- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-24
- Bylos Nr.
- ATP-491-768/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00256-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracine tvarka nubausto E. V. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko N. P. 2015 m. balandžio 24 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
skundžiama nutartimi Ignalinos rajono apylinkės teismas atmetė administracine tvarka nubausto E. V. skundą ir paliko nepakeistą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko N. P. 2015 m. balandžio 24 d. nutarimą, kuriuo E. V. buvo nubaustas 30 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 3 d. už tai, kad 2014 m. gruodžio 27 d. 22 val. Ignalinos rajono savivaldybės Strigailiškio kaime, vairuodamas automobilį BMW 320 D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimus, išvažiuodamas iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio.
Šalies argumentai
E. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, neteisėta ir nepagrįsta. Išvados dėl jo kaltės turi būti grįstos ne prielaidomis, bet tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia ir leistinumu. Nurodo, kad 2014-12-27 apie 22 val. su kitam asmeniui priklausančiu lengvuoju automobiliu BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažinėjo iš „BBQ“ naktinio baro, esančio Strigailiškio k., Ignalinos r., ir suko į dešinę Ignalinos miesto link. Iš Palūšės pusės (iš kairės pusės) matė atvažiuojančią mašiną (ties kelio vingiu), tačiau ji buvo pakankamai toli (daugiau kaip 200 metrų), todėl, apsidairęs į abi puses, pasuko į dešinę, išvažiavo į pagrindinį kelią ir nuvažiavo Ignalinos link. Per veidrodėlius aiškiai matė, kad paskui važiavusiai mašinai jokios kliūties nesukėlė ir dėl to ši mašina nekeitė nei važiavimo greičio, nei važiavimo krypties bei tolygiai važiavo toliau. Konkrečiais požymiais paskui važiavusios mašinos apibūdinti negali, nes buvo tamsu ir matė tik šios mašinos įjungtas šviesas, todėl negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad tai buvo būtent K. S. vairuotas automobilis Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Be to, K. S. ir liudytojai D. bei N. Č. nepaliudijo nei policijos pareigūnams ikiteisminio tyrimo metu, nei skundo nagrinėjimo teisme metu, kad matė būtent jį (E. V.) prie kelią užkirtusio automobilio vairo. Abstraktus liudytojų nurodymas, kad tai BMW karavanas negali būti laikomas neabejotinu jo kaltės įrodymu. Liudytoja K. S. net paliudijo, kad netrukus po įvykio ji sustojo kelkraštyje ir stovėjo apie vieną minutę, kiti liudytojai D. ir N. Č. taip pat paliudijo, kad jie buvo sustoję kairiame kelkraštyje neapibrėžtam laiko tarpui. Be to, teisme visi trys liudytojai paliudijo, kad netrukus po įvykio jiems sustojus kelkraštyje, nei vienas iš jų nuolat nepertraukiamai nestebėjo jiems kelią užkirtusio tolstančio automobilio ir jo šviesų. Iš to išplaukia, kad teismas nutartyje padarė akivaizdžiai nepagrįstą išvadą, kad liudytojos K. S. vairuotam automobiliui kelią užkirto būtent jis, nes liko nepaneigta pagrįsta abejonė, kad kelią galėjo užkirsti kitas automobilis. Dėl automobilio markės liudytojai galėjo ir suklysti, tačiau teismas nutartyje šių aplinkybių teisiškai nemotyvavo ir rėmėsi išskirtinai tik prieštaringais, artimais giminystės ryšiais susijusių liudytojų, dėl savo nusikalstamos veikos patrauktų baudžiamojon atsakomybėn, parodymais. Apeliantas teigia, kad sankryžoje prie didžiosios „Maximos“ (apie 3 km. nuo „BBQ“ kavinės), išvažiuodamas iš šalutinio į pagrindinį kelią dėl jam nežinomų priežasčių vairuojamas automobilis užgeso, todėl jį užvedęs iš naujo, nuvažiavo toliau iki netoli esančios Pušų gatvės, kur jį sumušė D. ir N. Č.. Nutartyje apylinkės teismas a priori laikė jų parodymus patikimais, teisingais ir nekeliančiais abejonių. Visiškai nevertinta ta aplinkybė, kad netrukus po įvykio jie apie galimą įvykį nepranešė policijai, o savo versiją dėl „kelio užkirtimo“ išdėstė tik pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl D. Č. ir N. Č. nusikalstamos veikos, todėl jų parodymai nutartyje nepagrįstai laikomi patikimais ir nekeliančiais pagrįstų abejonių. Teismas nutartyje nepagrįstai „kelio užkirtimą“ prie didžiosios „Maximos“ dėl automobilio užgesimo, apie kurį kalbėjo jis (E. V.) ir liudytojas A. Č., sutapatino su „kelio užkirtimu" prie „BBQ“ kavinės visai kitoje vietoje, apie kurį kalbėjo liudytojai K. S., D. ir N. Č.. Iš policijos 2015 m. balandžio 24 d. nutarimo matyti, kad svarbios aplinkybės šiai bylai iš esmės net nebuvo nustatinėtos ir tiriamos, nes tiriant administracinę bylą neapklaustas nei vienas liudytojas, taigi nei vienas liudytojas net neįspėtas dėl atsakomybės dėl melagingų parodymų davimo. Viso proceso metu taip pat nenustatinėtas galimas pažeidimo padarymo mechanizmas. Administracinio teisės pažeidimo protokole ir policijos nutarime nėra nurodyta, kurioje konkrečiai vietoje galimai buvo padarytas pažeidimas.
Atsiliepimai į apeliacinį skundą nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, ginčijamas įrodymų vertinimas su iš to išplaukiančiomis pasekmėmis – nuobaudos skyrimo pagrįstumu, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas E. V., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl E. V. kaltės padarius ATPK 124¹ str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Priimdamas skundžiamą nutartį, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, Kelių eismo taisyklių 154 p. numato, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Nagrinėjamu atveju apeliantas tvirtina, kad jis pavojingos situacijos nesukėlė, kadangi nors iš Palūšės pusės (iš kairės pusės) matė atvažiuojančią mašiną (ties kelio vingiu), tačiau ji buvo pakankamai toli (daugiau kaip 200 metrų), todėl, apsidairęs į abi puses, pasuko į dešinę, išvažiavo į pagrindinį kelią ir nuvažiavo Ignalinos link. Tačiau remiantis byloje esančiais įrodymais su šia apelianto versija sutikti negalima. Apklausta teismo posėdyje automobilio vairuotoja K. S. paaiškino, kad 2014 m. gruodžio 27 d., apie 22 val., vairuodama automobilį važiavo keliu Palūšė-Ignalina nuo Palūšės kaimo link Ignalinos. Kartu važiavo sugyventinis D. Č., jo brolis N. Č., A. K. ir trejų metų dukra. Matė nuo BBQ baro link pagrindinio kelio artėjančio automobilio šviesas. Buvo tikra, kad to automobilio vairuotojas praleis jos vairuojamą automobilį, bet jis nesustojo ir sukdamas į Ignalinos pusę išvažiavo į pagrindinį kelią prieš pat jos automobilį. Išsigando, stabdyti nespėjo, bet, siekdama išvengti susidūrimo, suko į kaire. Tuo metu, duodamas garsinį signalą, aplenkė iš paskos važiavęs automobilis. Ji išvažiavo net į kairį kelkraštį, o po to grįžo į dešinę kelio pusę ir sustojo. Liudytojos vertinimu situacija buvo pavojinga, kadangi nepasukusi į kairę, nebūtų išvengusi susidūrimo su automobiliu, išvažiavusiu į pagrindinį kelią nuo BBQ baro (38 b.l.). Liudytoju apklaustas D. Č. teisme taip pat nurodė, kad 2014 m. gruodžio 27 d., apie 22 val., sugyventinės K. S. vairuojamu automobiliu važiavo nuo Palūšės link Ignalinos. Kartu važiavo brolis N. Č., A. K. ir trejų metų duktė. Strigailiškio kaime, važiuojant ties BBQ baru, matė, kad nuo baro link pagrindinio kelio važiuoja automobilis. Tikėjosi, kad jo vairuotojas praleis pagrindiniu keliu važiuojantį jų automobilį, bet nepraleido ir net nepristabdęs išvažiavo į pagrindinį kelią jų automobiliui būnat vos už kelių dešimčių metrų nuo sankryžos. Siekdama išvengti susidūrimo K. S. stabdė ir suko į kairę, o tuo metu juos aplenkė, duodamas garso signalą, iš paskos važiavęs automobilis. Grįžusi į dešinę kelio pusę K. S. automobilį sustabdė. Dėl nesaugaus vairavimo įvyko konfliktas su automobilio vairuotoju E. V., kurio metu panaudojo fizinį smurtą (39-40 b.l.). Liudytojas N. Č. paaiškino, kad 2014 m. gruodžio 27 d., apie 22 val., kartu su broliu D. Č., jo sugyventine K. S., A. K. ir brolio trejų metų dukra važiavo nuo Palūšės link Ignalinos. Automobilį vairavo K. S.. Strigailiškio kaime, važiuojant ties BBQ baru, iš šalutinio kelio į pagrindinį išvažiavo ir jiems kelią užkirto BMW marės pilkos spalvos universalas. Tas automobilis į kelią išvažiavo jiems būnant už 30-40 metrų nuo sankryžos. K. S., vengdama susidūrimo, stabdė ir suko į kairę. Tuo momentu juos vos spėjo aplenkti iš paskos važiavęs automobilis. K. S. išvažiavo net į kairį kelkraštį, o avarinę situaciją sukėlęs automobilis nuvažiavo link Ignalinos net nepristabdęs. Mano, kad automobiliai būtų susidūrę, jei K. S. nebūtų manevravusi (40-41 b.l.). Taigi šių liudytojų teisme duoti parodymai yra nuoseklūs, logiški, sutampa tarpusavyje ir atitinka jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo byloje (12-14 b.l.), kad automobilio BMW 320 D vairuotojas, išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, sukėlė pavojingą situaciją. Netikėti šių liudytojų parodymais ir jais nesivadovauti teismas neturėjo pagrindo, kadangi jų asmeninis suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, duomenų, kurie patvirtintų, kad šie liudytojai nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes siekdami pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, byloje taip pat nėra. Tokių duomenų nenurodė ir apeliantas. O vien ta aplinkybė, kad liudytojų D. Č. ir N. Č. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl E. V. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, dar nerodo šių asmenų suinteresuotumu administracinio teisės pažeidimo bylos baigtimi, nes kaip matyti iš apklausos protokolų, jie savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta visiškai ir nurodė, kad ją įvykdė būtent dėl to, kad E. V. sukėlė pavojingą avarinę situaciją. Pažymėtina ir tai, kad minėtų liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – iš 2015-04-20 tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2014-12-27 E. V. galimai sukėlė avarinę situaciją (9 b.l.), be to, liudytojas A. Č. tiek ikiteisminio tyrimo byloje (15 b.l.), tiek ir nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą (54 b.l.) nurodė, kad konfliktas tarp D. ir N. Č. bei E. V. kilo dėl to, kad E. V. mašina užkirto kelią. Aptarti įrodymai paneigia apelianto versiją, kad jis jokios pavojingos situacijos, dėl kurios kitas vairuotojas turėjo keisti važiavimo greitį ir kryptį, nesukėlė.
Apygardos teismas pažymi, kad apelianto subjektyvus situacijos vertinimas, kaip nepavojingos, jo administracinės atsakomybės padarius KET pažeidimą nepašalina. Aukščiau aptarti įrodymai, kurių patikimumas teismui abejonių nekelia, įrodo, jog E. V., neįsitikinęs, ar tai daryti saugu, išvažiavo iš šalutinio kelio ir nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio K. S. vairuoto automobilio tokiais savo veiksmais sukeldamas pavojingą situaciją ne tik K. S. vairuotame automobilyje buvusiems žmonėms, bet ir, kaip matyti iš liudytojų prarodymų, iš paskos K. S. automobilio važiavusio automobilio vairuotojui ir galimai keleiviams.
Pažymėtina, kad transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių eismui. Kelių eismo taisyklių reikalavimų laikymasis ir važiavimo būdo pasirinkimas yra vairuotojo pareiga. Vairuotojas privalo atsižvelgti į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, eismo intensyvumą. Visi eismo dalyviai privalo laikytis būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekti išvengti nuostolingų padarinių. Šiuo atveju E. V. savo, kaip transporto priemonės vairuotojo, pareigų nevykdė.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuojama, kad apylinkės teismas šioje byloje išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Teismo išvados dėl apelianto kaltės, padarius inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, pagrįstos ir motyvuotos, todėl naikinti ar keisti skundžiamą Ignalinos rajono teismo 2015-07-03 nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aukštesnysis teismas neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį nepakeistą ir E. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.