Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „Ekotenisas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „Ekotenisas“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Ingero“ dėl bendrosios nuosavybės dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė VšĮ „Ekotenisas“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti, kad VšĮ „Ekotenisas“ kaip 2010-01-02 Jungtinės veiklos sutarties partnerei, priklauso ½ dalis bendro turto – pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės BUAB „Ingero“ ieškovės VšĮ „Ekotenisas“ naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 1 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės VšĮ „Ekotenisas“ ieškinį atsakovei BUAB „Ingero“ dėl bendrosios nuosavybės dalies nustatymo kaip neteismingą šiam teismui.Teismas nurodė, kad ieškovė prašo nustatyti jai teisę į nekilnojamojo turto dalį, t. y. reiškia reikalavimą dėl daiktinių teisių į turtą. Šiuo atveju ieškinio suma skaičiuojama pagal turto rinkos vertę (CPK 85 str. 1 d. 9 p.). VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis teismas nustatė, kad pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 266 450 Eur, o pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 242 122 Eur.Teismas sprendė, kad ieškinio suma yra 254 286 Eur, todėl ieškinys teismingas Kauno apygardos teismui, kuris nagrinėja turtinius ginčus nuo 43 500 Eur vertės (CPK 26 str., 27 str. 1 d. 1 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde ieškovė VšĮ „Ekotenisas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmos instancijos teismas nepagrįstai ieškovės reikalavimą pripažino turtiniu reikalavimu ir laikė, kad byla teisminga apygardos teismui. Reiškiamo ieškinio dalykas nėra daiktinių teisių į turto dalį pripažinimas, o tik ieškovės nuosavybės teise valdomos turto dalies dydžio nustatymas/patvirtinimas privalomu ir vykdytinu įsiteisėjusiu teismo sprendimu (LR CPK 18 str.). Ieškovės turimo turto nuosavybės teisė yra ieškinio faktiniais ir teisiniais argumentais grindžiamo bylos įrodinėjimo, o ne ieškinio reikalavimo, dalykas. Ieškovė savo pažeistos teisės gynybos ėmėsi tikslu įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išviešinti savo turimą daiktinę nuosavybės teisę į turto dalį ir tokiu būdu apginti savo pažeistas teises, nes atsakovė vykdo ieškovės nuosavybės teise valdomo turto dalies pardavimo procedūrą, o atsakovei sudarius ieškovės turto dalies nuosavybės teisių perleidimo sandorį, tretieji asmenys nuo reiškiamų ieškovės reikalavimų galėtų gintis Nekilnojamojo turto registre išviešintais neteisingais turto savininko duomenimis, kad visas turtas nuosavybės teise priklauso atsakovei. Taip pat galimas ieškovės naudai teismo sprendimas dėl ieškovės nuosavybės teise valdomos turto dalies dydžio patvirtinimo leistų ieškovei reikalauti pažeistos teisės gynybos taikant turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės taisykles.Nustatant, ar reikalavimas laikytinas (ne)turtiniu, esminis vertinimo kriterijus yra tai, kokie padariniai - turtinio ar neturtinio pobūdžio, kyla ginčo išsprendimo atveju. Turto dalies bendroje dalinėje nuosavybėje nustatymas ieškovei ir atsakovei jokių tiesioginių turtinių pasekmių nesukelia - ieškovė nesiekia įgyti naujo turto, ieškinio reikalavimų tenkinimo atveju ieškovės turtinė padėtis nepagerės, jos turto dydis nepadidės/atsakovės nesumažės, todėl ieškovės reiškiamas reikalavimas laikytinas neturtiniu.Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė BUAB „Ingero“ prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Atsakovė nesutinka su apeliantės ieškinio dalyko traktavimu, nes ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą nustatyti, kad atsakovei priklausančio turto dalis nuosavybės teise priklauso ieškovei, t. y. ginčija atsakovės nuosavybės teisę į visą turtą ir prašo nustatyti dalinės turto nuosavybės teisinį režimą.Pagal ieškovės suformuluotus reikalavimus, ieškinio tenkinimo atveju būtų pripažinta, kad ieškovė valdo, naudoja ½ dalį ginčo turto ir šia turto dalimi disponuoja. Tenkinus ieškinį, ieškovės turtinė padėtis pagerės, o atsakovės - pablogės (atsakovei atsiras pareiga perduoti dalį turto dalinėn nuosavybėn). Todėl toks ieškovės reikalavimas vertintinas kaip turtinis reikalavimas dėl nuosavybės teisių į daiktą pripažinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Ginčai, kuriuos apygardų teismai nagrinėja pirmąja instancija, nustatyti CPK 27 straipsnyje. Vienas civilinių bylų priskyrimo apygardos, kaip pirmosios instancijos, teismams kriterijų yra ieškinio suma. Civilinėse bylose, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai penki šimtai eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturinės žalos atlyginimo, nagrinėja apygardos teismai kaip pirmosios instancijos teismai (CPK 27 str. 1 p.).Nagrinėjamos bylos atveju teisiškai reikšmingas yra ieškinio kvalifikavimas (turtinis ar neturtinis), nuo kurio priklauso civilinės bylos teismingumas. Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu, o neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma, jais paprastai laikytini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012; civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011). Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).Šioje byloje ieškiniu reiškiamas reikalavimas nustatyti, kad ieškovei VšĮ „Ekotenisas“ kaip 2010-01-02 Jungtinės veiklos sutarties partnerei, priklauso ½ dalis bendro turto – pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodoma, kad šalys jungtinės veiklos sutartyje numatė, jog ieškovės įnašas į bendrą tikslą ir veiklą bus žinios, įgūdžiai, marketingo ir organizacinė veikla, atsakovės – statiniai/pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Kadangi jungtinės veiklos sutartyje asocijuotų partnerių – ieškovės ir atsakovės, įnašų proporcijos, įnešto turto nuosavybės paskirstymas nėra šalių konsoliduoti, ieškovės nuomone, akivaizdu, kad pasiektas bendras tikslams partneriams nuosavybės teise priklauso lygiomis dalimis. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovė pareiškė turtinį reikalavimą nustatyti jai teisę į nekilnojamojo turto dalį, t. y. reiškia reikalavimą dėl daiktinių teisių į turtą, todėl jis yra įkainojamas priklausomai nuo prašomos priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise turto dalies rinkos vertės (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 9 p.), o kadangi ieškinio suma viršija 43 500 Eur, byla teisminga apygardos teismui (CPK 27 str. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė esminių civilinio proceso taisyklių, iš esmės teisingai nustatė ginčo pobūdį ir bylos rūšinį teismingumą.Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad jos reiškiamo ieškinio dalykas nėra daiktinių teisių į minėto turto dalį pripažinimas, o tik ieškovės nuosavybės teise valdomos turto dalies dydžio nustatymas/patvirtinimas privalomu ir vykdytinu įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šiais apeliantės argumentais, pažymi, jog įstatyme suteikiama jungtinės veiklos parneriams laisvė susitarti dėl jų įnašų, jungtinės veiklos metu gautos produkcijos, pajamų ir vaisių teisinio režimo: pagal CK 6.971 straipsnio 1 dalį partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis. Taigi, nėra įstatyminio pagrindo teigti, kad visais atvejais, kai jungtinės veiklos partnerio įnašas į jungtinę veiklą yra jam nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, įvyksta turto perleidimas ir partneriui asmeninės nuosavybės teise priklausęs daiktas tampa bendrąja daline jungtinės veiklos dalyvių nuosavybe, taip pat kad visais atvejais yra iš esmės suvaržomas įnašu esantis daiktas ar daiktinės teisės. Kaip matyti iš pareikšto ieškinio turinio, nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilusio ginčo dalykas yra jungtinės veiklos sutarties sąlygų dėl partnerių įnašų teisinio režimo tikrojo turinio nustatymas, t. y. ar sudarius sutartį įvyko daiktinių teisių į įnašu esantį nekilnojamąjį daiktą perleidimo, daiktinių teisių ar nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoris arba kitoks sandoris. Todėl pripažintina, jog išsprendus ginčą iš esmės dėl nuosavybės teisės į jungtinės veiklos partnerio įnašą santykio su nuosavybės teise į jungtinės veiklos metu sukurtą rezultatą, ieškinio tenkinimo atveju, pagal ieškovės suformuluotus reikalavimus, pasikeistų (pagerėtų) ieškovės turtinė padėtis, nes teismo sprendimu būtų pripažinta, kad ieškovė valdo, naudoja ½ dalį ginčo turto, taip pat šia turto dalimi disponuoja. Taigi, ieškiniu reiškiamas reikalavimas nustatyti ieškovei teisę į nekilnojamojo turto dalį, reiškia, jog sprendimu siekiama nuosavybės teisės į turtą pripažinimo, o pagal tai kilęs ginčas vertintinas kaip turtinis. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, jog šiuo atveju ieškinio reikalavimai reiškiami atsakovei, kuri yra bankrutavusi įmonė. CPK 27 straipsnio, nustatančio kurios bylos teismingos apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams, 9 punkte nurodyta, kad apygardos teismai nagrinėja civilines bylas, kurios pagal įstatymus priskirtos nagrinėti pirmąja instancija apygardos teismams. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 15 straipsnio 2 dalį visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Bendrosios CPK nuostatos, nustatančios rūšinio teismingumo taisykles, vykdant bankroto procedūras, nėra taikomos, nes ĮBĮ, kaip specialus įstatymas, turi prioritetą prieš bendrąjį (lot. lex speciali derogat generali) (CPK 1 str. 1 d.). ĮBĮ pasirinktas teisinio reguliavimo modelis grindžiamas bylų akumuliavimo principu (lot. vis attractiva concursus), kurio esmė yra ta, kad visų įmonės kreditorių reikalavimų pagrįstumas yra svarstomas tik bankroto bylą nagrinėjančiame teisme įmonės bankroto byloje, be to, bankroto byloje sprendžiami ne tik kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimai, bet ir visi kiti su bankroto procesu susiję klausimai, tai reiškia, kad visi ginčai, kylantys iš bankroto teisinių santykių pirmąja instancija nagrinėjami įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame apygardos teisme nepriklausomai nuo ieškinio reikalavimų sumos. Tik ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta speciali teismingumo taisyklė, nustatanti minėtos rūšinio teismingumo taisyklės išimtį.Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.