Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-02-17 · Administracinė byla Nr. I-2908-484/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-17
Bylos Nr.
I-2908-484/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00981-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė, Violeta Petkevičienė, Bronius Januška
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2908-484/2016Proceso Nr. 3-61-3-00981-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 1.6.6.1;3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Violetos Petkevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal R. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo - Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja R. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-6), kuriame prašė: 1) atnaujinti skundo padavimo terminą; 2) panaikinti atsakovo LR vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) 2015-01-21 sprendimą Nr. 1D-720(11); 3) priteisti jai iš VRM laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 3204,43 EUR (11064,27 Lt).

Skunde nurodė, kad jai nuo 1994-12-29 paskirta 366,00 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą, kuri buvo indeksuota ir 2010-01-01 jos dydis sudarė 470,23 Lt. Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo nuostatas, nurodė, kad nuo 2010-01-01 priėmus Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą (toliau – Laikinasis įstatymas) ir Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo įstatymą, jos pensija nuo 2010-01-01 buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta vadovaujantis Konstitucijai prieštaraujančiomis nuostatomis. Dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo, pensijos nepriemoka už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 sudaro 11 064,27 litų. Nurodė, kad VRM atsisakė jai išmokėti pensijos nepriemoką, motyvuodama tuo, kad įstatymas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo nenumato.

Pareiškėjos manymu, terminas kreiptis į teismą dėl pensijos nepriemokos priteisimo turi būti skaičiuojamas nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo dienos, t.y. nuo 2012-09-21, todėl ji ši termino nėra praleidusi. Tačiau jei teismas manytų, kad kreipimosi į teismą terminas yra praleistas, prašo jį atnaujinti, kadangi iki šiol dėl sumažintų pensijų kompensavimo vyrauja teisinis neapibrėžtumas ir neaiškumas.

Atsiliepimas

Atsakovas VRM, tuo pačiu atstovaudamas atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą (b. l. 28) su pareiškėjos skundu nesutiko. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos pensijos perskaičiavimas dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo yra jau įvykdytas. VRM veikia pagal įstatymus ir nėra teisės normos (taisyklės), pagal kurią VRM galėtų ir turėtų kompensuoti pareiškėjai šį perskaičiavimą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja yra praleidusi kreipimosi į teismą terminą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą netenkintinas.Skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad VRM sekretoriaus 1995-02-02 Išvada dėl pensijos paskyrimo Nr. 13195 pareiškėjai nuo 1994-12-29 neterminuotai paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija (b. l. 14).

Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM Pažyma apie 2010-2013 m. pensijos dydį rodo, kad pareiškėjos pensijos apskaičiavimui laikotarpiu nuo 2010 sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo taikomos Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatos ir mokama sumažinta pensija.

Pareiškėja 2012-10-11 kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą prie VRM su prašymu perskaičiuoti pensiją pagal galiojantį Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir priskaičiuoti jai priklausančią neišmokėtą sumą už visą sumažinimo laikotarpį (b. l. 20).

Sveikatos priežiūros tarnyba prie VRM 2012-10-31 raštu Nr. 11D(P)-5175 išaiškino pareiškėjai paskirtos karių ir pareigūnų valstybinės pensijos sumažinimo nuo 2010 m. sausio mėn. teisinius pagrindus, bei atsižvelgdama į tai, kad įstatymas sumažintų pensijų kompensavimo tvarkos nenustato, atsisakė pareiškėjai išmokėti pensijos nepriemoką (b. l. 21-22).

Pareiškėja 2014-11-18 kreipėsi į Vidaus reikalų ministrą su prašymu pranešti, kokiu teisiniu pagrindu nuo 2010-01-01 iki 2014-01-01 jai buvo mokama sumažinta paskirtoji pensija, pateikti pažymą apie neišmokėtos pensijos dydį, priimti sprendimą kompensuoti jai visais pagrindais sumažintą pensijos dalį už visą sumažinimo laikotarpį (20 b. l.).

Vidaus reikalų ministerija 2015-01-21 sprendime Nr. 1D-720(11) nurodė, kad pareiškėjai pensijos dydis pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį nebuvo mažinamas, nesiekė ribinio dydžio (650,00 Lt). Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį bei įvertindama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje Nr. A444-2232/2013 suformuotą praktiką, pagal analogiją taikydama Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį, VRM atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, priteisimo, kadangi praėjo daugiau nei 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos. Be to, atsižvelgdama į tai, kad įstatymas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo nenumato, nurodė, kad VRM neturi teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjai pensijos nepriemokos (b. l. 25-26).

Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjos teisės į valstybinės pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 taikant Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnio nuostatas.

Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsižvelgiant į tai, kad pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją šis įstatymas turėjo būti taikomas laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, tačiau vėlesniais pakeitimais jo nuostatų galiojimas buvo pratęstas – nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31. (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92), darytina išvada, jog šiuo atveju teisės į valstybinę pensiją pažeidimas laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31, turi būti analizuojamas trimis skirtingais laikotarpiais (nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 ir nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31), kuriais valstybinės pensijos laikiną mažinimą reguliavo skirtinga teisės normų visuma, atitinkamai – skyrėsi ir procesinės prielaidos kreiptis į teismą šiais laikotarpiais (žr., pvz., 2015 m. sausio 14 d. nutartis administracinėse bylose Nr. AS-66-502/2015, Nr. AS-59-502/2015, Nr. AS-56-502/2015, Nr. AS-195-556/2015, Nr. AS-193-556/2015, Nr. AS-192-556/2015).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą nagrinėjant ginčus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą (pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013), reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 yra išaiškinusi, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos.

Remiantis byloje pateiktos Pažymos apie 2010–2013 m. pensijos dydį (b. l. 27) duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai paskirtos valstybinės pensijos mažinimas remiantis Laikinojo įstatymo nuostatomis buvo pradėtas nuo 2010 m. sausio mėnesio. Pareiškėja apie jos teises pažeidžiančius atsakovo veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2010 m. vasario mėnesį, t. y. gavusi pirmą sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2010 m. sausio mėnesį, o į teismą dėl 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu susidariusios nepriemokos kreipėsi 2015-02-05 (b. l. 10), t. y. praleidusi 3 metų terminą minėtam reikalavimui pareikšti.

Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, plėtodamas administracinių teismų praktiką dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme trejų metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl asmenys, kurie 2010 m. vasario mėnesį gavo pirmą sumažintą valstybinę pensiją, pagal galiojančius įstatymus pateko į teisinio neapibrėžtumo situaciją ir objektyviai negalėjo numatyti savo galbūt pažeistų teisių į paskirtą valstybinę pensiją (nuosavybę) gynimo procesinio termino, kuris pagal analogiją buvo nustatytas vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2014 m. sausio 15 d. Nr. AS502-169/2014, 2014 m. vasario 5 d. Nr. AS756-215/2014, 2014 m. balandžio 2 d. Nr. AS602-205/2014, 2014 m. gegužės 28 d. Nr. AS525-497/2014, 2014 m. rugpjūčio 28 d. Nr. AS602-587/2014, 2014 m. spalio 22 d. Nr. AS624-811/2014 ir kt.). Teismų praktikoje terminų atnaujinimo klausimai sprendžiami atsižvelgiant į šią aplinkybę, taip pat kiekvienu atveju į pareiškėjo nurodytas individualias aplinkybes, dėl kurių jis praleido skundo padavimo terminą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-912/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundą padavė praėjus daugiau nei 2metams nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo (2012-09-21.). Procesinis terminas kreiptis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo aiškiai buvo nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, tačiau net skaičiuojant nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-07 nutarties administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje buvo toliau plėtojama teismų praktika šios kategorijos bylose, pareiškėjos skundas pirmosios instancijos teismui paduotas nepagrįstai ilgai delsiant.

Pareiškėjos nurodytas argumentas, kad dėl vyravusio teisinio neaiškumo ir neapibrėžtumo ginčo santykių srityje, teismo vertinimu, negali pateisinti termino kreiptis į teismą praleidimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-12-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014 akcentuota, jog administraciniame procese taikomi sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta šių reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas ir operatyvumo standartas, kuris įpareigoja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodytoje administracinėje byloje neprotingu laiko tarpu pripažino skundo padavimą teismui 2014 m. rugsėjo mėnesį, nenurodant jokių individualių termino praleidimą pateisinančių aplinkybių. Taigi, šis elgesys, pasireiškęs neveikimu, išplėstinei teisėjų kolegijai leido daryti išvadą, kad konkrečiu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Analogiški vertinimai pateikti ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr. nutartis administracinėse bylose: 2014 m. lapkričio 21 d. Nr. AS525-924/2014; 2014 m. gruodžio 10 d. Nr. AS756-1281/2014; 2014 m. gruodžio 17 d. Nr. AS822-1163/2014 ir kt.).

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei įvertinęs tai, kad į teismą pareiškėja kreipėsi tik 2015-02-05 ir prašydama atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą jokių individualių termino praleidimą pateisinančių aplinkybių nenurodė, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti prašymą ir atnaujinti pareiškėjai praleistą skundo padavimo terminą dėl reikalavimo priteisti pareigūno valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.

Atmetus pareiškėjos prašymą atnaujinti skundo dėl reikalavimo priteisti pareigūno valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punktu, administracinė byla šioje dalyje nutrauktina.

Pagal 2011 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-1821 nuostatas Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas valstybinių pensijų gavėjams buvo pratęstas 2012 metams, o pagal 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-92 nuostatas – 2013 metams. Pareiškėja apie jos teises galbūt pažeidžiančius veiksmus laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2012 m. vasario mėn., o laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31, ne vėliau kaip 2013 m. vasario mėn. Pareiškėja, į teismą dėl 2012 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu susidariusios nepriemokos kreipdamasi 2015 m. vasario 5 d., nepraleido 3 metų termino minėtam reikalavimui pareikšti. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas toliau pasisako tik dėl skundo reikalavimų panaikinti atsakovo VRM 2015 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 1D-720(11) ir priteisti iš atsakovo VRM laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neteisėtai neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.

2009-12-09 buvo priimtas Laikinasis įstatymas Nr. XI-537, kuris, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą jis taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Iš esmės analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas, buvo taikomos iki 2012-09-01, o Laikinojo įstatymo 4 straipsnio - iki 2013-12-31.

Pareiškėja teigia, kad jai pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo sumažinta neteisėtai, remiantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi.

Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime, paskelbtame 2012-09-21, konstatuota, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Ši išvada reiškia, jog minėtoje teisės normoje nurodytu mastu laikinai apribodama valstybinių pensijų dydį, valstybė nenukrypo nuo įstatymais prisiimtų įsipareigojimų valstybinių pensijų gavėjams, todėl pareiškėjai paskirtos ir mokamos pareigūnų ir karių pensijos perskaičiavimas, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, buvo teisėtas ir pagrįstas. Taip pat Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011-12-20 ir 2012-12-20, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos. Konstitucinis Teismas nusprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais, priimtais 2011-12-20 ir 2012-12-20, buvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principai. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl neišmokėtos pensijos dalies, atsiradusios taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, priteisimo.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarimu pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad valstybinių pensijų mažinimas laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 buvo teisėtas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas.

Bylos duomenys rodo, kad dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, pareiškėjai 2012 m. sausio-rugpjūčio mėn. buvo neišmokėta 2641,39 Lt, kas atitinka 765 Eur, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (b. l. 27). Įvertinus aukščiau nurodytas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo nuostatas, pensijos sumažinimas 2012 m. sausio-rugpjūčio mėn. pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalįlaikytinas pareiškėjos Konstitucijos saugomų teisių pažeidimu. Dėl šių priežasčiųyra teisinis pagrindas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015-01-20 sprendimo Nr. 1D-720(11) dalį, kuria pareiškėjai atsisakyta išmokėti dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo neišmokėtą valstybinės karių ir pareigūnų pensijos dalį ir priteisti pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, 2012-01-01- 2012-08-31 dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo neišmokėtą 765 Eur dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktu., 101 straipsnio 7 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą netenkinti.

Administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. skundą dėl reikalavimo priteisti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. nutraukti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015-01-21 sprendimo Nr. 1D-720(11) dalį, kuria pareiškėjai R. K. atsisakyta išmokėti dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo 2012 m. sausio-rugpjūčiomėnesiais neišmokėtą valstybinės karių ir pareigūnų pensijos dalį.

Priteisti pareiškėjos R. K. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 765 (septynis šimtus šešiasdešimt penkis) eurus neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ina KirkutienėBronius JanuškaVioleta Petkevičienė