Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2019 m. balandžio 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimu;

2) 2019 m. gegužės 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimu;

3) 2019 m. spalio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimu. Vadovaujantis 63 straipsniu 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 8 mėnesiai laisvės apribojimo;

4) 2019 m. gruodžio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, jam paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė – 1 metai laisvės apribojimo; Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai laisvės apribojimo;

5) 2020 m. sausio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu - pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 64¹ straipsniu, jam paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė - 8 mėnesiai laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. gruodžio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, skirta galutinė bausmė – 2 metai laisvės apribojimo;

6) 2020 m. kovo 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 10 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsniu, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsniu, 87 straipsniu, skirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui;

7) 2020 m. kovo 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsniu, 87 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui;

8) 2020 m. kovo 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu - pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsniu, 87 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui. Kauno rūmų 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 17 d., 2020 m. kovo 20 d. ir 2020 m. kovo 25 d. nuosprendžiai subendrinti ir paskirta subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsniu, 87 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi panaikintas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi paskirtos subendrintos 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti terminuotą 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

9) 2021 m. sausio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo;

10) 2021 m. spalio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 10 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2021 m. sausio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 metams 1 mėnesiui. 2022 m. lapkričio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi panaikintas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2022 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistajam L. V. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir jis grąžintas į pataisos įstaigą atlikti likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies;

11) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį galutine 26 parų arešto bausme;

12) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį galutine 30 parų arešto bausme;

13) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį galutine 30 parų arešto bausme. 2024 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi bausmės pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 28 d., 2023 m. gruodžio 4 d. ir 2023 m. gruodžio 5 d. baudžiamuosius įsakymus subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 45 paros arešto ;

14) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis ir 5 dalies 2 punktu bausmė paskirta bausmė subendrinta su bausme paskirta pagal 2024 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį, ir skirta galutinė subendrinta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal 2024 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį, kuria buvo subendrintos bausmės pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 28 d., 2023 m. gruodžio 4 d. ir 2023 m. gruodžio 5 d. baudžiamuosius įsakymus. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

L. V.

2023 m. spalio 19 d. apie 17.46 val. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotojui A. T., tyčia vieną kartą rankos kumščiu sudavė į nosį ir taip nežymiai jį sužalojo: padarė poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis L. V. teisiamojo posėdžio metu kaltas prisipažino ir parodė, kad būdamas supykęs dėl neteisėto apsaugos darbuotojo A. T. elgesio, nesusivaldė ir spontaniškais vieną kartą rankos kumščiu sudavė jam į nosį. 2023-10-19 jis kartu su savo draugu atėjo į prekybos centrą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Jie su draugu nuėjo į prekybos salę, prie alkoholio skyriaus. Su draugu žiūrėjo į alkoholio butelius ir rinkosi, ką galėtų nusipirkti. Pro juos praėjo apsaugos darbuotoja, su jais pasisveikino. Tiek ji, tiek jie, tarpusavy labai normaliai bendravo. Po kurio laiko iš prekybos centro salės išėjo kitas salės darbuotojas. Jis iš karto buvo agresyvus ir juos pradėjo vyti iš parduotuvės, sakė „dinkit iš čia vagišiai“. Toks jo bendravimas jį suerzino, jis apsaugos darbuotojui kažką atsakė. Žodis po žodžio, jie ėjo išėjimo link. Jis dar prie kasos norėjo išsikeisti pinigų, bet salės darbuotojas jam neleido, jis jį rankomis stūmė išėjimo link. Toks jo elgesys jį sunervino ir jis spontaniškai dešinės rankos kumščiu vieną kartą tyčia trenkė jam į nosį.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko prokuroras, gynėjas, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

Iš nukentėjusiojo A. T. parodymų matyti, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) pamainos vadovu. Jis dirba (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) parduotuvėje. Darbą pradėjo 2023-10-19 nuo 9.15 val. iki 21.15 val. Apie 17.40 val. parduotuvėje buvo du vyriškiai, kuriuos yra matęs anksčiau parduotuvės viduje. Tarp jo ir asmenų kilo žodinis konfliktas, nes jie elgėsi nepagarbiai ir neadekvačiai. Asmenų buvo paprašyta, o vėliau pareikalauta, kad jie išeitų iš parduotuvės. Asmenys nesutiko palikti parduotuvės patalpų dėl ko konfliktavo tarpusavyje. Vienas vyras buvo šviesios spalvos trumpų plaukų, apie 1,8 m ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, apsivilkęs tamsios spalvos drabužiais, daugiau išvaizdos požymių neįsidėmėjo, tačiau asmenį atpažintų iš veido bruožų ir bendros išvaizdos požymių. Asmenys apie 20-25 metų amžiaus. Iš parduotuvės jis išvedė rudos spalvos plaukų asmenį, po to jis buvo lauke prie parduotuvės įėjimo, o jis buvo prie įėjimo durų parduotuvės viduje. Norėjo eiti į parduotuvės patalpas ir minėtas asmuo rudos spalvos plaukais apie 17.46 val. rankos kumščiu (neatsimena kurios) sudavė jam vieną kartą į nosies sritį, dėl to jam tekėjo kraujas. Tokiais smurtiniais veiksmais jam buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas. Jis po suduoto smūgio apsvaigo, tačiau atsitokėjęs paskambino skubios pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. Asmenys pastebėję, kad skambina netrukus pasišalino iš parduotuvės teritorijos. Asmenys nuėjo į stotelę ir įlipo į troleibusą „9“. Troleibuso valstybinių numerių neužfiksavo. Asmenys jam demonstravo smūgius parduotuvės viduje, keikėsi necenzūriniais žodžiais, ir grasino, kad jį sumuš. Įvykį matė apsaugos darbuotoja A., kuri negynė tik stebėjo įvykį. Parduotuvėje buvo kitų asmenų, tačiau jie įprastai apsipirko. Parduotuvės darbas sutrikdytas nebuvo, turtas sugadintas nebuvo. Prie pareiškimo prideda savo darbinius marškinėlius ant kurių yra jo kraujo dėmės. Atvykusi greitoji pagalba jį apžiūrėjo ir patarė vykti į gydymo įstaigą pasidaryti tyrimus (1 t. b. l. 15–29).

Iš liudytojos A. K. parodymų matyti, kad iki 2023-11-07 ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojos pareigose. Jos darbo vieta buvo prekybos centras (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Į jos pareigybes įėjo salės prižiūrėjimas, viešosios tvarkos palaikymas, per monitorius stebėdavo prekybos centro salę. Šį įvykį ji atsimena labai gerai. 2023-10-19, vakare, tikslaus laiko nepamena, bet galėjo būti apie 17.30 val. per monitorių pastebėjo, kaip pro įėjimo automatiškai atsidarančias parduotuvės duris įėjo jai iš anksčiau gerai žinomi du jaunuoliai. Abudu jai jie panašūs, panašaus amžiaus. Jai teko su jais susidurti darbo vietoje kituose objektuose. Šiuos du vaikinukus ji žino, nes jie į parduotuvę ateina su vienu tikslu - vogti. Ne kartą jie yra apsivogę, todėl juos gerai pamena. Per monitorių pasekė juos, ką jie darys. Vaikinukai nuėjo tiesiai į alkoholio skyrių, ten rinkosi ir tarėsi kokį alkoholį pasiimti. Ji jau nujautė ir suprato, kad jie kaip ir anksčiau gali kėsintis pavogti alkoholio butelius. Ji pasiruošė tam, iš karto užblokavo išėjimo duris ir iš monitorinės nuėjo į prekybos centro salę, alkoholio skyrių. Nuėjusi prie alkoholio skyriaus, ji atokiau nuo jų atsistojo ir pradėjo stebėti juos. Akivaizdžiai šalia jų nestovėjo. Tiesiog norėjo duoti jiems suprasti, kad parduotuvėje yra apsaugos darbuotojai. Vaikinai ją pastebėjo, jie mandagiai pasisveikino, ji jiems atsakė. Jie ją taip pat iš matymo turėjo pažinti, nes yra ne kartą susidūrę. Ji jau juos gerai žino, kad su jais reikia atsargiai, gražiuoju ir nesivelti į konfliktą. Ji stovėjo vienoje salės pusėje, alkoholio skyriuje, kitoje pusėje stovėjo pamainos vadovas A. T.. Matė, kad jis taip pat akivaizdžiai juos stebėjo. Vienas iš vaikinukų (vyresnis), susinervinęs A. pasakė „ko tu čia stovi, ko čia žiūri, eik dirbti savo darbą“. A. jam atsakė, kad eitų iš parduotuvės, ir kad jis nori ir žiūri. Ir tada prasidėjo žodinis konfliktas. Jaunesnis vaikinukas jai pasakė „teta, žiūrėkit, jis turi pinigų, tikrai pirksim“. Matė, kad pas vaikinuką piniginėje tikrai buvo grynųjų pinigų ir po 10 ir po 20 eurų kupiūromis. O tie du – A. su vyresniu vaikinuku žodis po žodžio ir „susikapojo“. Ji A. sakė, kad jis nesikištų, ji su jais susitvarkys. Iki paskutinės minutės sakė A., kad jis išeitų iš salės į tarnybines patalpas, kad nesiveltų į konfliktą. Bet A. neklausė, tiek buvo „įsiliepsnojęs“, kad jo nėjo perkalbėti. Matydamas, kad situacija „verda“, ji tam jaunesniam vaikinukui gražiai sakė, kad pasiimk draugą ir eikit iš čia. Vaikinukas sakė „gerai, išeisim“. Ir nuo alkoholio skyriaus iki kasų, link išėjimo skyriaus pavyko juos nusikalbinti, kad jie išeitų. Netoliese išėjimo, prie kasų, A. tam vyresniam vaikinukui suėmė už rankos ir pradėjo jį stumti pro duris, išėjimo link. Jį išstūmus, A. jau sukosi eiti atgal į salės vidų, o tuo metu vaikinukas atsisuko ir jai atrodo, kad kairės rankos kumščiu tiesiai trenkė A. į nosį. Smūgis buvo konkretus ir apgalvotas, tai nebuvo netyčinis užkabinimas. O jaunesnis vaikinukas pirmas išėjo pro duris. Vaikinukai nuėjo prie stotelės. Netrukus pamatė, kad A. iš nosies bėga kraujas. A. pats išsikvietė medikus, jį apžiūrėjo. Su jais susitarė, kad po darbo atvyks į ligoninę apžiūrai. Labai operatyviai atvyko policijos pareigūnai, tačiau vaikinukai jau buvo išvykę. Jie dar prieš išvykstant kelis kartus bandė vėl sugrįžti, ėjo link parduotuvės, bet ji užblokuodavo duris, kad jie neateitų (1 t. b. l. 45–48).

2023 m. gruodžio 20 d. teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuojama, kad A. T. nustatyta poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, sužalojimas sukėlė fizinį skausmą (1 t. b. l. 61–65).

Iš 2023 m. spalio 19 d. įvykio vietos protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 36–42).

Iš 2023 m. spalio 24 d. atliktos (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašų apžiūros matyti, kad „17:46:00“ matosi kaip pro kasas išeina vaikinas, kuris apsirengęs prekybos centro (duomenys neskelbtini) aprangą. Jis veda suėmęs abiem savo rankomis už kairės rankos vaikiną, kurį lydi laikydamas už rankos iki išėjimo iš prekybos centro durų. Matosi, kad vaikinai stumdosi tarp prekybos centro durų. Taip pat suėmęs už rankos per prekybos centro duris išstumia ir vaikiną šviesių trumpai kirptų plaukų, kuris apsirengęs tamsios spalvos striukę su gobtuvu, tamsios spalvos sportinėmis kelnėms su raudonos spalvos užrašu ant kairės kojos priekyje „HUGO“, apsiavęs tamsiai žalios (chaki) spalvos sportiniais batais su baltu padu, batų nugaroje ir šonuose oranžinės spalvos ornamentai, vaikinas visą laiką ėjo šalia, kai vaikinas apsirengęs prekybos centro (duomenys neskelbtini) aprangą vedė iš prekybos salės anksčiau minėtą vaikiną. Matosi, kad tarpduryje dar vyksta konfliktas ir vaikinas šviesių plaukų, kuris pašoka ir nubėga, vaikinas vilkintis prekybos centro (duomenys neskelbtini)apranga susiima du kartus už veido ir grįžta į prekybos salę. Vaikinas apsirengęs prekybos centro (duomenys neskelbtini) aprangą vis susiima dešine ranka už nosies. „17:46:29“ jis vyniojasi prie kasų padėta nuo popieriaus rulono popierių ir prisideda jį prie nosies. Vaikšto prekybos centre prie durų, išsitraukia telefoną (1 t. b. l. 104–115).

2023 m. spalio 31 d. Kauno AVPK Dainavos PK vyresn. tyrėjos V. B. atlikta daiktų apžiūra, iš kurios protokolo matyti, kad apžiūrimi 2023-10-19 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu paimti marškinėliai. Marškinėliai yra pilkos spalvos, trumpų rankovių. Marškinėlių apačioje, rankovių galuose ir apykaklėje yra salotinės spalvos plona juosta. Marškinėlių apykaklė užsegama trimis sagomis. Apykaklės kairėje pusėje yra prekybos centro (duomenys neskelbtini) logotipas. Marškinėlių priekinėje dalyje, kairėje pusėje yra įplyšimas ir tamsios spalvos dėmės, galimai kraujo. Marškinėlių priekinėje dalyje, apačioje yra tamsios spalvos dėmės, galimai kraujo. Marškinėlių priekinėje pusėje, ties pilvo sritimi yra daug mažų įplyšimų (1 t. b .l. 116–122).

2023 m. spalio 19 d. Kauno AVPK RV vyr. patrulės V. K. tarnybiniame pranešime dėl atliktų veiksmų nurodyta, kad tikslinant įvykio aplinkybes pagal ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atvykus į įvykio vietą įtartinų asmenų nepastebėta. Įvykio vietoje buvo ir įvykį matė prekybos centro (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoja A. K., tačiau jos nebuvo galimybės apklausti, nes tuo metu ji dirbo, negalėjo palikti savo darbo vietos. Kilusio įvykio metu nebuvo sutrikdyta viešoji tvarka ir įstaigos darbas. Aplinkinių pasipiktinusių asmenų nenustatyta. Prekybos centrui (duomenys neskelbtini) priklausantis turtas sugadintas nebuvo (1 t. b. l. 130–131).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam L. V., padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pasitvirtino visiškai. Nagrinėjamoje byloje įrodymų visuma (kaltinamojo L. V. paaiškinimu, nukentėjusiojo A. T. ir liudytojos A. K. parodymais, kitais rašytiniais įrodymais) nustatyta, kad kaltinamasis L. V., kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojui A. T. tyčia vieną kartą rankos kumščiu sudavė į nosį ir taip nežymiai jį sužalojo.

Kaltinamojo L. V. padaryta nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Nagrinėjamojoje byloje kaltinamasis L. V. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnis), nusikaltimas baigtas. Jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis L. V. Psichiatrinio gydymo įskaitoje neregistruotas. Priklausomybės ligų gydymas, įskaita Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale konsultuotas/gydytas nuo 2018 m. kovo 1 d., dėl (F19.1) Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo, žalingas vartojimas (1 t., b. l. 140–141), tačiau VTPT Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad L. V. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (1 t., b. l. 149). Jis nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, šiuo metu atlieka bausmę. L. V. teistas iš viso 14 kartų, daug kartų baustas administracine tvarka. Vertinant kaltinamojo asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad jam ankstesniais nuosprendžiais buvo skirtos bausmės susijusios su laisvės atėmimu, taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, daug kartų baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamasis turi polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Šie kaltinamąjį neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo tai, kad prieš tai taikytos bausmės rūšys (areštas, laisvės atėmimas su bausmės vykdymo atidėjimu) jam pakankamos įtakos neturėjo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba, nemoka administracinių baudų, švelniausios bausmės rūšys – viešieji darbai ir bauda, netikslingi ir neatitinka veikų pavojingumo bei kaltinamojo neigiamos charakteristikos, tokiomis bausmėmis, įvertinus ankstesnius teistumus, skirtų bausmių efektyvumą, nebus pasiekti bausmės tikslai. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, įvertinant ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, vieną lengvinančią aplinkybę ir vieną sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti būtina skirti griežčiausios pagal savo pobūdį rūšies bausmę - laisvės atėmimą, kadangi tik ją paskyrus bus realizuojami BK 41 straipsnyje numatyti tikslai. Kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skiriamos bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis.

Atsižvelgus į tai, kad bylą nagrinėjant teisme, kaltinamajam prisipažinus inkriminuotas veikas, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis bausmės dydis mažinamas vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su bausme paskirta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 19 d. nuosprendį. Į bausmės laiką įskaitytinas bausmės laikas, atliktas pagal minėtą teismo nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo naujo nuosprendžio paskelbimo dienos (žr., pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66/2010, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-4-699/2016 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

V. Dėl civilinių ieškinių

BPK 44 straipsnio 10 dalis numato, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Be to, BPK 109 straipsnis numato, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Nukentėjusysis A. T. pareiškė 6328,01 eurų civilinį ieškinį, dėl turtinės žalos atlyginimo (328,01 eurų) ir neturtinės žalos atlyginimo (6000 eurų) (2 t., b. l. 86–87).

Kaltinamasis su nukentėjusiojo pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies.

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusiajam A. T. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius paskyrė ligos išmoką – 169,86 Eur dydžio, nukentėjusysis prašė civilinį ieškinį mažinti, dalyje dėl turtinės žalos. Kita civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo, yra teisėta, pagrįsta, įrodyta, kadangi nukentėjusysis A. T. žalą patyrė dėl tyčinės kaltinamojo L. V. nusikalstamos veikos, jo padaryta nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nukentėjusiojo patirta turtine žala.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo L. V. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiam A. T. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Jis dėl šio sužalojimo turėjo iškęsti skausmą ir dvasinius išgyvenimus, patyrė daug nepatogumų, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl nusikaltimo nukentėjęs A. T. patyrė fizinį skausmą, išgąsti ir nerimą. Teismui nėra pateikta jokių duomenų apie nukentėjusiam dėl nusikalstamos veikos padaryto sveikatos sutrikdymo likusius liekamuosius reiškinius. Taigi, nukentėjusio pozicija dėl civilinio ieškinio neturėtų reikšti norą pasipelnyti.

Kita vertus teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nukentėjusiam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.

Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytų aplinkybių visumą bei vertinat kaltinamojo amžių, jo turtinę padėtį, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusio sveikatai, jo reputacijai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo yra mažintinas.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam L. V. Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė 169,86 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 82-95). Be to, Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė 94,25 eurų civilinį ieškinį (1 t., b. l. 71–73).

Kaltinamasis L. V. su jam pareikštais Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Kauno teritorinė ligonių kasos ieškiniais teismo posėdžio metu sutiko, jų dydžio neginčijo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad civilinių ieškovų prašoma priteisti turtinė žala atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, t. y. dėl jo padarytų nusikalstamų veikų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusių su civilinių ieškovų patirta turtine žala. Byloje surinkti įrodymai, kurie jau buvo aptarti analizuojant kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodytumą, patvirtina tai, kad turtinė žala civiliniams ieškovams buvo padaryta ir ji tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo neteisėtais veiksmais. Civiliniai ieškiniai pagrįsti, įrodyti, todėl tenkintini visiškai.

VI. Dėl procesinių prievartos priemonių, kitų klausimų

Kaltinamajam L. V. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: pilkos spalvos marškinėliai su (duomenys neskelbtini) ženklu, saugomi PD prie VRM turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (1 t., b. l. 123–125), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini. Kompaktiniai diskai, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismui pripažinus L. V. kaltu dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo ir atsižvelgiant į tai, kad šio kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 23 d. nutartimi, yra pagrindas spręsti jam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, priteisimo klausimą.

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. balandžio 17 d. pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų”. Pažymoje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam L. V. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 258,33 Eur išlaidų. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba, nenustatyta, kad turi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, turi labai daug nesumokėtų administracinių baudų, į tai, kad kaltinamojo gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, į tai, kad jis atlieka realią laisvės atėmimo bausmę ir šiuo nuosprendžiu jam skirta reali laisvės atėmimo bausmė, teismas sprendžia, kad kaltinamojo finansinė padėtis yra sunki, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 258,33 Eur iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. V. – 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies sudėti su bausme paskirta pagal 2024 m. vasario 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, ir L. V. skirti galutinę subendrintą 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal 2024 m. vasario 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį.

L. V. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

Daiktinį įrodymą - pilkos spalvos marškinėlius su (duomenys neskelbtini) ženklu, saugomus PD prie VRM turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Kompaktinius diskus, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš L. V. nepriteisti.

Nukentėjusiojo A. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš L. V. 158,15 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus ir 15 ct) turtinei ir 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš L. V. civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai 169,86 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus 86 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš L. V. civilinio ieškovo Kauno teritorinė ligonių kasos naudai 94,25 Eur (devyniasdešimt keturis eurus 25 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.