- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-14
- Bylos Nr.
- 2A-1328-395/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- V. V., V.
- Atsakovas
- I. M.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1025.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė
N UTARTIS
2010 m. rugsėjo 14 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Evaldo Burzdiko, sekretoriaujant Nomedai Sireikytei, dalyvaujant ieškovo V. V. atstovui advokatui V. R., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. M. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-389-482/2010 pagal ieškovų V. V. ir R. V. ieškinį atsakovei I. M. dėl skolos, netesybų, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai V. V. ir R. V., remdamiesi CPK 439 str. 3 d., pateikė teismui ieškinį, kurį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovės I. M. 36000,00 Lt negrąžintos paskolos, 5832,00 Lt delspinigių, 5 % metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas ( b.l. 29-31).
Žemesnės instancijos teismas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 3 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės I. M. 36000 Lt negrąžintos paskolos, 5832,00 Lt delspinigių, 5 % metines palūkanas nuo priteistos sumos (41832,00 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-07-16) iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 1127,48 Lt bylinėjimosi išlaidų (627,48 Lt žyminio mokesčio ir 500,00 Lt už advokato pagalbą) ieškovų V. V. ir R. V. naudai. Taip pat priteisė iš atsakovės valstybės naudai 20,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 40-42).
2009 m. spalio 1 d. teisme priimti atsakovės prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio, kuriuose nurodė, kad priimtas preliminarus teismo sprendimas turi būti panaikintas, nes ji ieškovams visas skolas grąžinusi, o 2006-01-09 paskolos sutarties Nr.10 ji nėra pasirašiusi ir tokios sutarties buvimą neigia (b. l. 45-46).
Žemesnės instancijos teismas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 12 d. galutiniu sprendimu 2009 m. rugsėjo 3 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, papildomai priteisė iš atsakovės I. M. 1500 Lt už advokato pagalbą ieškovų V. V. ir R. V. naudai, bei 43,94 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas sprendime nurodė, jog 2005-06-30 paskolos sutartyje Nr. 2 aiškiai nurodyta, kad ieškovai ir atsakovė sudarė sutartį, pagal kurią atsakovė skolinasi iš ieškovų 36000 litų, sutartyje nurodyta, kad šalys patvirtina, kad ieškovai perdavė, o atsakovė perėmė paskolos sumą 36000 litų. Minėtoje sutartyje Nr.2 aptartos visos sąlygos, sutartis nėra nuginčyta, todėl ji galiojanti, atsakovė neginčijo sutartyje Nr.2 esančio savo parašo, paskolos gavimo fakto ar paskolos sumos. Atsakovės teigimu, minėtą 36000,00 Lt paskolą ieškovams ji jau yra grąžinusi, ir kaip to įrodymą ji pateikė savo sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad ji ieškovui V. V. 2006-11-16 pervedė 308000,00 Lt (b.l. 24). Tačiau ieškovai su šiuo atsakovės teiginiu nesutiko ir nurodė, kad šią sumą atsakovė jiems pervedė grąžindama paskolą ne pagal 2005-06-30 paskolos sutartį Nr. 2, bet pagal kitas paskolos sutartis, o 36000 Lt paskola jiems iki šiol dar negrąžinta (b.l. 29-31). Sąskaitos išrašas patvirtina, kad mokėjimas buvo atliktas pagal paskolos sutartis Nr. 11, 12, 10, sutartį Nr. 1078, o 2005-06-30 paskolos sutartis Nr. 2 neminima. Pervesta suma – 308000,00 Lt, visiškai atitinka bendrą paskolos sumą pagal sąskaitos išraše nurodytas sutartis: 2005-04-07 paskolos sutartį, notarinio registro Nr. 1078, 2006-01-09 paskolos sutartį Nr. 10, 2006-01-09 paskolos sutartį Nr. 11, 2006-02-07 paskolos sutartį Nr. 12 (b.l. 33-36). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad sąskaitos išrašas atsakovės teiginio, kad ji 36000,00 Lt paskolą ieškovams yra grąžinusi, nepatvirtino, kitų įrodymų nėra pateikta, todėl netikėti ieškovų teiginiu, kad 36000,00 Lt paskola jiems dar negrąžinta, teismas pagrindo nematė. Atitinkamai, teismas konstatavo, kad atsakovė 36000,00 Lt paskolą pagal 2005-06-30 paskolos sutartį Nr. 2 ieškovams iki šiol yra negrąžinusi. Kadangi 2005-06-30 paskolos sutartyje Nr. 2 nustatytas paskolos grąžinimo laikas yra pasibaigęs, darė išvadą, kad ieškovai pagrįstai reikalauja iš atsakovės grąžinti jiems 36000 Lt paskolą.
Taip pat teismas nurodė, kad 2005-06-30 paskolos sutartyje Nr. 2 4 punkte yra įtvirtinta paskolos gavėjo (atsakovės) pareiga sumokėti 0,09 % delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo likusios negrąžintos paskolos sumos. Kadangi nustatyta, kad atsakovė tinkamai nevykdė savo piniginės prievolės, ji taip pat privalo mokėti ieškovams netesybas – už 180 dienų paskaičiuotus delspinigius – 5832,00 Lt (0,09 % × 36000,00 Lt × 180 d. = 5832,00 Lt). Sutartis ar jos dalis nėra nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka, pagrindo mažinti ieškovų paskaičiuotus ir prašomus priteisti delspinigius teismas sprendė, kad nėra pagrindo, nes atsakovė nepateikė neginčijamų ir objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima mažinti delspinigius, todėl ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo laikė pagrįstu ir tenkintinu. Kadangi atsakovė pažeidė savo sutartinę prievolę, t. y. neatsiskaitė paskolos sutartyje numatytais terminais, iš atsakovės ieškovams priteistė 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl šių motyvų:
1. Teismo priimtas sprendimas prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams. Apeliantė neneigia fakto, kad yra pasirašiusi su ieškovais keletą paskolos sutarčių, tačiau ieškovai jokių pinigų jai nėra niekada perdavę, kiek jai žinoma, tai visi pinigai ieškovams yra grąžinti. Teismas netyrė tos aplinkybės, kad byloje apklaustas liudytojas A. G. patvirtino faktą, kad atsakovė jokių pinigų iš ieškovų neskolino, pinigus ieškovai skolino A. G., o atsakovė tik pasirašė brolio prašymu tariamas paskolos sutartis. Į teismo posėdį neatvyko ieškovai, todėl jie taip pat nepaneigė fakto, kad atsakovė niekada jokių pinigų iš jų nesiskolino. Be to, byloje buvo paskirta ekspertizė tam, kad nustatyti ar vienu ir tuo pačiu metu buvo surašytas 2006-01-09 sutarties Nr. 10 tekstas ir ji pasirašyta, tačiau ir ši aplinkybė liko neištirta, ko pasėkoje teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą. Atsakovės nuomone, ši sutartis atsirado, ieškovams susipažinus su jos pateiktais išrašais iš banko apie jos tariamos paskolos pastariesiems grąžinimą. Atsakovė tvirtina faktą, kad buvo norima su ieškovais sudaryti paskolos sutartį Nr. 10, tačiau buvo paruoštas visiškai kitas jos variantas, paskolos sutartis Nr. 10 taip ir liko nepasirašyta tarp atsakovės ir ieškovų, todėl atsakovei visiškai nesuprantama, kaip sugebėjo ieškovai pateikti teismui pasirašytą sutartį nr. 10, kai ji jos niekada nepasirašė.
2. Teismas netyrė ir tos aplinkybės, ar tuo metu, kai tariamai buvo sudaryta 2006-01-09 sutartis Nr. 10, ieškovai galėjo turėti tokią pinigų sumą, kadangi jie tuo metu buvo skolinę pinigus ne tik atsakovei, bet ir kitiems asmenims. Teismas netyrė ir tos aplinkybės, kad A. G. nurodytomis aplinkybėmis, niekada pinigų neskolindavo R. V.. Atsakovė nurodo, kad tokių pinigų nėra gavusi iš ieškovų, nes jie jai nebuvo reikalingi, ji net neturėjo galimybės jų išleisti. Jeigu tuo metu būtų pasiskolinta didesnė pinigų suma, tai būtų grąžinta, nes paskola iš banko buvo paimta žymiai didesnė nei pervesta pinigų suma V. V.. Atsakovė nurodo, kad pagal 2005-06-30 paskolą Nr. 2 visi pinigai ieškovams grąžinti. Taip pat nesutinka, jog yra pasirašiusi 2006-01-09 paskolos sutartį Nr. 10, o iš pateiktų rašytinių įrodymų darytina išvada, kad visus pinigus A. G. ieškovams grąžino, tame tarpe ir už 2005-06-30 paskolą Nr. 2, tačiau atliekant pavedimą per banką, per klaidą buvo nenurodyta ši paskolos sutartis, t.y. Nr. 2, ko pasėkoje ieškovas ir kreipėsi į teismą. Be to, jeigu A. G. nebūtų grąžinęs ieškovams pinigų sumos, kuri buvo paskolinta pagal sutartį Nr. 2, tai ieškovai tikrai nebūtų skolinę tokios didelės pinigų sumos pagal sutartį Nr. 10. Šiuo metu atsakovė yra kreipusis į Kauno apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieškovų atžvilgiu, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str.2 d.
3. Sutinkamai su CK 1.5 str., 6.73 str. 2 d. nuostatomis, teismas privalėjo mažinti netesybas, nes jos yra aiškiai per didelės, prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principui, t.y. 0,09 proc. už kiekvieną praleistą dieną. Prievolė yra neįvykdyta net iš dalies, todėl teismas turėjo teisę šias netesybas mažinti iki 0,02 proc., tačiau to nepadarė. Atsakovė nurodo, jog ji neturi jokių pajamų, jokio turto, viena išlaiko sūnų, jos materialinė padėtis yra kritinė, kadangi ji net neturiu lėšų susimokėti už komunalines paslaugas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės jų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo šiuos motyvus:
1. Nepagrįstas atsakovės teiginys, kad ji nors ir pasirašiusi paskolos sutartis, tačiau niekada jokių pinigų nėra gavusi. Atsakovė su ieškovais buvo pasirašiusi viso penkias paskolos sutartis, t. y. 2005-04-07 paskolos sutartis Nr. 1078 (paskolos suma 99 200 Lt), 2005 m. birželio 30 d. paskolos sutartis Nr. 2 (paskolos suma 36 000 Lt.), 2006-01-09 paskolos sutartis Nr. 10, (paskolos suma 123 800 Lt.), 2006-01-09 paskolos sutartis Nr. 11 (paskolos suma 35 000 Lt.), 2006-02-07 paskolos sutartis Nr. 12 (paskolos suma 50 000 Lt.). Bendra paskolintų lėšų suma sudarė 344000 Lt. Atsakovė 2006-11-16 mokėjimo pavedimu ieškovams grąžino dalį paskolintų pinigų sumos, pervesdama ieškovams 308000 Lt. Ieškovė mokėjimo pavedime nurodė, kad mokėjimo paskirtis pagal paskolos sutartis Nr. 11, 12, 10 ir sutartį Nr. 1078. Taigi atsakovei atlikus mokėjimą negrąžinta paskolos suma sudarė 36 000 Lt (344 000 Lt - 308 000 Lt). Atsakovei negrąžinus 36000 Lt pagal 2005 m. birželio 30 d. paskolos sutartį Nr. 2 ir buvo kreiptasi į teismą dėl minėtos sumos priteisimo iš ieškovės. Todėl nesuprantamas ieškovės teiginys, neva ji pinigų pagal sutartis negavusi, nes ji ne tik pasirašė paskolos sutartis, tačiau ir didžiąją dalį paskolos grąžino mokėjimo pavedimu. Tai patvirtina ieškovės nesąžiningumą, proceso sąmoningą vilkinimą ir nenorą grąžinti likusios paskolos sumos. Be to, atsakovė nepagrįstai nurodo, kad pinigus skolinosi ne ji, o jos brolis, ir kad sandoriai buvo tariami, o ji tik pasirašė. Tačiau nei viena iš paskolos sutarčių nėra teismo pripažinta apsimestine, jokio reikalavimo teisme dėl minėtų sandorių pripažinimo apsimestiniais nebuvo pareikšta, todėl atsakovės argumentas, kad teismas nevertino minėtų sandorių kaip apsimestinių nepagrįstas. Tai, kad atsakovė pinigus skolinosi, turėdama tikslą juos vėliau perduoti broliui, ir kad gavusi pinigus juos galimai perdavė savo broliui, tai tik jos ir jos brolio reikalas. Pati atsakovė nei prieštaravimuose dėl teismo įsakymo išdavimo, nei prieštaravimuose dėl teismo priimto preliminaraus sprendimo tokių argumentų nebuvo nurodžiusi, tokios aplinkybės teismui nebuvo nurodytos ir pirmo teismo posėdžio metu apklausiant šalis, ji atvirkščiai įrodinėjo, kad pagal visas paskolos sutartis ji neva pinigus yra grąžinusi, ir jokių aplinkybių, kad ne ji buvo sandorio šalis ir kad ji pinigų nebuvo gavusi teismui nebuvo nurodžiusi. Atsakovės brolis A. G. iki apklausiant jį kaip liudytoją, dalyvavo kaip žiūrovas teismo posėdžio metu ir ta aplinkybė teismui buvo nurodyta tik po to, kai jau buvo atlikta ekspertizė ir pripažinta, kad sutartis pasirašė pati atsakovė.
2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad liko neištirta aplinkybė dėl to, ar 2006-01-09 paskolos sutarties Nr. 10 tekstas surašytas ir pasirašytas tuo pačiu metu. Ginčas šioje byloje vyksta ne dėl 2006-01-09 paskolos sutarties Nr. 10, o dėl negrąžintų 36000 Lt pagal 2005-06-30 paskolos sutartį Nr. 2. Reikalavimo dėl 2006-01-09 paskolos sutarties Nr. 10 ieškovai nereiškė, kadangi paskolą atsakovė pagal minėtą sandorį ieškovams grąžino 2006-11-16 mokėjimo pavedimu, pervesdama visą paskolos sumą. Nepaisant to, teismas tenkino atsakovės prašymą ir paskyrė ekspertizę, pavedant atsakyti į visus atsakovės atstovės suformuluotus klausimus. Buvo atlikta ekspertizė ir pateiktas 2010-01-13 ekspertizės aktas Nr. 11-15 (10), kuriame patekta išvada, kad sutartis pasirašyta atsakovės, taip pat nurodė, kad atsakyti į klausimą ar tekstas surašytas ir pasirašytas tuo pačiu metu nėra galimybės, kadangi „kol kas akredituotos metodikos, kurios pagalba būtų galima atsakyti į paminėtus klausimus, nėra“. Taip pat ieškovai nurodo, kad nesuprantamas atsakovės įrodinėjimas, neva buvo siekiama pasirašyti kitokio turinio paskolos sutartį Nr. 10. Teismui buvo pateiktas 2006-01-09 paskolos sutarties Nr. 10 originalas, ir ekspertai konstatavo, kad sutartis pasirašyta atsakovės. Tuo tarpu atsakovė bandė teismui teikti visiškai niekieno nepasirašytą popieriaus lapą, kurį galima atspausdinti bet kur ir bet kada ir bet kokio turinio.
3. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad teismas remiantis CK 6.73 str. 2 d. nuostatomis privalėjo mažinti netesybas, kadangi visų pirma įstatymas teismui suteikia tik teisę, bet ne pareigą. Antra, teismas įvertinęs bylos aplinkybes, pagrįstai pripažino, kad pagrindo mažinti netesybas nėra, nes atsakovė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti dėl galimybės mažinti netesybas. Be to, CK 6.210 str. 1 d., 1.125 str. 9 d. numato penkių metų senaties terminą, tad atsakovė turėtų mokėti 5 proc. metinių palūkanų už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, nuo laiku negrąžintos sumos, kas už uždelstą atsiskaityti 4 metų laikotarpį sudarytų 7200 Lt sumą. Tačiau ieškovai prašė priteisti sutartas sutartimi netesybas, kurios sudaro 5832 Lt sumą, tad prašoma priteisti delspinigių suma yra kur kas mažesnė negu atsakovei tektų mokėti pagal įstatymą įstatymines palūkanas. Todėl ieškovų prašoma priteisti suma negali būti laikoma neatitinkančia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame teisme nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra LR CPK 329 straipsnio 2 – ojoje ir 3 – ojoje dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, apeliantė I. M. nuosekliai visą bylos nagrinėjimo teisme laiką neigia savo skolinius įsipareigojimus ieškovams V. V. ir R. V. pagal 2005 – 06 – 30 paskolos sutartį Nr.2 (b. l. 4). Tačiau apeliantė neneigia jog anksčiau su ieškovais buvo sudariusi net keletą paskolos sutarčių pakankamai didelėms pinigų sumoms, kurios yra sandorio šalių yra įvykdytos ( b. l. 33 – 36), todėl pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo apeliantės teiginio dėl sandorio apsimestinumo kaip nepagrįstą.
Civiliniame procese yra įtvirtintas rungimosi principas ( CPK 12 straipsnis) kurio laikantis kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). CPK 185 straipsnyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjimo proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Būtent atsižvelgiant į šias įstatymines nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį pagrįstai atsižvelgė į tai, jog atsakovė ir savo prieštaravimuose dėl teismo įsakymo išdavimo, ir prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo neįrodinėjo, jog ginčo paskolos sutartis buvo sudaryta ne su ja, bet su jos broliu A. G. (b. l. 23, 45 – 46), o tik bandė įrodyti, kad šios sutarties nepasirašiusi.
Tik bylos eigoje atlikus rašysenos ekspertizę ir nustačius apeliantės parašo autentiškumą, apeliantė bandė įrodyti, kad ji su ieškovais yra galutinai atsiskaičiusi 2006 – 11 – 16 mokėjimo pavedimu, bet patikimų įrodymų teismui nepateikė, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė neįvykdė tinkamai savo skolinės prievolės ieškovams, kaip tą numato CK 6.65 straipsnio nuostatos ir pilnai patenkino ieškovų ieškinį. Be jau nurodytų aplinkybių, patvirtinančių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, kolegija pažymi, jog negalima laikyti pagrįstu ir apeliacinio skundo argumentą dėl to, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo remiantis CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatomis mažinti netesybas. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei atsižvelgdamas, kad pati atsakovė elgėsi nesąžiningai, vengdama tinkamo ir savalaikio prievolės įvykdymo, pagrįstai nusprendė, kad mažinti sutartines netesybas nebuvo pagrindo. Atmesdama šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovų prašoma jiems priteisti iš atsakovės I. M. delspinigių suma yra mažesnė už įstatymines palūkanas, todėl – akivaizdu, jog teismas, tenkindamas ieškinį pilna apimtimi nepažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Tuo pačiu teisėjų kolegija, atmesdama apeliantės skundą, jos pačios ir atstovės iniciatyva daugkartinį bylos nagrinėjimo atidėliojimą vertina kaip piktnaudžiavimą procesine, nes šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai bei veikti už greitą ir operatyvų bylos išnagrinėjimą (CPK 17 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis).
Įvertinusi aukščiau išvardintų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl šis sprendimas paliktinas nepakeistu, o atsakovės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas .
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
nutaria:
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.