Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-02-25 · Civilinė byla Nr. e2YT-8211-861/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-02-25
Bylos Nr.
e2YT-8211-861/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03411-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Pareiškėjas
G. S.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-8211-861/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03411-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2021 m. vasario 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo G. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po senelio B. B. mirties (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė jo palikimą. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina D. S., kuri daugiau vaikų be pareiškėjo neturėjo, buvo išsituokusi. B. B. buvo pareiškėjo motinos tėvas, pareiškėjo motinos motina A. B. mirė (duomenys neskelbtini). Motina po A. B. mirties atsisakė palikimo į jos turtą tėvo naudai, o tėvas paveldėjo investicines lėšas pagal sąskaitą, tačiau, dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių nepriėmė nekilnojamojo turto. Mirus pareiškėjo motinai paaiškėjo, kad ji nepriėmė palikimo po tėvo mirties. Pareiškėjas nurodė, kad šių klausimų nesprendė, nes buvo įkalinimo įstaigoje, be to, po močiutės mirties aktyviai rūpinosi žemės klausimų tvarkymu, nuosavybės teisių atkūrimu, gavo Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) Eur kompensacijos išmokėjimo. Pareiškėjas yra vienintelis įpėdinis į šią kompensaciją, apie šį turtą jis sužinojo tik kai atliko bausmę įkalinimo įstaigoje ir po savo motinos mirties. Pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taigi, priėmė palikimą faktiniu valdymu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu nurodė, kad pareiškėjui įrodžius prašymo pagrįstumą, jo tenkinimui neprieštaraus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo senelis B. B.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina D. S., kuri daugiau vaikų be pareiškėjo neturėjo, buvo išsituokusi, o B. B. buvo jos tėvas; pareiškėjo motinos motina A. B. mirė dar (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina po A. B. mirties atsisakė palikimo į jos turtą tėvo naudai, o tėvas paveldėjo investicines lėšas pagal sąskaitą, tačiau, dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių, B. B. nepriėmė nekilnojamojo turto. Mirus pareiškėjo motinai paaiškėjo, kad ji nepriėmė palikimo po savo tėvo mirties. Pareiškėjas nurodė, kad šių klausimų nesprendė, nes buvo įkalinimo įstaigoje, be to, po močiutės mirties būtent jis aktyviai rūpinosi žemės klausimų tvarkymu, nuosavybės teisių atkūrimu, - gavo Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) Eur kompensacijos išmokėjimo.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 d., 445 str.).

Nagrinėjamu atveju teismo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po savo senelio mirties priėmė jo palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdyti, naudoti, juo disponuoti, prižiūrėti, mokėti mokesčius ir kt.). Pažymėtina, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, be to, reikia atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Nagrinėjamu atveju palikimą sudaro kompensacija už nekilnojamąjį turtą, dėl kurios gavimo rūpinosi pareiškėjas. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų teismas daro išvadą, kad pareiškėjas po savo senelio mirties palikimą priėmė.

Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui neprieštarauja, remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais, konstatuotina, jog G. S. palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197, 259, 444 -448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Donata Kravčenkienė