Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui G. I. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu turi du ne santuokoje sugyventus nepilnamečius vaikus, – K. I., gimusį (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. I., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurie gyvena kartu su savo motina R. K., 2010-08-28 ištekėjusia už A. K. (b. l. 4-6).

Šakių rajono apylinkės teismo 2008-09-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17-443/2008 nustatyta, kad atsakovas yra K. B. (šiuo metu – I.), gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. B. (šiuo metu – I.), gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, priteistas iš atsakovo išlaikymas nurodytiems vaikams po 1 MGL (130 Lt) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2007-06-01, sumokant iki kiekvieno mėnesio 25 dienos tiesiogiai vaikų motinai R. B. (vėliau – Kapliūnienei) iki vaikai taps pilnamečiais.

Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusį santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalis). Galiojančiuose Lietuvos teisės aktuose vienodai pripažįstama ir ginama tiek gimusio santuokoje vaiko, tiek nesantuokinio vaiko teisė į išlaikymą, nes ši teisė yra prigimtinė.

Sprendžiant išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo klausimus, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 str. 1 d. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, tai toks vaiko išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Korsakovas v. T. Korsakienė, bylos Nr. 3K-3-286/2004). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos CK (toliau tekste – CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005). Taigi, nustatydamas priteisiamo išlaikymo dydį teismas atsižvelgia į tėvo (motinos) darbo užmokestį, nekilnojamąjį turtą ir pan. Taip pat svarbu pažymėti, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų yra nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tik esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiose teisės normose – abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė (int uitu personae) prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Geriausiai žinodami savo auklėjamo vaiko individualius

poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. Tik esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio ir formos, priteistino išlaikymo tinkamą formą parenka ir jo realų vaikui reikalingą dydį apskaičiuoja teismas. CK 3.196 straipsnio 1 dalyje nustatytas išlaikymo priteisimas periodinėmis išmokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikro turto priteisimas. Vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas.

Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių fiziologinių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant vaikui gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymuisi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 straipsnio antroji dalis). Sutinkamai su CK 3.192 straipsnio 3 dalimi tėvai savo vaikams išlaikymą privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai.

Ieškovės nurodomi sumažintų reikalavimų ieškinyje kiekvieno vaiko poreikiai per mėnesį sudaro apie 75 Eur. Kadangi atsakovas G. I. visiškai sutinka su ieškiniu, teismas šiame sprendime detaliai negrindžia kasmėnesinių kiekvieno nepilnamečio vaiko poreikių materialine išraiška. Ieškovė nuo 2009-02-05 neterminuotam laikui yra neįgali, tik iš dalies darbinga – turi 50 procentų darbingumą (b. l. 9). Atsakovas 2006-05-18 susituokęs su A. I. (iki santuokos – G.) (b. l. 27), jo šeimoje auga 4 vaikai, iš kurių vienas – K. I., gimęs (duomenys neskelbtini), turi lengvą neįgalumo lygį (b. l. 26, 28). Iš Kauno m. savivaldybės administracijos centrinio apskaitos skyriaus 2016-11-30 pažymos Nr. 02-29-3056 matyti, kad atsakovo šeima gauna socialinę pašalpą, išmokas vaikui, šalpos pensiją neįgaliam vaikui iki 18 m., priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją; iš Darbo ieškančio asmens atmintinės matyti, jog atsakovas nuo 2010-04-04 įregistruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo.

Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, į tai, jog šalių nepilnamečiai vaikai turi būti išlaikomi ir auklėjami abiejų tėvų pastangomis ir lėšomis, o ieškovė motyvuotai prašo padidinti priteisto išlaikymo dydį, norėdama užtikrinti mažamečių vaikų interesų kuo geresnį užtikrinimą, į tai, kad atsakovas yra sudaręs kitą santuoką, šiuo metu yra bedarbis, jo šeimoje auga neįgalus vaikas, vertina ieškinį kaip protingai reikalaujamą, pagrįstą ir normalių vaikų poreikių tenkinimui pakankamą. Teismas sprendžia, kad nustačius, jog atsakovas moka išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams po 75 Eur dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, CK 3.192 str. įtvirtintas nepilnamečių vaikų poreikių ir jų tėvų materialinės padėties proporcingumo principas nebus pažeistas.

Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 str.).

Nustatytina, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė (Lietuvos Respublikos CK 3.190 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Kadangi teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – 8,34 Eur suma viršija Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatytą dydį, šios išlaidos turėtų būti priteistos iš atsakovo.

Byloje yra gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-09-30 sprendimas Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-3700-16012, kurio pagrindu ieškovei R. K. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Teismui 2016-11-25 pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-11-25 pažyma Nr. NTP-7-12877 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą R. K. valstybės patirtas išlaidas iki 2016-11-25 sudaro 46,32 Eur advokato darbo užmokestis. Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 99 str. 2 d. ir 96 str. 1 d., iš atsakovo turėtų būti priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, nuo kurių ieškovė dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties buvo atleista.

Teismas, atsižvelgdamas į įrodymais pagrįstą atsakovo sunkią materialinę padėtį, į tai, kad išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą būtų neįmanoma dėl atsakovo finansinių įsipareigojimų savo šeimai ir ieškovei, į tai, kad galimas priverstinis bylinėjimosi išlaidų išieškojimas iš esmės pablogintų atsakovo ir jo gausios šeimos bei šios bylos šalių vaikų materialinę padėtį, į aplinkybę, kad atsakovo šeimoje auga neįgalus vaikas, į tai, kad pats atsakovas yra registruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo, į tai, kad atsakovas visiškai sutiko su ieškiniu, pasirašydamas ieškinio pripažinimo pareiškimą, taip sutrumpindamas bylinėjimosi laiką ir tuo pačiu galimai sumažindamas bylinėjimosi išlaidas, atleidžia atsakovą nuo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei antrinių teisinės pagalbos išlaidų sumokėjimo (CPK 96 str. 7 d.).

Ieškovė yra įstatymo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo. Byloje paskaičiuotas 26,89 Eur žyminis mokestis už reikalavimą priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymą (12 mėn. x (75 Eur – 37,65 Eur ) x2 = (896,40 Eur – 3 %)) (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1, 5 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d.). Teismas, iš esmės tais pačiais motyvais, kaip ir dėl atsakovo atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo, iš dalies atleidžia atsakovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nurodydamas atsakovui sumokėti 5 Eur žyminį mokestį (CPK 83 str. 3 d.).

Teismas, įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 str., 268 str. 5 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2008-09-25 sprendimu nepilnamečiams vaikams K. I., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. I., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį ir nustatyti, kad atsakovas G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), teikia išlaikymą nepilnamečiui K. I., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. I., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) dydžio išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos (2016-06-30) iki K. I. ir E. I. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti ieškovę R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams K. I. ir E. I. priteisto iš atsakovo G. I. išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5 Eur žyminio mokesčio (žyminis mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.