Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-02-12 · Civilinė byla Nr. 2A-75-159/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-12
Bylos Nr.
2A-75-159/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Eugenija Morkūnienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Bronius Valius
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „LB EUROTRUCKING“
Atsakovas
V. J.
Kategorijos
  • 16.5.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-75-159/2010

Teisėja Erinija Kazlauskienė Procesinio sprendimo kategorija 16.5.8; 16.6; 121.21

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. vasario 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui M. Š., viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LB EUROTRUCKING“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-396-730/2009 pagal ieškovės UAB „LB EUROTRUCKING“ ieškinį atsakovui V. J. ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, bankrutavusiai akcinei draudimo bendrovei „BALTIKUMS DRAUDIMAS“, dėl 12 874,57 Lt nuostolių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB „LB EUROTRUCKING“ 2008 m. balandžio 16 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu. Juo teismą prašė iš atsakovo V. J. priteisti 12 874,57 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas V. J. pagal 2004 m. liepos 30 d. sudarytą darbo sutartį dirbo pas ieškovę tolimųjų reisų vairuotoju. 2004 m. spalio 27 d. atsakovas vykdydamas darbines funkcijas Vokietijoje pažeidė Kelių eismo taisykles, sukėlė eismo įvykį, iš įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu buvo apgadintas lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo ADB „BALTIKUMS DRAUDIMAS“, remdamasis 2004 m. spalio 1 d. su ieškove sudaryta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi (poliso Nr. LT/08/DA 157546), atlygino atsakovo padarytus nuostolius – 11 464,57 Lt (3 320,37 Eur) ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į ieškovę. Ieškovė 2008 m. balandžio 8 d. nagrinėjant teisme ginčą su trečiuoju asmeniu byloje Nr. 2-2174-580/2008 Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme sudarė taikos sutartį ir taikos sutartį įvykdė, 2008 m. balandžio 28 d. ir 2008 m. gegužės 7 d. banko pranešimais trečiajam asmeniui ADB „BALTIKUMS DRAUDIMAS“ grąžino 11 464,57 Lt (3 320,37 Eur) draudimo išmoką.

CK 6.280 straipsnio 1 dalis nustato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Darbo kodekso 254 straipsnis riboja darbuotojo materialinę atsakomybę trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžiu. Pagal DK 255 straipsnio 1 punktą darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta tyčia. Liudytojų apklausos protokolai patvirtina, kad atsakovas V. J. suprato, jog pažeidė Kelių eismo taisykles, kad padarė kitai transporto priemonei žalą, nes buvo sustabdęs vilkiką, apžiūrėjo padarinius. Tačiau paaiškėjo, kad jis į policiją nesikreipė, bet sąmoningai (tyčia) pasišalino iš eismo įvykio vietos, ieškovei sukūrė pareigą grąžinti trečiajam asmeniui BADB „BALTIKUMS DRAUDIMAS“ draudimo išmoką ir ieškovei padarė 12 874,57 Lt dydžio žalą. Jeigu atsakovas būtų tinkamai įvykdęs iš Kelių eismo taisyklių pažeidimo kilusias pareigas, civiliniai ginčai tarp ieškovės ir trečiojo asmens BADB „BALTIKUMS DRAUDIMAS“ bei ieškovės ir atsakovo nebūtų iškilę. Ieškovė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų taip pat patyrė 1 410 Lt papildomų išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės, žalos įvertinimu, už advokato M. Š. teisines konsultacijas bei jo paruoštus procesinius dokumentus (t. 1, b. l. 3 – 6).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „LB EUROTRUCKING“, įmonės kodas 111658456, nuostolių atlyginimui 1 980 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2008 m. rugpjūčio 5 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 800 Lt bylinėjimosi išlaidų – išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir kitas būtinas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Priteisė iš ieškovės UAB „LB EUROTRUCKING“, įmonės kodas 111658456, valstybei 522 Lt bylinėjimosi išlaidų – žyminį mokestį, išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmetė.

Iš civilinės bylos išskyrė Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-2174-433/2008 ir grąžino Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui. Įvykdžius teismo sprendimą nurodė panaikinti 2008 m. birželio 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo V. J. turto areštą už 15 744,47 Lt. Remdamasis rašytinių įrodymų visuma, liudytojo A. Z. parodymais nustatė, kad 2004 m. liepos 30 d. tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 159, pagal kurią atsakovas priimtas į darbą tolimųjų reisų vairuotoju, nustatytas 660 Lt darbo užmokestis per mėnesį, sutartis nutraukta 2007 m. gegužės 19 d. pagal DK 127 straipsnį.

Atsakovas 2004 m. spalio 27 d. automobiliu, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekabos Nr. (duomenys neskelbtini), vežė krovinį į Vokietiją, Miuncheno miestą. 2004 m. spalio 27 d., apie 19 val. 25 min., į Vokietijos Miuncheno policijos centrinį postą paskambino ponas R. ir pranešė, kad Trefauerstr gatvėje 7 daniško krovininio automobilio priekaba, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kliudė pastatytą lengvąjį automobilį. Atvykę į įvykio vietą pareigūnai nerado krovininio automobilio. Dešiniajame važiuojamosios dalies kelkraštyje stovėjo pilkas lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini). Šios transporto priemonės priekinis kairysis sparnas, buferis ir priekinio ratlankio dalis buvo apgadinti, buvo galima pastebėti baltų dažų nusitrynimą bei rūdis.

Buvo padaryta baudžiamoji veika – tvarkos pažeidimai: nusižengimas remiasi Baudžiamojo kodekso 142 paragrafu, tvarkos pažeidimas remiasi Kelių eismo tvarkos įstatymo 34 ir 49 paragrafais, 1/II kartu siejant Kelių eismo įstatymo 24 paragrafą. 2008 m. sausio 14 d. trečiasis asmuo kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą dėl 11 464,57 Lt žalos atlyginimo, 394,50 Lt žyminio mokesčio, 1 170,37 Lt vertimo išlaidų ir kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės UAB „LB EUROTRUCKING“, 2004 m. balandžio 8 d. byla nutraukta, tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudaryta taikos sutartis, jos 1 punktu ieškovė pripažino savo įsiskolinimą trečiajam asmeniui 11 464,57 Lt. 2004 m. spalio 1 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo sudaryta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, patvirtinta polisu Nr. LT/08/DA 15746, pagal ją buvo apdrausta automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų ir valdytojų civilinė atsakomybė. Galutinėje ataskaitoje dėl 2004 m. spalio 27 d. eismo įvykio Vokietijoje nurodyta nuostolių suma yra 2 860,26 Eur, ją sudarė: 1 993,53 Eur remonto išlaidų pagal sąskaitą, 471,54 Eur mokestis automechanikui, 289,19 Eur trečiosios šalies mokestis advokatui, 45 Eur teismo išlaidos, 25 Eur bendros išlaidos. Papildomoje nuostolių ataskaitoje nurodyta papildomai 27,02 Eur už papildomą trečiosios šalies mokestį advokatui. „AVUS – SSH“, išnagrinėjusi 2004 m. spalio 27 d. nelaimingo atsitikimo reikalavimą, 2005 m. rugsėjo 16 d. trečiajam asmeniui UAB „BALTIKUMS DRAUDIMAS“ pateikė dalinę sąskaitą dėl 3 289,29 Eur, ją sudarė 2 860,26 Eur nuostolių atlyginimas ir išlaidos advokatui, 369,85 Eur tvarkymo mokestis, 15 proc. ir 59,18 Eur tvarkymo mokesčio PVM. 2006 m. kovo 7 d. trečiasis asmuo UAB „BALTIKUMS DRAUDIMAS“ gavo galutinę sąskaitą dėl papildomų 31,08 Eur sumos, ją sudarė 27,02 Eur nuostolių atlyginimas, 3,50 Eur tvarkymo mokestis, 0,56 Eur tvarkymo mokesčio PVM, 16 proc. Atsakovo vidutinis darbo užmokestis iki 2004 m. spalio 27 d. buvo 660 Lt.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (įstatymo 2004 m. kovo 27 d. redakcija, galiojusi eismo įvykio metu) 22 str. 1 d. 1 p. (pasišalinimas iš įvykio vietos) draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apsidraudžiama nuo didesnio pavojaus šaltinio – transporto priemonės žalos padarymo autoavarijos metu ir iš to kylančių nuostolių dėl civilinės atsakomybės taikymo rizikos.

Atsakovo veiksmus 2004 m. spalio 27 d. eismo įvykio metu – atsakovo pasišalinimą iš įvykio vietos pripažino neteisėtais, nes neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 str. yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos nevykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas; neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisinių aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei, pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis arba dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas kreipėsi į Vokietijos institucijas su prašymu pateikti teisės aktus, kuriuos atsakovas pažeidė 2004 m. spalio 27 d. eismo įvykio metu. Užsienio valstybėse išduotų įrodymų rinkimo tvarką reglamentuoja tarptautinės teisės normos. Lietuvos valstybė su Vokietija nėra sudariusios dvišalio susitarimo, kuris nustatytų abipusę dokumentų pripažinimo tvarką taikytiną, privatiems asmenims, Vokietijos institucijų išduotiems dokumentams, todėl taikytinos 1961 m. spalio 6 d. Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo nuostatos. Konvencijos 1 str. nustato, kad ji taikoma valstybės jurisdikcijai priklausančių valstybių institucijų ar pareigūnų išduodamiems dokumentams, administraciniams dokumentams, fizinių asmenų pasirašytų dokumentų oficialiems patvirtinimams. Esant tokiam reglamentavimui teismas manė, kad teisės aktams Konvencijos nuostatos netaikomos. Pagal CPK 808 str. nuostatas, reglamentuojančias užsienio teisės taikymą, užsienio teisės taikymas nėra imperatyvus, ir nepavykus surinkti įrodymų, susijusių su užsienio teisės taikymu, teismas taikė Lietuvos Respublikos teisę, kad Kelių eismo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutartimi Nr. 1950, eismo įvykio metu galiojo 2004 m. spalio 23 d. redakcija) 269.3, 269.4 p. nustatė pareigas su eismo įvykiu susijusiam vairuotojui nedelsiant pranešti apie eismo įvykį policijai, pasilikti eismo įvykio vietoje, imtis priemonių, kad būtų išsaugoti jo pėdsakai. Vadovaudamasis Kelių eismo tvarką reglamentuojančiomis Vokietijos teisės normomis, Lietuvos teisės normomis ir bylos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teismas pripažino, kad atsakovas turėjo pareigą įvykdyti minėtuose teisės aktuose nustatytas pareigas, jų neįvykdė. Byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindą nustatyti aplinkybes, kad atsakovas šių teisinių pareigų neturėjo galimybės įvykdyti dėl objektyvių priežasčių. Pripažino, kad atsakovo neteisėti veiksmai buvo parodyti dėl jo kaltės (CK 6.246 str.).

Teismas manė, kad ieškovė turėjo pareigą įrodyti aplinkybes, kad atsakovas iš įvykio vietos nuvažiavo suvokęs, jog sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą, siekdamas išvengti atsakomybės dėl eismo įvykio, žalos padarymo. Nors ieškovė pagrįsdama ieškinio reikalavimą, ieškinio faktinį pagrindą nurodė, jog liudytojai matė, kaip atsakovas sustabdė vilkiką, išlipo ir apžiūrėjo padarinius, tačiau liudytojai tokių aplinkybių nepatvirtino, byloje nėra kitų įrodymų, pagrindžiančių ieškinio faktines aplinkybes; liudytojas A. Z. 2004 m. spalio 27 d. eismo įvykio metu buvęs su atsakovu tokių aplinkybių nepatvirtino.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė išvadą, kad labiau tikėtina, kad atsakovo veiksmuose tyčios nebuvo, įvertino tokias aplinkybes apie padarytą eismo įvykio metu automobilio sugadinimo pobūdį: kad po eismo įvykio policijos pareigūnai eismo įvykio eigos apraše nurodė, kad ant automobilio pastebėjo kairiojo sparno, buferio ir priekinio ratlankio dalies apgadinimus – baltų dažų nusitrynimą bei rūdis; kad sužaloto automobilio savininkas po eismo įvykio nepastebėjo automobilio apgadinimo, nors apgadinimai buvo vairuotojo pusėje, juos pastebėjo pagal policijos raštelį atvykęs į policiją ir juos ten apžiūrėjo; kad eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu.

Nustatęs, kad atsakovo veiksmai jam 2004 m. spalio 27 d. pasišalinus iš eismo įvykio vietos nebuvo tyčiniai teismas pripažino, kad nėra pagrindo atsakovui taikyti visišką materialinę atsakomybę, numatytą DK 255 str., todėl pripažino, kad atsakovui yra pagrindas taikyti ribotą materialinę atsakomybę, numatytą DK 254 str., t. y. atsakovo pareigą atlyginti ieškovei žalą jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžiu. Atsakovo vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis apskaičiuotas įstatymo nustatyta tvarka pagal ieškovės pateiktus duomenis – 660 Lt, todėl nustatė atlygintinos žalos dydį – 1 980 Lt. Nenustatė pagrindų sumažinti atlygintino žalos dydžio.

Ieškovės reikalavimą dėl 1 410 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atmetė, nes pagal CPK 98 str., 270 str. 5 d. 3 p., 277 str. 1 d. 3 p. išlaidų advokato pagalbai apmokėti paskirstymo klausimas sprendžiamas byloje, kurioje jas dalyvaujantis asmuo turėjo, priimant sprendimą arba papildomą sprendimą, esant prašymui ir išlaidų dydį patvirtinantiems įrodymams. 1 410 Lt bylinėjimosi išlaidos sudaro advokato pagalbai apmokėti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2174-433/2008, dėl kurių paskirstymo buvo pateiktas prašymas ir įrodymai, pagrindžiantys šias bylinėjimosi išlaidas minimoje civilinėje byloje, todėl 1 410 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti klausimas buvo sprendžiamas ir turėjo būti išspręstas civilinėje byloje Nr. 2-2174-433/2008.

Ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 15 proc., atmestų reikalavimų dalis sudaro 85 proc. Ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti, žyminis mokestis, rašytinių įrodymų vertimo išlaidos. Ieškovės išlaidų, nuo kurių mokėjimo atsakovas nėra atleistas, dydį sudaro 7 898,54 Lt. Įvertinęs bylos pobūdį pagal Rekomendacijose (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. IR-85, 2, 8 p.) nustatytus kriterijus, atsižvelgęs į tai, kad byloje ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už veiksmus, kurie byloje nebuvo atliekami (ieškinio tikslinimas, bendravimas su teisėju dėl nutarties pataisymo, nagrinėjamoje byloje nebuvo atliekami procesiniai veiksmai, susiję su procesinių dokumentų ištaisymu, tokie procesiniai veiksmai buvo atliekami civilinėje byloje Nr. 2-2174-433/2008), vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo kriterijais, iš atsakovo ieškovei priteisė 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai. Valstybės bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių mokėjimo atsakovas atleistas ir kurių dydį sudaro valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 160 Lt, žyminis mokestis – 386 Lt, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų teikimu, – 67,75 Lt, iš viso 613,75 Lt, proporcingai atmestų reikalavimų daliai, iš ieškovės priteisė 522 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (t. 2, b. l. 116 – 122).

2009 m. birželio 19 d. ieškovė UAB „LB EUROTRUCKING“ padavė apeliacinį skundą, juo prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimo dalį dėl nuostolių atlyginimo ir papildomai iš atsakovo ieškovei priteisti 10 894,57 Lt nuostolių atlyginimo, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas pirmosios instancijos teisme, iš atsakovo ieškovei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidos.

Nurodė, kad byloje esančių įrodymų bei nustatytų aplinkybių pakanka išvadai padaryti, kad atsakovas sąmoningai leido žalai atsirasti. Jis iš susiklosčiusių aplinkybių suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau sąmoningai nusprendė eismo įvykio vietos neapžiūrėti, neįsitikino, kad sukėlė eismo įvykį, nesulaukė policijos, paliko eismo įvykio vietą, ir tokia veiksmų seka sąmoningai leido žalai atsirasti, t. y. žalą padarė tyčia. Motyvas, dėl kurio atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos, ko tokiais veiksmais jis siekė, ieškovės nuomone, neįrodinėtinas, nes bylai yra nereikšmingas.

Teismas sprendime padaręs išvadą, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog atsakovas sustabdė vilkiką, išlipo ir apžiūrėjo padarinius, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo tyčia buvo neįrodyta.

Atsiliepimas

2008 m. liepos 23 d. atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad pajuto, jog vilkikas lyg ir sujudėjo, bei suabejojo, ar neužkliudė kitų transporto priemonių. Liudytojas A. Z. teismo posėdyje parodė, kad pajuto ne tik judėjimą, bet ir girdėjo kažkokį garsą. Eismo įvykį matęs S. M. apklaustas policijoje parodė, kad aiškiai matė, kaip lengvasis automobilis sujudėjo, o atsakovo vairuojamas vilkikas greitai sustojo ir įjungė mirksintį šviesos signalą. Kiek vėliau į eismo įvykį sugrįžęs liudytojas pastebėjo, kad vilkikas nuvažiavo 300–500 m. ir sustojo ant pėsčiųjų šaligatvio. Apeliantės manymu, apie keliasdešimt tonų sveriančio vilkiko ir priekabos sujudėjimas bei išgirstas neįprastas triukšmas turėjo būti pakankamas pagrindas sustoti ir įsitikinti, ar nebuvo sukeltas eismo įvykis. Tokias ieškovės išdėstytas aplinkybės patvirtina byloje esantis 2004 m. spalio 27 d. Vokietijos policijos pareigūnų surašytas liudytojų apklausos protokolo vertimas.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, kad nuėjo apžiūrėti, ar nieko neatsitiko, bet apžiūrėję keletą automobilių ir savo automobilio priekabą nieko nepastebėjo. 2008 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdyje atsakovas dar kartą patvirtino, kad „kiek pamena tą įvykį, tai tada tikrai jie buvo išlipę, apžiūrėjo mašinas ir jokių žymių nerado“, tačiau atsakovo pakviestas liudytojas A. Z. tokių atsakovo teiginių nepatvirtino. Priešingai, A. Z. parodė, kad, kiek pamena, iš vilkiko nelipo ir neieškojo automobilių, kuriuos galėjo kliudyti, o jeigu ir buvo išlipęs, tai apžiūrėjo nebent vilkiką iš keleivio pusės. Taigi liudytojas nepatvirtino matęs, kad atsakovas ėjo ieškoti automobilių, kuriuos galėjo kliudyti atlikdamas manevrą ir atsakovo atsiliepime nurodyta aplinkybė, esą jis ir A. Z. ėjo pažiūrėti, ar nieko neatsitiko, ir apžiūrėję „visą eilę automobilių“, prieštarauja liudytojo, buvusio su atsakovu per eismo įvykį ir po jo, parodymams.

Atsakovo teiginys, kad jis ir A. Z. ėję ieškoti automobilių, kuriuos galėjo kliudyti atsakovo vairuojamas vilkikas, vertintinas kritiškai dėl toliau nurodomų aplinkybių. Eismo įvykis įvyko 2004 m. spalio 27 d. 19 val. 20 min. Policija apie eismo įvykį telefonu buvo informuota 19 val. 25 min. 2008 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad „abu nuėjo apžiūrėti stovinčių automobilių, nuėjo kelis šimtus metrų, maždaug tiek, kiek nuvažiavo nuo krestelėjimo, visus automobilius tuo atstumu apžiūrėjo, aštuntą valandą nuvažiavo išsikrauti“, tačiau, apeliantės manymu, atsakovas neturėjo galimybės per 10 minučių iki policijos atvykimo apžiūrėti visų jo važiavimo pusėje stovėjusių automobilių, taip pat ir ieškovės vilkiko, nes 10 minučių yra per trumpas laiko tarpas atidžiai ir rūpestingai apžiūrėti automobilius, stovėjusius kelių šimtų metrų ruože. Liudytojas A. Z. teismo posėdyje parodė, kad darbas įtemptas, ypač Miunchene, kur eismas didelis ir sudėtingas, todėl tikėtina, kad atsakovas nebuvo suinteresuotas ieškoti kliudyto automobilio, nes skubėjo į išsikrovimo vietą. Jeigu atsakovas ir buvo išlipęs iš vilkiko, tai jis tikrai neieškojo automobilio, kurį galėjo kliudyti vairuojamu vilkiku, nes, jeigu būtų tai padaręs, tai būtų suradęs kliudytą automobilį.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (civilinė byla Nr. 3K–3–628/2008), atsakovas laikytinas bylos baigtimi suinteresuotu asmeniu. Vertinant jo paaiškinimus, atsižvelgtina į tai, kad jo paaiškinimai yra subjektyvūs, kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens. Vertinant atsakovo paaiškinimus atkreiptinas dėmesys į priešingos šalies ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir kitus įrodymus, esančius byloje, ir lygintina, kiek svarbių aplinkybių nepasakyta atsakovo paaiškinimuose. Atsižvelgiant į atsakovo būdą charakterizuojančias aplinkybes, kad jis negynė savo teisių civilinėje byloje pagal trečiojo asmens ieškinį ieškovei dėl draudimo išmokos priteisimo, šios bylos pradžioje neigė vairavęs vilkiką, kuris sukėlė eismo įvykį ir apskritai buvęs Miunchene, naudojosi valstybės teikiama nemokama teisine pagalba, nors pats pripažino dirbęs ir gavęs pinigų Didžiojoje Britanijoje, yra pagrindas įtarti, kad atsakovo paaiškinimai gali būti ne tik neišsamūs ar netikslūs, bet ir melagingi.

Atsakovas ilgo bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę. Jis tikslingai siekė pakreipti bylą nagrinėjančio teismo ir ieškovės dėmesį į bylai visiškai nereikšmingas – atsakovo motyvo ir tikslo pasišalinti iš įvykio vietos – aplinkybes. Atsakovas tikriausiai suvokė, kad ieškovei bus sudėtinga surinkti ir pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius atsakovo psichinį santykį su veiksmais, kuriais buvo leidžiama atsirasti žalai.

Ieškovės administracijos vadovė direktorė D. G. teismo posėdžio metu prisiminė liudytojo A. Z. reakciją, kad paaiškėjus eismo įvykio faktui, jis ėmė aiškintis įvykio aplinkybes. A. Z. paklaustas apie įvykį pasakė, kad „jis taip ir manė, kad bus bėdos.“ Teismo posėdžio metu liudytojas A. Z. neneigė ištaręs minėtą frazę, tačiau negalėjo pasakyti, ką turėjo omenyje, kai ją ištarė.

Apeliantės nuomone, esantys byloje įrodymai patvirtina, kad atsakovas suvokė, jog tikriausiai sukėlė eismo įvykį ir padarė žalos, tačiau nesiėmė veiksmų savo įtarimams patvirtinti arba atmesti. Atsakovas suvokė aplinkybes, elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai – neišlipo iš vilkiko, nepatikrino gatvėje stovėjusių automobilių, kuriuos galėjo kliudyti manevruodamas. Tokiu būdu atsakovas sąmoningai leido žalai atsirasti, tokie jo veiksmai kvalifikuotini tyčiniais ir vadovaujantis DK 255 str. 1 p. atsakovas ieškovei padarytą žalą privalo visiškai atlyginti.

CK 6.249 str. 1 d. nustato, kad žala yra turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – pasišalinimo iš eismo įvykio vietos – trečiasis asmuo įgijo teisę reikalauti, kad ieškovas sugrąžintų išmokėtą draudimo išmoką. Trečiasis asmuo savo teisę gynė pareiškęs ieškinį ieškovei teisme. Teisinio pagrindo netenkinti trečiojo asmens ieškinio nebuvo. V. J. kaltės klausimas civilinei bylai pagal trečiojo asmens ieškinį UAB „LB EUROTRUCKING“ išspręsti nebuvo reikšmingas. Teismas sprendimu trečiojo asmens ieškinį būtų visiškai patenkinęs ir būtų išsprendęs UAB „LB EUROTRUCKING“ patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimą – proporcingai patenkintų trečiojo asmens ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė, suvokusi, kad bylinėjimasis su trečiuoju asmeniu būtų neprotingas ir tik labiau padidinęs nuostolius, sudarė taikos sutartį ir įvykdė trečiojo asmens reikalavimus – grąžino draudimo išmoką. Tokiu būdu ieškovei dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo padaryta 12 874,57 Lt dydžio draudimo išmoka ir turėtos išlaidos – tiesioginiai nuostoliai – 1 410 Lt dydžio išlaidos advokatui už teisines konsultacijas dėl civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimo bei procesinių dokumentų parengimą. Šios išlaidos buvo būtinos, pagrįstos ir realios (t. 2, b. l. 131–135).

Atsakovas V. J. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančių rašytinių įrodymų visuma, liudytojo A. Z. parodymais, teisingai sprendime nustatė, kad 2004 m. liepos 30 d. tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 159, pagal ją atsakovas V. J. priimtas į darbą tolimųjų reisų vairuotoju, nustatytas 660 Lt darbo užmokestis per mėnesį, sutartis nutraukta 2007 m. gegužės 19 d. pagal DK 127 straipsnį – darbuotojui prašant (t. 1, b. l. 27–28). Atsakovas 2004 m. spalio 27 d. automobiliu, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos Nr. (duomenys neskelbtini), vežė krovinį į Vokietiją, Miuncheno miestą. 2004 m. spalio 27 d., apie 19 val. 25 min., į Vokietijos Miuncheno policijos centrinį postą paskambino ponas R. ir pranešė, kad Trefauerstr gatvėje 7 daniško krovininio automobilio priekaba, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė pastatytą lengvąjį automobilį. Atvykę į įvykio vietą pareigūnai nerado krovininio automobilio. Dešiniajame važiuojamosios dalies kelkraštyje stovėjo pilkas lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini). Šios transporto priemonės priekinis kairysis sparnas, buferis ir priekinio ratlankio dalis buvo apgadintos, buvo galima pastebėti baltų dažų nusitrynimą bei rūdis (t. 1, b. l. 34). Buvo padaryta ši baudžiamoji veikla (tvarkos pažeidimai: nusižengimas remiasi Baudžiamojo kodekso 142 paragrafu, tvarkos pažeidimas remiasi Kelių eismo tvarkos įstatymo 34 ir 49 paragrafais, 1/II kartu siejant Kelių eismo įstatymo 24 paragrafą (t. 1. b. l. 37). 2004 m. spalio 1 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo sudaryta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, patvirtinta polisu Nr. 25/08/DA 157546, pagal kurią buvo apdrausta automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų ir valdytojų civilinė atsakomybė. 2008 m. balandžio 8 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2–2174–433/2008 buvo patvirtinta taikos sutartis tarp trečiojo asmens ir ieškovės, jos 1 punktu ieškovė pripažino 11 464,57 Lt įsiskolinimą trečiajam asmeniui, byla nutraukta (Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2–2174–433/2008, b. l. 8–9, 54). Atsakovo V. J. vidutinis darbo užmokestis iki 2004 m. spalio 27 d. buvo 660 Lt (t. 2, b. l. 38). Ieškovė 2008 m. balandžio 28 d. ir 2008 m. gegužės 7 d. banko pranešimais trečiajam asmeniui ADB „BALTIKUMS DRAUDIMAS“ grąžino 11 464,57 Lt (3 320,37 Eur) dėl atsakovo sukelto eismo įvykio nukentėjusiajam sumokėtą draudimo išmoką.

Bylą nagrinėjęs teismas teisingai sprendime nurodė, kad pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2004 m. kovo 27 d. redakcija) 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą (pasišalinimas iš įvykio vietos) draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį ir kad byloje tarp šalių ginčas kilo dėl civilinės atsakomybės taikymo darbuotojui kaip transporto priemonės valdytojui, esant civilinės atsakomybės draudimo santykiams, darbdaviui – draudėjui, įgyvendinant atgręžtinio reikalavimo teisę į darbuotoją.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nustatė, kad atsakovas V. J. turėjo pareigą įvykdyti Kelių eismo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės – 2002 m. gruodžio 11 d. Nr. 1950, eismo įvykio metu galiojusi 2004 m. spalio 23 d. redakcija) 269.3 ir 269.4 punktuose bei Vokietijos teisės normomis, reglamentuojančiomis Kelių eismo tvarką, nustatytas pareigas su eismo įvykiu susijusiam vairuotojui nedelsiant pranešti apie eismo įvykį policijai, pasilikti eismo įvykio vietoje, imtis priemonių, kad būtų išsaugoti jo pėdsakai, tačiau atsakovas šių pareigų neįvykdė, todėl pagrįstai atsakovo veiksmus pripažino neteisėtais, padarytus dėl atsakovo kaltės, nes byloje nebuvo įrodymų, sudariusių pagrindą nustatyti aplinkybes, kad atsakovas šių teisinių pareigų neturėjo galimybės įvykdyti dėl objektyvių priežasčių.

Tačiau bylą nagrinėjęs teismas, vadovaudamasis DK 253 str. numatytais darbuotojų materialinės atsakomybės atvejais, kurie nustatomi (formuluojami) kiekvienu atveju konkrečiai apibrėžiant materialinės žalos padarymu aplinkybes, susijusias su turto netekimu, sužalojimu, kitokiu žalos padarymo būdu dėl netinkamo darbo pareigų neatlikimu bei įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą pripažino, kad atsakovo veiksmai, dėl kurių ieškovei atsirado žala, t. y. atsakovo pasišalinimas iš 2004 m. spalio 27 d. eismo įvykio vietos, nebuvo tyčiniai, nes, teismo nuomone, labiau tikėtina, kad atsakovo nurodomuose veiksmuose tyčios nebuvo.

Išeitų, kad pirmosios instancijos teismas pripažinęs atsakovo veiksmus 2004 m. spalio 27 d. eismo įvykio metu – pasišalinimą iš įvykio vietos neteisėtą, padarytą dėl atsakovo kaltės – ir išaiškinęs neteisėtų veiksmų neveikimo ir tyčios sąvokas, kad neteisėti veiksmai yra veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisinių aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei, kad neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo, kad tyčia laikomas toks asmens elgesys, kai sąmoningai siekiama padaryti žalą arba sąmoningai leidžiama jai atsirasti, neatkreipė dėmesio į tai, kad pagal CK 6.248 str. 2 d. nuostatas kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu, sprendime spręsdamas atsakovo kaltės formos klausimą apskritai nenurodė, kokia forma pasireiškė atsakovo kaltė. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino atsakovo 2008 m. liepos 23 d. atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, kad atsakovas pajuto, jog vilkikas lyg ir sujudėjo, bei suabejojo dėl kitų transporto priemonių užkliudymo, kad apžiūrėjo daugelį automobilių ir savo automobilio priekabą ir nieko nepastebėjo, kad atsakovas 2008 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdyje dar kartą patvirtino tas pačias aplinkybes, tačiau atsakovo liudytoju pakviestas liudytojas A. Z. tokių atsakovo teiginių nepatvirtino, nes liudytojas parodė, kad, kiek jis pamena, iš vilkiko nelipo ir neieškojo automobilių, kuriuos galėjo kliudyti atsakovas, o jeigu ir buvo išlipęs, tai apžiūrėjo nebent vilkiką iš keleivio pusės, todėl atsakovo teiginiai, jog jis su A. Z. ėjo kartu ieškoti automobilių, kuriuos galėjo kliudyti atsakovo vairuojamas vilkikas, turėjo būti įvertintini kritiškai kaip subjektyvūs suinteresuoto bylos baigtimi, sau naudingu sprendimo priėmimu asmens paaiškinimai.

CPK 186 str. 4 d. nustato, kad šalių paaiškinimai apie joms žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, turi būti patikrinamos ir įvertinamos teismo. Iš 2008 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad atsakovas V. J., davęs priesaiką, nuosekliai paaiškino dėl 2004 m. spalio 27 d. Vokietijoje, Mincheno mieste, įvykusio eismo įvykio: kad sustojo ir apžiūrėjo stovėjusius automobilius, tačiau apgadinto automobilio nepastebėjo, tačiau apie minimą eismo įvykį jam apskritai nebuvo pranešta ir jis apie tai nežinojo ketverius metus (t. 2, b. l. 14). Eismo įvykį matęs S. M., apklaustas policijoje, patvirtino atsakovo V. J. paaiškinimus, kad atsakovo vairuojamas vilkikas greitai sustojo ir įjungė mirksintį šviesos signalą ir kad vilkikas nuvažiavo 300–500 m ir sustojo ant pėsčiųjų šaligatvio. 2009 m. sausio 8 d. apklaustas kaip liudytojas A. Z. parodė, kad nematė, kaip atsakovas apžiūrėjo automobilius, bet patvirtino, kad atsakovas sustabdė vilkiką ir buvo nuėjęs už jo (t. 2, b. l. 32–33). Pirmosios instancijos teismui atsakovas V. J. taip pat nuosekliai aiškino, kad praėjus ketveriems metams po eismo įvykio, jis gerai neprisimena visų su eismo įvykiu susijusių aplinkybių, nes vykdydamas darbines pareigas dažnai vykdavo į komandiruotes į skirtingus valstybių miestus, kad buvo nurodytas ne vienas krovinio iškrovimo (pakrovimo) punktas. Tačiau atsakovas pripažino, kad jeigu būtų rūpestingiau ir atidžiau apžiūrėjęs stovėjusius automobilius ir savo mašiną, tai galbūt būtų pastebėjęs apgadintą lengvąjį automobilį (t. 2, b. l. 34–34, 113).

Įvertinusi atsakovo V. J. paaiškinimus, taip pat ir liudytojo A. Z. parodymus dėl 2004 m. spalio 27 d. eismo įvykio, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovo būdą charakterizuojančias aplinkybes, atsakovo paaiškinimus turėjo įvertinti kaip suinteresuoto bylos baigtimi, sau naudingo sprendimo priėmimu asmens subjektyvius paaiškinimus, nes apeliantė apeliacinio skundo minimus teiginius dėl bylą išnagrinėjusio teismo neteisingo atsakovo paaiškinimų vertinimo grindžia prielaidomis, abejonėmis, įtarimais, kad atsakovas davė melagingus parodymus, neatsižvelgusi, kad liudytojas A. Z. yra apeliantės darbuotojas, jis parodymus teismui davė taip pat praėjus ketveriems metams ir taip pat, kaip ir atsakovas, iki galo neprisiminė visų su eismo įvykiu susijusių aplinkybių.

Apeliantės apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovas suvokė aplinkybes, elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai, iš esmės sutampa su atsakovo V. J. pirmosios instancijos teismui duotais paaiškinimais, kad jis iki galo buvo nerūpestingas ir neatidus.

Esant tokiems atsakovo paaiškinimams, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad labiau tikėtina, jog atsakovo veiksmuose tyčios nebuvo. Teisėjų kolegijai yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovo kaltė pasireiškė neatsargumu, todėl bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai atsakovui taikė ribotą materialinę atsakomybę, numatytą DK 254 str., t. y. atsakovo pareigą atlyginti ieškovei žalą jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžiu, nes minimas teismas iki galo nustatė ir išsiaiškino visas teisinę reikšmę turinčias faktines aplinkybes, įvertino šioje byloje nustatytas konkrečias aplinkybes apie padarytą eismo įvykio metu automobilio sugadinimo pobūdį: kad po eismo įvykio policijos pareigūnai eismo įvykio eigos apraše nurodė, kad ant automobilio pastebėjo kairiojo sparno, buferio ir priekinio ratlankio dalies apgadinimus – baltų dažų nusitrynimą bei rūdis; kad sužaloto automobilio savininkas po eismo įvykio nepastebėjo automobilio apgadinimo, nors apgadinimai buvo vairuotojo pusėje, juos pastebėjo pagal policijos raštelį atvykęs į policiją ir juos ten apžiūrėjo; kad eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, kad darbuotojas yra silpnesne ir atitinkamai darbo įstatymų labiau ginama darbo teisinių santykių šalis, teisėjų kolegijai pažymint, kad atsakovui nebuvo taikytos administracinės poveikio priemonės dėl jo padaryto eismo įvykio.

Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 98 straipsnio, 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto, 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, išlaidų advokato pagalbai apmokėti paskirstymo klausimas sprendžiamas byloje, kurioje jas dalyvaujantis asmuo turėjo, priimant sprendimą arba papildomą sprendimą, esant prašymui ir išlaidų dydį patvirtinantiems įrodymams. Remdamasis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, kad 1 410 Lt bylinėjimosi išlaidas sudarė išlaidos advokato pagalbai apmokėti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2174-433/2008, dėl jų paskirstymo buvo pateiktas prašymas ir įrodymai, pagrindžiantys šias bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai sprendime pripažino, kad 1 410 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti klausimas buvo sprendžiamas ir turėjo būti išspręstas civilinėje byloje Nr. 2-2174-433/2008, todėl pagrįstai ieškovės reikalavimo nepatenkino.

Esant šiems įrodymams bei aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Eugenija MorkūnienėKolegijos teisėjai Savinijus KatauskasBronius Valius