Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2026-02-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-156-963/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-02-18
Bylos Nr.
1-156-963/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34495-2025-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Kaltinamasis
A. S.
Advokatai
Jovita Usonytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-156-963/2026Proceso Nr. 1-01-1-34495-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.5; 1.1.8.12; 1.1.7.2.5; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 18 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei,dalyvaujant prokurorui Svajūnui Petravičiui,kaltinamajam A. S. (nuotoliniu būdu), jo gynėjai advokatei Jovitai Usonytei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), paradinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 13 kartų, paskutinis kartus teistas

1. 2020 m. vasario 13 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo 9 mėn. bausme, taikytas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2. 2020 m. gruodžio 14 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėn.; ši bausmė subendrinta su 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams; 2022 m. sausio 19 d. paleistas atlikus bausmę;

3. 2024 m. lapkričio 20 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, galutine 30 parų arešto bausme; 2025 m. vasario 29 d. paleistas, atlikus arešto bausmę;

4. 2026 m. sausio 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), galutine 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. mušdamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą bei nežymiai jį sužalojo:

A. S., 2025 m. rugsėjo 26 d., apie 11.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, motinai R. B. tyčia ranka sudavė ne mažiau kaip septynis kartus į veido sritį ir ne mažiau kaip penkis kartus į galvą, tuo padarė nukentėjusiajai R. B. poodines kraujosruvas dešinės ir kairės akių vokuose, galvos kaktinės srities kairėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Nurodė, kad su mama išgėrinėjo jau kelias dienas ir mama pradėjo jam negražiai kalbėti apie anūkus. Jis jai pasakė, kad ši ramintųsi ir taip žodis po žodžio kilo konfliktas, kurio metus jis sudavė mamai. Neprisimena kiek smūgių buvo, gal 3 kartus į ranką pataikiau ir 1 kartą į veido sritį. Pripažįsta kaltę, gali būti tiek kiek nurodyta kaltinamajame akte, nes jis neskaičiavo smūgių. Buvo neblaivus, todėl tiksliai neatsimena. Parodė, kad dirbo užsienyje, yra tinkuotojas, plytelių klojėjas. Dabar nedirba, nes reikia mamą prižiūrėti. Mamos atsiprašė, jau kitą dieną ant kelių šliaužiojo. Gailisi, blogai vertina savo elgesį, supranta, kad taip negalima elgtis. Supranta, kad turi gydytis ir nevartoti alkoholio, nes kai išgeria pastoviai su mama konfliktai gaunasi. Blaivas taip nebūtų pasielgęs.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo prisipažinimo byloje surinkti ir ištirti ir kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.

A. S., apklausiamas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., kaltu prisipažino ir parodė, kad 2025-09-26, tikslaus laiko nežino, galėjo būti apie 11 val., jis grįžo į mamos R. B. namus, esančius (duomenys neskelbtini). Buvo neblaivus. Jam parėjus namo, mama jį pakvietė pasikalbėti. Nuėjo į mamos kambarį ir prigulė šalia jos, į lovą. Mama pradėjo kalbėti apie palikimą. Jis susinervino. Dėl to, kad jis buvo neblaivus, mama jį savo kalbomis išprovokavo ir jis mamai, gulinčiai lovoje, ranka sudavė į veido sritį ir į galvą. Nežino, kiek smūgių sudavė mamai į galvą ir veidą ranka, tačiau pripažįsta, kiek nurodyta įtarime. Jis pats neprisimena tikslių aplinkybių, nes įvykio metu buvo neblaivus. Jis galėjo po to iš karto išeiti iš kambario, bet neprisimena, kaip buvo. Prisimena, kad kažkuriuo metu – ar tą pačią dieną, ar kitą dieną, jis mamos atsiprašinėjo už tai, ką padarė. Matė, kad mamos kairė akis buvo mėlyna nuo jo smūgių. Mama jam, berods šeštadienį, buvo atleidusi, jiedu toliau bendravo. Sekmadienį jis vėl grįžo neblaivus, nuėjęs į savo kambarį užmigo. Nežinojo, kad mama iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai jį pažadino. Jis labai gailisi smurtavęs prieš mamą, supranta, kad smurtauja prieš mamą ne pirmą kartą, bet kaltas yra alkoholis. Kai jis negeria, viskas yra gerai, su mama sutaria gerai. Mama pati prašo jo pagalbos, kad jis pas ją gyventų, nes yra serganti, vaikšto tik su vaikštyne. Jis padeda mamai namuose, buityje. Labai gailisi, kad mamai sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimus, mamos atsiprašė. (b. l. 94-97, 105-107).

Iš 2025-09-28 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotų, pirminių tyrimo veiksmų vaizdo įrašų užfiksuotų bei tyrimo metu duotų nukentėjusiosios R. B. parodymų nustatyta, kad R. B. parodė, kad jos sūnus A. S. gyvena kartu su ja namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Sūnus nuolat vartoja alkoholį, prieš ją smurtauja ne pirmą kartą. 2025-09-26 ryte, apie 09.00 val., sūnus į namus grįžo neblaivus. Sūnui atėjus į jos kambarį ir atsigulus, jiedu žiūrėjo televizorių. Ji įprastai sūnui nieko nesako, kai jis būna neblaivus, nes žino, kad jis agresyvus ir gali smurtauti prieš ją. Tačiau tuo metu jiedu neišvengė žodinio konflikto dėl jos turto palikimo. Prasidėjus žodiniam konfliktui, tai jau galėjo būti apie 11.00 val., jai gulint lovoje, savo kambaryje, sūnus pradėjo ją mušti. Sūnus dešine ranka sudavė jai ne mažiau kaip penkis kartus į veido sritį ir ne mažiau kaip penkis kartus į galvos sritį. Daužė daug kartų – kliuvo ir į veidą, ir į galvą. Ypač sumušė kairę akį liko didžiulė hematoma. Ji šaukdama prašė sūnaus baigti ją mušti, jis vienu metu baigė ją mušti, nieko nebedarė, tačiau toliau ją keikė ir po kelių minučių vėl sudavė ranka jai į veido sritį ne mažiau kaip du kartus. Tuomet sūnus aprimo, o pamatęs, kad jos akis mėlynuoja ir supratęs ką padarė, pradėjo gailėtis, atsiprašinėjo, bučiavo jai rankas. Sūnus jos rankų nesumušė, nors buvo kraujosruvos ant abiejų plaštakų, šios kraujosruvos atsirado dėl jos kraujo ligos, oda yra labai plona, taip yra jau apie ketverius metus. Dėl rankų ji sūnui neturi jokių pretenzijų. Kadangi sūnus, ją sumušęs, apsiramino ir užmigo jos kambaryje, ji policijos ar greitosios tądien nekvietė. Sūnus atsibuvo vakare, tačiau jai nieko nesakė, ji taip pat jam nieko nesakė – apie tai, kas įvyko ryte, jiedu nesikalbėjo. Sekmadienį sūnus vėl parėjo neblaivus, ėmė prie jos kibti žodžiu, provokuoti, sakydamas „nu tai dabar jau tyli, ar ne“. Ji jam nieko neatsakė. Sūnui nuėjus miegoti į savo kambarį, ji iškvietė policijos pareigūnus, nes išsigando, kad jis vėl gali prieš ją smurtauti. Atvykus policijos pareigūnams, sūnus miegojo. Į medikus ji nesikreipė, policijos pareigūnai 2025-09-30 nuvežė ją pas ekspertus, ji buvo apžiūrėta. Civilinio ieškinio ji nereikš. Nori, kad sūnus būtų nubaustas įstatymų nustatyta tvarka ir kad pas ją negyventų, nes būdamas neblaivus nuolat prieš ją smurtauja. (b. l. 1-3, 41-44, 47-49)

Iš 2025-09-28 asmens apžiūros protokolo su fotolentele nustatyta, kad R. B. kairė akis sumušta, tai yra, akies voke ir paakyje matoma raudonai melsva kraujosruva. Apžiūrint R. B. galvos plaukuotąją dalį, akivaizdžių sužalojimų nestebima. (b. l. 55-60)

Iš 2025-09-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G865/2025(03) nustatyta, kad R. B. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės ir kairės akių vokuose, galvos kaktinės srities kairėje, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padarytos paveikus kietu buku daiktu (-ais), 3-5 parų laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiūros, kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. R. B. nustatyti sužalojimai padaryti šešiais trauminiais poveikiais. R. B. nustatyti sužalojimai, tiek vertinant juos visumoje, tiek atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 67)

Iš 2025-09-28 įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele nustatyta, kad atlikta įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Dviejų aukštų gyvenamojo namo teritorija neaptverta, vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Miegamojo kambaryje matoma spinta bei lova. Pėdsakų ar daiktų, kurie turėtų reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nestebima. (b. l. 25-33)

Iš 2025-09-28 tarnybinio pranešimo dėl atliktų papildomų veiksmų nustatyta, kad 2025-09-28 18.49 val. A. S. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0301 nustatytas 1,97 ‰ (promilių) neblaivumas. (b. l. 72-73)

Iš 2025-10-01 kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai. Garso įraše, pavadinimu „BPC skambučio ras (ID 95525677433, skambučio pradžia_ 2025-09-28 16_14_20)“, kurio trukmė 1 min. 25 sek., užfiksuota, kaip R. B. pranešė apie tai, kad ją namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), užvakar sumušė sūnus A. S.; mušė rankomis; ją sūnus muša pastoviai, jos visa akis mėlyna; šiuo metu sūnus, parėjęs girtas, yra agresyvus, atsigulė. Garso įraše, pavadinimu „BPC skambučio (ID 95525677433, skambučio pradžia_ 2025-09-28 16_44_58)“, kurio trukmė 1 min. 40 sek., užfiksuota, kaip moteris, prisistačiusi R. B., pranešė apie tai, kad sūnus baigia užmušti motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini); fone girdimas moters balsas, kad greitoji nereikalinga. Operatorė nurodo, kad toks kvietimas jau užfiksuotas. (b. l. 68-71).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs ištirtų bylos įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. S., 2025 m. rugsėjo 26 d., apie 11.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, motinai R. B. tyčia ranka sudavė ne mažiau kaip septynis kartus į veido sritį ir ne mažiau kaip penkis kartus į galvą, tuo padarė nukentėjusiajai R. B. poodines kraujosruvas dešinės ir kairės akių vokuose, galvos kaktinės srities kairėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamojo kaltę patvirtina jo paties teisme duoti parodymai, kuriais jis prisipažino kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo prisipažinimu teisme, kurį patvirtino kiti teismo posėdžio metu ištirti įrodymai, tai nukentėjusiosios R. B. parodymai (t. 1, b. l. 1-3, 41-44, 47-49), tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 72-73), įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 25-33), asmens apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 55-60), specialisto išvada (t. 1, b. l. 67) ir kt. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką tokiu būdu laikytina įrodyta visiškai. Kaltinamojo A. S. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes nustatyta, kad jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui –mamai, ir nežymiai ją sužalojo. A. S. nusikalstamą veiką, dėl kurios yra teisiamas šiuo nuosprendžiu, padarė veikdamas tiesiogine tyčia, suvokdamas nusikalstamos veikos pobūdį, numatydamas padarinius ir jų siekdamas.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl jos padarymo gailisi (BK 59 straipsnio1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas ir turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis A. S. kaltinamas padaręs vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalstamą veiką A. S. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas ir turėjo įtakos veikos padarymui. Iki šio nuosprendžio priėmimo yra ne kartą teistas, paskutinė kartą 2026 m. sausio 20 d. dėl to pačios nusikalstamos veikos padarymo prieš savo mamą, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs ( t. 1, b.l. 139-157), baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimus nėra, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 158-161). A. S. nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Šie duomenys suteikia pakankamo pagrindo spręsti, kad A. S. yra linkęs nusikalsti, jie patvirtina jo nusikalstamą gyvenimo būdą. Atsižvelgtina ir į tai, kad yra nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausiai bus pasiekti A. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą jam paskiriant šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, nustatant jos dydį mažesnį nei vidurkis, numatytas straipsnio sankcijoje.

Kadangi byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir A. S. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2026 m. sausio 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie 2026 m. sausio 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nuosprendžiu paskirtos didesnės bausmės pridedant dalį (3 mėnesius) šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal 2026 m. sausio 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nuosprendį.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo A. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. rugsėjo 28 d. 17.10 val. iki 2025 m. rugsėjo 30 d. 14.00 val. t. y., dvi paras, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai (t. 1, b. l. 78-82, 118).

Kaltinamajam A. S. paskirtos kardomosios priemonės –įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. B. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 200 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su R. B. bei nesilankyti R. B. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) ( t. 1, b.l. 116-119) paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, panaikintinos pradėjus vykdyti bausmę.

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2026-01061 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2026 m. sausio 27 d. gavo advokatės Jovitos Usonytės prašymą Nr. ATP-2026-04131 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį teikiant antrinę teisinę pagalbą A. S. pagal 2026 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. KTS-2026-00003. Nurodyta, jog valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 274,99 Eur.

BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, šioje byloje baudžiamojo proceso įstatymo buvo pripažintas būtinu, todėl buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir tarnybos koordinatoriaus sprendimu parinkta advokatė suteikė A. S. antrinę teisinę pagalbą. Nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas, gynėjo dalyvavimas teismo posėdžio metu yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo teisė į gynybą yra esminė teisingo proceso garantija ir kaltinamojo teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis šiuo metu yra suimtas, jam kitoje byloje yra paskirta kardomoji priemonė - suėmimas. Teismas daro išvadą, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šiuo atveju neturi būti priteisiamos.

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su 2 DVD laikmenomis su vaizdo ir garso įrašais, pridėtas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2026 m. sausio 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nuosprendžiu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie 2026 m. sausio 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nuosprendžiu paskirtos didesnės bausmės pridedant dalį (tris mėnesius) šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir A. S. paskirti galutinę bausmę – 11 (vienuolika) mėnesių laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo A. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. rugsėjo 28 d. 17.10 val. iki 2025 m. rugsėjo 30 d. 14.00 val. t. y., dvi paras, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai, ir bausmę, atliktą pagal 2026 m. sausio 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nuosprendį.

Kaltinamajam A. S. paskirtą kardomąją priemonę –įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. B. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 200 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su R. B. bei nesilankyti R. B. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Atmesti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymą dėl 274,99 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo A. S. valstybės naudai.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su 2 DVD laikmenomis, su vaizdo ir garso įrašais, pridėtą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė