Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui T. M. ir jo gynėjui advokatui N. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą T. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo T. M., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos E. I. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka vieneriems metams be užstato, o baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotas.

Ikiteisminio tyrimo metu T. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. M. skundžiamu nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad, pažeisdamas nustatytą tvarką, įgijo ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos, o būtent: T. M., pažeisdamas nustatytą tvarką – 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2013 m. rugsėjo 10 d.) 2 punkto, 2.1. ir 2.1.1. papunkčių reikalavimus, kurie numato, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius <...> , nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“, 3 punkto, 3.3 ir 3.4 papunkčių reikalavimus, kurie numato, kad ,,Fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais nustatyto kiekio, leidžiamo keleiviams įvežti oro transportu iš trečiųjų šalių be importo muitų, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų" arba „gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminių didesnius kiekius, negu nustatyta šių taisyklių 3.3 punkte, turėdami importo muitų, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus“ t. y. turėdamas teisę gabenti ne daugiau 200 vienetų (10 pakelių) cigarečių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.) patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 8 punkto, 8.1. ir 8.1.1. papunkčiai)) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir 2019 m. sausio 17 d., 20.35 val., (duomenys neskelbtini) automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini)registracija) neteisėtai, neturėdamas importo muitų, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų sumokėjimą patvirtinančius dokumentų, gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 2 000 pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius – 6 382,00 eurų, 5 00 pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ su (duomenys neskelbtini) banderolėmis, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius – 1 596,00 eurų, ir 5 00 pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ su (duomenys neskelbtini) banderolėmis, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius – 1 596,00 eurų, bendra visų cigarečių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 9 574,00 eurų, t. y. viršija 150 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, konstatavo, kad baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina T. M. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, o jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 199² straipsnio 1 dalį. Be to, atsižvelgęs į tai, jog T. M. padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, turtinė žala nepadaryta, jis anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, neteistas, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, nėra duomenų apie kaltinamojo registravimąsi psichiatro kabinete ar priklausomybės ligų centre, o laiduotoja E. I. sutinka laiduoti už T. M., pirmosios instancijos teismas nusprendė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 1 dalyje, įvykdymo, perduodant T. M. pagal laidavimą E. I. atsakomybei. Apylinkės teismas taip pat nustatė, kad nusikaltimas, kurį padarė T. M., buvo įvykdytas vairuojant jam priklausančios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „(duomenys neskelbtini)“, todėl minėtą automobilį buvo nuspręsta konfiskuoti.

3. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo T. M. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 1 d. nuosprendį ir prašo jį dalyje dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo panaikinti arba šią nuosprendžio dalį pakeisti ir konfiskuoti minėto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

3.6. Apeliaciniame skunde teigiama, jog, nors T. M. neginčija ir nusikalstamos veikos sudėties elemento, jog jis įgijo akcizais apmokestinamas prekes, tačiau jo manymu, atsižvelgus į tai, kad įgijimą patvirtina tik formalus pripažinimas, tai turėtų būti įvertinta sprendžiant automobilio konfiskavimo klausimą.

4. Atsiliepimų į T. M. apeliacinį skundą negauta.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės T. M. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

6. Apeliaciniame skunde, nors ir analizuojamos skundžiamu nuosprendžiu nustatytos aplinkybės susijusios su veikos kvalifikavimu, tačiau jos siejamos tik su sprendimu taikyti baudžiamojo poveikio priemonę ir skunde iš esmės keliamas tik turto konfiskavimo (konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo) klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose.

7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad T. M. pagal laidavimą be užstato atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos, įgijimą ir gabenimą, pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas sprendė, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Kadangi automobilis priklauso atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens valdomai įmonei, todėl skundžiame nuosprendyje konstatuota, kad T. M. galėjo laisvai disponuoti šiai įmonei priklausančiu automobiliu, automobilį paėmė ir naudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, todėl automobilis turi būti konfiskuotas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis.

8. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą taikyti T. M. atžvilgiu BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, sprendimo dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo nemotyvavo, tik formaliai nurodė, kad nekonfiskavus transporto priemonės asmuo galėtų vėl ją panaudoti nusikaltimui daryti. Apygardos teismo teisėjų kolegijos nuomone, toks sprendimo taikyti turto konfiskavimą motyvavimas šiuo atveju nėra tinkamas, nes teismui, padarius išvadą, kad atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. visų pirma negabens akcizais apmokestinamų prekių, pažeisdamas nustatytą tvarką, nėra pagrindo nenuosekliai teigti, jog transporto priemonė turi būti konfiskuojama siekiant užkirsti kelią asmeniui pakartotinai nusikalsti. Tačiau vien tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai motyvavo sprendimą taikyti T. M. atžvilgiu turto konfiskavimą, nereiškia, jog baudžiamojo poveikio priemonė jam buvo paskirta nepagrįstai.

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad T. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – taigi, jis nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jam nebuvo paskirta bausmė, jis neturi teistumo, tačiau, sprendžiant klausimą dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo pagrįstumo, svarbu atsižvelgti į T. M. inkriminuoto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumą. Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis yra pavojinga veika, kelianti grėsmę ekonomikai ir verslo tvarkai. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 250 MGL, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją, o ne administracinę atsakomybę. Pabrėžtina, kad sprendžiant dėl turto konfiskavimo taikymo tikslingumo asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, esminiu kriterijumi išlieka asmeniui taikomų poveikio priemonių proporcingumo aspektas, taigi, turi būti atsižvelgiama į tai, ar ši priemonė yra tinkama siekiamiems tikslams įgyvendinti, ar ji yra būtina, taip pat, ar ji atitinka skirtingų interesų (kaltininko, visuomenės bei valstybės) pusiausvyrą. Šiuo atveju, kolegijos manymu, netaikant turto konfiskavimo būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens interesų ir teisės pažeidimų prevencijos, todėl sprendžiama, kad baudžiamojo poveikio priemonė taikyta pagrįstai.

10. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens apeliaciniame skunde prašoma, nustačius, kad turto konfiskavimas pagrįstas, konfiskuoti ne automobilį, o išieškoti iš T. M. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiam skunde keliamam prašymui apeliacinės instancijos teismas pritaria ir sprendžia, jog apylinkės teismas, skirdamas „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“ konfiskavimą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

11. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali būti konfiskuojamas, neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Apylinkės teismas sprendė, jog T. M., būdamas įmonės, kuriai priklauso transporto priemonė, savininku, galėdamas laisvai disponuoti šia transporto priemone, paėmė ir naudojo šį turtą nusikalstamiems tikslams pasiekti. Iš tiesų, bylos duomenys patvirtina, kad aptariamas automobilis priklauso įmonei „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nesant duomenų apie T. M. ryšį su minėtai įmonei priklausančiu automobiliu, nėra pagrindo spręsti, jog T. M. šiuo turtu galėjo disponuoti nevaržomai, todėl, kolegijos manymu, nebuvo pagrindo konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį.

12. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Aptartų aplinkybių visuma leidžia apeliacinės instancijos teismui teigti, kad šiuo atveju automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, turint omenyje pirmosios instancijos teismo sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jokiu būdu nereikštų neproporcingai griežto ir neadekvataus nuteistojo asmens teisių suvaržymo.

13. Atsižvelgus į T. M. darbinę veiklą, t. y., kad jis verčiasi pervežimo verslu ir įmonei priklausanti transporto priemonė yra pagrindinė šio verslo priemonė, be kurios toliau atlikti pervežimo darbus nebūtų galimybės ir įmonė būtų priversta veiklą nutraukti, taip pat atsižvelgiant į padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius duomenis, kurie leido pirmosios instancijos teismui taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, teisėjų kolegija spendžia, jog konfiskavimas iš T. M. konfiskuotino turto – automobilio – vertę atitinkančią pinigų sumą, o ne patį automobilį, būtų adekvatus padarytam teisės pažeidimui ir nesuvaržytų veiką padariusio asmens labiau nei reikalinga šios poveikio priemonės skyrimo tikslams pasiekti.

14. Nors iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ rašto (1 t., b. l. 31) matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ rinkos kaina yra 7 338 eurų be PVM, tačiau byloje pateiktas Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro raštas (2 t., b. l. 75), kuriame nurodyta, kad transporto priemonės vidutinė rinkos vertė yra 3390 eurų. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas specialistas A. S. paaiškino, jog transporto priemonės kaina buvo nustatyta įvertinus individualius jos požymius ir tai, jog transporto priemonės eksploatacijos pradžia skiriasi nuo jos pagaminimo metų, t. y., pagal automobilio WIN kodą matyti, jog automobilis pagamintas 2010 metais, tačiau pradėtas eksploatuoti 2011 m. (VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ vertino automobilį pagal eksploatacijos pradžios metus). Automobilio vertei nustatyti svarbi ne pirmosios registracijos (eksploatacijos pradžios) data, o pagaminimo metai, todėl vertę nustatė pagal pagaminimo metus, taip pat įvertino pakankamai didelę automobilio ridą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo remtis VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ pateikta pažyma, kadangi joje įvertinta vidutinė analogiško automobilio vertė, todėl teismas remiasi nepriklausomų autoekspertų biuro nurodyta automobilio verte, juolab, kad ji nustatyta atsižvelgiant į jo ridą, kas neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms apie šiuo automobiliu vykdomą pervežimų veiklą. Taigi, teisėjų kolegijos manymu, šiuo konkrečiu atveju, tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, galima būtų pasiekti ieškojus iš T. M. konfiskuotino turto automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“ vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. – 3390 eurų.

15. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo BK 72 straipsnio nuostatų taikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą T. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 1 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto – transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, „(duomenys neskelbtini)“ grąžinti jai priklausantį turtą – transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš T. M. konfiskuotino turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3390 Eur (tris tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt eurų).

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 1 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.