- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-16
- Bylos Nr.
- I-185-168/2014
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Arūnas Kaminskas, Nijolė Sušinskienė
- Pareiškėjas
- A. T.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Kaminsko, Ernesto Spruogio ir Nijolės Sušinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos), dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. T. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas įpareigoti atsakovę išmokėti pareiškėjui neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2010 m. spalio mėnesio iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 ir 5 straipsnius; įpareigoti atsakovę nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti visą paskirto dydžio, t. y. 507,30 Lt, pareigūnų ir karių valstybinę pensiją; panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vidaus reikalų ministerija) 2013-05-23 sprendimą Nr. 1D-5213(11).
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad, įsigaliojus Laikinajam įstatymui, jam kas mėnesį mokama sumažinta valstybinė pareigūnų pensija. Skundą grindė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2012-02-06 nutarimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23, 52 straipsniais. Tai, kad pareiškėjui mokama sumažinta pensija, patvirtina ir Vidaus reikalų ministerijos 2013-05-23 sprendimas Nr. 1D-5213(11), kuriame ji nurodė, jog neturi pagrindo išmokėti susidariusią nepriemoką. Prašė taikyti bendrąjį teisės principą ius curia novit.
Pareiškėjas 2013-12-02 pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo paduoti (b. l. 39–40). Prašyme nurodė, kad jam niekas raštu nepranešė, kiek laiko bus mokama sumažinta pensija, ir iki šiol nenustatytas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų grąžinimo bei kompensavimo mechanizmas. Pabrėžė, kad, gaudamas sumažintą pensiją, jis yra diskriminuojamas pagal socialinę padėtį. Valstybė privalo užtikrinti asmenų teisėtų lūkesčių apsaugą, teisinį tikrumą bei saugumą.
Atsiliepimas
Vidaus reikalų ministerija, atstovaudama ir Lietuvos valstybei, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko (b. l. 15–17). Tenkinus pareiškėjo skundą, prašė pensijos perskaičiavimo kompensaciją atidėti iki 2014-02-01.
Atsiliepime paaiškino, kad Vidaus reikalų ministerija, apskaičiuodama ir mokėdama pareiškėjui valstybinę pensiją, vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais. Nesant Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymų ar kitų teisės aktų, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu, todėl jos veiksmai laikytini teisėtais. Pažymėjo, kad pareiškėjas su prašymu į ministeriją kreipėsi 2013-05-14, t. y po Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatyto 3 metų (ar 6 mėn.) termino, nes apie savo teisių pažeidimą sužinojo (turėjo sužinoti) dar 2010 m. sausio mėnesį, todėl jo skundas turi būti atmestas arba byla nutraukta. Pabrėžė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo, nes jis neįrodė, kad ministerija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal tuo metu ar šiuo metu galiojančius teisės aktus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui nuo 2010-01-01 paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydžio ribojimo teisėtumo.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui Vidaus reikalų ministerijos 1995-02-06 išvada Nr. 13177 neterminuotai nuo 1994-12-21 buvo paskirta pensija už tarnybą – 342,94 Lt (b. l. 10).
Pareiškėjas 2013-05-14 su prašymu kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas išmokėti susidariusią paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos neišmokėtą dalį (b. l. 12–13).
Vidaus reikalų ministerija 2013-05-23 raštu Nr. 1D-5213-(11) „Dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies perskaičiavimo bei išmokėjimo“ atsakė pareiškėjui į jo 2013-05-14 prašymą (b. l. 11). Atsakyme nurodė, kad, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975; 2011, Nr. 4-125) 23 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjo 2013-05-14 prašymo dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies apskaičiavimo ir išmokėjimo nenagrinės, kadangi praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos, t. y. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ paskelbimo „Valstybės žiniose“ 2012-09-21.
Pareiškėjas skundžia šį sprendimą teismui.
Vertintinas Vidaus reikalų ministerijos 2013-05-24 sprendimo Nr. 1D-5213-(11) „Dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies paskaičiavimo bei išmokėjimo“ teisėtumas ir pagrįstumas.
Atsakovė ginčijamame sprendime atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi. Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo, jis 2013-05-14 kreipėsi į atsakovę dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies išmokėjimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nusprendė reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pagal analogiją taikyti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintą 3 metų terminą, kuris pripažintas specialiuoju terminu kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies prasme. Šis terminas pagal analogiją pritaikytas išvadai dėl kreipimosi į teismą priimtinumo pagrįsti. Taigi, minėtoje byloje suformuluota išvada, jog suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalėjo kreiptis per 3 metų procesinį terminą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 konstatavo, kad nors Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje (2012-12-20 įstatymo Nr. XII-88 redakcija) iš tiesų nustatyta, jog valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjai kompetentingų institucijų sprendimus privalo apskųsti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą, tai savaime nereiškia, kad minėta nuostata reguliuoja pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjų padėtį. Taigi, nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą bei netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą.
Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 konstatavo ir tai, kad pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia. Taigi, šiuo atveju atsakovės teiginiai, kad pareiškėjas kreipėsi į ministeriją su skundu praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos, t. y. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo – 2012-09-21, yra neteisingi ir rodo, kad ji netinkamai taikė bei aiškino teisės normas.
Taigi, šiuo atveju turėjo būti taikytos ne Viešojo administravimo įstatymo, o pensijos mokėjimo metu galiojusios Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio redakcijos nuostatos. Be to, skundžiamas sprendimas nėra grindžiamas jokiomis aplinkybėmis ir objektyviais įrodymais, patvirtinančiais, kad buvo praleisti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatyti skundo padavimo terminai (taikytina šio teisės akto redakcija, galiojusi iki 2013-01-01, nes senaties teisės normos yra materialinės, o ne procesinės). Vidaus reikalų ministerijos ginčijamame sprendime nurodyti pagrindai yra nesusiję su Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio nuostatų taikymu. Kadangi Vidaus reikalų ministerija netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, jos sprendimas naikintinas remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
Laikinojo įstatymo preambulėje nurodyta, kad jis buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą, jame buvo nustatyta socialinių išmokų (taip pat ir pareigūnų bei karių valstybinių pensijų) perskaičiavimo tvarka, suponuojanti, inter alia, paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą.
Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kurio 4 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Jei išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01, buvo įtvirtintas iš esmės analogiškas reguliavimas.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios nuo 2012-09-01 (2012-06-30 įstatymu Nr. XI-2195, Žin., 2012, Nr. 82-4274).
Pareiškėjo valstybinė pensija buvo sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsnio 1 dalimi.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 redakcija), 5 straipsnio 1 dalies (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 straipsnio 2 dalies (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) nuostatas, konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009-12-09 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai; 4) Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21.
Atsižvelgus į šį Konstitucinio Teismo nutarimą, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.
Pareiškėjas teigė, kad jo teisė reikalauti pensijos yra įtvirtinta Konstitucijoje ir jis turi teisę reikalauti priteisti neišmokėtą pensijos dalį.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenustato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (šiuo atveju aplinkybių, kad pareiškėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą nustatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (pvz., administracinės bylos Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004, Nr. A7-55-04). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį, konstatavo, kad sprendimas negali būti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo (2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).
Kaip matyti iš skundo, pareiškėjas siekia, kad jam būtų išmokėta neišmokėta pensijos dalis, susidariusi laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pareiškėjui pirmoji sumažinta pensija išmokėta 2010-02-20, į teismą jis kreipėsi 2013-05-30 (skundas išsiųstas, teisme gautas 2013-05-31), t. y. praleidęs trejų metų terminą, todėl teismas 2013-11-15 nutartimi išaiškino pareiškėjui, kad pirmosios pensijos išmokėjimas pripažįstamas svarbia aplinkybe, sprendžiant termino eigos klausimą, ir pasiūlė pateikti teismui argumentuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti terminą skundui dėl neišmokėtos pensijos nepriemokos sumokėjimo paduoti (b. l. 32–33).
Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti 3 metų terminą dėl pensijos nepriemokos kreiptis į teismą. Paaiškino, kad jam niekas raštu nepranešė, kiek laiko bus mokama sumažinta pensija, ir iki šiol nenustatytas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų grąžinimo bei kompensavimo mechanizmas. Pabrėžė, kad valstybė privalo užtikrinti asmenų teisėtų lūkesčių apsaugą, teisinį tikrumą bei saugumą.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
Pažymėtina, kad nei Valstybinių pensijų įstatyme, nei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nėra reguliuojami klausimai dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo ar apskundimo terminai. Šį faktą konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013 bei, atsižvelgdamas į tai, taikė įstatymo analogiją pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnį. Teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, jog įstatymų leidėjas nėra aiškiai sureguliavęs neišmokėtos valstybinės pensijos (jos dalies) išmokėjimo klausimų. Tai aptarta tik 2013-11-07 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. Teismo nuomone, dėl šių veiksnių buvęs teisinis neapibrėžtumas neproporcingai apsunkino suinteresuotų asmenų, t. y. ir pareiškėjo, pažeistų teisių gynybą. Pareiškėjas tikėjosi, kad pensijos bus kompensuojamos. Pažymėtina, kad pensijų kompensavimo tvarka nenustatyta iki šiol. Sutiktina su pareiškėju, kad jis nebuvo informuotas, kiek laiko bus mokamos sumažtinos pensijos bei kada jos bus kompensuotos. Pareiškėjas iš esmės nežymiai praleido terminą skundui paduoti, t. y. šiek tiek daugiau nei tris mėnesius (kreipėsi į teismą 2013-05-31, o pirmąją sumažintą pensiją gavo 2010-02-20). Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl terminas skundui paduoti atnaujinamas.
Iš Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2013-05-21 pažymos Nr. 11PP(P)-3440 (b. l. 14) matyti, kad pareiškėjui paskirta pensija nuo 2010-01-01 buvo ribojama pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnius. Remiantis šia pažyma nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2010 m. sausio mėnesio skirta 507,30 Lt pensija buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, kaip minėta anksčiau, šis ribojimas pripažintas neprieštaraujančiu Konstitucijai, todėl negali būti tenkintas pareiškėjo reikalavimas priteisti laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neišmokėtą pensijos dalį, kuri buvo ribota pagal minėtą straipsnį. Iš pažymos matyti, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio įskaitytinai pensija buvo ribojama ir pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, toks ribojimas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio įskaitytinai priteistina neišmokėta 3 419,50 Lt pensijos nepriemoka. Pažymėtina, kad nei pareiškėjas, nei atsakovė neginčijo pateiktoje pažymoje nurodytų sumų dydžio, todėl teismas neturi pagrindo abejoti pateiktų duomenų teisingumu. Negali būti tenkintas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovę išmokėti visą paskirto dydžio – 507,30 Lt –pensiją, nes Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai, o jų galiojimas pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 2 dalį buvo pratęstas iki 2013-12-31.
Pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 išaiškino, kad pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus. Iš tiesų pareiškėjo turtinius interesus pažeidė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Atsižvelgusi į tai, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas šioje byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų būti Lietuvos valstybė, o ne Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl Vidaus reikalų ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl pareiškėjui A. T. neišmokėtos pensijos dalis – 3 419,50 Lt – priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.
Vidaus reikalų ministerija, tenkinus pareiškėjo A. T. skundą, teismui pateiktame atsiliepime į skundą, be kita ko, prašo teismo pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014-02-01, kadangi Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos perskaičiuotoms pareigūnų ir karių valstybinėms pensijoms kompensuoti nėra skirtos. Asignavimų poreikis šiam tikslui bus įtrauktas rengiant ir teikiant svarstyti Seimui 2014 metų valstybės biudžeto projektą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-1 straipsnyje (redakcija galiojanti nuo 2013-12-14) nustatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Pagal Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas šias nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ 13 p.). Pareiškėjui priteistina neišmokėtos pensijos dalies suma nėra itin didelė. Atsakovės nurodomos aplinkybės dėl lėšų neišmokėtoms pensijoms kompensuoti neskyrimo ar lėšų trūkumo nėra išskirtinės ar labai nepalankios. Be to, savo prašymo atsakovė nepagrindė jokiais įrodymais, kurie leistų analizuojamą situaciją vertinti kaip išimtinę ir sudarytų pagrindą teismo sprendimo vykdymą atidėti. Pažymėtina ir tai, kad Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime, kuriuo valstybinių pensijų sumažinimas iš dalies pripažintas neteisėtu, buvo jau įvertinta, kad valstybės finansinių įsipareigojimų asmenims, kuriems pagal Laikinojo įstatymo ir Valstybinių pensijų įstatymo nuostatas perskaičiuotos (sumažintos) paskirtos valstybinės pensijos, vykdymas yra susijęs su atitinkamu valstybės finansinių išteklių perskirstymu, todėl Konstitucinis Teismas minėto nutarimo paskelbimą atidėjo 2012-09-21. Nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo iki šio ginčo išnagrinėjimo praėjo daugiau kaip pusantrų metų, tai laikytina pakankamu laiko tarpu tinkamam neteisėtai neišmokėtos pensijos dalies kompensavimui pasirengti. Atidėjus sprendimo vykdymą bus neproporcingai pažeisti teisėti pareiškėjo interesai, todėl ginčijamu atveju netikslinga yra taikyti sprendimo vykdymo atidėjimą. Toks analogiškos aptartai teisinės situacijos vertinimas ir aiškinimas ne kartą pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2013-09-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-673/2013).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 127 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. T. skundą tenkinti iš dalies.
Atnaujinti terminą skundui paduoti pareiškėjui kreiptis į teismą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo.
Panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-05-23 sprendimą Nr. 1D-5213(11).
Įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, išmokėti A. T. 3 419,50 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus devyniolika litų 50 ct) dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio įskaitytinai.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.