Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2019-12-10 · Civilinė byla Nr. e2-7624-804/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-10
Bylos Nr.
e2-7624-804/2019
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01361-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ričardas Prašmuntas
Ieškovas
A. Č.
Atsakovas
A. S.
Kategorijos

Kopija Civilinė byla Nr. e2-7624-804/2019 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01361-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1.

(S)VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 10 d.

Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Ričardas Prašmuntas, sekretoriaujant V. L.,

dalyvaujant ieškovui A. Č., jo atstovei advokatei D. B.,atsakovui A. S., jo atstovui advokatui A. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui A. S., dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 5200 Eur dydžio skolą bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti pilnai, palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog laikotarpiu nuo 2018-01-27 iki 2018-05-04 atsakovas A. S., esant žodiniam susitarimui, pasiskolino iš ieškovo A. Č. per kelis kartus viso 5200 Eur grynųjų pinigų.

Atsakovas pirmą kartą bandė pinigus pasiskolinti dar 2017 metais. Tą kartą pinigų nepaskolino, nes atsakovo visai nepažinojo. Praėjus maždaug pusmečiui ar daugiau, atsakovas atėjo kartu su moterimi ir mažu vaiku. Atsakovas visą laiką sveikindavosi. Tuomet atsakovui paprašius paskolinti pinigų, ieškovas jam paskolino. Pirmą kartą paskolino 20 Eur. Šią sumą grąžino atsakovo motina, kuri prašė daugiau pinigų jos sūnui neskolinti, nes šis yra bedarbis.

Skolindamasis pinigus atsakovas iš pradžių nurodydavo, kad pinigų neva reikia ligoninėje gulinčiai mamai, vėliau - įsidarbinimui, darbo įrankiams pirkti. Po to teigė, jog pinigai neva reikalingi bylinėjimuisi su darbdaviu dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Skolą atsakovas žadėjo grąžinti užsidirbęs pinigų.

Visas paskolintas sumas ir grynųjų pinigų paskolinimo datas ieškovas surašė atskirame lape, kurio pirmoje pusėje atsakovas savo parašu patvirtino tarpinę skolos sumą - 2505 Eur.

Ieškovas ne kartą bandė telefonu susisiekti su atsakovu, kad šis grąžintų skolą, tačiau bandymai buvo nesėkmingi. 2019-05-20 atsakovui buvo išsiųsta SMS žinutė su raginimu grąžinti skolą, tačiau atsakovas į ją neatsakė. Skola iki šiol negrąžinta.

Atsiliepimas

Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais pagrindais, jog ieškinio reikalavimas kildinamas iš neva buvusio žodinio susitarimo, atsiradusio tarp ieškovo ir atsakovo laikotarpyje nuo 2018-01-27 d. iki 2018-05-04 d., kuomet atsakovas pas ieškovą per kelis kartus pasiskolino 5200 eurų grynųjų pinigų sumą ir šios sumos iki šiol nėra grąžinęs.

Šalies argumentai

Ieškovo nurodomos aplinkybės, kurioms esant jis man per keletą kartų neva skolino grynuosius pinigus yra išgalvotos ir neatitinka realios situacijos. Laikotarpiu nuo 2018 m. sausio mėnesio atsakovas kaip bedarbis buvo registruotas Vilniaus teritorinės darbo biržos Trakų skyriuje ir iki išvykimo į užsienį ( 2018-05-05 d.) kas mėnesį gaudavo 122 Eur dydžio socialines išmokas. Atsakovas gyvenau kartu su motina jos bute. Pragyvenimui gaunamų lėšų pakako, nes kitų išlaikytinių neturėjo, o komunalines paslaugas apmokėdavo mama. Todėl ieškovo nurodytos aplinkybės, jog atsakovas pinigus skolinosi neva mamos gydymui ar įsidarbinimui ir darbo įrankių įsigijimui neatitinka faktinių aplinkybių.

Atsakovas ieškovą pažinojo tik iš matymo kaip kaimyną, gyvenantį Geležinkelio g. 7, Lentvaryje. Jų nesiejo jokie santykiai, jokių reikalų, tame tarpe ir finansinių neturėjo. Su ieškovu niekada apie pinigų skolinimąsi nekalbėjo, atsakovas niekada nesiskolino iš jo pinigų, nes šis asmuo buvo pensinio amžiaus. Atsakovui nežino ar jis gaudavo pensiją ir kokio dydžio.

Atsakovas neradęs darbo Vilniaus regione, 2018-05-05 išvyko į Londoną, kur statybininku pradirbo iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio. Kelionei į užsienį 200 Eur davė mama. Šių pinigų atsakovui pakako nuvykti ir įsidarbinti. Londone kas savaitę gaudavo 420 svarų atlyginimą, todėl galėjo pragyventi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas

Ieškinio reikalavimą priteisti 5200,00 Eur skolą ieškovas grindžia paskolos rašteliu. Iš baudžiamosios bylos Nr. 01-1-37792-18 medžiagos matyti, kad ieškovas A. Č. 2018-07-02 kreipėsi į Trakų rajono policijos komisariatą su pareiškimu dėl sukčiavimo būdu iš jo išviliotos 5200,00 Eur sumos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės 2019-05-07 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas, nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens. Nutarime prokurorė nurodė, jog buvo atlikti visi įmanomi tyrimo veiksmai ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį: liudytojais apklausti A. Č., A. S., kaip specialusis liudytojas apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką buvo paklaustas A. S., buvo atlikta akistata tarp A. Č. ir A. S. atliktas rašysenos tyrimas.

Kaip paaiškino ieškovas, jis pats pildė paskolos raštelį, t. y. skolindamas pinigus atsakovui pats savo ranka rašė sumas ir tik paskolinus 2505,00 Eur sumą atsakovas šią skolą patvirtino savo parašu. Pažymėjo, jog paskolos raštelį pildė kiekvieną kartą, kai tik skolindavo pinigus. Kodėl kiekvieną kartą neduodavo pasirašyti atsakovui paaiškinti negali.

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2019-01-04 specialisto išvadoje nurodyta, jog atsakyti į klausimą ar parašą, esantį lape su juodos spalvos rankraštiniais įrašais prie rankraštinio įrašo: „S.“, pasirašė A. S., A. Č. ar kitas asmuo, nėra galimybės.

Pažymėtina, jog civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių dispozityvumo, rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

Nagrinėjamų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad viena iš CPK įtvirtintų įrodymų rūšių – eksperto išvada (CPK 212-219 straipsniai). Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, įvertinimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios, todėl kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, gali būti atmetami. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012). Kaip minėta, pagrindinis įrodymas, kuriuo remiantis ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo skolą yra paskolos raštelis. Specialisto išvadoje nurodoma, jog nėra galimybės patvirtinti ar paneigti, jog tiriamą paskolos raštelį pasirašė A. S.. Be minėtos specialisto išvados byloje nėra jokių kitų leistinų įrodymų patvirtinančių ieškovo nurodytas aplinkybes apie susidariusią atsakovo skolą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas negalėjo paaiškinti kodėl kiekvieną kartą skolindamas pinigus nedavė pasirašyti atsakovui, kodėl paskolos raštelį pildė pats ir netgi pats savo ranka rašė atsakovo vardą ir pavardę palikdamas atsakovui tik pasirašyti. Dar daugiau abejonių kyla dėl grynųjų lėšų skolinimo aplinkybių. Kaip paaiškino pats ieškovas pirmą kartą jam paskolinus atsakovui 20 Eur sumą, atsakovas šios skolos pats negrąžino. Dvidešimties eurų skolą grąžino atsakovo motina, kuri prašė daugiau jos sūnui neskolinti. Negana to, ieškovas vis tiek skolino dideles sumas atsakovui ir jau esant pakankamai dideliam 2505,00 Eur dydžio įsiskolinimui, po kuriuo neva pasirašė atsakovas, toliau skolino pinigus, nors atsakovas net iš dalies skolos negrąžino. Kaip matyti iš paties paskolos raštelio, jame yra neatitikimų, kurių ieškovas apaiškinti nesugebėjo, o būtent nurodyta jog „04-11 pasiskolino 100, 04-13 pasiskolino 100, 04-14 pasiskolino 5+100“ tuomet nurodyta 2505 Eur suma patvirtinta parašu, o žemiau esančiame stulpelyje vėl nurodyta „2505+100 (04-11)=2605, 2605+100 (04-13) =2705, 2705+100 (04-14) =2805“. Kaip parodė ieškovas jis paskolos raštelį pildė nuolat, kiekvieną kartą skolindamas konkrečią pinigų sumą, todėl lieka neaišku, kodėl dubliuojasi skolintos sumos balandžio 11, 13 ir 14 dienomis. Taip pat ieškovas nurodė, kad pinigus skolino grynais. Juos nuimdavo iš bankomato. Savo sąskaitoje turėjo apie 10000 Eur, be to, gaudavo apie 500 Eur pensiją, todėl skolinimui lėšų turėjo pakankamai. Tačiau jokias leistinais įrodymais ieškovas šių aplinkybių nepagrindė, o būtent, nepateikė įrodymų, jog kaip teigia ieškovas jis turėjo savo banko sąskaitoje 10 000 Eur santaupas, taip pat nepateikė banko sąskaitos išrašo, patvirtinančio, kaip teigia ieškovas, jog jis skolinti reikiamas sumas pasiimdavo iš banko sąskaitos bankomatuose. Taip pat ieškovas nurodė, jog jokie liudytojai šių aplinkybių patvirtinti negali.

Be to vadovaujantis CK 6.871 straipsnio 1 dalimi fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas, nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant panaudotą terminologiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. L. B., bylos Nr. 3K-7-430/2013). Nagrinėjamu atveju pateiktas skolos raštelis neatitinka įstatymo reikalaujamos formos, be viso kito, nenumatyta paskolos grąžinimo dalimis, palūkanų mokėjimo galimybės, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt. CK 6.871 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.

CK 1.93 straipsnio numatytos įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo pasekmės: įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.

Taigi šiuo atveju paskolos rašteliui galioja sandorio formos reikalavimai, t. y. jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.

Remiantis išdėstytu, teismas laiko, jog ieškovo reikalavimas dėl 5200 Eur skolos priteisimo yra nepagrįstas ir todėl netenkintinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019-08-28 sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)-19-T-2671-13833, buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir jis 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2019-11-12 pažymą Nr. (2.16) NTP-7-6369, dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, jog advokato užmokestis sudaro 273,00 Eur, todėl ši suma priteistina iš ieškovo valstybei.

Ieškovui Vilniaus regiono teismo Trakų rūmų 2019-07-25 nutartimi buvo atidėtas 50,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimas, nuo likusios žyminio mokesčio dalies ieškovą atleidžiant. Atsižvelgiant į tai iš ieškovo priteistinas 50,00 Eur dydžio žyminis mokestis valstybei.

Iš ieškovo valstybei priteistinos 6,83 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. Č. 56,83 Eur bylinėjimosi išlaidų (50,00 Eur žyminio mokesčio, 6,83 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) valstybei. Priteistina suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Priteisti valstybei iš ieškovo A. Č. 273,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų, kurias valstybė patyrė, teikdama antrinę teisinę pagalbą atsakovui A. S..

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – Danske banke, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – Luminor banke, (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėjas Ričardas Prašmuntas