Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2016-12-07 · Civilinė byla Nr. e2-725-876/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-12-07
Bylos Nr.
e2-725-876/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Ieškovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Atsakovas
G. A.
Advokatai
Donatas Ramanauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-725-876/2016Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00573-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2.4.1; 2.5.10.5.2.17 (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 7 d.Šakiai
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė,sekretoriaujant Eglei Kukienei,

dalyvaujant ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei A. K.,

atsakovui G. A., jo atstovui advokatui Donatui Ramanauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui G. A. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. gegužės 9 d. teisme gautas ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinys atsakovui G. A. dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo G. A. Nacionalinės žemės tarnybos naudai 744,74 Eur žalos atlyginimo.

Ieškinyje nurodyta, kad remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Nacionalinė žemės tarnyba) 1. e. p. Bendrųjų reikalų departamento Ūkio skyriaus vedėjas J. P. 2013 m. spalio 10 d. tarnybiniame pranešime Nr. 1VV696-(5.41.) „Dėl tarnybinio automobilio kelionės lapų klastojimo“ (toliau - tarnybinis pranešimas) pateikė informaciją, kad Nacionalinės žemės tarnybos Šakių skyriaus specialistas G. A. galimai netinkamai atliko pareigas, eksploatuojant tarnybinį lengvąjį automobilį „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pateikiant duomenis apie nepagrįstai didelį kilometrų pravažiavimą minėtu automobiliu, neatitinkantį minėto automobilio odometro duomenims. Tarnybiniame pranešime nurodė, kad patikrinus eksploatuojamo tarnybinio automobilio naudojimą, nustatytas nepagrįstai didelis kiekvieno mėnesio kilometrų pravažiavimas (2013 m. - vidutiniškai 1 728 km per mėn.). Atsižvelgiant į tai, 2013 m. spalio 3 d. patikrinus šio tarnybinio automobilio odometro duomenis, nustatyta, kad tarnybinio automobilio odometro duomenys, ženkliai skiriasi nuo nurodytų kelionės lape už rugsėjo mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad pateiktuose kelionės lapuose yra nurodoma 12 469 km didesnė tarnybinio automobilio rida už realiai esamą, buvo pasiūlyta atlikti tarnybinį patikrinimą. 2013 m. lapkričio 15 d. išvadoje Nr. 1PS17-(2.30.)-37-11 nurodoma, kad Šakių skyriaus vedėjas A. V. netinkamai organizavo ir kontroliavo pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą eksploatuojant tarnybinį automobilį, nurodant klaidingus duomenis tarnybinio automobilio kelionės lapuose bei tarnybinio automobilio išdavimo ir grąžinimo registracijos žurnaluose. Konstatuota, kad padarė tarnybinį. Taip pat komisija 2013 m. lapkričio 15 d. išvadoje nustatė, kad Šakių skyriaus specialistas G. A. netinkamai atliko specialisto pareigybės aprašymo, nustatytas funkcijas, teikiant klaidingus (neatitinkančius tarnybinio automobilio odometro duomenis) duomenis 2013 m. gegužės, 2013 m. birželio ir 2013 m. rugsėjo mėnesių tarnybinio automobilio kelionės lapuose, todėl padarė darbo drausmės pažeidimą. Iš tyrimo metu gautos informacijos matyti, kad 2012-06-07 tarp Nacionalinės žemės tarnybos ir Nacionalinės žemės tarnybos Šakių skyriaus specialisto G. A. sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kurioje nurodyta, kad darbuotojas, dirbantis darbą, tiesiogiai susijusį su jam perduoto turto priėmimu, išdavimu, pirkimu, gabenimu, saugojimu, prisiima visišką materialinę atsakomybę už jam perduoto turto (tarp jų - ir tarnybinio automobilio) išsaugojimą. Šioje sutartyje taip pat nustatytų, kad tuo atveju, jei dėl darbuotojo kaltės nebuvo užtikrintas jam perduoto turto saugumas, tarnybai padaryta žala nustatoma ir atlyginama pagal įstatymus. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 5 punkte nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktorius tarnybinius lengvuosius automobilius įsakymu priskiria darbuotojui, su kuriuo pasirašoma visiškos materialinės atsakomybės sutartis ir kuriam tarnybinis lengvasis automobilis perduodamas tarnybinių lengvųjų automobilių perdavimo ir priėmimo aktu. Atsakingi asmenys turi užtikrinti, kad tarnybiniai lengvieji automobiliai būtų tinkamai eksploatuojami, saugomi ir naudojami tik tarnybos reikmėms. Asmenys atsako už priskirtų tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo ir deklaruojamų odometro duomenų kontrolę, apskaitos dokumentų tvarkymą, saugojimą, remonto ir techninio aptarnavimo organizavimą bei duomenų apie automobilių panaudojimą, eksploataciją, remonto ir techninio aptarnavimo išlaidas suvedimą į kompiuterinę Transporto apskaitos programą. Paskirti asmenys kontroliuoja tarnybinių lengvųjų automobilių savaitės ridą - kiekvieną savaitę patikrindami tarnybinių lengvųjų automobilių odometrų duomenis su įrašais apie pravažiuotą ridą kelionės lape, nurodant tikrinusio asmens vardą, pavardę, datą. Taip pat kiekvieno mėnesio pirmąją darbo dieną išduoda kelionės lapus, kuriuose įrašo tarnybinio lengvojo automobilio markę, valstybinį numerį, atsakingo asmens vardą, pavardę, užduotį, išvykimo laiką, odometro rodmenis ir degalų likutį mėnesio pradžioje. Kelionės lapą pasirašo atsakingas asmuo, kuriam išduotas kelionės lapas ir skyriaus vedėjas. Paskutinę mėnesio darbo dieną atsakingas asmuo, gavęs tarnybinio lengvojo automobilio kelionės lapą, įrašo tarnybinio lengvojo automobilio odometro rodmenis, išduoto ir suvartoto kuro kiekį pagal normą bei faktiškai, taip pat suvartoto kuro kiekį mieste, turinčiame daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų, ir užmiestyje per mėnesį, kuro likutį mėnesio pabaigoje; grįžimo laiką, vardą, pavardę ir pasirašo. Šakių skyriaus specialistas, kaip atsakingas asmuo, privalėjo pildyti Tarnybinio transporto kelionės lapus ir kitus dokumentus, susijusius su tarnybiniu transportu, kontroliuoti duomenų teisingumą, o nustačius neatitikimus, informuoti apie juos Nacionalinę žemės tarnybą. Komisija, įvertinusi Nacionalinės žemės tarnybos Šakių skyriaus specialisto G. A. paaiškinime nurodytus teiginius, padarė išvadą, kad G. A. neatliko jo pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų - kadangi nors ir pasirašinėjo ant kelionės lapų, kaip atsakingas asmuo, tačiau, kaip pats pateikė paaiškinimą, „kelionės lapus vykdo skyriaus vedėjas“, taigi pripažino, kad neatliko jokių veiksmų, nustatytų pareigybės aprašyme ir Automobilių naudojimo taisyklėse, susijusių su tarnybinio automobilio kelionės lapų pildymu. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad tarnybinių nusižengimų tyrimų metu nenustatyta, kuriuo laikotarpiu buvo įvykdytas nusižengimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tarnybinio automobilio kelionės lapai pradėti pildyti nuo 2010 m. rugsėjo mėn., o pažeidimas užfiksuotas 2013 m. spalio 3 d., Ieškinyje nurodė, kad vidutinė vieno litro kaina apskaičiuota remiantis Nacionalinės žemės tarnybos Šakių skyriaus faktinėmis kuro sąnaudomis, patirtomis nuo 2010 rugsėjo mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Šakių skyriaus vedėją A. V. ir Nacionalinės žemės tarnybos Šakių skyriaus specialistą G. A. (dirbusį Nacionalinės žemės tarnybos Šakių skyriuje iki 2014-07-31) su prašymu solidariai atlyginti padarytą žalą ir iki 2014 m. balandžio 25 d. informuoti Nacionalinę žemės tarnybą raštu apie savo apsisprendimą dėl nurodytos žalos atlyginimo gera valia Ieškovas atkreipė dėmesį, kad Nacionalinės žemės tarnybos Šakių skyriaus vedėjas A. V. 2014-04-17 į Nacionalinės žemės tarnybos sąskaitą pervedė pusę prašomos sumos, t. y. 2571,45 Lt / 744,74 Eur. Specialistas G. A. iki šios dienos nėra padengęs Nacionalinei žemės tarnybai susidariusios žalos ar pranešęs, kad nesutinka Nacionalinei žemės tarnybai atlyginti padarytą žalą gera valia. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašo priteisti iš atsakovo G. A. Nacionalinės žemės tarnybos naudai 744,74 Eur žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

Atsakovas G. A. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM direktoriaus 2010-09-13 įsakymu Nr. 2P-283 atsakovas nuo 2010-09-20 buvo priimtas dirbti į Šakių žemėtvarkos skyriaus vairuotojo pareigas (0,5 etato). Vairuotojo pareigybės aprašyme į vairuotojo pareigas įėjo: pareiga turėti kelionei reikiamus dokumentus; vairuoti ir prižiūrėti automobilį; laiku ir saugiai nuvežti darbuotojus į paskirties vietą, laikytis eismo taisyklių; laikytis saugaus darbo reikalavimų, tvarkos ir švaros; užtikrinti palikto automobilio saugumą; tvarkingai pildyti dokumentus ir nustatytais terminais pateikti juos skyriaus vedėjui; esant tarnybiniam būtinumui, atlikti darbininko pareigas; vykdyti kitus skyriaus vedėjo nurodymus. Nors pareigybės aprašyme nėra tiksliai įvardinta kokius dokumentus turi pildyti darbuotojas, einantis vairuotojo pareigas, manytina, kad kelionės lapų pildymas įėjo į vairuotojo pareigas. Nors Nacionalinės žemės tarnybos Šakių skyriaus (toliau – skyriaus) vedėjas A. V. yra nurodęs, kad kelionės lapų pildymą buvo perdavęs atsakovui, o šiam nesugebant tinkamai to atlikti jų pildymą toliau tęsė jis pats, realiai nuo 2010 m. iki 2013 m. atsakovui nebuvo leidžiama pildyti kelionės lapų bei nebuvo leidžiama aprūpinti kuru automobilį. Visą tai atlikdavo asmeniškai pats skyriaus vedėjas A. V.. Kadangi atsakovas buvo pavaldus skyriaus vedėjui, jis vykdė jo nurodymus, t. y. tik esant pavedimui vairavo tarnybinį automobilį ir jį prižiūrėjo (nuplaudavo). Nurodė, kad atsakovas prieš įsidarbindamas į Šakių žemėtvarkos skyrių dirbo vairuotojo pareigose Marijampolės teritorinės darbo biržos Šakių skyriuje. Dirbdamas darbo biržoje atsakovas savarankiškai pildydavo kelionės lapus ir jokių klaidų nedarydavo. Dėl atsakovo darbo nebuvo jokių nusiskundimų. Priešingai atsakovas buvo vertinamas kaip pareigingas, sąžiningas ir atsakingas darbuotojas. Šiuo metu atsakovas taip pat dirba vairuotoju Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūroje. Dėl atsakovo atliekamo darbo, tame tarpe ir pildomų dokumentų, kelionės lapų, dabartinėje darbovietėje jokių nusiskundimų nėra ir nebuvo. Atsakovas dabartinėje darbovietėje taip pat charakterizuojamas teigiamai, yra skatintas už tinkamą darbą. Pažymėjo, kad skyriaus vedėjas A. V. 2013-10-30 tarnybiniame paaiškinime yra patvirtinęs, kad 2010-07-29 priėmimo-perdavimo aktu Nr. AKT-LVL-16 automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būtent jis perėmė iš Marijampolės apskrities viršininko administracijos likvidatoriaus. Ir jau tada, 2010 m. liepos mėn., pradėjus pildyti kelionės lapus A. V. pastebėjo apie 12000 km didesnį minėto automobilio rodmenų skirtumą. Faktinė automobilio rida buvo 12000 km mažesnė, tačiau tuomet, perėmus automobilį, dėl nurodytų skirtumų nei A. V., nei kas kitas šių aplinkybių nesiaiškino ir jokio tyrimo neatliko. Nurodė, kad nuo 2012-04-02 įvykus reorganizacijai atsakovas pradėjo eiti Šakių žemėtvarkos skyriaus specialisto pareigas. Einant šias pareigas atsakovas turėjo atlikti daugiau funkcijų, tačiau pildyti kelionės lapų skyriaus vedėjas jam vis tiek nepatikėdavo. Pabrėžtina, kad atsakovas ne kartą informavo skyriaus vadovą apie odometro rodmenų ir kelionės lapuose nurodomų duomenų neatitikimą, tačiau į jo pastabas nebūdavo reaguojama. Taigi, iki pat 2013 metų spalio mėnesio, kuomet buvo atliktas patikrinimas ir nustatyta, kad pateikiami duomenys apie automobilio „Audi A3“ pravažiuotus kilometrus yra nepagrįstai dideli ir neatitinkantys automobilio odometro parodymų, kelionės lapus pildė ir kurą pylė skyriaus vedėjas A. V.. Paminėtina, kad tuo metu automobiliu „Audi A3“ savo asmeniniais reikalais naudodavosi ir skyriaus vedėjo pavaduotoja D. S., kuri šiuo automobiliu po darbo vykdavo namo ir ryte atvažiuodavo į darbą. Nurodė, kad 2013-10-17 buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galimo skyriaus vedėjo ir atsakovo tarnybinio nusižengimo. Pagal 2013-11-15 tyrimo išvadas buvo konstatuota, kad skyriaus vedėjas A. V. netinkamai organizavo ir kontroliavo Šakių skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą eksploatuojant automobilį ir nurodant klaidingus duomenis 2013 m. gegužės mėn., 2013 m. birželio mėn., ir 2013 m. rugsėjo mėn., kelionės lapuose bei automobilio išdavimo ir grąžinimo registracijos žurnaluose, todėl padarė tarnybinį nusižengimą – pažeidė VTĮ 3 str. 1 d. 3 p. ir 15 str. 1 d. 4 p. nuostatas. Tuo tarpu atsakovas netinkamai atliko NŽT Šakių skyriaus specialisto pareigybės aprašo 5.3, 5.4 ir 5.10 nustatytas funkcijas teikiant klaidingus duomenis (neatitinkančius tarnybinio automobilio odometro duomenų) 2013 m. gegužės mėn., 2013 m. birželio mėn., ir 2013 m. rugsėjo mėn., automobilio kelionės lapuose, todėl padarė darbo drausmės pažeidimą - pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 228 str. Atsakovas paskirtos drausminės nuobaudos neginčijo, t. y. pripažino, jog neatliko savo pareigų, numatytų pareigybės aprašyme, neinformavo raštu Nacionalinės žemės tarnybos vadovybės apie susidariusią situaciją skyriuje tikrovės neatitinkančių automobilio „Audi A3“ odometro parodymų, tačiau ieškovui jokios turtinės žalos nepadarė. Pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovas ieškiniu konstatuoja, kad jam yra padaryta žala bei nurodo, kad atsakovas 2013 m. gegužės mėn., 2013 m. birželio mėn. ir 2013 m. rugsėjo mėn., klaidingai pildė kelionės lapus, dėl ko jam buvo paskirta drausminė nuobauda, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad konkreti žala atsirado dirbant atsakovui, kad žalą savo neteisėtais veiksmais padarė būtent atsakovas, kad tarp atsakovo neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo yra priežastinis ryšys.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nagrinėjimo teisme metu ir bylos duomenimis nustatytos šios faktinės bylos aplinkybės:

Iš likviduojamos Marijampolės apskrities viršininko administratoriaus 2010-07-29 įsakymo Nr. LV-10 „Dėl valstybės turto perdavimo valdyti naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise“ matyti, kad Nacionalinei žemės tarnybai buvo perduotas lengvasis automobilis „Audi A3“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), reikalingas Šakių žemėtvarkos skyriaus funkcijoms vykdyti (elektroninės bylos lydimojo popierinio varianto b. l. 48).

Iš 2010-07-29 valstybės turto, perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo akto Nr. AKT-LVL-16 matyti, kad Marijampolės apskrities viršininko administracija, atstovaujama likvidatoriaus R. J. perdavė, o Nacionalinė žemė tarnyba, atstovaujama Šakių žemėtvarkos skyriaus vedėjo A. V., priėmė, vadovaujantis 2010-07-29 įsakymu Nr. LV-10 (elektroninės bylos lydimojo popierinio varianto b. l. 46-47).

Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010-09-13 įsakymo, Nr. 2P-283, matyti, kad nuo 2010-09-20 G. A. priimtas dirbti į Šakių žemėtvarkos skyriaus vairuotojo pareigas (elektroninės bylos priedo Nr. 3, l. 1).

Iš 2012-06-07 Visiškos materialinės atsakomybės sutarties Nr. 1LS-(4.43.)-102, pasirašytos tarp ieškovo ir atsakovo, matyti, kad atsakovas įsipareigojo visiškai atlyginti darbdaviui materialinę žalą, kilusią dėl jo kaltės (elektroninės bylos priedo Nr. 2, l. 9).

Iš 2013-11-15 išvados Nr. 1PS17(230)-37-11 „Dėl G. A. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ matyti, kad komisija siūlė pripažinti, kad Šakių skyriaus specialistas G. A. padarė tarnybinį nusižengimą, kadangi netinkamai atliko funkcijas teikiant klaidingus duomenis 2013 m. gegužės, birželio ir 2013 m. rugsėjo mėnesių tarnybinio automobilio kelionės lapuose, todėl padarė tarnybinį nusižengimą. 2013-12-12 įsakymu Nr. 1PS1-(2.1)-1168 G. A. už drausmės pažeidimą paskirta drausminė nuobauda – papeikimas (elektroninės bylos priedo Nr. 1, l. 7; 8-14).

Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014-07-28 įsakymo, Nr. 1PS1-(2.1.)-676, matyti, kad nuo 2014-07-31 G. A. atleistas iš užimamų pareigų (darbuotojo prašymu), išmokant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (elektroninės bylos priedo Nr. 3, l. 11).

Iš Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros gautos baudžiamosios bylos dėl dokumentų klastojimo, matyti, kad 2014-04-25 Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 72-1-00130-14, dėl A. V. ir G. A. galimai padarytų nusikalstamų veikų, pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 300 straipsnio 1 dalyje, tačiau Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2014-10-21 nutarimu, ikiteisminis tyrimas Nr. 72-1-00130-14, nutrauktas (popierinio varianto priedas ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 72-1-00130-14).

Šiuo atveju ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 744,74 Eur turtinės žalos atlyginimo, tačiau atsakovas nesutinka su reikalavimu atlyginti turtinę žalą. Teismas pažymi, kad CPK 178 straipsnyje nustatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2010-07-29 likviduojamos Marijampolės apskrities viršininko administracijos likvidatoriaus įsakymu Nr. LV-10 pagal ilgalaikio turto sąrašą automobilis „Audi A3“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš Marijampolės apskrities viršininko administracijos buvo perduotas Nacionalinės žemės tarnybos Šakių rajono žemėtvarkos skyriui, tačiau minėtame sąraše automobilio spidometro duomenys nebuvo nurodyti. Bylos nagrinėjimo metu tiek atsakovas G. A., tiek liudytojas A. V. nurodė, kad neatitikimas tarp automobilio spidometro parodymų ir kelionės lapuose nurodomų spidometro duomenų atsirado dėl to, kad tokie neatitikimai buvo jau perėmus automobilį iš Marijampolės apskrities viršininko administracijos. 2013-10-30 tarnybiniame pranešime dėl darbo drausmės pažeidimo (elektroninės bylos priedo Nr. 1, l. 15) G. A. taip pat nurodė, kad eksploatuojant tarnybinį automobilį „Audi A3“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), spidometro duomenų parodymai neatitiko su kelionės lapo parodymais, jam pradėjus dirbti 2010-09-13. Nurodė, kad ši eiga tolygiai tęsėsi iki esamo laiko ir pažymėjo, kad kelionės lapus ir kuro užpylimą vykdė skyriaus vedėjas.

Proceso metu buvo gauta ikiteisminio tyrimo Nr. 72-1-00130-14 medžiaga. Šio proceso metu buvo nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 23 d. automobilio perdavimo – priėmimo aktu Nr. 45 Šakių žemėtvarkos skyrius perėmė automobilį Audi A32, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio rida nuo eksploatacijos pradžios nurodyta – 87129 km. (ikiteisminio tyrimo Nr. 72-1-00130-14 medžiagos t. 2, b. l. 91). Tuo tarpu UAB Marijampolės techninės apžiūros centro pažymoje Nr. 2014 m. rugsėjo 23 d. Nr. 33-14 nurodyta, kad 2009 m. lapkričio 18 d. automobilio „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rida techninės apžiūros metu buvo 87399 km (ikiteisminio tyrimo Nr. 72-1-00130-14 medžiagos t. 1, b. l. 136), tai yra 2009 m. reali automobilio rida buvo didesnė nei nurodoma 2010 m. kelionės lape. Taip pat nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 10 automobilio „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rida techninės apžiūros metu buvo 104882 km (ikiteisminio tyrimo Nr. 72-1-00130-14 medžiagos t. 1, b. l. 132), o 2011 m. lapkričio 10 d. kelionės lape nurodyta 93143 km. Šios aplinkybės parodo, kad jau ieškovui perimant automobilio naudoti savo reikmėms buvo odometro parodymų neatitikimas. Perdavimo akte odometro parodymai buvo parašyti pagal automobilio kelionės lape nurodytus duomenis, faktiniai duomenys nebuvo patikrinti ir fiksuoti. Posėdžio metu liudytojas A. V. nurodė, kad jie netikrino realių odometro parodymų, o juos rašydavo pagal kelionės lapuose užfiksuotus duomenis. Tai yra prie jau nurodyto kilometražo pridėdavo nuvažiuotus kilometrus. 2013-10-03 Nacionalinės žemės tarnybos Bendrųjų reikalų departamento ūkio skyrius nustatė, kad šio automobilio spidometro parodymai yra - 119989 km, o kelionės lape nurodyta 132458 km, neatitikimas 12469 km. Nacionalinė žemės tarnyba 2014-09-12 raštu Nr. 1SD-(5.16)-3034 informavo, kad automobiliui „Audi A3“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta ridos ir kuro normos metams ir jos pažeistos nebuvo. Ieškovas konstatavo, kad nustatytas neatitikimas bei teigia, jog jiems padaryta žala, kurios paskaičiavimus pateikė ieškinyje. Nurodoma, kad nustatytas odometros rodmenų skirtumas 12 469 km bei šiais duomenimis remdamasis apskaičiavo galimą žalą. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti, jog šis rodmenų skirtumas atsirado ieškovui esant automobilio naudotojui, tai yra nuo 2010 m., nes pagal bylos duomenis matyti, kad jau iki to laiko buvo rodmenų skirtumas, tad teismas laiko, kad ieškovas neįrodė, jog realiai patyrė nurodyto dydžio žalą.

Teismas pažymi, kad materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Neteisėta veika darbo teisiniuose santykiuose suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – vidaus aktų, nevykdymas ar netinkamas vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-446/2009; 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-125/2012). Taigi, materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Pagal DK 253 straipsnio 3 punktą darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės. Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, jei žala padaryta tyčia (DK 255 straipsnio 1 punktas), jei žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (DK 255 straipsnio 3 punktas). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kai reikalaujama materialinės žalos atlyginimo iš darbuotojo net ir tais atvejais, kai su darbuotoju yra sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, darbdaviui tenka pareiga pagrįsti žalos dydį, įrodyti neteisėtus darbuotojo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atitinkamos žalos. Teismas pabrėžia, kad darbuotojo materialinės atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytus nuostolius. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos DK 246 straipsnyje nustatytos sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo santykiais. Taigi, viena iš būtinųjų materialinės atsakomybės, tarp jų ir visiškos, sąlygų yra ta, kad darbuotojas darbdaviui turi būti padaręs savo neteisėta veika materialinę žalą. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, tiesioginiai nuostoliai, taip pat negautos pajamos, kurias būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Įstatymų nustatyta, kad atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos (DK 257 straipsnio 1 dalis). Žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra fakto klausimas, priklausantis nuo konkrečių aplinkybių, todėl teismas jį privalo konkrečiai nustatyti, nes tik tuo atveju, jeigu materialinė žala darbdaviui konkretaus darbuotojo neteisėta veika yra padaroma, šiam darbuotojui gali atsirasti pareiga tą žalą atlyginti. Pagal proceso įstatyme įtvirtintą įrodinėjimo pareigos taisyklę, padarytos žalos dydį įrodyti privalo darbdavys (CPK 178 straipsnis).

Tarp ieškovo ir atsakovo 2012-06-07 pasirašyta Visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr. 1LS-(4.43.)-102, kuria atsakovas įsipareigojo visiškai atlyginti darbdaviui materialinę žalą, kilusią dėl jo kaltės. Šios sutarties 4 punkte numatyta, kad darbuotojas materialiai neatsako, jeigu žala padaryta ne dėl jo kaltės.

Taigi, viena iš būtinųjų visiškos materialinės atsakomybės sąlygų yra ta, kad darbuotojas darbdaviui turi būti padaręs realią materialinę žalą savo neteisėta veika. Šiuo atveju nustatyta, kad tarnybinio lengvojo automobilio „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), odometro duomenys nebuvo nurodyti nei perdavimo – priėmimo akte, nei įsakyme, nei ilgalaikio perduodamo turto sąraše, tačiau priėmus jį iš Marijampolės apskrities viršininko administracijos, buvo pastebėtas ženklus odometro duomenų neatitikimas, apie kurį nedelsiant turėjo informuoti ieškovo atstovas, t. y. asmuo, kuris priėmė minėtą automobilį.

Teismas pažymi, kad G. A. tyrimo metu pats nei karto nepildė tarnybinio lengvojo automobilio kelionės lapų, o tai darė skyriaus vedėjas A. V. ir kiti ieškovo darbuotojai, kurie tuo metu minėtu automobiliu naudojosi. Teismas atkreipia dėmesį, kad kiti darbuotojai taip pat matė automobilio odometro duomenų neatitikimą, tačiau apie tai niekas neinformavo ieškovo. G. A. neneigė, kad netinkamai vykdė savo pareiginius nuostatus, nes pats nepildė kelionės lapų, neneigė, kad neatliko savo pareigų pilnai, nes pastebėjęs automobilio odometro duomenų skirtumą, nors ir informavo tiesioginį savo vadovą A. V., tačiau apie tai nepranešė ieškovui. Bylos duomenimis nustatyta, kad G. A. tik pasirašydavo tarnybinio lengvojo automobilio kelionės lapuose, kuriuose klaidingai buvo nurodyta automobilio rida, taigi netinkamai atliko savo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir padarė darbo drausmės pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad didžioji neatitikimo dalis tarp automobilio odometro parodymų ir kelionės lapuose nurodomų duomenų atsirado perėmus jį iš Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2010-07-29, tai yra dar iki tada kai G. A. nedirbo Šakių žemėtvarkos skyriuje vairuotoju. G. A. įsidarbino 2010-09-20. Taigi akivaizdu, kad ieškovo apskaičiuota galimai atsiradusi žala valstybei negali būti priteista iš atsakovo už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas net nedirbo ieškovo įstaigoje. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas neįrodė, kad galima žala atsirado būtent dėl atsakovo veiksmų, kad atsakovas padarė žalą, pats nepildydamas tarnybinio lengvojo automobilio kelionės lapų, o tik juose pasirašydamas.

Atsižvelgdamas į tai bei įvertinęs pateiktus šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismas neturi pagrindo daryti objektyvią išvadą, jog galimai padaryta turtinė žala valstybei atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir/ar trečiųjų asmenų veiksmų. Konstatuotina, kad ieškovas neįrodė materialinės atsakomybės sąlygų atsakovo turtinei atsakomybei kilti, taigi ieškinio reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimą iš atsakovo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-07-14 sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-2835-11258, kurio pagrindu atsakovui G. A. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant atsakovą 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (elektroninės bylos lydimojo popierinio varianto b. l. 18). Pagal Lietuvos Respublikos CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-09-22 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Nr. NTP-7-9996, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą atsakovui G. A. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 144,75 Eur advokato užmokestis (elektroninės bylos lydimojo popierinio varianto b. l. 28). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atsakovas dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties buvo atleistas, ieškinį atmetus išieškomos iš ieškovo į valstybės biudžetą.

Procesinių dokumentų įteikimą, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos neviršija 3 Eur, todėl tuo vadovaujantis, valstybės naudai iš šalių nepriteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsniu, 96 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, ieškinį pareikštą atsakovui G. A. dėl turtinės žalos atlyginimo, atmesti.

Priteisti iš ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, 144,75 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus septyniasdešimt penkis centus) už advokato pagalbą, pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėja Judita Sungailaitė