano, kad neturėtų būti dėl to nubausta.

Teisme liudytoja apklausta Neringa Plėštienė parodė, kad ji yra vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė, o šioje byloje jai žinoma tai, kad L. V. patraukta administracinėn atsakomybėn dėl dukters nepriežiūros. Daugiausia su ja bendravo tada, kai grąžino vaiką. D. S. tuo metu nebuvo darbe, ir reikėjo spręsti klausimą ar vaikui nustatyti laikinąją globą, ar grąžinti vaiką į šeimą. Tai buvo spalio 9 dieną. Laikinoji globa nustatoma per 3 dienas. Spalio 9 diena buvo paskutinė trečia diena, kai mergaitė buvo globos namuose. Pas ją buvo L. V., su ja ilgai kalbėjosi, kartu buvo L. V. sesuo. Neringa Plėštienė vyko į globos namus sužinoti vaiko nuomonę, kalbėjosi su nepilnamete, kuri buvo labai pikta ant mamos, kad mama neįsileido į namus. Pati nepilnametė tada išreiškė norą nevykti namo, gyventi su močiute arba globos namuose, nes su mama nesutaria. Jai nežinomos aplinkybės dėl ko nepilnametės neįsileido mama į namus. Mamai rekomendavo pačiai nuvykti į globos namus ir kalbėtis su dukra. Po kiek laiko sulaukė iš globos namų skambučio, kad mergaitė, pasikalbėjusi su mama, išreiškė norą vykti į namus. Buvo supildyti dokumentai ir mergaitė grąžinta mamai. Iki to įvykio visus klausimus sprendė ir administracinio teisės protokolą surašė D. S., kuri šiuo metu serga ir negalėjo atvykti į posėdį. Ji turės nedarbingumą iki balandžio mėnesio pradžios. Apie L. V. gali pasakyti, kad neįsileidimas į namus yra vaiko teisių pažeidimas. Patvirtina, kad padėjo L. V. bendrauti su dukra, jog ji sugrįžtų į namus.

Teisme liudytoju apklaustas A. A. parodė, kad žino tik tiek, kad spalio 6-7 dienomis G. V. buvo įkliuvusi Pasvalio policininkams. L. V. jam bandė prisiskambinti visą naktį, buvo praleista begalė skambučių, tačiau jis neturėjo šalia savęs telefono ir tik ryte sužinojo priežastį dėl ko jam buvo skambinta, jog jai buvo reikalinga pagalba, kad dukrą parsivežtų iš Pasvalio policijos komisariato. Tačiau ryte jau buvo per vėlu. Kartu su L. V. negyvena jau apie trejus metus. Gyveno kartu apie 12 metų, nuo tada kai G. V. buvo 3 metai. Kai gyveno kartu, matė normalius motinos ir dukters santykius. Mano, jog dėl jų nesutarimų kalta G. V., kuri neklausė suaugusių žmonių. Jai suteiktos teisės, bet ne pareigos. Mano, kad ir šiuo metu nėra geri santykiai. Jis ir dabar bendrauja su G. V., tačiau su ja neranda bendros kalbos, nes ji sudėtingas vaikas. Mano, kad L. V. pastangos pakankamos, jos veiksmai pakankami auklėjant vaiką, bet yra G. V. draugai, kurie turi jai poveikį. Tai buvo ne vienkartinis L. V. prašymas pagalbos. Tą kartą, kai ji tiek kartų skambino telefonu, jo telefonas buvo automobilyje ir aplinkybės susiklostė taip nelemtai, nes jis telefoną visada laiko prie savęs, o tuo kartu būtent telefonas buvo pamirštas. Ne sykį ir anksčiau L. V. kreipėsi, kartą kai dukra grįžo neblaivi ir jie vežė ją į policiją nustatyti girtumą. Spalio 6 dieną L. V. prašė jo paskambinti dukters draugei iš savo telefono, kai dukra negrįžo į namus. Tai buvo ne pirmas kartas, kai nebuvo žinoma kur yra G. V., kai ji negrįžo į namus. Ji neatsiliepdavo, o vėliau išjungdavo telefoną ir pareidavo namo kada nori. Jam yra žinomos aplinkybės, jog G. V. yra naudojusi smurtą mamos L. V. atžvilgiu. G. V. yra vogusi iš namų daiktus, į lombardą nunešti daiktai, taip pat ir iš močiutės. Tačiau G. V. visada buvo atleidžiama. L. V. ieškojo pagalbos visur, bet vietoj pagalbos ji gauna administracines baudas.

Teisme liudytoju apklaustas Gediminas Zalensas paaiškino, jog dirba Pasvalio PK vyriausiuoju patruliu. Traukiamosios administracinėn atsakomybėn nepažįsta. Datos neprisimena, tačiau tai buvo naktį, kai į Pasvalio PK buvo pristatyta mergina, kuri gyvena Panevėžyje. Ji buvo įtariamoji, tačiau dėl kokios veikos jis neprisimena. Kadangi ji buvo nepilnametė, tai turėjo būti pristatyta tėvams arba į Vaikų globos namus. Nepavykus susisiekti su merginos motina, ji buvo atvežta į jos namus. Atvežus merginą G. V. į Panevėžį, skambino prie buto durų, tačiau jų niekas neatidarė. Ar mergina turėjo buto raktus jis neprisimena, bet jos niekas į namus neįleido. Kolegos bandė skambinti jos motinai iš merginos telefono ir iš pareigūnų telefono, tačiau nepavyko prisiskambinti. Tada prisiskambino Panevėžio AVPK budėtojams ir mergina buvo nuvežta naktį į Vaikų globos namus Staniūnų gatvėje. Nepilnametė buvo rami, paaiškino, kad jos mama į namus nepriims, nes jos susipykę, kad motinos namuose nėra, kad ji gali būti išėjusi pas draugą. Mergina kitų artimųjų adresų nežinojo, sakė, kad yra tėvas, bet manė, kad ir jis jos nepriims. Jo adreso nežinojo. Į globos namus vykti neprieštaravo. Mergina buvo palikta Vaikų globos namuose. Aplinkybių, ar skambino merginos motinai, ar ji neatsiliepė, nepamena. Su VTAS specialiste nebendravo. Jie skambino merginos motinai stovėdami prie buto durų ir pati mergina skambino, tačiau neprisiskambino. Nepamena aplinkybių ar bendravo su motina, ar su ja kalbėjo telefonu. Mergina buvo apgyvendinta vaikų globos namuose, apie 04:30 val. Jai galėjo būti pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos padarymo. Dėl ko motina neatvyko jos pasiimti, priežasčių nežino.

Teisme liudytoju apklaustas Modestas Baika paaiškino, jog dirba Pasvalio PK patruliu. Traukiamosios administracinėn atsakomybėn nepažįsta. G. V. žinoma tik darbo reikalais. Spalio mėnesį jai buvo pareikšti įtarimai dėl pinigų pasisavinimo. Ji buvo sulaikyta prie Talačkonių kaimo. Ją pristatė į policijos komisariatą apklausai, perdavė atsakingam pareigūnui. Po atlikto veiksmo, kolegos ją vežė į namus. Kitą dieną jie merginą atvežė į Pasvalio policijos komisariatą iš Vaikų globos namų ir vėl nuvežė į Vaikų globos namus, t.y. atliko konvojavimo veiksmus. Jis merginą pristatė į komisariatą, jam pasibaigė darbas. Jis pats nebendravo su nepilnametės motina. Žino tai, kad mama jos į namus nepriėmė, bent tai žino iš kolegų pasakojimo ir taip sakė jam kolega Gediminas Zalensas. Jis tada ten nedalyvavo. Nežino kas skambino merginos motinai. Jie merginą atvežė į Pasvalio PK ir paskui pristatė ją atgal. Nežino aplinkybių dėl ko mergina buvo ne namuose. Jis su merginos motina telefonu nebendravo.

Teisme liudytoja apklausta G. V. paaiškino, kad spalio mėnesį buvo sulaikyta Pasvalio policijos komisariato pareigūnų dėl to, kad buvo gąsdinama ir turėjo eiti daryti nusikalstamus dalykus. Ją sulaikė Pasvalio policijos komisariate, kur buvo atlikta apklausa, krata. Ją apie 3 valandą nakties parvežė į Panevėžį. Kadangi ji turėjo buto durų tik apatinį raktą, negalėjo įeiti į butą, o mama tuo metu buvo išėjusi ieškoti su kuo galėtų ją parsivežti iš Pasvalio. Mamos telefonas buvo išsikrovęs. Tą dieną mama jai skambino, bet ji nekėlė telefono, nes tuo metu buvo policijos automobilyje ir jis buvo atimtas. Kokie santykiai su mama buvo tuo metu, nepamena, bet šiuo metu viskas susitvarkė, jai geriau sekasi mokykloje, turi veiklos, sportuoja. Tuo metu, kai neįėjo į namus, pareigūnas skambino mamai, bet jos telefonas buvo išsikrovęs ir tada ji labai supyko, nes manė, kad mama specialiai neįleidžia jos. Ją nuvežė į globos namus, mama buvo atėjusi su kalbėti, bet ji nenorėjo su mama kalbėti. Vėliau mama viską paaiškino ir jos po dviejų parų susitaikė. Pyko ant mamas, nes manė, kad specialiai neįsileido jos į namus. Paskui viską išsiaiškino ir susitaikė su mama. Nemano, kad mama tyčia taip darė. Mama skambino ir jos patėviui A. A., kad padėtų ją parsivežti iš Pasvalio. Nebuvo tyčios mamos veiksmuose. Globos namuose buvo 2-3 paras, po to sutiko vykti į namus. Po to dar buvo pareikšti įtarimai, bet jie nutraukti. Anksčiau su mama lankėsi pas psichologus, vaiko teisių skyriuje, nes jos su mama nesusikalbėdavo dėl pačios G. V. charakterio. Ji darydavo kaip jai atrodydavo. Mama sakė, kad taip nedaryti, bet ji darydavo kitaip ir visada nudegdavo. Mama visada rūpinasi ja, yra taisyklės, kad vėliausiai 10 val. turi būti namie, kad reikia eiti į mokyklą. Mano, kad mamos pastangos pakankamos, grįžusi po mokyklos randa valgyti, viską nuperka. Tas tris dienas, vaikų globos namuose jai buvo labai blogai, mama ėjo, šnekėjo, bet ji nenorėjo mamos matyti, vėliau atvažiavo jos kirkšto mama iš Vilniaus, R. V.. Mama neturi jokio draugo, bendrauja tik su A. A.. Tada gal mama buvo išėjusi pas kaimynę D. M.. Mama naktimis niekur nevaikšto. Mamos telefonas buvo išsikrovęs, ji pati telefono neturėjo su savimi, telefonas buvo Pasvalio policijoje. Jį atgavo tik neseniai, po 3-4 mėnesių. Ji turi du buto raktus, nes yra dvi spynos. Kai eina į mokyklą pasiima vieną raktą. Pas ją kambaryje yra netvarkinga, todėl randa tik vieną raktą. Tada kito rakto ji nebuvo pasiėmusi. Mano, kad mama užrakino duris netyčia, nes nežinojo, kad rakto neturi. Raktų neranda ir šiuo metu, išmėto raktus. Mama jai per dieną liepia šešis kartus tvarkytis kambarį. Mama rūpinasi jos sveikata, auklėjimu. Mama reikalauja iš jos tvarkos, pagarbos ir mokslo. Nesutarimai vyksta dėl tų trijų dalykų, kadangi jų nesilaiko. Mamos rūkančios ar geriančios nematė. Ji visada grįždavo iš darbo su pirkiniais, namuose netrūksta maisto. Kišenpinigių jai neduodavo, kadangi juos išleisdavo cigaretėms. Dabar jų nereikia, nes sportuoja. Ji lanko M. K. progimnazijoje 10 klasėje, toliau norėtų įsigyti kosmetologės profesiją. Šiuo metu jos pomėgis - tvarkyti nagus draugėms. Mamos paprašė ir jai nupirko priemones. Mama ją išlaiko ir jai viską nuperka, jei koks daiktas yra tikrai reikalingas. Jų santykiai pasitaisė. Buvo nuėję pas tris psichologus, tris kartus prieš 1,5 metų, prieš 1 metus, mokykloje. Mano, kad jų pagalba nenaudinga, nes dar labiau susipykdavo, nebuvo jokios naudos. Šiuo metu tokios pagalbos irgi nereikia. Naujų nusikaltimų nepadarė.

Teisme liudytoja apklausta Rūta Undzėnienė paaiškino, jog yra socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja. Negali pasakyti dėl ko mergaitė buvo palikta vaikų grupinio gyvenimo namuose. Ji kitą dieną atėjo į darbą ir girdėjo tik iš savo kolegų, kad mergaitę atvežė į grupinio gyvenimo namus iš Pasvalio rajono, nes ten ją rado policija. Sakė, kad jos mama neįsileido į namus. Tą girdėjo pasakojant darbuotojas, nes ji tą dieną nedirbo, atvežta buvo ne jos pamainoje. Mergaitės mama buvo atėjusi, tačiau jos nesusikalbėjo, konfliktavo. Ji pati bendravo su G. V., jai sakė, kad nenori grįžti į namus. Daugiau pasakojosi psichologui. Jos buvo įsižeidusios viena ant kitos, nenorėjo bendrauti. Sakė G. V., kad Vaikų globos namai nieko gero vaikams neduoda, bet vėliau jos pradėjo bendrauti ir nusprendė eiti namo. Kas joms turėjo įtakos ji nežino, gal daugiau įtakos turėjo psichologė. Jos vėliau susitaikė ir išvyko į namus. Visos kartu nuvyko į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, pasirašė dokumentus, strategiją, darbą su šeima ir mergaitė grįžo namo. Dėl ko mergaitės mama nepasiėmė iš Pasvalio šių aplinkybių nežino. Gal mama buvo supykusi. Mama nešaukė, buvo rami, jokių emocijų nereiškė. Paskui kalbėjosi ir priėjo bendrą išvadą. Į Vaikų globos namus atėjo mama, kad rastų bendrą kalbą. Pastangos buvo dedamos. Iš pradžių mergaitė buvo kategoriška. Paskui su ja kalbėjosi ir pati Rūta Undzėnienė. G. V. pamatė gyvenimą vaikų globos namuose. Matėsi jos paauglystės kategoriškumas. Jai pasirodė, kad mergaitė yra sudėtinga, prieštaraujanti, taip pat yra draugų įtaka. Mano, kad ir mamai gali kilti dėl to, problemų bendraujant su dukra, nes ji sudėtingas vaikas. Į socialinės rizikos šeimų sąrašą šeima neįtraukta.

Teisme liudytoja apklausta D. O. M. paaiškino, kad pažįsta L. V., tai yra jos kaimynė. Ji 2015 metų spalio 7 dieną buvo pas ją ir nakvojo, kadangi dukra negrįžo namo. Su L. V. jos draugauja, nors yra amžiaus skirtumas, tačiau jos gerai sutaria. Ji atėjo pas ją vėlai, verkė, jos šnekėjosi, ji pasakojo, kad dukros nėra namuose, negrįžo. Jai buvo žinoma, kad dukra yra Pasvalio policijoje. Ji sakė, kad negali jos parsivežti. Ji skambino telefonu. Vėliau dukra sugrįžo iš Pasvalio. Dukra grįžo namo ne tą pačią dieną. Apie Vaikų globos namus ji nieko nežino. Jai L. dejavo, kad jos dukra neklauso, nesimoko. Jos visą naktį prasėdėjo ir kalbėjosi, viena kitai guodėsi. Kartą buvo pas ją atėjusi L. V. dukra, nes neturėjo buto rakto. Ji laukė kol grįžo L. V. iš darbo. Apie L. V. gali pasakyti tik gerą. Ji yra geras žmogus. Dukra visada jos aprengta, pavalgydinta. L. V. negeria, nerūko, o G. V. yra mandagi, sveikinasi. L. V. stengiasi dėl dukters, maistą perka, niekur ji nevaikšto. Jos nėra mačiusi su jokiu vyru. Tėčiu G. V. vadina A.. Tai vienintelis jos vyras. Konfliktai kyla dėl to, kad gal dukra per daug reikalauja. Ne viskas vaikui galima. Motinos pareigos yra įvykdytos. Patvirtina, kad tą dieną L. V. buvo pas ją. Ji pas ją atėjo apie 24 valandą nakties, verkė, kad neturi su kuo parsivežti dukters. Ji sakė, kas atsitiko, labai nervinosi.

Teisme liudytoja apklausta R. V. paaiškino, kad yra L. V. sesuo Viskas prasidėjo spalio 6 dieną, vėlai apie 22-23 valandą. Ji šias aplinkybes žino iš savo sesers. Tą vakarą sesuo parašė sms žinutę, kad atsitiko nelaimė ir ji susisiekė su seserimi. Sužinojo, kad G. V. yra Pasvalio komisariate, paprašė paskambinti į komisariatą, nes jos darbas yra susijęs su teise, ji yra (duomenys neskelbtini). Todėl ji paskambino į komisariatą, sužinojo, kad G. V. yra apklausos kambaryje ir reikia atvažiuoti ją pasiimti iš Pasvalio. Tuo metu bendravo su seserimi L. V., kuri sakė, kad kreipėsi pagalbos į A. A., kad ją nuvežtų į Pasvalį, pasiimti dukrą. Tai buvo vienintelis žmogus, kuris galėtų tokioje situacijoje padėti, o samdyti taksi buvo per didelė finansinė našta. Tos dienos bendravimas baigėsi tuo, kad tyrėjas jai pasakė, kad jei nėra galimybės pasiimti, tai jie dar pagalvos, ar suteiks socialinę pagalbą vežti į namus, ar į globos namus. Sutarė laukti, kas bus toliau. Kitą dieną, spalio 7 d., bendravo su seserimi, žinojo, kad jai būtina vykti į Vilnių darbo reikalais. Sesuo sakė, kad jai pranešė, jog G. V. patalpinta į globos namus. Spalio 8 dieną su seserimi bendravo, žinojo kad eina į globos namus, taip pat sužinojo, kad G. V. išreiškė norą nebegrįžti į namus. Esant tokiai situacijai ji spalio 9 dieną atsiprašė iš darbo ir atvažiavo į Panevėžį. Jautė, kad taip blogai dar nebuvo ir norėjo atvykti savo iniciatyva. Kartu su seserimi nuėjo į Vaiko teisių apsaugos skyrių, bendravo su Neringa Plėštienė, kuri pati dar nuėjo pabendrauti su G. į globos namus. Vėliau sulaukė Neringos Plėštienės skambučio ir taip pat patvirtino, kad G. nenori grįžti namo. Tada jos abi su seserimi nuvyko į globos namus. Ten jas nuvedė į kambarį, kur daugiau be jų trijų nieko nebuvo. Pokalbis truko 1-2 valandas. Pradžioje G. buvo užsiblokavusi, nenorėjo kalbėtis, bet vėliau palūžo ir norėjo grįžti į namus. Tada jos nuvažiavo į parduotuvę, pirko G. reikalingus daiktus, važiavo į namus, padėjo tvarkyti kambarį, kuriame būdavo didžiulė netvarka, ir tik apie 23 valandą ji išvažiavo į Vilnių. Sesuo L. V. niekada nerodė dukrai blogo pavyzdžio, nepiktnaudžiavo alkoholiu, niekada nebuvo taip, kad negrįžtų į namus. Ji visada rūpinosi dukra, namuose būna maisto, aprengta. Vaikai visada nori daugiau, nei galima. Sesuo padarė viską, buvo patenkinti jos poreikiai. Vaikui netrūko nei meilės, nei dėmesio. Problemos prasidėjo prieš tris metus, kai prasidėjo paauglystė. Problemos buvo labai skaudžios. Vaikas yra stiprus tiek fiziškai, tiek psichologiškai. L. V. patyrė ir fizinį smurtą iš savo dukters, su ja dukra negražiai kalbėjo. Todėl pagal įstatymą reikalaujama to, ko objektyviai negali padaryti, negali to vaiko paveikti, suvaldyti. Dėl tos aplinkybės, kad G. negalėjo patekti į namus, tai sužinojo iš L. V.. Kai pareigūnai atvežė G. į namus, L. V. buvo pas kaimynę, o su pareigūnais buvo susitarimas, kad prieš vežant jai paskambins, tačiau nepaskambino. Jai žinoma, kad su G. kildavo konfliktai dėl mokslų, dėl netvarkos ir rėžimo nesilaikymo. Yra girdėjusi pokalbių įrašus ir jei sesuo neišleisdavo, tai G. stumdėsi prie durų, grasindavo motinai plaukus rauti. Ji išeidavo kada norėdavo ir grįždavo arba negrįždavo, arba grįždavo neblaivi. Šiuo metu situacija pagerėjusi. Dėl to, kad G. V. negalėjo gyventi jos gyvenamojoje vietoje mano, kad tai įvyko ne vien tik dėl L. V. veiksmų. Pati G. nenorėjo vykti į namus. Jai atsirado pyktis, kad tuo momentu ji negalėjo įeiti į namus. Anksčiau sesuo kreipėsi pagalbos į vaiko teisių apsaugos skyrių, nes niekaip negalėjo susitvarkyti su G. V., nes ji nebelankė mokyklos. Kartą buvo taip, kai G. negrįžo namo, o kitą dieną po pietų atsirado ir tada irgi buvo tokia kritinė situacija, kai viskas slydo iš rankų. R. V. taip pat buvo atvykusi ir apie 3 valandas kartu su L. V. kalbėjosi su G., įkalbėjo ją važiuoti pas psichiatrus, kur siūlė ją paguldyti, bet nerekomendavo, nes ten gydymas tik vaistais. G. V. buvo suleisti raminamieji ir jos sugrįžo į namus. Kartą dar G. V. grįžo neblaivi ir sesuo vežė su A. A. į ligoninę, kad užfiksuotų girtumą, buvo nustatytos 0,6 promilės.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

ATPK 256 str. numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 str. numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Teismas, atsižvelgęs į paminėtas teisės normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu patikrinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių L. V. kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

ATPK 181 straipsnis numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, veikoje yra šio pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia” turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. CK 3.155 str., apibrėžiančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Taigi sisteminė nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad ATPK 181 str. numatyto pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 str.

Teismų praktikoje, nagrinėjant bylas pagal ATPK 181 str., yra išaiškinta, kad tokiose situacijose, kai nepilnamečiai padaro veikas, atitinkančias pažeidimų požymius, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, t. y. netinkamai auklėja ar prižiūri savo vaikus. Tačiau tėvų patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 str. nepakanka tik fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiką. Galimi atvejai, kai tokių nepilnamečių veikų padarymas negali būti siejamas su tėvų pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką netinkamu atlikimu, jei priešingą teisei veiką nepilnametis atliko tokioje vietoje ir tokiu metu, kai tėvai negali realizuoti savo teisės ir pareigos į tėvų valdžią. Be to, nustatant aplinkybes, su kurių buvimu įstatymas sieja asmens atsakomybę pagal ATPK 181 str., privalo būti tiriama, ar vaiko tėvai padarė viską, kad vaikas nedarytų priešingų teisei veiksmų, nesielgtų nederamai.

Išklausęs atvykusius asmenis, garso įrašą, pateiktą bylos medžiagą, teismas neturi pagrindo netikėti L. V. nurodytomis aplinkybėmis, kad auklėjant nepilnametę dukrą G. V., jai kilo įvairių kliūčių, tačiau ji ieškojo pagalbos. Tiek 2012 metais VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centrą (90 b.l.), 2014 metais G. V. buvo teikta vienkartinė mokyklos psichologo konsultacija (91 b.l.), Panevėžio socialinių paslaugų centre 2015-01-06 iki 2015-10-08 buvo suteikta psichologinė pagalba (92 b.l.), 2014-10-20 ji kreipėsi Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios priežiūros skyrimo dukrai G. V. (93,94 b.l.), taip pat ji kreipėsi 2014-11-25 į policiją, kai dukra vartojo alkoholinius gėrimus ir jos atžvilgiu administracinės bylos teisena nebuvo pradėta, nes pati mama kreipėsi pagalbos į policiją (105 b.l.).

Šiuo atveju L. V. kaltinama tuo, kad 2015-10-07 neužtikrino tinkamos nepilnametės priežiūros, nesudarė galimybės patekti į gyvenamąją vietą, t.y. tyčiniais veiksmais sudarė situaciją, jog dukra G. V. negalėjo gyventi šeimoje laikotarpiu nuo 2015-10-07 iki 2015-10-09. Tačiau pati L. V., apklausti liudytojai posėdyje patvirtino, kad dėl objektyvių priežasčių L. V. negalėjo pasiimti dukters iš Pasvalio policijos komisariato. Ji ieškojo būdų bei priemonių, skambino A. A., kuris galėtų ją nuvežti pasiimti dukters. Finansinių lėšų, sumokėti taksi paslaugoms, neturėjo. Šių aplinkybių nepaneigė apklausti liudytojai D. M., R. V., taip pat apklausti policijos pareigūnai Gediminas Zalensas ir Modestas Baika. Visi šie asmenys nurodė vienareikšmiškai, kad L. V. nepasiėmė dukters iš policijos dėl to, jog neturėjo galimybių, o tuo laiku, kai dukra buvo pristatyta į namus policijos pareigūnų, ji buvo pas kaimynę D. M.. Šiomis įrodytomis aplinkybėmis teismas remiasi priimdamas nutarimą ir atmeta niekuo nepagrįstus administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus duomenis, jog L. V. tyčiniais veiksmais, nedavusi dukrai rakto, užrakino buto duris ir nesudarė galimybės patekti dukrai į namus. Pati nepilnametė G. V., apklausta posėdyje, taip pat patvirtino priešingai. Dėl netvarkos jos kambaryje ir dėl to, kad mama liepdavo grįžti į namus nurodytu laiku, ji neturėdavo vieno iš jų buto durų rakto. Todėl šiuo atveju ji taip pat nebuvo pasiėmusi namų rakto. Pati nepilnametė taip pat patvirtino, jog jos motina ėmėsi visų būtinų priemonių ją auklėjant, prižiūrėjo, rūpinasi jos sveikata bei mokymųsi. Šiuo konkrečiu atveju, kai G. V. nepateko į savo gyvenamąjį būstą, ji supyko ant mamos ir vėliau, kai mama norėjo ir ketino ją pasiimti iš laikinosios globos įstaigos, ji atsisakė vykti su mama. L. V. pastangas, jog dukra būtų įkalbėta grįžti į namus patvirtino apklaustos liudytojos Neringa Plėštienė, kaip vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės, Rūta Undzėnienė, kaip socialinių paslaugų centro socialinė darbuotojos bei L. V. sesuo R. V., kuri atvyko iš Vilniaus tikslu, jog suteiktų pagalbą susigrąžinti nepilnametę į šeimą. Todėl aptariamas atvejis, susiklosčiusios nepalankios aplinkybės, nesudaro pagrindo konstatuoti sistemingo L. V., kaip motinos, pareigų nevykdymo.

Teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, kartu su administracinio teisės pažeidimo protokolu (4-9 b.l.), neturi pagrindo netikėti L. V. argumentu, jog anksčiau skirtos poveikio priemonės jai buvo skirtos tuo metu, kai ji pati ieškojo pagalbos dėl dukters netinkamo elgesio, o būtent: pagal L. V. prašymą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos G. V. vaiko gerovės komisijos 2014-11-04 posėdyje buvo svarstyta (93 b.l.), o 2014-12-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimu buvo nubausta pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį (12-13 b.l.). Taip pat ji kreipėsi į ligoninę dėl dukters girtumo bei į policiją dėl dukters dingimo iš namų (47,48 b.l.), į antstolį konstatuoti faktines aplinkybes (49-51 b.l.), jog dukra su ja netinkamai kalbasi. L. V. taip pat buvo 2015-04-17 d. nubausta pagal ATPK 178 straipsnio 4 dalį už nepilnametės girtavimą viešoje vietoje. Visos šios faktinės aplinkybės rodo, kad L. V. kiekvienu konkrečiu atveju reagavo į dukters elgesį, tačiau jai nebuvo suteikiama pagalba, o naudojamos poveikio priemonės jos atžvilgiu, nors ji neatliko dukters atžvilgiu veiksmų, prieštaraujančių jos teisėms ar interesams. Darytina išvada, kad L. V. neturėjo galimybės realizuoti savo teisių ir pareigų į motinos valdžią, kai jos dukra atliko teisei priešingus veiksmus. Priešingai, nei iš surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, iš pateiktų duomenų matyti, kad L. V. tinkamai atliko savo pareigas, numatytas CK 3.155 str.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Bendrieji vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatai reglamentuoja savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių, biurų, tarnybų (toliau – skyrius) uždavinius, funkcijas, teises, pareigas ir darbo organizavimą. Vienas iš skyriaus uždavinių pagal 6.2. punktą yra teikti metodinę paramą, konsultacijas, spręsti kitas vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos problemas; o funkcija pagal 7.26. punktą - konsultuoti tėvus, globėjus (rūpintojus), įtėvius, pedagogus, socialinius darbuotojus, kitus fizinius bei juridinius asmenis ir pačius vaikus jų teisių apsaugos, globos (rūpybos), įvaikinimo ir teisės pažeidimų prevencijos klausimais. Bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys, jog skyrius tokią pagalbą periodiškai teikė (28,30,32-33). Todėl, vaiko teisų apsaugos skyrius ir 2015 m. spalio 6-9 dinomis L. V., jos dukrai turėjo suteikti pagalbą, rekomendacijas susidariusioje situacijoje šeimoje, pateikti galimus sprendimo būdus, kad nepilnametė sugrįžtų į šeimą, susitaikytų su motina, išvengtų žalingo jai poveikio, o ne ieškoti būdų bei poveikio priemonių, jog L. V. būtų patraukta atsakomybėn. Jau ir patirti išgyvenimai pačios nepilnametės, jos motinos, yra pakankama poveikio priemonė, jog jos įvertintų atsiradusias ir su įvykiais susijusias pasekmes. Šiuo metu jų santykiai pagerėjo, jos susitaikė ir L. V. pastangos, auklėjant, ugdant dukrą, yra laikytinos pakankamomis.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad byloje nėra surinkta duomenų, kurie patvirtintų, kad L. V. netinkamai realizavo savo teisę ir pareigą į tėvų valdžią ir nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad jos teisės ir pareigos būtų įgyvendintos.

Taigi atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes bei remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama, nesant L. V. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnio 2 dalyje sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 2 dalyje, sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.