Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo P. Ž. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6147-374/2015 pagal pareiškėjo P. Ž. skundą dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Antstolė S. Ž. 2015-11-27 patvarkymu atsisakė tenkinti skolininko P. Ž. skundą ir jį skundą nagrinėti teismui.

2015-12-30 Marijampolės rajono apylinkės teisme gautas pareiškėjas P. Ž. atskirasis skundas dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-12-14 nutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo P. Ž. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-12-14 nutarties, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso XI skyriaus antrasis skirsnis įtvirtina procesinių dokumentų įteikimo institutą. Procesinis įteikimas – tai įstatymo nustatyta tvarka ir forma atliktas ir patvirtintas procesinis veiksmas, kuriuo teismas siūlo adresatui susipažinti su pateikiamo procesinio dokumento turiniu. Kad procesinis įteikimas būtų teisėtas ir sukeltų atitinkamus teisinius padarinius, būtina atlikti teisėtą įteikimo procedūrą ir nustatyta tvarka patvirtinti įteikimą.

Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-12-14 nutartis buvo siųsta ne pareiškėjo, o jo sutuoktinės adresu ir įteikta nesusijusiam asmeniui t. y. namo, kuriame gyvena pareiškėjo sutuoktinė, pirmininkui. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai (CPK 123 str. 3 d.). Byloje esanti įteikimo pažyma, patvirtina, kad 2015-12-14 nutartis buvo įteikta J. Ž. (duomenys neskelbtini) – apelianto sutuoktinei, o ne kaip nurodo apeliantas – namo, kuriame gyvena jo sutuoktinė pirmininkui. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, nenustatyta, kad apeliantas ir jo sutuoktinė būtų išsituokę. Taigi, pagal CPK 123 str. 3 d., toks Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-12-14 nutarties įteikimas apeliantui laikytinas tinkamu. Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 121 str. 1 d. dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. Iš byloje esančio apelianto skundo dėl antstolės veiksmų (b. l. 4 – 7) matyti, kad pats apeliantas skunde nurodo savo adresą – (duomenys neskelbtini). Apeliantas kito adreso, kuriuo jam turėtų būti siunčiami procesiniai dokumentai iki teismui priimant 2015-12-14 nutartį nėra nurodęs. Be to, iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, kad pats pareiškėjas antstolei adresuotame 2015-10-07 rašte savo adresą nurodo – (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos IV tomas b. l. 20). Taip pat matyti, kad šiuo adresu antstolės siųsti dokumentai pareiškėjui būdavo įteikiami jam asmeniškai (vykdomosios bylos IV tomas b. l. 23). Todėl atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo spręsti, kad procesinių dokumentų įteikimas pareiškėjui buvo atliktas netinkamai.

Apelianto nurodyti argumentai, kad 2013-11-14 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas patvirtina faktą, kad pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta nėra adresu (duomenys neskelbtini) ir, kad pareiškėjas kartu su savo sutuoktine kartu negyvena taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad 2015-12-14 nutartis apeliantui buvo įteikta pažeidžiant LR CPK normas reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą. Apelianto minimas Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas yra priimtas 2013-11-14, pareiškimas dėl antstolio veiksmų pateiktas antstolei 2015-11-25. Nuo apelianto nurodomo sprendimo ir skundo pateikimo praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas, todėl 2013-11-14 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas negali patvirtinti fakto, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-12-14 nutarties priėmimo metu apeliantas adresu (duomenys neskelbtini) negyveno.

Laikytinas nepagrįstu apelianto argumentas, kad 2015-12-14 nutartį pareiškėjas gavo 2015-12-17, todėl terminas atskirajam skundui pateikti nebuvo praleistas. CPK 178 str. nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-12-14 nutartį jis gavo 2015-12-17. CPK 335 str. 1 d. nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Procesiniai veiksmai atliekami įstatymų nustatytais terminais (CPK 73 str. 1 d.). Procesiniu terminu laikomas įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys ir kiti asmenys, privalo ir gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam jiems atlikti terminui (CPK 75 str. 1 d.). Taigi, nustačius, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-12-14 nutartis apeliantui buvo įteikta tinkamai 2015-12-16, terminas atskirajam skundui paduoti baigėsi 2015-12-23 įskaitytinai. Apelianto atskirasis skundas išsiųstas 2015-12-28. Apeliantas neprašė atnaujinti praleisto termino atskirajam skundui pateikti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjo P. Ž. atskirasis skundas dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-12-14 nutarties paduotas įstatymo nustatytam terminui suteikiančiam teisę atlikti procesinius veiksmus pasibaigus, atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti neprašoma, dėl ko pagrįstai atskirąjį skundą atsisakė priimti.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos, vykdomosios bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų, todėl atskirasis skundas atmestini, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-12-31 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto P. Ž. atskirąjį skundą, iš jo į valstybės biudžetą priteisiamos 18,45 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo P. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 18,45 Eur (aštuoniolika Eur ir 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.