- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-21
- Bylos Nr.
- 2-364-904/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02042-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Ieškovas
- K. K.
- Atsakovas
- E. S.
- Trečiasis asmuo
- V. K.
- Advokatai
- Aivaras Surblys, Vaidotas Rutavičius
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neingai Dužinienei, dalyvaujant ieškovui K. K., jo atstovui advokatui Aivarui Surbliui, atsakovės E. S. atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovei E. S. dėl sumokėto avanso priteisimo, trečiasis asmuo V. K., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti jam iš atsakovės 3000,00 Lt sumokėto avanso, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovas su atsakove 2011-10-10 sudarė preliminarią sutartį, pagal kurią šalys susitarė 2011-10-30 sudaryti atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto perleidimo sutartį ieškovui, vėliau pagrindinės sutarties sudarymo terminas šalių sutarimu buvo pratęstas iki 2011-11-30. Prievolės įvykdymo užtikrinimui preliminarios sutarties pagrindu ieškovas atsakovei sumokėjo 3000,00 Lt dydžio avansą. Pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo, kadangi ieškovas iš banko negavo kredito nekilnojamojo turto pirkimui. Tarp šalių sudarytos preliminariosios sutarties 16.1 punktas numato, kad bankui nesuteikus kredito, sumokėtas 3000,00 Lt avansas turi būti grąžinamas, tačiau atsakovė avanso negrąžino iki šiol ir neketina to geruoju daryti (b.l. 3).
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti, nurodė šiuos nesutikimo motyvus: tarp šalių sudarytoje preliminarioje sutartyje nėra aptarta, kada ir kokiu būdu avansas turi būti grąžinamas, nenumatyta avanso grąžinimo tvarka. Kadangi sutartyje dėl avanso grąžinimo punktas buvo įrašytas ieškovo iniciatyva, tai sutartis turi būti aiškinama atsakovės naudai, be to, turi būti taikomos bendrosios CK nuostatos. Kadangi sutartyje avanso grąžinimo terminas nėra apibrėžtas, tai laikoma, kad atsakovės prievolė grąžinti avansą yra neapibrėžta, tokiu atveju taikoma CK 6.53 str. 1 d. Ieškovas bet kada galėjo pareikalauti grąžinti avansą, o atsakovė savo iniciatyva turėjo teisę, bet ne pareigą, jį grąžinti be reikalavimo. Pareiga atsakovei grąžinti avansą atsiranda per 7 dienas nuo reikalavimo pateikimo, o kol nesuėjęs toks terminas, laikoma, kad atsakovė prievolės grąžinti avansą nėra pažeidusi. Ieškovas prieš kreipdamasis į teismą nebuvo pareikalavęs iš atsakovės grąžinti avansą, todėl laikytina, kad pareikalavimo momentas yra ieškinio su priedais atsakovei įteikimo diena – 2013-01-16, todėl atsakovė turėjo pareigą šį reikalavimą įvykdyti iki 2013-01-23, ką ji ir padarė, tai patvirtina prie atsiliepimo pateikiamas kasos pajamų orderis, iš kurio matyti, kad avansas ieškovui grąžintas 2013-01-22. Tai reiškia, kad atsakovė nepraleido prievolės įvykdymo termino, o ieškovas į teismą kreipėsi nepagrįstai, todėl vadovaujantis CPK 95 str. 1 d., turi atlyginti atsakovės patirtus nuostolius, kuriuos sudaro išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Pareiškus nepagrįstą ieškinį, ieškovas netenka teisės į jo turėtų išlaidų atlyginimą bei privalo valstybei atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 1 d., 4 d., 94 str. 1 d.). Atsakovė atkreipė dėmesį, kad ieškovas turėjo teisę reikalavimą pareikšti pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo (CPK 434 str. 4 d.) (b.l. 17-18).
Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaiko dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, paaiškino, kad nesudarius pagrindinės sutarties iki 2011-11-30, ieškovas skambino Sokolovui ir pranešė, jog bandys ieškoti paskolos, bet jos negavus, gruodžio mėnesį paprašė telefonu grąžinti sumokėtą avansą, avansas nebuvo grąžintas, vėliau dar kelis kartus buvo skambinta ir prašyta telefonu grąžinti avansą, tačiau pinigų negrąžinus ieškovas buvo priverstas kreiptis į advokatą. Ieškovas pažymėjo, kad jis dėl skolos su atsakove nebendravo, visus reikalus sprendė su jos sutuoktiniu, atsakovė dalyvavo tik pasirašant sutartį ir paimant avansą (b.l. 57).
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu pateikė savo pokalbių telefonu sąskaitos išklotinę.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės.
2011-10-10 ieškovas ir atsakovė pasirašė preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovui parduoti nekilnojamąjį turtą sutartyje numatyta tvarka ir terminais, pagal preliminarią sutartį šalys numatė, kad pagrindinė sutartis turi būti sudaryta iki 2011-10-30. Preliminarios sutarties pagrindu ieškovas atsakovei sumokėjo 3000,00 Lt dydžio avansą, pinigų perdavimo ir gavimo faktą patvirtina atsakovės sutartyje patvirtintas įrašas „3000 avansą gavau“ (b.l. 6). Šalių sutarimu pagrindinės sutarties sudarymo terminas buvo pratęstas iki 2011-11-30 (b.l. 6). Pagal preliminariosios sutarties 16.1 punktą šalys susitarė, kad bankui nesuteikus kredito pirkėjui (ieškovui), 3000,00 Lt dydžio avansas grąžinamas (b.l. 6).
Iš prie atsakovės atsiliepimo pateikto 2013-01-22 kasos pajamų orderio Nr. 823554 nustatyta, kad 2013-01-22 atsakovė į ieškovo sąskaitą sumokėjo 3000,00 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad avanso grąžinimas K. K. pagal 2011-10-10 preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 20).
Taigi, ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą, pareikšdamas reikalavimą priteisti iš atsakovės 3000,00 Lt sumokėto avanso pagal preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė neginčijo ir pripažino aplinkybę, kad jai tarp šalių sudarytos preliminarios sutarties pagrindu atsirado prievolė ieškovui grąžinti 3000,00 Lt avansą, gavusi ieškinio ir jo priedų kopijas bei teismo pranešimą (dokumentai atsakovei įteikti 2013-01-17), atsakovė 2013-01-22 įvykdė prievolę ieškovui, t.y. grąžino 3000,00 Lt avansą, šią aplinkybę patvirtina pateiktas kasos pajamų orderis. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nebėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl avanso priteisimo, todėl ieškinys atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas paduodant ieškinį sumokėjo 90,00 Lt žyminį mokestį, ieškovo išlaidos už advokato teisinę pagalbą sudaro 1500,00 Lt (b.l. 4, 5). Atsakovės išlaidos už advokato teisinę pagalbą sudaro 1200,00 Lt (b.l. 26).
Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 dalyje yra įtvirtintas bendras principas – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tačiau to paties straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovas prašo jam priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi atsakovė savo prievolės, atsiradusios tarp šalių sudarytos preliminarios sutarties pagrindu, neįvykdė, dėl ko ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą ir tik pateikus ieškinį teismui, atsakovė grąžino avansą ieškovui. Atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu, nurodydama, kad jos patirtas bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti pats ieškovas dėl šių motyvų: atsakovė neginčija jai atsiradusios prievolės grąžinti avansą, tačiau ginčija prievolės įvykdymo terminą, teigdama, kad atsakovės prievolė grąžinti avansą yra neapibrėžta, todėl ieškovas į atsakovę privalėjo kreiptis su reikalavimu įvykdyti prievolę. Kadangi ieškovas nesikreipė į atsakovę su pareikalavimu įvykdyti prievolę, atsakovė nėra praleidusi prievolės įvykdymo termino, todėl laikytina, kad ieškovas į teismą kreipėsi nepagrįstai.
Šiuo atveju svarbu nustatyti terminą, nuo kada atsakovei kilo pareiga grąžinti ieškovo sumokėtą avansą. Preliminariojoje sutartyje nebuvo apibrėžtas terminas, kada turi būti grąžintas avansas nesudarius pagrindinės sutarties. Pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį, prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Tokiais atvejais prievolės įvykdymo terminas turi būti protingas ir sudaryti sąlygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę. CK 6.165 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes negalima daryti išvados, kad pasibaigus pagrindinės sutarties sudarymo terminui, atsakovė privalėjo grąžinti ieškovui avansą. Iš ieškovo teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų matyti, kad pasibaigus pagrindinės sutarties sudarymo terminui, ieškovas skambino atsakovės sutuoktiniui Sokolovui, pranešdamas, kad vis dėlto ieško paskolos nekilnojamojo turto pirkimui. Tokie veiksmai rodo, kad pasibaigus pagrindinės sutarties sudarymo terminui šalys neprarado intereso sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas teigia, kad 2011 metų gruodžio mėnesį nutrūko šalių derybos, todėl ieškovas pareikalavo grąžinti avansą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių konkretų ir tikslų ieškovo reikalavimo pateikimą grąžinti avansą. Byloje nėra tikslių įrodymų, kada tarp šalių nutrūko derybos dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Tokiu atveju teismas, spręsdamas dėl prievolės grąžinti avansą atsiradimo momento, daro išvadą, kad šis terminas skaičiuotinas nuo ieškovo kreipimosi į teismą dėl avanso priteisimo iš atsakovės dienos, t.y. nuo procesinių dokumentų įteikimo atsakovei. Atsižvelgiant į tai, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti 2013-01-17, o avansą atsakovė ieškovui grąžino 2013-01-22, pripažintina, kad ji prievolės įvykdymo termino nepraleido. Įvertinus nustatytas aplinkybes, ieškovo sumokėtas žyminis mokestis ir turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą ieškovui iš atsakovės nepriteistinos.
Lietuvos Respublikos CK 6.38 straipsnio 3 dalyje ir 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutarties šalių pareiga vykdyti prievoles kuo ekonomiškiau ir bendradarbiauti, kuri reiškia, kad šalys privalo padėti viena kitai įgyvendinti sutartines teises ir vykdyti sutartines pareigas, dėti visas pastangas, kad būtų pasiektas sutarties tikslas. Tik šalims bendradarbiaujant galima užtikrinti, kad prievolė bus įvykdyta tinkamai. Šiuo atveju, nors aukščiau teismas ir konstatavo, kad atsakovė į teismą kreipimosi metu formaliai nebuvo praleidusi prievolės įvykdymo termino, tačiau teismas nesutinka su atsakovės pozicija, jog nesudarius pagrindinės sutarties ir nutrūkus šalių deryboms, atsakovė turėjo tik teisę įvykdyti sutartyje numatytą prievolę grąžinti atsakovui avansą. Pažymėtina, kad šalims nesudarius pagrindinės sutarties preliminarioje sutartyje numatytu terminu ir nutrūkus šalių deryboms dėl pagrindinės sutarties sudarymo, atsakovei preliminarios sutarties pagrindu atsirado ne teisė, bet prievolė grąžinti ieškovui jo sumokėtą avansą, neatsižvelgiant į tai, jog sutartyje ir nebuvo apibrėžtas prievolės įvykdymo terminas. Nors byloje ir nėra įrodymų, pagrindžiančių konkretų ieškovo reikalavimo įvykdyti prievolę pateikimą atsakovei, tačiau teismui nėra pagrindo abejoti ieškovo paaiškinimais apie tai, kad ieškovas telefonu ne kartą skambino atsakovės sutuoktiniui Sokolovui, paprašydamas grąžinti ieškovui jo sumokėtą avansą, be to, ieškovo atstovas taip pat patvirtino, jog jis dar prieš kreipiantis į teismą, t.y. 2012-12-10, ieškovo atstovas skambino atsakovės sutuoktiniui telefonu, paragindamas grąžinti ieškovui avansą, skambinimo faktą pagrindė pateikta sąskaitos išklotine. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad, nors byloje ir nėra duomenų apie konkretų ir tikslų reikalavimo įvykdyti prievolę pateikimą atsakovei, atsakovė gerai žinojo apie nutrūkusias šalių derybas dėl pagrindinės sutarties sudarymo ir sutarties pagrindu atsiradusią prievolę grąžinti ieškovui avansą, ne kartą telefonu atsakovė buvo raginama įvykdyti prievolę, tačiau atsakovė savo prievolės geranoriškai nevykdė, nors, kaip paaiškino ieškovas, derybos tarp šalių nutrūko dar 2011 metų gruodžio mėnesį. Dar daugiau, ieškovė gavusi ieškinį dėl avanso grąžinimo, ieškovo reikalavimą įvykdė, tačiau su ieškiniu nesutiko, formaliai ginčijo prievolės įvykdymo terminą, sudarė atstovavimo sutartį su advokatu, dėl ko ir patyrė bylinėjimosi išlaidų. Šios aplinkybės leidžia išvadai padaryti, kad atsakovė nevykdė pareigos kuo ekonomiškiau įvykdyti jai sutarties pagrindu atsiradusią prievolę ieškovui ir pažeidė bendradarbiavimo pareigą tarp šalių. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovės turėtos atstovavimo išlaidos nepriteistinos iš ieškovo.
Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad CPK 434 str. 4 d. normos taikymo atveju atsakovė turi pareigą įrodyti, kad ieškovas neturėjo pagrindo manyti, jog atsakovė ginčys skolą. Nagrinėjamu atveju, atsakovė nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, patvirtinančių, jog paduodamas pareiškimą teismui, ieškovas galėjo pagrįstai manyti, kad atsakovė neginčys skolos.
Teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą valstybei priteisia iš abiejų šalių lygiomis dalimis (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 18,00 Lt (aštuoniolika Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, SWEDBANKAS AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą yra būtina pateikti teismui.
Priteisti iš atsakovės E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 18,00 Lt (aštuoniolika Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, SWEDBANKAS AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą yra būtina pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.