- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-09
- Bylos Nr.
- 2K-276/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Josifas Tomaševičius (pirm.), Rimantas Baumilas, Vytautas Masiokas (pran.)
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Advokatai
- Valentinas Staugaitis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Vytauto Masioko,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo baudžiamoji byla V. Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį nutraukta, nes veika padaryta neperžengus būtinosios ginties ribų.
V. K. civilinis ieškinys atmestas.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, kuria Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nukentėjusiojo V. K. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi gynėjo prašymą apsvarstyti, ar skunde nurodyti argumentai atitinka bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus, asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, pritarusio gynėjo prašymui, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą palikti nenagrinėtą, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Z. buvo kaltinamas tuo, kad 2007 m. liepos 4 d., apie 23.00 val., parduotuvėje ,,Maxima“, esančioje ,,duomenys neskelbtini“, konflikto metu sudavė ne mažiau kaip septynis smūgius rankomis V. K. į įvairias kūno vietas, padarė jam muštinę žaizdą pakaušio srityje, muštynes žaizdas ir kraujosruvas veide, nosies kaulų lūžį su nosies deformacija, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs įrodymus konstatavo, kad V. Z. veikė būtinosios ginties sąlygomis, t. y. kūno sužalojimus V. K. padarė ne tyčia siekdamas nukentėjusįjį sužaloti ar tarpusavio muštynių metu, o gindamasis nuo V. K. pradėto smurto bei pavojingo kėsinimosi į jo sveikatą. V. Z. panaudota gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, būtinosios ginties ribos nebuvo peržengtos. Teismas nustatė, kad pradžioje konfliktas kilo tarp V. Z., liudytojų P. V. ir A. T., kuris vartojo necenzūrinius žodžius, dėl to pastarasis buvo sulaikytas bei nuvestas į parduotuvės monitorinės patalpas. Vėliau dėl agresyvaus elgesio antrankius buvo bandoma uždėti I. K. Būtent tuo metu neblaivus nukentėjusysis įsivėlė į konfliktą ir puolė kaltinamąjį. Kaltinamasis, nebūdamas šio konflikto iniciatoriumi ir jo nepradėjęs, turėjo teisę gintis nuo jį puolusio ir jam grasinusio nukentėjusiojo. V. K. pavojingas kėsinimasis į V. Z. sveikatą buvo realus ir akivaizdus, t. y. egzistavo objektyviai ir buvo tiesiogiai prasidėjęs – V. Z. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Gindamasis nuo pradėto prieš jį smurto ir galimų tolimesnių sužalojimų bei nesunkiai sutrikdydamas V. K. sveikatą, V. Z. būtinosios ginties ribų neperžengė.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs įrodymų vertinimą ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nukentėjusysis V. K. prašo teismų sprendimus panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius nurodo, kad teismų sprendimai neteisėti, nepagrįsti ir šališki, nes padaryti esminiai BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 10 dalies pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos kasatoriaus įstatymų garantuotos teisės, t. y. nebuvo išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Dėl šių pažeidimų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 28 straipsnio 1, 2 dalis.
Apeliacinėje nutartyje nepagrįstai tvirtinama, kad V. Z. kasatoriaus monitorinėje nemušė. Liudytojas A. T. parodė, kad V. Z. monitorinėje mušė V. K., kuris buvo be sąmonės. Teismai nepagrįstai atmetė A. T. parodymus kaip nepatikimus, nes šio liudytojo parodymai viso proceso metu iš esmės buvo nuoseklūs ir visiškai atitiko kitus bylos duomenis. Teismas nepagrįstai teigia, kad jis (kasatorius) nieko neprisimena, kas įvyko monitorinėje. Kasatorius visą laiką nuosekliai tvirtino, kad V. Z. pirmas smogė jam kumščiu į nosį, po to sugriebė už kaklo, mušė kojomis, buvo net pakėlęs nuo grindų. Kadangi jis bandė keltis, kaltinamasis jį vėl mušė, todėl po kiekvieno smūgio vis blogiau viską prisiminė. Kasatoriaus manymu, tai patvirtina A. T. parodymus apie jo sumušimą monitorinėje, nes tik nuo V. Z. smūgių jis ir prarado sąmonę. Kasatoriaus sumušimo faktą monitorinėje patvirtina ir specialisto išvada. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas V. Kolomiecas parodė, kad smūgiuojant ir atsitrenkiant galva į laiptelius galėjo atsirasti žaizda pakaušyje. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą, ekspertas nurodė, kad vedamas į monitorinę kasatorius sąmonės nebuvo praradęs, tačiau galėjo prarasti įvedus į monitorinę, jei ten buvo griuvimas ar smūgis, t. y. nuo kažkokių monitorinėje atliekamų prieš jį veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo išvada, jog žaizda pakaušyje atsirado dėl griuvimo parduotuvės tarpduryje, nepagrįsta. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad nors jis ir griuvo tarpduryje, tačiau galva atsitrenkęs nebuvo, į apsaugos patalpą vedamas ėjo pats, o byloje nustatyta, kad apsaugos kambaryje jis jau buvo be sąmonės. Be šių įrodymų, kasatoriaus nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojai S. S., P. S. ir V. K.
Kasatoriaus įsitikinimu, V. Z. parodymai nėra nuoseklūs ir aiškūs, jų nepatvirtinta bylos duomenys, jie vertintini kaip siekimas išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Toliau kasatorius analizuoja V. Z. parodymus, kitus įrodymus ir tvirtina, kad surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog V. Z. sumušė jį ir nesunkiai sutrikdė sveikatą panaudodamas ne būtinąją gintį, o tyčia smūgiuodamas gulinčiam į veidą rankomis parduotuvės monitorinėje, ir kad tuo metu jokio kėsinimosi iš jo pusės nebuvo ir negalėjo būti. Teismų išvada, kad V. Z. savo veiksmais būtinosios ginties ribų neperžengė, nepatvirtinta surinktais įrodymais, faktinėmis bylos aplinkybėmis. Kėsinimasis turi būti pavojingas ir gintis galima tik nuo tokio kėsinimosi, kuris atitinka baudžiamojo įstatymo numatytos veikos požymius. Kasatoriui neaišku, kokį veiksmą, atitinkantį baudžiamojo įstatymo požymius, jis padarė, nes jam nebuvo pareikšti jokie įtarimai. Kasatoriaus įsitikinimu, teismai tyčia iškreipė bylos aplinkybes, faktinius duomenis, kurie akivaizdžiai patvirtina kaltinamojo kaltę ir vienašališkai išnaudojo juos tam, kad būtų nutraukta byla V. Z.
V. K. kasacinis skundas paliktinas nenagrinėtas ir teismo procesas nutrauktinas.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasaciniame skunde turi būti nurodyti ne tik nuosprendžio ar nutarties apskundimo pagrindai, tačiau ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys jų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Kasacinės instancijos teismas priimtus bei įsiteisėjusius nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Baudžiamosios bylos nagrinėjamos kasacine tvarka ir įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Vadinasi, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Šalies argumentai
V. K. skunde formaliai nurodoma, kad teismai netinkamai taikė BK 28 straipsnio 1, 2 dalis, nes, jo manymu, V. Z. tyčia jį sumušė ir padarė nustatytus sužalojimus. Taigi iš esmės kasatorius ginčija nustatytas faktines aplinkybes ir analizuoja liudytojų parodymus, kitus įrodymus ir mano, kad visi įrodymai patvirtina jo versiją, jog jis buvo sužalotas tyčia. Taip pat V. K. savo skunde nenurodo teisinių argumentų, patvirtinančių, jog apeliacinės instancijos teismas padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti priimtą nutartį. Pažymėtina, kad V. K. skundo argumentai iš esmės yra analogiški jo apeliacinio skundo argumentams, į kuriuos apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai atsakė. Taigi kasatoriui nepakanka tik formaliai nurodyti kasacinio nagrinėjimo pagrindų (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai), o iš esmės argumentuojant netinkamu įrodymų vertinimu ir faktinių aplinkybių nustatymu (jau minėta, tai sudaro apeliacinio nagrinėjimo dalyką), būtina nurodyti teisinius argumentus, pagrindžiančius kasacinio nagrinėjimo pagrindų buvimą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog kasatoriaus skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų, keliamų kasacinio skundo turiniui, todėl jis paliktinas nenagrinėtas, o teismo procesas šioje byloje nutrauktinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nukentėjusiojo V. K. kasacinį skundą palikti nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukti.