Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, neturtinę žalą, kildinamą iš institucijos neteisėtų veiksmų, neišduodant pareiškėjui gydytojų paskirto vaisto laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 16 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 174 straipsnio 1 dalis nustato, jog asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos (BVK 174 str. 2 d.). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą, asmens sveikatos priežiūra suprantama kaip valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, kurios tikslas – laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą (2 str. 1 d.). Asmens sveikatos priežiūra grindžiama, be kita ko, asmens sveikatos priežiūros priimtinumo, prieinamumo ir tinkamumo principais (Sveikatos sistemos įstatymo 1 ir 5 str.). Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą pagal kilusias indikacijas pataisos įstaigoje veikiančioje sveikatos priežiūros tarnyboje.

Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnyba – įstaigos administracinis padalinys, organizuojantis įstaigoje laikomų asmenų asmens sveikatos priežiūrą (Alytaus PN direktoriaus 2018 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 1-71 patvirtintų Sveikatos priežiūros tarnybos nuostatų (toliau – Nuostatai) 1 punktas (b. l. 29–30). Sveikatos priežiūros tarnyba tiesiogiai pavaldi pataisos namų direktoriaus pavaduotojui pagal veiklos sritį, o sveikatos priežiūros organizavimo klausimais – įgaliotoms valstybinėms sveikatos priežiūros valdymo ir kontrolės institucijoms (Nuostatų 3 p.). Viena iš pagrindinių Sveikatos priežiūros tarnybos funkcijų – neatlygintinai aprūpinti pataisos namuose gydomus pacientus reikiamais vaistais ir medicinos priemonėmis ligų gydymui (Nuostatų 16 p.).

Ginčo laikotarpiu galiojusio Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-538 (toliau – Aprašas), 4 punkte numatyta, jog įstaigos, planuodamos joms skirtas lėšas ir rengdamos asignavimų sąmatą, šioje sąmatoje numato lėšas vaistiniams preparatams įsigyti. Lėšos turi būti planuojamos taip, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems būtų užtikrintos tos pačios apimties asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kaip ir asmenims, esantiems laisvėje. Aprašo 19–20 punktuose numatyta, jog vaistinių preparatų atsargos vaistinėje turi būti ne mažesnės už vieno mėnesio poreikį ir ne didesnės negu trijų mėnesių poreikis, o Sveikatos priežiūros tarnyboje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydomuosiuose skyriuose neturi viršyti penkiolikos dienų poreikio. Vaistiniai preparatai, kurie laikomi įstaigos vaistinėje, išduodami vartoti vadovaujantis rašytiniais reikalavimais, surašytais vadovaujantis suimtąjį arba nuteistąjį gydančio gydytojo įrašais Asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025-l/ap) ar Gydymo stacionare istorijoje (forma Nr. 003-l/ap), ar Stacionarinėje (duomenys neskelbtini) ligos istorijoje (forma Nr. 003-9/a) ir Gydytojo paskyrimų lape (forma Nr. 003-4/a).

Pažymėtina, kad šiuo atveju Alytaus PN yra atsakingi už pataisos įstaigoje kalinamų nuteistųjų, turinčių sveikatos problemų, aprūpinimą vaistais ir medicinos priemonėmis, patvirtina ir teismų praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-516-756/2020). Alytaus PN yra numatyta pareiga aprūpinti savo padalinį – Sveikatos priežiūros tarnybą – darbo priemonėmis ir ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei sudaryti jo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1359-520/2020). Taigi, administracinėje byloje turi būti įvertinta, ar Alytaus PN tinkamai vykdė šią pareigą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN. Pareiškėjui nuo 2017 m. balandžio 26 d. paskirtas gydymas vaistais „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 15). Atsakovės atstovas nurodė, jog pareiškėjui nebuvo išduotas vaistas „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 14 d., nors atsiliepime pažymi, jog vaistas buvo pristatytas tik 2018 m. spalio 16 d. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog vaistas pareiškėjui nebuvo išduotas laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 16 d.

Atsakovės atstovas nurodė, jog sutartis su vaistų tiekėja „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta 2018 m. gegužės 17 d., bei pateikė minėtą sutartį prie bylos (b. l. 18–22). Pastebėjus, kad padidėjo vaisto „(duomenys neskelbtini)“ paskyrimo kiekiai, vaistai buvo užsakomi atitinkamai didesniais kiekiais. 2018 m. rugsėjo 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo informuota, kad Alytaus PN per mėnesį reikės 60 dėžučių. Nurodė, jog vaistai užsakomi telefonu. Tiekėja per rugsėjo mėnesį pristatė tik 18 dėžučių. Vaistai buvo užsakomi telefonu ir tiekėja žadėjo pristatyti laiku, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas 2018 m. spalio 8 d. 10.41 val. paskambinęs vaistininkei pranešė, kad šių vaistų neturi, baigėsi jų atsargos Lietuvoje. Vaistai buvo pristatyti tik 2018 m. spalio 16 d.

Iš atsakovės atstovo pateiktos sutarties 4.1 punkto (b. l. 19) matyti, jog atskiri prekių užsakymai pateikiami šalims priimtinu būdu (faksu, el. paštu, elektronine užsakymo sistema). Pasirašytoje sutartyje nėra numatyta, jog prekės (vaistai) užsakomi telefonu.

Rašytinių duomenų apie tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo informuota, kad per mėnesį atsakovei reikės 60 dėžučių vaisto, bei apie tai, jog minėto vaisto trūksta, byloje nėra. Iš pateiktų teismui duomenų matyti, jog vaistas buvo užsakytas tik 2018 m. spalio 9 d. (b. l. 16). Kokie veiksmai buvo atliekami 2018 m. rugsėjo mėnesį ir spalio mėnesio pradžioje, atsakovės atstovas į bylą duomenų nepateikė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, jog vaistas bus pateiktas 2018 m. spalio 16 d. (b. l. 17). Iš sutarties 4.2 punkto matyti, jog prekių pristatymo terminas 2 darbo dienos nuo atskiro prekių užsakymo gavimo dienos. Tačiau sutarties 4.10.3 punkte numatyta, jog jei atsirado priežastys, nepriklausančios nuo tiekėjo, kurių jis neturėjo ir negalėjo numatyti ir dėl kurių prekių pristatymas laiku tampa neįmanomas, tiekėjas nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo minėtos aplinkybės atsiradimo dienos, raštu kreipiasi į užsakovą, pateikdamas motyvuotą prašymą dėl prekių pristatymo termino pratęsimo. Per dvi darbo dienas nuo šiame punkte nurodyto pranešimo gavimo dienos užsakovas raštu išreiškia sutikimą pratęsti prekių pristatymo terminą arba informuoja tiekėją, kad šis terminas nebus pratęstas. Duomenų apie tai, jog tiekėja kreipėsi ir nurodė priežastis, kodėl negali pristatyti vaistų laiku, į bylą nepateikta, taip pat nepateikta ir duomenų apie tai, kaip atsakovės atstovas kontroliavo sutarties sąlygų vykdymą.