Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Emilija Akelienė, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui, kaltinamojo K. J. gynėjui advokatui Vytautui Gineikai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. J., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs 1959 m. lapkričio 16 d., lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, neturintis pastovios gyvenamosios vietos, teistas 2000-03-02 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. laikotarpyje nuo 2008 m. balandžio 8 d. 19 val. iki 2008 m. balandžio 9 d. 9 val., tikslesnis laikas nenustatytas, buto, esančio (duomenys neskelbtini) virtuvėje, tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė L. V. du kartus ranka į kairę veido pusę, padarydamas L. V. sunkią galvos smegenų traumą- kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, foraminaliniu smegenų kamieno strigimu, nuo ko L. V. mirė. Tais veiksmais K. J. nužudė L. V..

Kaltinamasis K. J. kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą prisipažino. Jis paaiškino, kad iki įvykio L. V. nepažinojo. 2008 m. balandžio 8 dieną jis kartu su savo pažįstama V. Š., jos draugais J. M. ir L. V. svečiavosi J. V. (duomenys neskelbtini). Jie visi gėrė alkoholinius gėrimus, jis gėrė jau ne pirmą dieną. Dienos metu jokių konfliktų su L. V. ar kitais asmenimis nebuvo. L. V., kalbėdamas apie save, minėjo, kad jam daryta širdies operacija, keistas vožtuvas. Sutemus ir visiems skirstantis miegoti, L. V. pasakė, kad miegos virtuvės fotelyje, ten ir prisėdo. Jis pats atsigulė prie J. V. lovos. Kiek numigęs, norėjo dar išgerti, V. Š. jam pasakė, kad virtuvėje yra vyno. Kai jis atėjo į virtuvę, L. V. nemiegojo, sėdėjo fotelyje, sakė, kad jam šalta. Jis atnešė iš koridoriaus kažkieno striukę ir užklojo L. V., o pats paėmė plonesnę L. V. striukę ir pasakė jam , kad šią striukę apsirengs, eidamas rytą į darbo biržą. L. V. ėmė jį užgaulioti, kad jis norįs striukę pavogti, sakė, kad atsikels nuo fotelio ir tada jam bus blogai, o kai jis pasilenkė ties L. V., galva trenkė jam į veidą ir įspyrė į tarpukojį. Supykęs dėl tokio L. V. elgesio, jis du kartus dešine ranka sudavė L. V. į veido kairės pusės apatinę dalį ir iš virtuvės išėjo. Naktį, eidamas į tualetą, pro praviras virtuvės duris jis matė L. V. gulintį virtuvėje ant grindų, girdėjo jį knarkiant. Rytą, apie 6.30 val. jiedu su J. M. išėjo iš buto ir grįžo apie 9 valandą. Išsigandusi V. Š. jam pasakė, kad L. V. negyvas. Jis matė L. V. gulint virtuvėje toje pačioje padėtyje, iš jo išvaizdos suprato, kad jis negyvas ir pamanė, kad jis mirė dėl nesveikos širdies. Palikę buto šeimininką laukti greitosios medicinos pagalbos, jis, J. M. ir V. Š. nuvažiavo į parduotuvę, nusipirko alkoholinių gėrimų ir prie Nemuno aptarė nakties įvykį. Susitarė, kad nesakys buvę įvykio vietoje, nes manė, kad įvykis bus aiškesnis, jei jame bus dalyvavę mažiau žmonių.

Kaltinamasis teigė suprantąs, kad L. V. mirė dėl jo suduotų smūgių, tačiau jis nesitikėjo tokių pasekmių ir dėl įvykio labai gailisi. Būdamas blaivus, to būtų nepadaręs.

Motyvuojamoji dalis

Iš esmės analogiškus parodymus kaltinamasis davė ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kas užfiksuota parodymų patikrinimo vietoje protokole (b. l. 136,137).

Liudytojas J. V. parodė, jog yra vieno kambario buto, esančio R. K. (duomenys neskelbtini) savininkas. Keletą savaičių iki įvykio jis susipažino su V. Š. ir jos draugu J. M., leido jiems buvoti savo bute. Jie visi bute dažnai vartojo alkoholinius gėrimus. Kelios dienos iki įvykio į jo butą taip pat ateidavo K. J., jis taip pat kartu gėrė. Įvykio išvakarėse, 2008 m. balandžio 7 dieną, V. Š. pas jį į butą atsivedė ir L. V., taigi, bute jie buvo penkiese: jis, K. J., J. M., V. Š. ir L. V.. Jis anksčiau L. V. nepažinojo, šis jam pasirodė taikus žmogus, pasakojo apie tai, kad yra turėjęs širdies operaciją. Balandžio 8 dienos vakarą jis nuėjo miegoti į savo lovą, kas iš svečių kur atsigulė, jis nežino. Naktį jokio triukšmo savo bute jis negirdėjo. Balandžio 9-osios rytą jį pažadino V. Š., sakydama, kad virtuvėje guli negyvas L. V.. Pažiūrėjęs pro duris, jis suprato, kad L. V. negyvas ir pasakė V. Š. kviesti medikus, manė, kad L. V. mirė dėl nesveikos širdies.

Liudytoja V. Š. parodė, kad ir K. J., ir L. V. buvo jos seni pažįstami. Keletas mėnesių iki įvykio ji su savo draugu J. M. atsitiktinai užklydo į J. V. butą R. K. gatvėje, Kaune, nuo to laiko J. M. ten gyveno, ji taip pat dažnai buvodavo. Prieš įvykį į J. V. butą ji atvyko su L. V., bute buvo šeimininkas J. V., J. M. ir K. J.. Tokia sudėtimi jie dvi paras gėrė alkoholinius gėrimus, tame bute visi ir miegojo. Jokių konfliktų tarp jų nebuvo. 2008-04-08 dienos vakarą ji su J. M. dar buvo išėjusi pas draugę. Grįžę K. J. ir J. V. rado miegančius, L. V. sėdėjo virtuvėje fotelyje. Jiedu su J. M. ir L. V. virtuvėje dar išgėrė, po to ji su J. M. nuėjo miegoti už spintos, L. V. liko virtuvėje. Po kiek laiko prabudo K. J., sakė norįs išgerti, ji pasakė, kad virtuvėje yra vyno ir K. J. ten nuėjo. K. J. ir L. V. būnant virtuvėje, ji ypatingo triukšmo ar muštynių garsų negirdėjo. Po kiek laiko K. J. grįžo į kambarį ir atsigulė, naktį, eidama į tualetą, iš virtuvės girdėjo L. V. kriokimą, manė, kad jis miega. Rytą J. M. su K. J. kažkur išėjo, ji dar gulėjo. Ji atsikėlė prieš devynias, užėjo į virtuvę ir pamatė ant grindų gulintį L. V., kuris jai pasirodė esąs negyvas. Tuo metu grįžo J. M. ir K. J., jie visi nuėjo pas jos draugę kviesti greitosios medicinos pagalbos. Po to iš J. V. namų jie su J. M. ir K. J. išėjo, „susiveikė“ išgerti. Išgertuvių metu K. J. jiems sakė, kad, kalbėdami apie įvykį, jie neminėtų, jog jis ten buvo, be to, sakė, kad jis visai ne Kęstas, o Virgis.

Apžiūros protokole (b. l. 10-14), užfiksuota, kad buto R. K. (duomenys neskelbtini), virtuvėje ant grindų rastas vyro lavonas be išorinių smurto žymių. Apžiūros metu paimta banko „Hansabankas“ kortelė, išduota L. V. vardu.

Teismo medicinos specialisto išvadoje (b. l. 33-36) užfiksuota, kad L. V. mirtis įvyko dėl sunkios galvos smegenų traumos: kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, foraminaliniu smegenų kamieno strigimu. L. V. mirė 24-48 val. iki jo lavono autopsijos 2008-04-10. L. V. konstatuota: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, poodinė kraujosruva bei veido minkštųjų audinių kraujosruva apatinio žandikaulio kairio kampo ir kairio žando srityje. Galvos sužalojimų visuma būdinga kairės veido pusės trauminiam kontaktui su kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu. Galvos sužalojimų išsivystymui pakako vieno trauminio kontakto, tačiau neatmetama ir keleto trauminių kontaktų į kairę veido pusę galimybė. Galvos trauma kontaktui su lygiu plokščiu neribotu paviršiumi (griuvimui) nebūdinga. Kitų traumos mechanizmo detalių bei žalojančio daikto ar įrankio savybių nustatyti negalima. Galvos trauma išsivystė 3-24 valandos, labiausiai tikėtina 12-16 valandų, iki mirties. Galvos sužalojimų visuma, atitinkanti sunkų sveikatos sutrikdymą, šiuo atveju tapo mirties priežastimi. Neatmetama galimybė, kad kurį laiką po traumos L. V. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus.

Specialisto išvadoje (b. l. 47-49) užfiksuota, kad K. J. konstatuota rausva dėmelė nosies nugarėlės srityje, susidariusi po odos nubrozdinimo, bei poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, sužalojimai galėjo būti padaryti 2008-04-08 ar 2008-04-09.

Šie duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka, jie laikytini įrodymais (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnis).

Išdėstytų įrodymų visetas patvirtina, kad 2008 m. balandžio 8 d. 19 val. – balandžio 9 d. 9 valandos laikotarpyje, kaltinamajam K. J. sudavus du smūgius ranka L. V. į kairę veido pusę, pastarajam buvo padaryta sunki galvos trauma, nuo ko L. V. mirė. Savo veiksmų, suduodant L. V. smūgius, neneigia pats K. J., jis papasakojo trumpo konflikto su L. V. aplinkybes, kurias patvirtina liudytojos V. Š. parodymai. Specialisto išvadoje išdėstyti duomenys apie L. V. padaryto sužalojimo pobūdį ir mechanizmą taip pat atitinka kaltinamojo parodymus apie jo vartoto smurto pobūdį. Specialisto išvadoje nustatyta L. V. mirties priežastis- sunki galvos smegenų trauma- patvirtina priežastinį ryšį tarp K. J. veiksmų ir L. V. mirties. K. J. kaltė pasireiškia netiesioginės tyčios forma. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, kaltinamasis L. V. sudavė tik du smūgius, tačiau smūgiai buvo suduoti į galvą, kur yra svarbūs žmogaus gyvybei centrai, smūgiai buvo tokio stiprumo, kad nuo jų atsirado ir kraujosruvos veido minkštuosiuose audiniuose, ir išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu. Be to, kaltinamais žinojo, kad L. V. serga širdies liga, todėl nėra itin stiprus fiziškai, ir dėl to suvokė, kad stiprūs smūgiai į galvos sritį gali sukelti L. V. įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymą, tai yra Baudžiamajame kodekse numatytus padarinius, ir nors L. V. mirties nesiekė, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

K. J. kaltė tyčia nužudžius L. V., įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Nors K. J. teistumas išnykęs, jis daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe dėl smulkiojo svetimo turto pagrobimo, viešosios rimties trikdymo, už alkoholinių gėrimų gėrimą viešose vietose (b. l. 145- 150), nedirba, piktnaudžiauja alkoholiu.

Atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kitus pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje, teismas laiko galimu K. J. paskirti bausmę, kiek švelnesnę, nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsniu, teismas

nuspr endžia:

K. J., a/k (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti Pataisos namuose.

Pritaikius Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 66 straipsnį, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą kardomajame kalinime nuo 2008 m. balandžio 11 dienos.

L. V. kelnes, batus, džemperį, marškinius, striukę sunaikinti kaip menkaverčius. Vaizdajuostę su K. J. parodymų patikrinimo vietoje eiga palikti Kauno miesto VPK Kriminalinės policijos NTT Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriuje, L. V. lyginamuosius pavyzdžius, saugomus šiame skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Kardomosios priemonės K. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui. Nuteistajam K. J. šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos.