- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-03
- Bylos Nr.
- 2-66-674/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00924-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- A. B., E. B.
- Advokatai
- Tomas Ryzgelis, Danutė Činčiuvienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. pareikštą ieškinį atsakovams A. B., E. B., E. B. dėl iškeldinimo ir pagal atsakovų A. B., A. B. priešieškinį ieškovui J. K. dėl turto pagerinimo išlaidų priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo apginti jo pažeistas teises ir iškeldinti atsakovus iš jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Raseinių r. sav., (duomenys neskelbtini) bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, garažas ir kiti statiniai, esantys Raseinių r. sav., (duomenys neskelbtini). Atsakovai minėtuose pastatuose gyvena apie 20 metų neatlygintinai, nemoka jokio nuomos mokesčio, neatlygintinai naudojasi žemės sklypu, statiniais. 2009-04-06 mirus sutuoktinei jis tapo minėto nekilnojamojo turto vienvaldis savininkas. Atsakovai nėra sudarę nuomos sutarties, todėl šiuo metu atsakovų gyvenimas jam priklausančiose patalpose yra savavališkas, neturint tam teisėto pagrindo. Atsakovai geruoju nesutinka išsikelti, todėl jis prašo juos iškeldinti iš jam nuosavybės teise priklausančių pastatų. Priešieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą. Vaismedžius atsakovai sodino, tačiau blogoje vietoje, per arti tvoros. Kad tręšė žemę, tai jų reikalas, patys sodino daržoves ir jas naudojo. Šiltnamį taip pat savo reikmėms naudojo. Kad įrengė vonią, valė kaminą, išasfaltavo kiemą- tai jie patys sau gerino gyvenimo sąlygas. Jo leidimo neklausė, kai darė remontą. Atsakovai buvo mirusios žmonos giminės. Jis savo vaikų neturi. Norėjo investuoti rublius, todėl (duomenys neskelbtini) nupirko namą. Namas buvo nupirktas už abiejų sutuoktinių pinigus, tačiau žmonios vardu. Žmona leido gyventi tame name atsakovams, jis žinojo, kad jie gyvena, tam neprieštaravo. Jis buvo žadėjes su žmona į pensiją išėję gyventi (duomenys neskelbtini), nes tarp miškų būtų sunku seniems žmonėms. Jis į pensiją išėjo 1993 metais, bet ir toliau ūkininkavo. Kėdainių rajone (duomenys neskelbtini) jis turėjo ūkį, laikė gyvulių. Atsakovai padėdavo ūkyje. Už tai, kad dirbo (duomenys neskelbtini) kaime jų ūkyje, atsakovai gavo maisto produktų ir jiems buvo leista gyventi name (duomenys neskelbtini). Jis nežadėjo sumokėti jokios kompensacijos B.. Kol jie gyveno, tai ir remontavosi namą. Jis pats tame name negyveno, nė karto namo neremontavo. Šiuo metu sukūrė šeimą ir nori gyventi savo name (duomenys neskelbtini), todėl prašo iškeldinti atsakovus.
Atsakovas A. B. paaiškino, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Jis nurodė, kad pats ieškovas su savo sutuoktine M. K. 1989 pasikvietė juos gyventi į (duomenys neskelbtini), kad jie padėtų jiems dirbti ūkio darbus jų ūkyje (duomenys neskelbtini), o senatvėje juos nukaršintų. Kadangi jie gyveno Kaišiadorių mieste, o važinėti iki (duomenys neskelbtini) kaimo buvo toli ir sunku, todėl jie sutiko persikelti gyventi į Raseinių rajoną. Be to, juos siejo labai artimi santykiai, nes M. K. buvo jo tėvo sesuo. Ieškovas su M. K. nupirko jiems namą Raseinių r. sav., (duomenys neskelbtini), tačiau pastatai buvo nupirkti M. K. vardu. Jie su šeima persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) 1989 m. Jis turėjo Kaišiadoryse darbą, stovėjo eilėje butui gauti, tačiau K. paprašyti viską metė ir atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jų susitarimas su ieškovu su M. K. buvo toks, kad jie gyvens nupirktame name (duomenys neskelbtini) ir dirbs K. ūkyje (duomenys neskelbtini) kaime. Taip jie gyveno virš 20 metų. K. jiems buvo kaip tėvai, savo vaikų jie neturėjo. Buvo sutarę, kad jie K. nukaršins, už tai gaus palikimą –namą kuriame gyvena . Tačiau kai ieškovas sudarė antrą santuoką, jiems buvo liepta išsikelti. J. K. pasiūlė jiems už išsikraustymą pamokėti 20000 Lt kompensaciją, tačiau vėliau persigalvojo. Jie niekada nebuvo ieškovo nuomininkais, o buvo jo šeima. Jie neatlygintinai jo ūkyje dirbo visus darbus, visas išeigines dienas kartu su vaikais važiuodavo dirtbti, šienauti, daržų ravėti. Be to jie sąžiningai mokėjo visus mokesčius, rūpinosi (duomenys neskelbtini) gyvenamuoju namu kaip savo, nes buvo įsitikinę, kad ateityje jis taps jų nuosavybe. Jie pagerino turtą ir turėjo 27380 Lt turto pagerinimo išlaidų – remontavo patalpas kas 5 metai, įrengė hidroforą vandeniui, įrengė vonią, pastatė malkinę, kiemą išasfaltavo, išklojo plytelėmis, bordiūrais, naujai pastatė kaminą, virš garažo įdėjo naują langą, į daržą atvežė 3 mašinas žemių, kasmet tręšė žemę mėšlu, pasodino ir užaugino vaismedžius, remontavo tvorą, kasmet taisė šiltnamį ir keitė jo stiklus, kasmet valė kaminą. Nori, kad ieškovas jiems kompensuotų turto pagerinimo išlaidas, kurias jie turėjo pagerindami K. turtą. Jis pasitikėjo K., todėl išlaidų kvitų ar sąskaitų nekaupė. Nesitikėjo, kad taip gali žmogus pasikeisti.
Atsiliepimas
Atsakovė A. B. paaiškino, kad jie su šeima gyveno Kaišiadoryse, pas vyro tėvą dviejų aukštų name. Turėjo darbus, vyras stovėjo eilėje butui gauti. Tačiau vyro teta M. K. su savo vyru J. K. labai prašė pareiti gyventi arčiau jų. Jie neturėjo savo vaikų, turėjo didelį ūkį (duomenys neskelbtini) kaime Kėdainių rajone, reikėjo nudirbti darbus. Tai K. juos kvietėsi prieš nuperkant namą, liepė patiems ieškoti namo, koks patiks, kad galėtų nupirkti. Buvo sutarta, kad turtą užrašys testamentu, o atsakovas žadėjo ir techniką palikti, jeigu apsikeistų namais ir jie eitų gyventi į (duomenys neskelbtini) kaimą. Ieškovas daug kartų sakė, kad ant asfalto į (duomenys neskelbtini) gyventi neis. Jie su šeima į (duomenys neskelbtini) parsikraustė gyventi 1989 metais ir nuo to laiko gyvena. K. tik du kartus buvo atvažiavę pasižiūrėti pas juos, sakė, kaip norite, taip tvarkykitės, remontuokitės namus. Jie ir tvarkė tiek kiemą, tiek ir namą, dažė, tapetavo, įrengė vonią, pastatė malkinę, atvežė 3 mašinas žemių, nes darže buvo loma, kurią reikėjo užpildyti, virš garažo įdėjo naują langą, pasodino vaismedžių, atliko kitus darbus. Namą prižiūrėjo kaip savo, nes tikėjosi, kad jis atiteks jiems. Dėl to kito būsto neieškojo. Daug padėjo K. jų ūkyje (duomenys neskelbtini) kaime- ravėjo daržus, šienavo, nes laikė K. daug karvių, daug dirbo prie bičių, nes K. turėjo didelį bičių ūkį, iš to ūkio ir prasigyveno. Praktiškai dirbo kaip šeimos nariai, nes už darbą negavo nieko. Ir jie, ir jų vaikai dirbo tame ūkyje, kaip pas gimines, giminavosi ir šventes kartu švęsdavo, niekam nebuvo paslaptis, kad jiems bus užrašytas K. palikimas. Dar po žmonos mirties K. sakė, kad glausis prie jų, gyvens kartu. Jų sūnui ir žemę žadėjo užrašyti, sūnus pasėjo, dar trąšų nupirko, išbarstė, tada K. sugalvojo žemę paruoti. Kai K. vedė naują žmoną, situacija pasikeitė, jie jau pasidarė nebe giminės. Jis pardavė (duomenys neskelbtini) kaime buvusią sodybą ir liepė jiems išsikraustyti iš namo (duomenys neskelbtini). T. K. pažadėjo 25 000 lt. kompensaciją sumokėti už namo pagerinimą. Dar net ją į Raseinius į banką vežėsi, kad nuimtų nuo sąskaitos pinigus, tačiau buvo šeštadienis ir bankas nedirbo. Tada jos sąskaitos klausė, kad galėtų pervesti pinigus, tačiau taip ir nepervedė. Paklausus, ar žada ir šį namą parduoti, K. sakė, kad parduos už 60 000 lt.Tada jie pasiūlė jam sumokėti 40000 lt. ir pasilikti gyveti tame name. Iš pradžių buvo sutikęs, tačiau vėliau persigalvojo, o jo žmona buvo atvažiavusi ir liepė per 2 savaites išsikraustyti. Kadangi jie yra investavę į namą , pagerino K. turtą, prašo priteisti turto pagerinimo išlaidas – 27380 lt. Nors ir neturi kvitų, nesaugojo jų, tačiau pagerinimo darbai padaryti ir to jie negali išsinešti, turės palikti, jei reikės išsikraustyti.
Atsakovas E. B. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.
Liudytoja O. V. paaiškino, kad ji yra B. kaimynė. Pažįsta jau apie 20 metų. M. K. yra sakiusi, kad namas nupirktas jos vardu ir kad jei kuris vienas liks, tai pareis pas B. karšintis. B. vis su vaikais savaitgaliais važiuodavo į (duomenys neskelbtini) kaimą pas K. dirbti, o parsiveždavo labai nedaug ko- po 0,5 ltr. medaus, seno sviesto gabalėlį ir viskas. B. prižiūrėjo sodybą kaip savo, remontavo, pastatė malkinę, kasmet šiltnamio sudužusius stiklus remontavo, gražiai išasfaltavo kiemą. Jos vyras buvo statybininkas, daug padėjo B. prie remonto darbų. Per B. jubiliejų J. K. sakė, kad namą B. paliks, kad pas juos karšinsis. Dar per K. laidotuves J. K. sakė, kad greitai pas vaikų pareis, kad būsime kaimynai. Iš kaimynų žino, kad už 40000 lt. K. žadėjo parduoti B. namą.
Liudytojas F. P. paaiškino, kad ieškovo žmona buvo A. B. teta. Ji priprašė juos iš kito rajono parsikelti, nupirko namą ir leido gyventi B. tame name. Savo vaikų neturėjo, tai B. buvo kaip vaikai. Geri jų buvo tarpusavio santykiai. B. ištisai važiuodavo dirbti į K. ūkį, tikėjosi, kad jiems po mirties bus turtas užrašytas. Dar po žmonos laidotuvių J. K. sakė, kad pareis pas B. gyventi. Bet kai susirado naują žmoną, labai pasikeitė. B. gyveno ir rūpinosi namu, jį remontavo, malkinę pastatė, stogą remontavo, kieme bordiūrus sudėjo, išasfaltavo kiemą.
Liudytoja L. A. paaiškino, kad ji yra A. B. sesuo. Ji žino, kad B. teta M. K. su savo vyru atsikvietė B. iš Kaišiadorių į (duomenys neskelbtini) parsikraustyti, nupirko namą. B. ūkyje (duomenys neskelbtini) kaime pas K. dirbdavo ir jai teko tame ūkyje būti, padėjo kasti bulves. Teko ir šventėse dalyvauti. M. K. sakė, kad B. paliks namą, kuriame jie gyvena. B. prižiūrėjo, remontavo namą, grindis sudėjo, statė krosnį, darė einamąjį remontą.
Liudytoja A. D. E. V. paaiškino, kad su K. jie buvo bičiuliai, turėjo bendrą bičių verslą. K. turėjo 6-8 karves, bičių ūkį, todėl ir prasigyveno, turėjo sukaupę pinigų, dėl to pirko namą, automobilį „Volga“. Name reikėjo, kad kas nors gyventų, jį prižiūrėtų, nes neprižiūrimas, nekūrenamas namas greitai sugriūtų. Prieš tai B. gyveno Kaišiadoryje. Jie buvo pakviesti atykti gyventi, kad padėtų dirbti ūkyje. K. buvo numatę, kad senatvėje jie eis gyventi į (duomenys neskelbtini), o B. kelsis gyventi į (duomenys neskelbtini) kaimą.
Liudytojas G. Ž. paaiškino, kad jis yra A. B. antros kartos pusbrolis. Jis žino, kad K. iš Kaišiadorių atsiviliojo B. ir žadėjo, kad dėl to „ant ledo“ jų nepaliks, jeigu K. eis gyventi į (duomenys neskelbtini), tai B. kelsis į (duomenys neskelbtini) kaime esantį namą. Tačiau po K. mirties viskas pasikeitė. (duomenys neskelbtini) kaime sodybą K. nutarė parduoti, o jis tą sodybą nupirko už 24000 lt. K. prašė, kad jis sumokėtų grynais pinigais, nes jis nori vežti ir atiduoti tuos pinigus B. už tai, kad jie turės išsikraustyti iš namo (duomenys neskelbtini). Jis taip ir padarė, išgrynino pinigus, atidavė K., tačiau jis tų pinigų B. taip ir nenuvežė. B. prižiūrėjo namą 20 metų, jį remontavo. Jeigu nebūtų prižiūrėję, per 20 metų namas būtų sugriuvęs.
Liudytoja S. K. paaiškino, kad jie su J. K. susituokė 2010-05-10, prieš tai ji du metus dirbo pas K. (duomenys neskelbtini) kaime. Ji pažįstama su A. B.. Ji klausė A., kieno namas. Kai sužinojo, kad namas K. vardu, tai nutarė kraustytis gyventi į tą namą, dėl to liepė A. išsikraustyti. A. sakė, kad išsikraustys. K. niekada nežadėjo B. jokios kompensacijos už namą, tiktai B. reikalavo.
Iš nekilnojamojo turto registro išrašo (b.l. 6-8) matyti, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Raseinių r. sav., (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui pagal 2009-07-17 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. LP-1433 bei pagal 2010-06-02 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. KR1910; iš prašymo (b.l. 10) matyti, kad ieškovas ragino atsakovus išsikelti iš jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto; iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad atsakovai nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi;
Atsiliepimas
Atsakovų parodymais, liudytojų ir ieškovo paaiškinimais byloje nustatyta, kad atsakovus A. B., A. B., E. B. gyventi 1998 metais į pastatus (duomenys neskelbtini) įleido ieškovo žmona ir pats ieškovas. Atsakovai visada žinojo, kad gyvena M. K. ir J. K. priklausančiame name, buvo įsitikinę, kad šie pastatai bus jiems testamentu palikti, nes ieškovas ir jo žmona M. K. prašė juos senatvėje prižiūrėti. Tuo tikslu jie ir atvažiavo iš Kaišiadorių rajono į (duomenys neskelbtini) gyventi. Reiškia B. buvo teisėti pastatų valdytojai. Lietuvos Respublikos CK 6.612 str. nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos, nes akivaizdu, kad atsakovai neužėmė gyvenamųjų patalpų savavališkai ir neįsikėlė į juos be nuomos sutarties.
Mirus M. K. ir J. K. vedus antrą kartą, padėtis iš esmės pasikeitė, nes vienvaldžiu viso turto savininku tapo J. K.. J. K. pareikalavus išsikraustyti iš jam priklausančių pastatų, B. tapo neteisėtais, tačiau sąžiningais valdytojais.
Ieškinys tenkintinas. Lietuvos Respublikos CK 4.95 str. nustato, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Taigi J. K. turi teisę reikalauti, kad atsakovai grąžintų jam jo nuosavybės teise priklausantį turtą – pastatus esančius (duomenys neskelbtini), o jiems nesutikus geruoju išsikelti, turi teisę prašyti iškeldinti ir taip ginti savo pažeistas teises.
CK 4.97 str. 3d. nustato, kad neteisėtas sąžiningas valdytojas turi teisę reikalauti iš savininko atlyginti visas jo padarytas dėl daikto būtinas išlaidas, kurių nepadengė iš daikto gautos pajamos, o šio straipsnio 4 d. nurodo, kad neteisėtas sąžiningas valdytojas turi teisę pasilikti savo padarytas dalis, kuriomis buvo pagerintas daiktas, jeigu jos gali būti atskirtos nesužalojant daikto. Jeigu pagerintų dalių atskirti negalima arba daiktas buvo pagerintas kitaip, neteisėtas sąžiningas valytojas turi teisę reikalauti atlyginti dėl pagerinimo padarytas išlaidas.
Priešieškinys tenkintinas iš dalies .Iš atsakovų, liudytojų paaiškinimų teisme, fotonuotraukų, o taip pat ir iš pačio ieškovo paaiškinimų matyti, kad gyvendami nuo 1998 metų atsakovai ne tik prižiūrėjo J. K. priklausančius pastatus (duomenys neskelbtini), ne tik neatlygintinai dirbo ieškovo ūkyje, bet ir investavo savo lėšas į J. K. turto pagerinimą, - dažė, tapetavo gyvenamojo namo patalpas, keitė grindis, įrengė vandens hidroforą, įrengė vonią, pastatė malkinę, kieme sudėjo bordiūrus, plyteles, kiemą išasfaltavo, naujai išmūrijo kaminą, dažė ūkinio pastato, garažo, lauko tualeto duris, virš garažo įdėjo naują langą, atvežė 3 mašinas juodžemio, pasodino ir išaugino vaismedžius, taisė tvorą, taisė ir keitė šiltnamio stiklus, valė kaminą ir sienpetį. Atsakovai nurodė, kad turto pagerinimui investavo 27380,00 lt. savo lėšų ir prašo šią sumą priteisti iš ieškovo.
J. K. neneigė, kad jo turto pagerinimo darbai yra padaryti, bet paaiškino, kad jis nesikišo į B. gyvenimą, ką jie norėjo, tą ir remontavo. Remontavo ir statė tam, kad pagerintų savo buitį. Tačiau su priešieškiniu nesutinka, nes jis neprašė nieko remontuoti, o ir pinigų tam reikalui jis neturi.
Nors atsakovai neturi pastatų pagerinimo išlaidas pateisinančių dokumentų, tačiau vadovaujanti CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas priėjo prie išvados, kad turtas buvo pagerintas ir priešieškinys turėtų būti tenkinamas iš dalies. Išsikraustant iš pastatų B. negalės pasiimti didžiosios dalies pagerintų daiktų, už kuriuos turėtų būti jiems atlyginta – tai už vandens hidroforą 400,00 lt., įrengtą vonios kambarį – 1000,00 lt., už pastatytą malkinę – 1000,00 lt., už išklotas kieme plyteles ir sudėtus bordiūrus – 900,00 lt., už kiemo išasfaltavimą – 7400,00 lt., už naujai išmūrytą kaminą – 400,00 lt., už įdėtą naują langą – 80,00 lt., už atvežtą juodžemį – 300,00 lt., už pasodintus ir užaugintus vaismedžius – 400,00 lt., už tvoros renovavimo darbus – 500,00 lt., už šiltnamio remontą 400,00 lt. Iš viso atsakovams priteistina 12780,00 lt., tai yra po 6390,00 lt. kiekvienam.
Sutinkamai su CPK 88, 93 str. iš atsakovų priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos ir teismo turėtos pašto išlaidos į valstybės biudžetą.
Taip pat iš atsakovų į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis, kurio sumokėjimas buvo atidėtas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Patikslintą ieškinį patenkinti.
Iškeldinti A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančius Raseinių r. sav., (duomenys neskelbtini), iš ieškovui J. K. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Raseinių r. sav., (duomenys neskelbtini) nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios vietos.
Priteisti solidariai iš atsakovų A. B., A. B., E. B. 2133,00 Lt bylinėjimosi išlaidų J. K..
Priteisti iš atsakovų A. B., E. B., E. B. po 16,80 Lt teismo išlaidų į valstybės pajamas, įmokant jas į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
2010 m. rugpjūčio 30 d. ieškinį pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovams A. B., A. B., E. B. dėl iškeldinimo palikti nenagrinėtu.
Priešieškinį patenkinti iš dalies, priteisti iš J. K. A. B. 6390,00 (šešis tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt ) lt. ir A. B. 6390,00 (šešis tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt ) lt. turto pagerinimo išlaidų.
Priteisti iš A. B. ir iš A. B. po 192,00 (vieną šimtą devyniasdešimt du) litus žyminio mokesčio už priešieškinį į valstybės pajamas.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.