Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Aprašomoji dalis

nustatė:

2021-03-26 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi M. S. pripažintas nepakaltinamumo būsenoje padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, jam paskirta priverčiamoji medicininio poveikio priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigota ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teismui teikti išvadą apie priverčiamosios medicininio poveikio priemonės taikymo pratęsimą, rūšies pakeitimą ar panaikinimą.

Teikimu VšĮ (duomenys neskelbtini) siūlo griežtinti priverčiamosios medicininio poveikio priemonės rūšį, nes M. S. nevykdo įpareigojimo lankytis pas medicinos specialistus, nuo kontakto atsisako.

Prokuroras teikimą prašo tenkinti, nes M. S. gali kelti pavojų visuomenei.

Asmens, kuriam buvo taikyta medicininio poveikio priemonė, atstovas pareiškė, kad jo atstovaujamasis niekam grėsmės nekelia, todėl teikimą prašo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

M. S. nepakaltinamumo būsenoje atliko veiksmus, kurie atlikti pakaltinamo asmens užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal Baudžiamojo kodekso 286 straipsnio 1 dalį, kur griežčiausia sankcija numatyta laisvės atėmimas iki trijų metų.

2021-03-26 nutartyje, kurioje konstatuota M. S. veika, bei jam paskirta medicininio poveikio priemonė, nurodyta, kad pagal baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare <...>, ir remiantis pateiktu ekspertizės aktu, atsižvelgus į M. S. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jam paskirta priverčiamosios medicinos priemonės rūšis – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Taikant priverčiamąją medicinos priemonę, nenustatytas priemonės taikymo laikas, ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalis), o sveikatos priežiūros įstaiga įpareigota ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalis).

Teikimu sveikatos priežiūros institucija iš esmės pranešė, kad nutartis nevykdoma dėl asmens, kuriam pritaikyat medicininio poveikio priemonė, neveikimo, t.y. asmuo nereaguoja į institucijos raginimus atvykti pas specialistus, kur turi būti konsultuojamas, ir jam turi būti skiriami vaistai. Teismas sutinka, su teikimo argumentais, kad M. S. vengiant atvykti į centrą, nebendradarbiaujant, neužmezgant prasmingo kontakto nėra galimybės vykdyti teismo nutarties, bei pasiekti tikslų, kurie įtvirtinami Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme.

Ambulatorinis gydymas, stebėjimas asmeniui skiriamas tada, kai pavojingumo laipsnis sumažėjęs ir jis gali būti gydomas bei prižiūrimas bendruomenėje, t.y. asmuo supranta sergantis ir jo sąmoningumo pakanka, kad jis savo noru bendradarbiautų su medikais.

Iš policijos pareigūnų pranešimo matyti, kad nuvykus pas M. S. į namus jis aiškina, kad jis nėra M. S., dokumentų nepriima, ir jų nepripažįsta, laiko save priklausančiu susigalvotai grupei. Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) seniūnės rašto ir jos, kaip liudytojos apklausos teisme matyti, kad apsilankius pas M. S. jis buvo prieinamas kontaktui, tačiau nepripažino atvykusiųjų kaip valstybės atstovų, neigė jų kompetenciją ir atsisakė toliau bendrauti, remdamasis analogiškais išgalvotais motyvais, kurie buvo diagnozuoti psichiatrinės ekspertizės metu. Sugretinus apsilankymo metu girdėtas aplinkybes su aplinkybėmis, kurias M. S. nurodė ekpertizės metu: mediko, kaip sveikatos priežiūros atstovo statuso menkinimas, kliedesiai, susiję su savaip suprantama teisine sistema, emocijos preinančios į suirzimą, pasididžiavimą savimi, panieka kitais, kaltinimu sufabrikavus bylą, matyti, kad jo sveikatos būklė ne tik ne pagerėjusi, bet ir toliau tęsiasi, o jis pats savo veiksmus priima kaip teisingus ir jais didžiuojasi.

Nors byloje nėra papildomo M. S. sveikatos būklės vertinimo, atsižvelgiama, kad ir tas vertinimas, kuris yra byloje, atliktas priverstinai pristačius jį į ekspertinę įstaigą, nes savo noru M. S. pas ekspertus nevyko, dėl to laikoma, kad tokio vertinimo skyrimas netikslingas, nes nuvykimas pas ekspertus vėl nebus vykdomas.

Ypatingą dėmesį teismas atkreipia į tai, kad po 2021-03-26 nutarties priėmimo M. S. tik neatvyksta pas medikus ir nevartoja jam skirtų vaistų, bet ir nuolat daro administarcinius nusižengimus, t.y. vairuoja transporto priemonę, nors tokia teisė iš jo atimta. Be to, pažymoje apie padarytas nusikalstamas veikas, matyti, kad M. S. 2023-08-03 pareikšti įtarimai dėl jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimo (BK 153 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-668/A1-243 patvirtinto Pacientų, teismo nutartimi pripažintų nepakaltinamais ir nukreiptų priverstinai gydytis, psichosocialinės reabilitacijos tvarkos aprašo 38 punkte nustatyta, kad jei pacientas pažeidinėja priverstinio ambulatorinio stebėjimo sąlygas, nesilanko psichikos sveikatos centre, nevartoja vaistų, elgiasi asocialiai, jis siunčiamas į teritorinę psichiatrijos įstaigą, tuo pat metu inicijuojant teisme priverstinio ambulatorinio gydymo pakeitimą priverstiniu gydymu psichiatrijos stacionare.

Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina ne tik teikime nurodytą M. S. priverstinio ambulatorinio stebėjimo sąlygų pažeidinėjimą, nesilankymą psichikos sveikatos centre, vaistų nevartojimą, bet ir padidėjusį jo pavojingumą visuomenei, nėra jokių duomenų, kad padėtis gali keistis, todėl teikimas tenkinamas, M. S. pritaikyta medicininio poveikio priemonė griežtinama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies2 punktu,

nutaria:

M. S. a.k. (duomenys neskelbtini) 2021-03-26 nutartimi pritaikytą priverčiamojo medicininio poveikio priemonę ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeisti į priverčiamos medicinos priemonę – gydymą stacionare bendro stebėjimo sąlygomis.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiojo, jo atstovo ir prokuroro gali būti skundžiama skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.