- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-07-16
- Bylos Nr.
- 1-1305-1079/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27289-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Kaltinamasis
- K. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Helvijo Keturakio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
K. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. K. 2019 m. birželio 29 d. apie 11.20 val., namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia smogė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų kumščiu į nugarą seseriai J. S., po to vieną kartą pastarajai smogė kumščiu į dešinės rankos riešą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai J. S. sukėlė fizinį skausmą.
Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
K. K., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su seserimi J. S. gyvena atskirai – ji gyvena (duomenys neskelbtini), jis vienas (duomenys neskelbtini). Sesuo kartais pas jį atvažiuoja. Namas, kuriame jis gyvena, priklauso seseriai, ji jam yra leidusi ten gyventi. 2019 m. birželio 29 d. apie 10.00 val. pas jį atvažiavo jo sesuo ir pusseserė Z. K.. Namuose buvo su moterimi E., kartu gėrė alų. E. pavardės nežino, ji gyvena (duomenys neskelbtini). Konfliktas kilo dėl to, kad jis vartojo alkoholį ir kad į namus parsivedė moterį. Jis supyko, kad sesuo atvažiavo į jo namus ir jam aiškina, kaip jis turi gyventi. Kur tiksliai viskas vyko – ar namo kieme, ar namo viduje – nepamena dėl girtumo. Pamena, kad jis seseriai sudavė rankos kumščiu, kiek kartų konkrečiai – neskaičiavo. Nežino, kur pataikė, galėjo suduoti du smūgius į nugarą ir vieną kartą į ranką. Viskas įvyko labai greitai, kas skambino pareigūnams, nežino, tačiau kai atvyko pareigūnai, jis buvo sulaikytas. Jis alkoholį vartoja retai, gyvena vienas. Jei būtų buvęs blaivas, būtų taip nedaręs, alkoholis turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Dėl padarytos veikos galisi (b. l. 66-67, 76).
J. S., ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiąja, parodė, kad 2019 m. birželio 29 d. apie 11.00 val. kartu su savo pussesere Z. K. nusprendė atvykti į (duomenys neskelbtini), norėdamos aplankyti jos brolį K. K.. Žinojo, kad brolis, vienkiemyje gyvendamas vienas, girtauja, prisikviečia įvairių asocialių asmenų. Ji yra šio vienkiemio savininkė, todėl jai buvo neramu. Vykdamos pas brolį jos su juo prasilenkė. Jis tuomet stovėjo prie kito vienkiemio bei bendravo su paštininku. Nuvykus į vienkiemį, ji užėjo į gyvenamojo namo vidų ir pastebėjo, kad yra palikti girtavimo pėdsakai, matėsi daug alkoholinių gėrimų tuščių butelių. Be to, namuose pastebėjo lovoje gulinčią jai nepažįstamą neblaivią moterį, kuri atsisakė iš namų išeiti. Jai būnant kieme, netrukus į vienkiemį sugrįžo jos brolis. Tuo metu tarp jų įvyko konfliktas dėl brolio elgesio. Brolis ant jos šaukė, liepė išvažiuoti iš vienkiemio ir nevaryti jo draugės iš namų. Brolis konflikto metu nenurimo bei rankomis puolė ją, keletą kartų kumščiu sutrenkė jai per nugarą bei vieną kartą kumščiu jai sutrenkė per dešinės rankos riešą. Tokiais savo veiksmais brolis jai sukėlė didelį fizinį skausmą. Įvykį matė jos pusseserė. Po tokių brolio veiksmų, ji iškvietė policijos pareigūnus. Sutinka, kad brolis liktų čia gyventi, tačiau norėtų, kad policijos pareigūnai užtikrintų, jog jos brolis nebevartotų alkoholinių gėrimų bei į vienkiemį nebesikviestų įvairių sugėrovų. Jos brolis, būdamas neblaivus, nakties metu, įkyriai skambina jai ir kitiems giminaičiams. Įvykio metu patyrė didelį stresą, kai kurių detalių gali neatsiminti. Papildomai nurodė, kad civilinio ieškinio neteiks ir kad nenori ikiteisminio tyrimo metu taikytis su broliu, neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 11-12).
Z. K., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad 2019 m. birželio 29 d. apie 11 val. jai paskambino jos pusseserė J. S., kuri atvykusi į (duomenys neskelbtini), paprašė, kad ją automobiliu pavežtų iki jos nuosavos sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kadangi pusseserei pažįstami pranešė, jog minėtu adresu ten gyvenantis jos brolis namuose girtauja. Sodyba priklauso pusseserei, ji tik leidusi broliui ten apsistoti. Joms atvykus į sodybą, J. S. įėjo į namo vidų ir pamatė, jog lovoje guli brolio draugė, kurios ji savo namuose nepageidavo. Išėjus jai į lauką, į kiemą grįžo jos brolis. Pusseserei pasakius, jog ji nepageidauja brolio draugės savo namuose, jis nuo lauke esančio stalo paėmė stiklainį ir metė jį J. S. į galvą, tačiau stiklainis nesudužo, po to puolė mušti kumščiais. Po incidento jos pusseserei matosi dešinės rankos riešo įdrėskimas (b. l. 40-41).
Motyvuojamoji dalis
K. K. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios, liudytojos parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
2019 m. birželio 29 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog J. S. policijai nurodė, kad 2019 m. birželio 29 d. 11.20 val. (duomenys neskelbtini), vienkiemio kieme jos brolis K. K. keletą kartų kumščiu trenkė per nugarą ir vieną kartą per dešinės rankos riešą (b. l. 11-13);
foto lentele, kurioje užfiksuotas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur buvo smurtaujama J. S. atžvilgiu, bendras vaizdas (b. l. 20-22);
alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2019 m. birželio 29 d. 12.05 val. kaltinamajam K. K. nustatyta 2,16 promilių girtumas (b. l. 25-27);
2019 m. birželio 29 d. asmens apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriuose užfiksuota nukentėjusiosios J. S. matomų kūno vietų apžiūra, ir nurodyta, kad yra matomas nubrozdintas dešinės rankos riešas (b. l. 34, 36).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad K. K. žodinio konflikto metu 2019 m. birželio 29 d. tyčia kumščiu smogė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų kumščiu į nugarą seseriai J. S., po to vieną kartą pastarajai smogė kumščiu į dešinės rankos riešą, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo K. K. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojos parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusioji nėra pareiškusi ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2019 m. liepos 4 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 88-90).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).
Kaltinamojo K. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
K. K. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, neteistas (b. l. 45), administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 46-47), pensininkas. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus, bausmės dydį nustatant artimą BK 46 straipsnio 2 dalyje nurodytam sankcijos vidurkiui.
Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis K. K. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę, įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. birželio 29 d. 12.04 val. iki 2019 m. birželio 30 d. 11.15 val., t. y. 1 para, ir laikytina, kad K. K. yra atlikęs 6 viešųjų darbų valandas.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo K. K. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Proceso išlaidų nėra.
Kaltinamajam K. K. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5-8 dalyse.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendė:
K. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, K. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti K. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 29 d. 12.04 val. iki 2019 m. birželio 30 d. 11.15 val. ir laikyti, kad K. K. yra atlikęs 6 viešųjų darbų valandas.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo K. K. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti K. K., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Išaiškinti K. K., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.
Išaiškinti K. K., jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę arba po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
K. K. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.
Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.