- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-01-19
- Bylos Nr.
- 1-623-932/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00111-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- B. M.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, dirbanti pagal verslo liudijimą, išsiskyrusi, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. M., žinodama, kad B. C. (buvusi pavardė – B. P.), vykdydamas R. O. nurodymus, Lietuvos Respublikoje įsteigė juridinius asmenis, kad į jų bankines sąskaitas iš Europos valstybių būtų pervedamos nusikalstamu būdu įgytos piniginės lėšos, susitarė, kad B. C. dalį šių piniginių lėšų perves į jos asmeninę bankinę sąskaitą. B. M., žinodama, kad B. C. įsteigtos įmonės – (duomenys neskelbtini) sąskaitoje esančios piniginės lėšos įgytos nusikalstamu būdu, B. C. pasinaudojus turimu (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodų generatoriumi ir Vilniuje 2013-09-18 elektroninio ryšio priemonėmis neteisėtai prisijungus prie (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), jam identifikavus save kaip neva teisėtą piniginių lėšų savininką ir pervedus 12 300 Eur į B. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banke bei B. C. Vilniuje 2013-09-20 elektroninio ryšio priemonėmis neteisėtai prisijungus prie (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), jam identifikavus save kaip neva teisėtą piniginių lėšų savininką ir pervedus 700 Eur į B. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ji (B. M.) įgijo didelės vertės nusikalstamu būdu gautą turtą (13 000 Eur) ir jį naudojo asmeniniams poreikiams. Šiais veiksmais B. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios B. M. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Kaltinamoji B. M. savo kaltę pilnai pripažino ir parodė, kad B. P., kurio dabartinė pavardė B. C., su kuriuo ji palaikė artimus santykius, 2013 m. pavasarį jai papasakojo, kad jam reikia atidaryti Lietuvoje keletą įmonių, į kurias iš užsienio bus pervedami kažkokie pinigai. Jis minėjo, kad jo draugas R. O. turi galimybę iš užsienio kompanijų pervedinėti dideles pinigų sumas. B. P. taip pat pasakojo, kad į jo atidarytų įmonių sąskaitas iš didelių užsienio kompanijų bus pervesti kažkokiu būdu pavogti pinigai. B. P. žodžiais, visą tai organizuoja Izraelio pilietis R. O., kuris turi galimybę pavogti tuos pinigus iš užsienio kompanijų ir juos pervesti į B. Lietuvoje atidarytas sąskaitas. Konkrečios veikimo schemos ji (B. M.) parodė nežinanti, tačiau neneigė iš B. P. žodžių supratusi, kad pinigai, kurie pervedami iš užsienio kompanijų į jo atidarytas sąskaitas, yra įgyti nusikalstamu būdu. B. jai minėjo ir jo atidarytų įmonių pavadinimus: (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini). Visų šių įmonių direktoriais buvo Izraelio piliečiai, atvykę į Lietuvą tapti fiktyviais įmonių vadovais, nors realiai visus su įmonių pirkimu susijusius dokumentus tvarkė pats B. Jis jai paaiškino, kad taip yra daroma, jog sunkiau būtų atsekti visą šią nusikalstamą veiką, nes tokiu būdu bus sunkiau surasti fiktyvius direktorius. Visas fiktyvias įmones B. įgijo Konstitucijos pr. esančioje juridines paslaugas teikiančioje bendrovėje. Fiktyviems direktoriams B. mokėjo pinigus už jų atvykimą į Lietuvą ir tapimą netikrais įmonių direktoriais. Kai atvykdavo toks fiktyvus direktorius, ji (kaltinamoji B. M.) žinojo, kad B. su juo eidavo į DNB arba SEB bankus, kuriuose atidarydavo įmonėms sąskaitas, gaudavo prisijungimo per el. bankininkystę prie sąskaitos generatorius. Įmonių generatorius B. kartais palikdavo ir pas ją, jos manymu, dėl to, kad pas B. P. padarę kratas teisėsaugos pareigūnai nerastų generatorių. Pas ją (B. M.) namie pareigūnai kratos metu rado generatorių, kurį taip pat paliko B. Tai yra taip pat jo atidarytos įmonės sąskaitos prisijungimo generatorius. Į šios įmonės sąskaitą, kaip ji suprato, taip pat turėjo būti pervesti nusikalstamu būdu įgyti pinigai iš užsienio. Kai būdavo atidaroma įmonės sąskaita banke, B. skambindavo arba kitaip susisiekdavo R. O. ir informuodavo kur, į kokias sąskaitas užsienyje ir kokias pinigų sumas B. turi pervesti. B. jungdavosi per savo mobiliojo ryšio telefoną prie minėtų įmonių banko sąskaitų ir darydavo pavedimus. Ji (B. M.) žinojo, kad 2013 m. rugsėjo mėn. viduryje B. P. iš įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitos jai pervedė 13 000 Eur, ji pati pastarojo prašė šių pinigų asmeniniams poreikiams. B. M. pripažino žinojusi ir tai, kad pinigai, esantys (duomenys neskelbtini) sąskaitoje (juos pervedė B.) buvo įgyti nusikalstamu būdu iš kažkokios užsienio kompanijos, tačiau jai reikėjo pinigų, todėl B. sutiko juos jai pervesti (t. 4 b. l. 79-81, 84-85, 97-98). Tokius parodymus B. M. pilnai patvirtino ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 4, b. l. 89-92).
Liudytojas V. Š. apklausos metu nurodė, kad jo vadovaujama įmonė (duomenys neskelbtini) užsiima juridinių asmenų steigimu, jų pardavimu bei visų su tuo susijusių dokumentų tvarkymu. (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta, turint tikslą vėliau ją parduoti. Izraelio pilietis V. K. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl įmonės įsigijimo. Jį lydėjo asmuo, vardu B. 2013-03-13 (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, dokumentų perdavimo aktas, kasos perdavimo aktas ir kt. dokumentai, įrodantys, kad Izraelio pilietis V. K. įsigijo (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną jis (V. K.) paskyrė save bendrovės direktoriumi (t. 4, b. l. 40-42).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, jog liudytojas V. Š. atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 3, kaip asmenį, kurio vardas yra B., kuris į įmonę (duomenys neskelbtini) 5 kartus su skirtingais užsienio piliečiais buvo atvykęs įsigyti įmones. Protokole užfiksuota, kad liudytojo atpažintas asmuo yra B. P. (t. 4, b. l. 43-46).
Liudytoja N. P. apklausos metu nurodė, jog 2012 m. pabaigoje – 2013 m. pradžioje namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kai vyras B. P. buvo duše, į ant stalo gulintį jo mobiliojo ryšio telefoną atėjo SMS žinutė, kurią ji perskaitė. Iš žinutės turinio suprato, kad B. turi meilužę, o SMS žinutė buvo gauta nuo asmens, vardu B. Apie tai, kad B. turi meilužę, ji įtarinėjo jau anksčiau, kadangi sutuoktinis labai dažnai grįždavo paryčiais, nors aiškindavo užtrunkantis pas draugus (t. 4, b. l. 47-50).
Liudytojas V. K. apklausos metu nurodė, jog 2013 m. kovo mėn. viduryje atskrido į Vilnių, oro uoste jį pasitiko B. P. 2013-03-13 su B. P. nuvažiavo į kažkokią įmonę, kur jos darbuotojai davė pasirašyti kažkokius lapus, o B. nurodė, kur jam pasirašyti. Jis (V. K.) kaip tik ir pasirašinėjo tose vietose, kur nurodė B. Minimoje firmoje jis pateikė savo Izraelio piliečio pasą. B. paaiškino, kad jis nuo šio momento jau yra įmonės direktorius, tai galėjo būti kompanija (duomenys neskelbtini). Kitą dieną kartu su B. nuvažiavo į banko „DNB bankas“ skyrių. Prie banko darbuotojos B. rodė, kur ir kokiuose dokumentuose reikia pasirašyti, o jis savo ruožtu visur pasirašė. Banke taip pat pateikė savo Izraelio piliečio pasą. Visus dokumentus, susijusius su naujos įmonės sąskaita „DNB banke“, iš karto paėmė B., jis taip pat paėmė ir kodų generatorių, skirtą prisijungti prie banko sąskaitos el. bankininkystės būdu. Kitą dieną B. nuvežė į oro uostą, sumokėjo už bilietą, kurį jis pirko, skrisdamas į Lietuvą (t. 4, b. l. 51-53).
Liudytojas B. P., apklaustas įtariamuoju baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00028-13, parodė esantis Izraelio pilietis, tačiau turi ir Ukrainos piliečio pasą B. C. vardu. 2013 metais R. O. pasiūlė vykdyti nusikalstamą planą ir užsidirbti pinigų. Nurodė, kad Lietuvoje B. P. turi atidaryti įmones, į kurių sąskaitas bus daromi didelių sumų piniginiai pervedimai iš užsienio valstybių kompanijų sąskaitų; B. P. turės gautas pinigines lėšas pervesti į kitas sąskaitas, galutiniai pinigų gavėjai bus Izraelio piliečiai. Už kiekvienos tokios įmonės atidarymą, pinigų atėjimą į jos sąskaitą ir pinigų pervedimą į tolimesnes sąskaitas, R. O. pasiūlė jam (B. P.) 1 procentą nuo sumos. Jis surado V. K., su juo 2013 m. kovo mėn. viduryje nuėjo į (duomenys neskelbtini) pas direktorių V. Š. ir nupirko (duomenys neskelbtini). Kitą dieną su V. K. nuėjo į DNB banko skyrių Vilniaus gatvėje, ten perrašė sąskaitą V. K., kaip direktoriaus, vardu. Visus įmonės dokumentus ir el. bankininkystės prisijungimo kodų generatorių jis (B. P.) paėmė sau. 2013 m. rugsėjo viduryje jam (B. P.) paskambino R. O. ir pasakė, kad jau išsiuntė pinigus į sąskaitą, nurodė tikrinti įmonės sąskaitą. R. O. atsiuntė į el. paštą (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini)sąskaitų numerius, įmonių bei bankų pavadinimus ir pinigų sumas, į kurias reikėjo iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos pervesti pinigus. Jis pats prisijungė prie (duomenys neskelbtini) sąskaitos kitą dieną, kai tik atėjo pinigai, ir padarė pinigų pervedimus į užsienio įmonių sąskaitas, kurias jam nurodė R. O.. Iš viso į (duomenys neskelbtini) sąskaitą buvo gauta 1 440 000 Eur, kuriuos jis išskirstė į R. O. nurodytas sąskaitas. Prisijungdavo el. bankininkystės būdu prie sąskaitos iš savo telefono iPhone 4, taip pat prisijungdamas iš savo namų adreso TEO suteikto IP adreso. Be to, 13 000 Eur jis (B. P.) per du kartus pervedė B. M., šiuos pinigus pervedė pastarosios asmeniniam naudojimui, nes ji prašė šių pinigų; tai buvo jai materialinė pagalba. B. M. žinojo, kad šie pinigai yra gauti nusikalstamu būdu, ji juos leido savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Tai, jog pinigai gauti apgaulės būdu, jis (B. P.) jai pats ir pasakė, yra pasakojęs apie visą schemą. Dar 2013 m. rugsėjo mėn. pabaigoje 17 000 eurų pervedė į savo B. C. vardu AB „Citadele“ banke esančią sąskaitą. R. O. nežinojo apie tai, kad jis (B. P.) pervedė B. M. 13 000 eurų ir sau 17 000 eurų, tačiau šias pinigų sumas galima įvardinti kaip 1 procentą, t. y. jo uždarbį nuo visos pinigų sumos, kuri buvo pervesta į (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Jis pažįsta B. M. apie 3-4 metus, su ja artimai bendravo, pastaroji žinojo apie jo daromas nusikalstamas veikas (t. 4, b. l. 54-56, 57-65).
Liudytojas R. O., apklaustas įtariamuoju baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00028-13, nurodė, kad jam žinomas izraelitas, vardu K., 2013 m. pradžioje kreipėsi dėl galimybės pervesti pinigus iš Europos šalių į Izraelį, nurodė, kad šiuos pinigus nori pervesti turtingi Izraelio gyventojai. Jis (R. O.) pasiūlė atidaryti Europos Sąjungos valstybėje įmones bei jų sąskaitas, kad tie Izraelio piliečiai iš Europos kompanijų pervestų į jas savo pinigus, po ko pinigai jau būtų pervedami į Izraelį. Jis (R. O.) suprato, kad įkurtos įmonės nevykdys realios veiklos, bus reikalingos tik tų įmonių sąskaitos, į kurias iš Europos ateis pinigai ir iš kurių jie bus pervesti į Izraelį. Su K. susitarė, kad jis (R. O.) gaus nuo vieno įvykusio pervedimo 1,5 proc. nuo sumos. Tuo pačiu jis pasiūlė K. įmones atidaryti Lietuvoje, nes ten gyvena gerai pažįstamas žmogus, vardu B., kuris ir galėtų atidarinėti įmones bei jų sąskaitas. Jis (R. O.) pasiūlė šį planą B., nurodė, kad už paslaugas pastarajam atiteks 1,5 proc. nuo pervedamos sumos. B. sutiko. Po kažkiek laiko B. atsiuntė jam banko sąskaitos duomenis, kuriuose buvo įvardinta įmonė, įmonės sąskaitos numeris, įmonės kodas, SWIFT kodas. Jis (R. O.) turėjo šiuos duomenis perduoti K., o kam šis minimus duomenis perdavė toliau, nežino. Jam (R. O.) K. pasakė, kurią tiksliai dieną ir kokia pinigų suma bus pervesta į Lietuvą, po ko jis šią informaciją perdavė B. K. reikalaudavo, kad B. per R. O. atsiųstų Lietuvos įmonės banko sąskaitos išrašą. B. sąskaitų išrašus dažniausiai siųsdavo per Viber internetinę programą. Taip pat su B. bendraudavo el. laiškais. Šie pinigai nėra įgyti apgaulės būdų, nes pinigai yra pervesti iš banko sąskaitos į banko sąskaitą. Jis (R. O.) žino B. M. kaip B. P. draugę, yra ją matęs du kartus (t. 4, b. l. 68-70, 71-73).
2013-10-14 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad Ispanijos kompanijos (duomenys neskelbtini) atžvilgiu 2013 m. rugsėjo 17, 18 ir 20 dienomis buvo atlikti sukčiavimo veiksmai, įgyjant šios kompanijos lėšas, iš viso 1 440 000 Eur (t. 1, b. l. 43-46).
(duomenys neskelbtini) atstovo advokato D. S. 2013-09-26 pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2013-09-17 (duomenys neskelbtini) atstovas telefonu buvo informuotas, jog (duomenys neskelbtini) įmonių grupė atlieka konfidencialų pirkimo – pardavimo sandorį, kurio pagrindu yra reikalinga atlikti piniginius pavedimus, nurodyta, kad su juo susisieks už sandorį atsakingas asmuo (moteriškos lyties). Po kurio laiko (duomenys neskelbtini) atstovas sulaukė skambučio iš nenustatyto asmens, kuris nurodė sąskaitos numerį, į kurį turėjo būti atliekamas pavedimas, kurį „(duomenys neskelbtini) atliko. 2013-09-18 tas pats nenustatytas asmuo telefono skambučiu informavo (duomenys neskelbtini) atstovą, kad sandoris yra atšauktas, viskas bus paaiškinta vėliau telekonferencijos metu. 2013-09-20 tas pats nenustatytas asmuo (duomenys neskelbtini) atstovui nurodė pervesti dar vieną pinigų sumą į tą pačią sąskaitą, kontaktiniu asmeniu nurodant L. F., kuri vėliau dar kelis kartus skambino (duomenys neskelbtini) atstovui, teiraudamasi, ar antrasis pavedimas buvo atliktas. Šių telefoninių skambučių pagrindu (duomenys neskelbtini) buvo suklaidintas nenustatytų asmenų, dėl ko autorizavo mokėjimus, susijusius su tariamai įvykdytu sandoriu, kuris, kaip paaiškėjo, faktiškai niekada neegzistavo. Dėl įvykdytos fizinių ir/ar juridinių apgaulės(duomenys neskelbtini) 2013-09-17 atliko 620 000 Eur, o 2013-09-20 dar ir 820 000 Eur mokėjimus. Mokėjimai buvo atliekami į (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) sąskaitą, esančią banke AB „DNB bankas“. (duomenys neskelbtini) finansų direktoriui pavykus susisiekti su (duomenys neskelbtini) įmonių grupės vadovais Europoje, buvo išsiaiškinta, kad sandoris, kurio pagrindu atlikti pavedimai, niekada neegzistavo. Iškart po apgaulės nustatymo (duomenys neskelbtini) ėmėsi veiksmų sustabdyti atliktus pavedimus per (duomenys neskelbtini) banką – JP M. C. Bank, NA London (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)). Šie bandymai nebuvo sėkmingi ir dėl apgaulės pervestos sumos buvo gautos banke AB „DNB bankas“, todėl (duomenys neskelbtini) 2013-09-24 kreipėsi į banką AB „DNB bankas“, prašydamas sustabdyti įtartiną piniginę operaciją, užšaldant (duomenys neskelbtini) sąskaitoje esančias lėšas. Bankas AB „DNB bankas“ 2013-09-24 informavo, jog (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, į kurią buvo pervestos (duomenys neskelbtini) lėšos, pinigų jau nebėra ir paskutinės pinigų sumos, gautos iš (duomenys neskelbtini), buvo pervestos į (duomenys neskelbtini), esantį Rumunijoje, per bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitą (t. 1, b. l. 55-58).
Kaip liudytojas apklaustas advokatas D. S. parodė, kad į jį dėl teisinės pagalbos kreipėsi kompanijos (duomenys neskelbtini) atstovai Londone (t. 3, b. l. 1-2, 3-4). Advokato D. S. pateiktais duomenimis, prieš kompaniją (duomenys neskelbtini) buvo panaudota apgaulė, įmonė patyrė žalą (t. 3, b. l. 7-43).
2014-01-07 tarnybiniame pranešime dėl informacijos, gautos iš ūkio subjektų analizės, užfiksuota, kad atlikus B. P. naudoto mobiliojo ryšio telefonu (toliau – MRT) abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telefoninių pokalbių išklotinės analizę, nustatyta, kad šiuo MRT abonentu B. P. daugiausia skambino B. M. (t. 1, b. l. 147-149).
2014-03-20 ir 2014-03-25 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti duomenys, gauti kontroliuojant B. P. ir B. M. naudojamus mobiliojo ryšio telefono abonentus Nr. (duomenys neskelbtini) (B. P.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (B. M.) užfiksuoti bylai reikšmingi pokalbiai tarp kaltinamosios B. M. ir B. P. (2013-11-30, 15:51:55 val. vykęs pokalbis Nr. 39, 2014-01-18, 15:22:47 val., vykęs pokalbis Nr. 1314) (t. 2, b. l. 7-83, 97-101).
2013-10-07 AB DNB banko rašte dėl neįprastų kliento operacijų, kuriuo pateiktas (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, užfiksuotas piniginių lėšų gavimas iš (duomenys neskelbtini) – 2013-09-18 gavo 620 000 Eur ir 2013-09-20 gavo 820 000 Eur, bei pinigų pervedimas B. M. – 2013-09-18 pervedimas 12 300 Eur bei 2013-09-20 pervedimas 700 Eur; taip pat piniginių lėšų – 17 000 Eur pervedimas į B. C. bei 1074320 USD pervedimas į bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Prieš gaunant pinigines lėšas į (duomenys neskelbtini) sąskaitą, kitų piniginių lėšų joje nebuvo (t. 2, b. l. 116-125).
2013-10-07 AB DNB banko rašte dėl neįprastų kliento operacijų pateiktas (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, kuriame užfiksuotas piniginių lėšų – 540 000 USD ir 533 500 USD iš bendrovės sąskaitos pervedimas į Rumuniją kompanijai (duomenys neskelbtini) sąskaitą (t. 2, b.l. 116-117, 126-129).
Iš AB „DNB bankas“ 2013-12-11 rašto Nr. 30.43-15/1021 matyti, kad po 2013-09-17 620 000 Eur gavimo iš kompanijos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sąskaitoje buvo atliekamos šios operacijos: 2013-09-18 (08:54) 300 000 Eur pervesta į Izraelį – (duomenys neskelbtini); 2013-09-18 (08:56) – 12 300 EUR pervesta į AB „Swedbank” – B. M.; 2013-09-18 (10:05) – 307 000 Eur pervesta į Izraelį (duomenys neskelbtini); 2013-09-20 (09:21) – 700 Eur pervesta į AB „Swedbank“ – B. M. (t. 2, b. l. 131-134).
AB „DNB bankas“ 2013-11-21 raštu Nr. 30.42-15/666 pateikti (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke atidarymo dokumentai, iš kurių matyti, kad 2013-03-14 buvo sudaryta sutartis sąskaitos valdymui per interneto liniją (t. 2, b. l. 140-160).
2013-10-14 banko „Citadele“ atsakyme pateiktas B. C. sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad į jo sąskaitą 2013-09-23 iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos pervesta 17 000 Eur (t. 2, b. l. 162-166).
2013-10-11 AB „Swedbank“ rašte pateiktas B. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas. Iš jo matyti, jog iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos buvo gauti 2013-09-18 mokėjimas 12 300 Eur ir 2013-09-20 mokėjimas 700 EUR į B. M. sąskaitą. 2013-09-27 didžioji gautų pinigų dalis – 12 000 Eur išimta bankomate grynaisiais (t. 2, b. l. 189-192).
Iš 2015-06-01 AB DNB banko rašto su priedu matyti iš (duomenys neskelbtini) pervestos pinigų sumos, tikslus pavedimo suformavimo laikas ir IP, iš kurio buvo prisijungta prie sąskaitos, adresas. Atliekant 2013-09-18 ir 2013-09-20 mokėjimus į B. M. sąskaitą buvo jungiamasi iš IP adreso 62.219.98.55 (t. 2, b. l. 194-195).
Iš 2014-01-13 tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktos informacijos matyti, kad AB DNB bankas esančioje (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) piniginės operacijos buvo atliekamos prisijungiant prie minimos sąskaitos, taip pat ir iš IP adreso 62.219.98.55, kurio geolokacijos vieta Izraelyje (t. 2, b. l. 196-197).
Liudytojas B. P., apklaustas įtariamuoju baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00028-13, parodė, kad 2013 metais, siekiant, jog nebūtų nustatytas jo IP adresas, jungiantis prie fiktyvių įmonių banko sąskaitų el. bankininkystės būdu, kreipėsi į Izraelyje gyvenantį savo pažįstamą, vardu Nir, prašydamas, kad pastarasis sukurtų prisijungimą prie išorinių serverių, kad jungiantis iš Lietuvos nebūtų matyti tikrasis IP adresas, o matytųsi kokios nors kitos valstybės IP adresas. Po kažkurio laiko jis atsiuntė du ar keletą prisijungimo vardų (tai galėjo būti per Viber programą), taip pat slaptažodžių, kurie reikalingi būtent prisijungti prie tokių išorinių serverių. Jungiantis su tais prisijungimo duomenimis, prisijungdavo prie išorinio serverio ar serverių, kurie buvo Izraelyje. Pradžioje, kai darė pirmuosius pervedimus iš kompanijos (duomenys neskelbtini), vėliau ir (duomenys neskelbtini), jungėsi būtent prie išorinio serverio, esančio Izraelyje, nors visą buvo Lietuvoje ir jungdavosi iš savo kompiuterio Lietuvoje (t. 4, b. l. 66-67).
Iš Ispanijos Karalystės teisingumo institucijų 2014 m. gruodžio 9 d. atsakymo ir pateiktų dokumentų matyti, jog 2013 m. rugsėjo 21 d. ir rugsėjo 24 d. kompanijos (duomenys neskelbtini) atstovas C. A. de T. S. pateikė skundus (kartu su priedais – iš sukčių gautais el. laiškais bei pinigų pervedimą patvirtinančiais dokumentais) dėl prieš kompaniją įvykdyto sukčiavimo (t. 3, b. l. 56-92).
Liudytojas C. A. de T. S. nurodė, kad jam paskambino vyras, šnekėjęs angliškai amerikietišku akcentu, prisistatęs (duomenys neskelbtini) įmonių grupės finansų direktoriumi M. N.. Jis pasakė, kad tariasi dėl brokerių paslaugų pirkimo operacijos, o viena iš operacijos šalių – Ispanija, paprašė atlikti mokėjimą už pirkimo operaciją. Gavo sąskaitą su nurodyta mokėtina suma ir banko sąskaita, į kurią reikėjo pervesti mokėjimą. Dar pasakė, kad tikriausiai paskambins vėliau dėl antro mokėjimo. Vėliau pranešė apie antrą mokėjimą ir atsiuntė antrą sąskaitą. Padaręs antrą pavedimą, bandė susiskambinti su M. N. kompanijos (duomenys neskelbtini) telefono numeriu, tačiau nei su niekuo nepavyko susisiekti ir paklausti apie operacijas. Tuomet bandė susisiekti su banku ir sustabdyti antrąjį mokėjimą, tačiau buvo per vėlu, mokėjimas jau buvo atliktas (t. 3, b. l. 93-97, 101-102).
Iš Rumunijos Respublikos teisingumo institucijų 2014-06-24 atsakymo ir pateiktų dokumentų matyti, jog į bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitą Rumunijos banke „S.C. V. R. S.A.“ 2013-09-23 buvo pervestos dvi sumos: 539881,13 USD ir 533381,13 USD (t. y. iš viso 1073262,26 USD) iš Lietuvos įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitos (t. 3, b. l. 120-127).
Kratos metu iš pas B. M. išimtų daiktų ir 2014-02-14 apžiūros protokolo matyti, kad kaltinamosios gyvenamose patalpose rastas ir paimtas DNB banko išduotas (duomenys neskelbtini) kodų generatorius su naudotojo identifikavimo slaptažodžiais (t. 4, b. l. 114-116, 136, 150-151).
2014-03-15 apžiūros protokole užfiksuota, kad B. M. gyvenamose patalpose rastas ir paimtas telefonas „HTC“, tarp kurio kontaktų yra ir R. O. bei B. P. kontaktai (t. 4, b. l. 114-116, 135, 152-157).
B. M. 2016-11-03 prašyme patvirtino, kad įsipareigoja grąžinti 13 000 Eur. Nurodė viena auginanti nepilnametį sūnų, gaunanti minimalų atlyginimą, todėl dėl materialinės padėties įsipareigojo šią sumą grąžinti dalimis (t. 4, b. l. 101-103).
Kaltinamoji B. M. savo kaltę pripažino, jos kaltę taip pat įrodo B. P., R. O. parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, banko sąskaitos išrašas, tarnybinis pranešimas, kita bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad B. M. įgijo didelės vertės nusikalstamu būdu gautą turtą (13 000 Eur) ir jį naudojo asmeniniams poreikiams. Kaltinamosios B. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 189 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamosios B. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios B. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Teismas, skirdamas B. M. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkiams nusikaltimams, kaltinamoji anksčiau neteista (t 4, b. l. 185), administracine tvarka bausta (t 4, b. l. 186-190), duomenų apie tai, kad būtų įrašyta į Priklausomybės ligų centro įskaitą ar gydyta VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nėra.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. B. M. sutinka tiek su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tiek ir su prokuroro siūloma bausme ir jos dydžiu, tik nurodo dirbanti pagal verslo liudijimą, dėl ko prašo skirti 2 metų laikotarpį baudai sumokėti (t 4, b. l. 99, 100). Pažymėtina, jog įstatymas numato dviejų mėnesių nuosprendžiu (analogiškai ir baudžiamuoju įsakymu) paskirtos baudos sumokėjimo terminą, nebent teismo sprendimu yra nustatomas kitoks laikotarpis. Šiuo atveju teismas, spręsdamas kaltinamosios galimybes sumokėti baudą, atsižvelgia į pastarosios finansinę padėtį, tai, jog kaltinamoji išsituokusi, augina nepilnametį vaiką, įvertina paskirtos baudos dydį, ir mano esant pagrindą nustatyti ženkliai ilgesnį, nei įstatymo numatytą laikotarpį, baudai sumokėti. Visgi negalima neatsižvelgti į tai, kad byloje nėra konkrečių duomenų, iš kurių būtų galima matyti, kokias konkrečiai pajamas kaltinamoji gauna iš vykdomos individualios veiklos, ar yra kažkoks kitas pinigų šaltinis, ar vaiką išlaiko išskirtina viena, dėl ko prašomas 2 metų laikotarpis trumpintinas, nustatant baudos sumokėjimui 18 mėnesių laikotarpį.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką B. M. įskaitytinas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme – nuo 2014-02-04, 11.00 val., iki 2014-02-06, 10.00 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (t. 4, b. l. 175, 176, 178).
B. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (t. 4, b. l. 179-180).
BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Taigi, remiantis šiomis BK 72 straipsnio nuostatomis, turi būti konfiskuojami ir kaltininko iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir (ar) kiti materialą vertę turintys daiktai. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Byloje surinkti ir teismo anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji B. M. iš nusikalstamos veikos gavo pajamų (13 000 eurų). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, ši suma išieškotina iš kaltinamosios B. M., nustatant 1 (vienerių) metų išieškojimo terminą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
B. M. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 90 MGL (3 389,40 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir B. M. paskirti 60 MGL (2 259,60 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme – nuo 2014-02-04, 11.00 val., iki 2014-02-06, 10.00 val. (dvi paras), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, jog B. M. paskirta galutinė 56 MGL (2 108,96 eurų) dydžio bauda.
Nustatyti 18 (aštuoniolikos) mėnesių terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.
B. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 72 straipsnio 5 dalimi, per 1 (vienerius) metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išieškoti iš B. M. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 13 000 eurų (trylika tūkstančių eurų).
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Per nurodytą 1 metų terminą nesumokėjus baudos, bauda bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.
2. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.