Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs 1956-08-10 Vilniuje, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsiskyręs, gyvenantis Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini), teistas 6 kartus:1976-02-27 Vilniaus m. Lenino r teismo pagal BK 147 str. 2d..- 2 m. l/a; 1978-10-05 Vilniaus m. Lenino r. teismo pagal BK 147 str. 2d. - 3 m. l/a; 1982-04-28 Vilniaus m. Lenino r. teismo pagal LR BK 212 1-prim str. 147 str. 2d. - 4 m. l/a; 1986-12-23 Vilniaus m. Lenino r. teismo pagal BK 212 l -prim str.2 m. l/a; 1992-04-27 Vilniaus m. 3 apyl. teismo pagal LR BK 148 str. 3d. - 10 m. l/a su turto konfiskavimu. Remiantis LR BK 26 str. pripažintas IPR.; 2003-04-08 Vilniaus miesto 1-ojo apyl. teismo pagal LR BK 272 str. 2d., 206 str., 42 str.s- l/a 4 metams su 500 Lt turto konfiskavimu. 2007-10-23 paleistas atlikus bausmę.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129str.1d.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

kad kaltinamasis J. B., 2009-04-05, apie 19.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo, esančio Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tarpusavio konflikto metu tyčia vieną kartą dūrė peiliu A. K. į krūtinės ląstos kairę pusę, padarydamas nukentėjusiajam krūtinės ląstos kairės pusės durtinę-pjautinę žaizdą su kairės pusės šonkaulių lanko kremzlinės dalies, širdiplėvės ir širdies dešinio skilvelio priekinės-šonmės sienelės kiauriniais sužalojimais - sužalojimą, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi ūmia širdies tamponada krauju, dėl ko nuo patirto sužalojimo nukentėjusysis mirė ir taip jis tyčia nužudė A. K..

Kaltinamasis J. B. kaltu padaręs nusikaltimą , numatytą Lietuvos Respublikos BK 129str.1d. prisipažino iš dalies ir parodė, kad nuo 2008 m. liepos mėn. jis gyveno Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), pas savo sugyventinę A. K.. Kartu gyveno jos sūnus A. K.. A. K. buvo labai karšto charakterio.. 2009-04-05, t.y. sekmadienį, jis su sugyventine maždaug po 12.00 vai. grįžo namo. Pakeliui sutiko einantį A. K. ir visi kartu grįžo namo. Dienos metu, tiksliai kelintą valandą neprisimena, į svečius dar atėjo A. dukra J.. Kai atėjo J., sėdėdami kambaryje trise išgėrė du buteliukus losjono po skutimosi. J. B. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau viską gerai suprato ir viską puikiai prisimena. Tuo metu A. sėdėjo tame pačiame kambaryje prie muzikinio centro ir reguliavo muziką. Vienu metu J., A. ir A. pradėjo ginčytis dėl muzikos, jos norėjo klausytis kitokios muzikos, tačiau A. nenorėjo. Jis pamatė kaip staiga A. ir J. išbėgo į lauką. Kodėl jos išbėgo, jis nesuprato, tačiau paskui jas į lauką staiga pakilęs išbėgo ir A.. Tada J. B. pakilo eiti į virtuvę iš kambario pasižiūrėti kas vyksta ir atėjęs į virtuvę pamatė, kaip staiga įbėgo A. ir paprašė, kad J. B. jam paduotų peilį. Kam jam reikia peilio, jis nepaaiškino. Jis nepaklausė kam jam reikalingas peilis. Atidarė virtuvėje buvusį stalčių ir iš jo ištraukė nedidelį peilį ir paėmęs jį už rankenos su dešine ranka davė peilį geležte A.. Tačiau paduodamas jam peilį jį netyčia sužalojo į juosmens sritį. ,nes prie jo pastarasis buvo priėjęs labai arti. Tada A. susirietė ir išbėgo į lauką pas moteris, t.y. kur buvo A. ir J., rėkdamas žodžius „peilis, peilis". Kur jis padėjo peilį neprisimena. Tada J. B. išbėgo į kiemą žiūrėti kas atsitiko ir pamatė lauke ant žemės gulintį A. bei iš jo kairiojo šono bėgantį kraują. Jis labai išsigando ir bijojo kraujo, greitai nulėkė į namus ir staigiai išėjo iš namų. Ar jis persirenginėjo, neprisimena, tačiau tik prisimena kaip ėjo mišku link Vilniaus ir jam pasidarė bloga. Kažkas automobiliu jį pavežė. Po to jį sulaikė policija.

Savo parodymus jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 69-78).

Nors kaltinamasis J. B. kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129str.1d.prisipažino iš dalies, tačiau jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais:

Iš 2009-04-05 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti vieta, namas ir jo kiemas, esantis Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), kur rastas A. K. lavonas su smurto žymėmis kūne. Apžiūros metu paimtas peilis (b.l. 6-21).

2009-04-05 lavono apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota A. K. lavono apžiūra ( b.l. 46)

Iš specialisto išvados Nr. M 543/09 (01)matyti, kad: A. K. mirties priežastimi buvo krūtinės ląstos kairės pusės durtinė - pjautinė žaizda su kairės pusės šonkaulių lanko kremzlinės dalies, širdiplėvės ir širdies dešinio skilvelio priekinės - šoninės sienelės kiauriniais sužalojimais. Tai komplikavosi ūmia širdies tamponada krauju. A. K. mirtis galėjo įvykti prieš 1-3 val. iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje 2009-04-05 22.35-23.15.. Į tai nurodo lavoninių reiškinių būklė, konstatuota apžiūrint lavoną. A. K. lavono kraujyje rasta 0,82%o etilo alkoholio, tai atitiktų lengvą girtumo laipsnį. A. K. lavone yra šie sužalojimai: Krūtinės ląstos kairės pusės durtinė - pjautinė žaizda su kairės pusės šonkaulių lanko kremzlinės dalies, širdiplėvės ir širdies dešinio skilvelio priekinės - šoninės sienelės kiauriniais sužalojimais. Sužalojimai padaryti duriančiu - pjaunančiu, vienašmenių savybių įrankiu, galimai peiliu. Sužalojimai galėjo būti padaryti l valandos laikotarpyje iki mirties. Į tai nurodo sužalojimų pobūdis ir mikroskopinis vaizdas. Sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Veido dešinės pusės odos nubrozdinimai galėjo būti padaryti nugriuvus ir atsitrenkus veido dešine puse į kietą, buką paviršių. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti neilgai trukus iki mirties. Į tai nurodo sužalojimų mikroskopinis vaizdas. Sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Mirtį sukėlę sužalojimai padaryti vienu įrankiu. Mirtį sukėlusio sužalojimo lokalizacija atitinka abiejų marškinėlių pažeidimų lokalizaciją. ( b.l. 27-33)

Teismo medicinos ekspertas Januš Rybalko teismui parodė, kad A. K. sužalojimo mechanizmas nustatytas iš objektyvių duomenų bei tiriant nukentėjusiojo sužalojimus: t. y., peilis į kūno paviršių smigo smailiu kampu iš kairės į dešinę iš apačios į viršų. Sužalojimo kanalo pabaiga – širdies dešinysis skilvelis. Esant tokiai kanalo krypčiai, neįmanoma, kad nukentėjusysis priartėjęs prie kaltinamojo galėjo laisvai užsimauti ant peilio. Pats žaizdos kanalo gylis neatspindi panaudotos jėgos. Jėga naudojama tik odai pradurti, o geležtės smigimui giliau, jėgos nereikia. Odai pradurti reikalinga jėga – keli kilogramai kvadratiniam centimetre. Iš lavono sužalojimų galima spręsti, kad buvo panaudotas duriantis pjaunantis peilio geležtės tipo įrankis. Apie jo plotį galima spręsti iš žaizdos gylio – geležtė buvo ne trumpesnė kaip 5-6 cm, nes toks kanalo ilgis. Ekspertizėje nurodoma, kad buvo vienas trauminis poveikis – durtinis –pjautinis – peiliu, o kitas – griūnant ir dešine puse atsitrenkiant į kietus bukus paviršius. Peilis smigo per marškinėlių klostę, todėl yra du pažeidimai marškinėliuose. Buvo kairės pusės kremzlinis šonkaulių sužalojimas, tačiau per kremzlę peilis nesunkiai sminga, sunkiausia yra pradurti odą.

Iš specialisto išvados Nr. S 168/09 (01) matyri, kad A. K. lavono kraujas yra 0(1) grupės. Nuoplovoje nuo šaldytuvo durelių, ant kilimėlio iškarpos yra A. K. kraujas su 99,999999999% tikimybe. Ant peilio žmogaus kraujo nerasta. ( b.l. 35-39)

Nukentėjusioji A. K. parodė, kad po 2008 m. rugpjūčio mėn. su ja pradėjo gyventi sugyventinis J. B.. Jis niekur nedirbo, buvo daug kartų teistas. Kartu su jais gyveno ir jos sūnus A. K.. 2009-04-05 apie 15.00 vai. ji nuėjo miegoti, namuose tuo metu buvo tik A. ir J. B.. Ją po kelių valandų pažadino dukra J. M. ir pasakė, kad A. blogai. Namuose daugiau tuo metu nieko nebuvo, tik J. A. gulėjo lauke be gyvybės ženklų. J. namuose nebuvo. J. pasakė, kad J. jį nužudė. Kaip buvo nužudytas A., ji nematė.

Liudytoja J. M. parodė, kad 2009-04-05 prieš pietus pas ją atėjo brolis A. K., kuris pastoviai gyveno su mama. Kartu su mama gyveno sugyventinis J. B.. Brolis su J. B. nesutardavo, bet muštynių nebuvo. Tą dieną apie 13.00 vai. jie su broliu atėjo pas mamą. Namuose buvo mama ir jos sugyventinis, abu jie buvo išgėrę. Vakarop, kai dar buvo šviesu, tiksliai kelintą valandą neprisimena, jie keturiese sėdėjo kambaryje. Brolis sėdėjo nuošaliau prie muzikinio centro, o jie trise, prie stalo. Brolis turėjo butelį alaus ir jį gėrė. Būnant kambaryje J. paprašė A., kad šis jam uždėtų rusišką muziką, o mama paprašė lietuviškos, tada prasidėjo ginčas. A. pasakė, kad neleis muzikos ir muzikinį centrą numetė ant žemės. Numetęs muzikinį centrą jis pradėjo eiti iš kambario į lauką, o einant virtuve prie jo staiga priėjo J., kuris prieš tai sėdėjo šalia mamos, staiga virtuvėje dešinėje pusėje atsidarė stalčių, ar iš jo ką nors paėmė, ji nematė, tačiau tada J. A. apsikabino su dešine ranka prieidamas prie jos brolio iš už nugaros ir jam kažką padarė, ką nematė, tačiau ji išgirdo kažkokį duslų garsą. Tuomet ji pamatė, kad A. susirietė per pilvą ir puolė eiti į lauką pro duris, jis tiesiog virto į lauką ir išėjęs į kiemą nukrito veidu ant asfaltuoto grindinio prie kaimyno durų, po to dar bandė keltis ir nukrito ant žemės . Tuomet ji pamatė, kad iš kairiojo A. šono bėga kraujas. Ji pakėlė A. marškinius, bandė stabdyti kraują ranka, darė dirbtinį kvėpavimą, tačiau niekuo nebegalėjo padėti. Jai klūpint prie brolio ji pamatė kaip J. B. persirengęs išėjo iš namų.

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

Kaltinamojo J. B. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 129str.1d..,nes jam, ginčo metu ,tyčia suduodant vieną kartą dūrė peiliu A. K. į krūtinės ląstos kairę pusę, padarydamas nukentėjusiajam krūtinės ląstos kairės pusės durtinę-pjautinę žaizdą su kairės pusės šonkaulių lanko kremzlinės dalies, širdiplėvės ir širdies dešinio skilvelio priekinės-šonmės sienelės kiauriniais sužalojimais - sužalojimą, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi ūmia širdies tamponada krauju, dėl ko nuo patirto sužalojimo nukentėjusysis mirė ir taip jis tyčia nužudė A. K..

J. B. ,neigia padaręs tokius veiksmus kurie nurodyti kaltinime A. K. atžvilgiu. Mano, kad tai galėjo atsitikti netyčia, pagal jo nurodytas aplinkybes t.y. paėmus peilį nukentėjusysis priartėjęs prie kaltinamojo pastarasis užsimovė ant peilio. Kaltinamojo parodymai neigiant, nutylint jam nepalankias įvykio aplinkybes vertintinas ,kaip siekimas išvengti atsakomybės už padarytus veiksmus, švelninant savo padėtį.

Teismas ,vertindamas įrodymų visetą- lavono apžiūros protokole nurodytus duomenis, teismo medicinos specialisto išvadą, teismo medicinos eksperto paaiškinimus, nukentėjusiosios, liudytojos parodymus apie kaltinamojo J. B. veiksmus ir elgesį po nusikaltimo ,daro išvadą, kad nustatytos faktinės aplinkybės neduoda objektyvaus pagrindo abejoti įrodymų tikrumu, kadangi jie atitinka vienas kitą ir patvirtina kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą.

Dėl bausmės

Skiriant bausmę J. B. vadovaujamasi Lietuvos Respublikos BK 54str.numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį.

Kaltinamojo J. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šiai veikai padaryti (2 t, b. 1. 2).

Kaltinamasis J. B. teistas, pripažintas itin pavojingu recidyvistu, baustas administracine tvarka (b.l. 108-110), į psichiatrinę ir į narkologinę įskaitas neįrašytas (b.l. 112-113), nedirbantis ,padarė labai sunkų nusikaltimą(11str.6d.)

Atsižvelgiant kas išdėstyta J. B. skirtina griežtesnė negu šio straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301str.302str.303str.2d.

Rezoliucinė dalis

n u sprendė:

J. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK129str.1d. ir nuteisti laisvės atėmimu 13( trylikai ) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009-04-06 iki 2009-10-05.

J. B. kardomąją priemonę-suėmimą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinius įrodymus dvi nuopjovas nuo šaldytuvo, kilimo iškarpą vieną peilį ir šortus – saugomus Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje-sunaikinti.

Apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtajam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, per nuosprendį priėmusį teismą.

n u sprendė:

J. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK129str.1d. ir nuteisti laisvės atėmimu 10( dešimčiai ) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009-04-06 iki 2009-10-005

J. B. kardomąją priemonę-suėmimą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo

Daiktinius įrodymus dvi nuopjovas nuo šaldytuvo, kilimo iškarpą vieną peilį ir šortus – saugomus Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje-sunaikinti.

Apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtajam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, per nuosprendį priėmusį teismą.