Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, 2 kurse, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje;

M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Klaipėdos darbo biržoje, teistas:

1) 2013-11-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 135 str. 2 d. 5 p., 8 p, 284 str. 1 d., laisvės atėmimo bausme 5 metams, 2016-06-28 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikęs 2 metų 5 mėnesių ir 25 dienų laisvės atėmimo bausmės;

2) 2017 m. kovo 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi subendrinta su 2013 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos subendrintos ir neatliktos laisvės atėmimo 2 metų 5 mėnesių 25 dienų bausmės dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų 8 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmė, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje;

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje;

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis statybose pagal verslo liudijimą, teistas du kartus, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamieji D. J., M. J., A. P. ir E. P. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent:

D. J., M. J., A. P. ir E. P., veikdami bendrininkų grupėje, 2016 m. rugsėjo 13 d. laikotarpyje nuo 23.00 val. iki 24.00 val., iš (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti biudžetinei įstaigai (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, t. y. nuo metalinės konstrukcijos, skirtos stadionui apšviesti, kurioje įrengti prožektoriai, 204,03 metrų trijų gyslų kabelio, kurio 1 metro vertė 1,14 Eur, bendros 232,59 Eur vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėti pašalinių asmenų ir pabėgo iš įvykio vietos.

M. J. 2016 m. rugsėjo 11 d. tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pagrobė biudžetinei įstaigai (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, t. y. nuo metalinės konstrukcijos, skirtos stadionui apšviesti, kurioje įrengti prožektoriai, pagrobė 900 metrų trijų gyslų kabelio, kurio 1 metro vertė 1,14 Eur, bendros 1026 Eur vertės. Tokiu būdu M. J. pagrobė BĮ (duomenys neskelbtini) priklausančio turto už 1026 Eur.

Kaltinamasis D. J. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir paaiškino, kad nežino, kodėl taip pasielgė. Nurodė, kad reikėjo pinigų ir sugalvojo taip jų prasimanyti, bet nieko nepadarė, kadangi juos pamatė, tai jie išėjo. Pažymėjo, kad laidai jau buvo nukirpti, tik jie nespėjo iki galo pabaigti, neišsinešė laidų. Tuo metu bėgdamas pametė savo kuprinę, nes ten ėjo tiesiai iš mokyklos. Daiktai visi grąžinti sesei. Sutiko su civiliniu ieškiniu. Nurodė, kad vasarą dirbs, šiuo metu aktyviai ieško darbo. Gyvena su seserimi, nes 2015 m. abu tėvai mirė. Sesuo ir jos vyras dirba. Jam suteiktos normalios sąlygos gyventi su seserimi. Jam mokslai sekasi gerai, laiko egzaminus. Po šios veikos padarymo jo atžvilgiu pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo. Administracinių nusižengimų neturi.

Kaltinamasis M. J. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. rugsėjo 11 d. buvo tik grįžęs iš pataisos namų, jam reikėjo pinigų. Negalėjo pasakyti, kiek metrų nukirto, bet gali būti, kad 900 metrų, kuriuos vėliau pardavė. Apie kitą epizodą, parodė, kad netikėtai susitiko su kitais kaltinamaisiais ir nusprendė nueiti ten, tačiau juos pastebėjo. Jie jau buvo pradėję kirsti kabelius, bet kai juos pastebėjo, jie pabėgo. Sutiko su civiliniais ieškiniais. Jis dirba pataisos namuose, uždirba 150 eurų, dirbdamas atlygins žalą. Pažymėjo, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuoširdžiai gailisi, pasižadėjo sau ateityje daugiau nebedaryti nusikaltimų.

Kaltinamasis A. P. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad visi susitiko, galvojo, kaip pasidaryti lengvų pinigų. Tik pradėjo karpyti laidus ir iš salės išbėgo sportininkai, todėl jie nieko nespėjo pasiimti. Pažymėjo, kad jis buvo išgėręs, tai ir turėjo įtakos tokiam jo elgesiui. Labai blogai vertina savo elgesį, labai gailisi. Jis yra neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra, administracinių bylų nėra. Sutiko su civiliniu ieškiniu. Šiuo metu nedirba tik apie savaitę, tačiau dirbs statybose pas pažįstamą Lietuvoje.

Kaltinamasis E. P. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad visi susitiko Melnragėje prie Maximos miškelyje, sugalvojo nueiti nukarpyti tuos kabelius. Jis iš pradžių net nesuprato, kas ten per pastatas. A. P. su M. J. greičiau nuėjo į priekį. D. J. užsikabinęs kažkur buvo, išbėgo sportininkai ir jie pabėgo. Pažymėjo, kad jei nebūtų išėję sportininkai, jie būtų susirinkę viską. Labai blogai vertina savo elgesį. Nurodė, kad 10 metų nieko nebuvo padaręs ir labai gailisi, kad taip prisidirbo. Naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra. Šiuo metu dirba, registruotas darbo biržoje. Sutinka su civiliniu ieškiniu. Nurodė, kad kas dvi savaites gauna po 320-350 eurų.

Kadangi kaltinamieji po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamųjų prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. P., BĮ (duomenys neskelbtini) atstovas parodė, jog jis yra BĮ (duomenys neskelbtini) bazės vadovas. 2016 m. rugsėjo 13 d. apie 23.00 val. jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino stadiono budėtojas V. T., kuris pranešė, kad (duomenys neskelbtini) galimai yra įvykdyta vagystė, minėjo, kad galimai yra pavogti elektros kabeliai. Jis jam pasakė, kad jis praneštų apie įvykį policijos pareigūnams, pats sakė, kad atvyks sekančią dieną ir viską išsiaiškins. Taip pat minėtame stadione 2016 m. rugsėjo 11 d. turėjo vykti futbolo varžybos. Jis 2016 m. rugsėjo 8 d. patikrino, kad viskas veiktų, t. y., kad būtų stadiono apšvietimas, veiktų tablo. Būtent tą dieną, kai jis viską tikrino, viskas veikė. 2016 m. rugsėjo 11 d. vyko futbolo varžybos ir apie 20.00 val. varžybų inspektorius jo paprašė įjungti stadiono apšvietimą. Įjungus apšvietimą, įsijungė tik trys stulpai. Jis patikrino saugiklius, viskas buvo gerai, tada nuėjo prie ketvirto apšvietimo stulpo, kuris neįsižiebė. Priėjęs prie stulpo, jis pastebėjo ant žemės, netoli stulpo gulinčius kabelius, du galus, apie 2 metrų ilgio. Kadangi vyko futbolo varžybos, tai nieko nedarė dėl tų elektros kabelių, nusprendė tai išsiaiškinti sekančią dieną, t. y. 2016 m. rugsėjo 12 d., nes reikėjo išsikviesti elektrikus. 2016 m. rugsėjo 12 d. apžiūrėjo nukirstus kabelius ir sprendė, ką daryti, ar verta kreiptis į policiją, ar ne, nes pamanė, kad čia bus padaryta menkavertė žala. Kadangi 2016 m. rugsėjo 13 d. buvo dar kartą pasikėsinta pavogti elektros kabelius, tada kreipėsi į policiją, kad nustatytų įtariamuosius asmenis. Kokia šiai dienai padaryta tiksli turtinė žala, pasakyti negali, nes dar vyksta atstatymo darbai, kurie dar vyks keletą dienų. Tiksliai, kiek buvo pavogto turto ir kiek buvo sugadinta, nurodys vėliau, maždaug po savaitės. Pateiks darbų atlikimo aktą bei sąskaitą. Papildomai parodė, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. BĮ (duomenys neskelbtini) pavadinimas pasikeitė pagal Klaipėdos miesto tarybos sprendimą. Šiuo metu įmonės pavadinimas yra BĮ (duomenys neskelbtini), įmonės rekvizitai nesikeitė. (t. 1, b. l. 35-36, 39).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. T. parodė, jog 2016 m. rugsėjo 13 d. 8 val. pradėjo budėjimą BĮ (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Būdamas savo darbo vietoje, per vaizdo kamerų monitorių pastebėjo, kad neapšviestoje teritorijoje, 2016 m. rugsėjo 13 d. apie 23.25 val. prie metalinio vakarinio stadiono aikšties apšvietimo bokšto vaikšto žmogaus siluetai. Išbėgęs iš patalpų į lauką, įjungė apšvietimą (treniruočių aikštės) ir vėl grįžo prie monitorių. Nespėjus grįžti į patalpą, atbėgo stadiono teritorijoje gyvenantys sportininkai ir jam pranešė, kad vienam iš centrinio stadiono apšvietimo bokštų yra nupjauti elektros kabeliai. Sportininkai, kuriuos pažįsta tik iš matymo, jam paaiškino, kad vagis išbaidė, jų sulaikyti nepavyko. Su sportininkais nuėjus prie apšvietimo bokšto, ant žemės pamatė keliose vietose nukirptus ir sumestus elektros kabelius. Šalia bokšto rado juodos spalvos medžiaginę kuprinę, kurią iki policijos atvykimo parsinešė į savo darbo vietą. Apie vagystę nedelsiant pranešė policijai į bendrą pagalbos telefoną. Stadiono teritorija bei prieigos filmuojamos. Kai matė vieną žmogaus siluetą, jo veidas bei rūbų spalvos nesimatė. (t. 1, b. l. 53-55).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. K. parodė, jog jis yra sportininkas, sportuoja sunkiąją atletiką, gyvena sporto bazėje, adresu (duomenys neskelbtini). 2016 m. rugsėjo 13 d. vėlai vakare, tikslaus laiko nurodyti negali, galimai galėjo būti apie 23.00val., jo kolega L. A. paprašė pažiūrėti pro langą į stadioną, nes jis išgirdo kažkokius garsus. Kadangi virš jo lovos yra langas, o jis buvo pradarytas, jis pažiūrėjo ir pamatė kelių žmonių siluetus, vienas stovėjo prie elektros stulpo - bokšto, o kitas jau buvo šiek tiek pasilipęs. Jie pamanė, kad ten vaikai, kurie mėgsta dažnai ateiti į stadioną ir nusprendė juos išbaidyti. Jis su L. A. išėjo į kiemą, kažką pradėjo rėkti ir pamatė kelių žmonių šešėlius, kurie išsilakstė. Jie mėgino juos vytis, bet buvo labai tamsu ir jie kažkur pasislėpė, veidų iš arti nematė, todėl atpažinti negalėtų. Nuėjo pranešti bazės budėtojui, kuris pasakė, kad taip pat vaizdo monitoriuose pastebėjo įtartinus asmenis. Kas vyko toliau, nežino. (t. 1, b. l. 76).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. A. parodė, jog jis yra sunkiosios atletikos sportininkas, gyveno sporto bazėje, (duomenys neskelbtini). 2016 m. rugsėjo 13 d., laiko tikslaus nurodyti negali, bet galimai galėjo būti apie 23.00 val., buvo sporto bazėje, langas buvo atidarytas ir išgirdo triukšmą, bildesį, tartum metalas su metalu trankytųsi. Jis savo kolegos D. K. paklausė, kas čia galėtų per garsas būti. D. K. pažiūrėjo pro langą ir prie elektros stulpo - bokšto pastebėjo kažką esant. Tada jie išėjo iš kambario į lauką ir pradėjo kažką rėkti, norėdami išbaidyti, nes pamanė, kad galimai vaikai vaikštinėja. Jiems pradėjus rėkti, pastebėjo dviejų žmonių siluetus, galimai jų buvo ir daugiau, bet kadangi tokiu laiku jau tamsu, o stadionas neapšviestas, tai tiksliai nurodyti negali. Jis nematė jų veidų iš arti, dėl ko atpažinti negalėtų. Jis su D. K. dar mėgino vytis, bet jie išsilakstė, o tamsa dar labiau palengvino jų pabėgimą. Grįžo prie minėto elektros stulpo - bokšto, įlipo į jį, tikėdamasis, kad ten gali būti kas nors įlipęs, bet nieko ten nebuvo. Nulipęs nuo stulpo, šalia rado kuprinę bei ant žemės gulinčių nukarpytų elektros laidų. Tada atėjo stadiono budėtojas, kuriam parodė kuprinę, ir jis galimai iškvietė policijos pareigūnus. (t. 1, b. l. 82-83).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. N. parodė, jog ji yra savo nepilnamečio brolio D. J., gim. (duomenys neskelbtini) nuolatinė rūpintoja nuo 2015 m. spalio 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, kadangi jų abu tėvai yra mirę. D. J. gyvena pas ją, jos namuose, adresu (duomenys neskelbtini). 2016 m. rugsėjo 13 d. jos brolis D. J. po pamokų negrįžo namo. Ji su juo mėgino susisiekti, skambindama jam į telefoną, bet telefonas buvo išjungtas, rašė per socialinį tinklapį „Facebook“, nes manė, kad gali būti pas draugą, pamatys žinutę ir susisieks su ja. Labai dėl jo pergyveno. Šitaip jis nesielgdavo ir visada grįždavo namo laiku. Sekančią dieną, t. y. 2016 m. rugsėjo 14 d. ryte, apie 10.00 val. pas ją į namus atvyko policijos pareigūnai ir pasiteiravo, kur yra jos brolis D. J., nes yra rasta jo kuprinė, galimai įvykdytos nusikalstamos veikos įvykio vietoje. Ji atsakė, jog jos brolis yra mokykloje, bet policijos pareigūnai atsakė, kad jos brolio mokykloje nėra. 2016 m. rugsėjo 14 d. apie 21.00 val. namo grįžo D. J.. Ji jo pasiteiravo, kur jis buvo. Jis jai nieko neatsakė. Ji jam pasakė, kad jo ieško policijos pareigūnai, bet jis ją patikino, kad nieko blogo nepadarė, jokio nusikaltimo neįvykdė. D. J. yra paslaugus, geras, padedantis, lankantis mokyklą, tik labai uždaras, nėra problematiškas. (t. 1, b. l. 87-88).

2016 m. rugsėjo 14 d. BĮ (duomenys neskelbtini) pareiškime nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 13 d. apie 23.00 val. BĮ (duomenys neskelbtini) bazės, (duomenys neskelbtini), budėtojas V. T. vaizdo stebėjimo monitoriuje pastebėjo, kad apšvietimo stulpe, šiaurinėje stadiono dalyje, yra įtartini asmenys. Buvo iškviesta policija. Atvykus policijai buvo nustatyta vagystė, nukirsti elektros kabeliai. Padaryta žala siekia 3937,10 eurų. (t. 1, b. l. 1-2).

2016 m. rugsėjo 14 d. apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra, kurios metu šalia stadiono rasti 7 vienetai nugnybtų kabelių galų bei žiebtuvėlis. Įvykio vieta užfiksuota fotolentelėse. (t. 1, b. l. 18-19).

2017 m. sausio 25 d. apžiūros protokole užfiksuota daiktų, paimtų įvykio vietoje, apžiūra. Fotolentelėse užfiksuotas paimtų daiktų vaizdas. (t. 1, b. l. 20-23).

2017 m. vasario 15 d. nutarimu iš įvykio vietos paimti daiktai, t. y. paketas su 7 vienetais laidų galų ir paketas su žiebtuvėliu, perduoti saugoti į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo saugyklą. (t. 1, b. l. 24-25).

2017 m. sausio 27 d. Apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų, pateiktų (duomenys neskelbtini) administracijos, apžiūra, kuriuose užfiksuotas 2016 m. rugsėjo 13 d. pasikėsinimo padaryti vagystę faktas. (t. 1, b. l. 57-59).

2016 m. rugsėjo 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad BĮ (duomenys neskelbtini) budėtojas V. T. policijos pareigūnui perdavė vieną juodos spalvos medžiaginę kuprinę. (t. 1, b. l. 60-61).

2016 m. rugsėjo 16 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota kuprinės ir joje esančių daiktų: mobiliojo ryšio telefono, mobiliojo ryšio telefono dėklo, sąsiuvinių, megztinio, apžiūra. Kuprinės viduje buvo 10 vienetų sąsiuvinių, ant 5 sąsiuvinių užrašyta „Klaipėdos (duomenys neskelbtini) pagr. Mokykla, 10 a klasės mokinio D. J. Pilietiniai pagrindai“. Daiktų vaizdas užfiksuotas fotolentelėse. (t. 1, b. l. 62-71).

Pagal 2016 m. rugsėjo 16 d. pakvitavimą juodos spalvos kuprinė, mobiliojo ryšio telefonas, megztinis, telefono dėklas ir sąsiuviniai grąžinti D. J. globėjai L. N.. (t. 1, b. l. 92-93).

Dėl vagystės

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis M. J. 2016 m. rugsėjo 11 d. tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nuo metalinės konstrukcijos, skirtos stadionui apšviesti, kurioje įrengti prožektoriai, nukirpdamas 900 metrų trijų gyslų kabelio, kurio 1 metro vertė 1,14 Eur, bendros 1026 Eur vertės, pagrobė BĮ (duomenys neskelbtini) priklausančio turto už 1026 Eur. M. J. kaltę patvirtina jo nuoširdus prisipažinimas teisme, kuriuo teismas neturi pagrindo netikėti, ir kurį patvirtino kiti teismo posėdžio metu ištirti įrodymai, tai - BĮ (duomenys neskelbtini) pareiškimas, apžiūros protokolai, vaizdo įrašas, fotonuotraukos, liudytojų parodymai. Kaltinamojo M. J. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, jog jis pagrobė BĮ (duomenys neskelbtini) priklausančio turto už 1026 Eur. M. J. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad pagrobdamas svetimą turtą, veikia prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo. Nusikalstama veika yra baigta, kadangi kaltinamasis turėjo realią galimybę pagal savo valią disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu, parduodamas pagrobtus 900 metrų kabelio.

Dėl pasikėsinimo padaryti vagystę

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji D. J., M. J., A. P., E. P., 2016 m. rugsėjo 13 d. laikotarpyje nuo 23.00 val. iki 24.00 val., veikdami bendrininkų grupe, nukirpdami nuo metalinės konstrukcijos, skirtos stadionui apšviesti, kurioje įrengti prožektoriai, 204.03 metrų trijų gyslų kabelio, kurio 1 metro vertė 1,14 eur., bendros 232,59 vertės, pasikėsino pagrobti biudžetinei įstaigai (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, nes nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo pastebėti pašalinių asmenų ir pabėgo iš įvykio vietos. Kaltinamųjų kaltę patvirtina pačių kaltinamųjų teisme duoti parodymai, kuriais jie prisipažino padarę šią nusikalstamą veiką. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamųjų nuoširdžiu prisipažinimu teisme, kurį patvirtino kiti teismo posėdžio metu ištirti įrodymai, tai - BĮ (duomenys neskelbtini) pareiškimas, apžiūros protokolai, vaizdo įrašas, fotonuotraukos, liudytojų parodymai. Kaltinamųjų D. J., M. J., A. P., E. P. kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas tokiu būdu laikytina įrodyta visiškai. Kaltinamųjų D. J., M. J., A. P., E. P. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, jog kaltinamieji pasikėsino pagrobti BĮ (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėti pašalinių asmenų ir todėl pabėgo iš įvykio vietos.

Dėl bausmių skyrimo

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe su M. J., A. P., E. P.. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis D. J. pasikėsino padaryti vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Anksčiau jis nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą. Nuo nusikaltimo padarymo praėjo daugiau kaip pusė metų, jo atžvilgiu yra pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo (t. 1, b. l. 111-112), tačiau naujų įsiteisėjusių nuosprendžių jo atžvilgiu nėra, taip pat per šį laikotarpį buvo baustas tris kartus administracine tvarka (t. 1, b. l. 113-117). Nors šiuo metu D. J. yra 18 metų, bet nusikalto jis būdamas nepilnametis, todėl sprendžiant dėl bausmės skyrimo, jo atžvilgiu yra taikytinos BK XI skyriaus, kurios reglamentuoja nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus nuostatos (BK 81 straipsnio 1 dalis). D. J. savo kaltę pripažįsta visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, kas rodo, jog savo elgesį vertina kritiškai, žalos neatlygino, tačiau sutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu ir pasižada jį atlyginti, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, yra našlaitis, gyvena su seserimi, ieško darbo, kurį galėtų dirbti per vasaros atostogas ir taip atlyginti padarytą turtinę žalą. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamojo D. J. gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai atitinka visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taip pat atsižvelgtina ir į jo socialinę brandą ir aplinką – yra našlaitis, abu tėvai mirę, nuo 2015 metų gyvena su seserimi, todėl manytina, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio ir, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, manytina, kad šiuo atveju bausmės paskyrimas kaltinamajam prieštarautų teisingumo principams, todėl kaltinamasis D. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, esant BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytoms nepilnamečio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 5 dalis). Atleidus D. J. nuo baudžiamosios atsakomybės ir siekiant padėti D. J. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, jam skirtina BK 82 straipsnyje numatyta auklėjamojo poveikio priemonė. Atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, į jo asmenybę, skirtinas elgesio apribojimas bei paskirtini BK 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nurodyti įpareigojimai.

Kaltinamajam D. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. (t. 1, b. l. 106-108).

Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe su D. J., A. P., E. P.. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis M. J. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, ir pasikėsino padaryti vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nusikalto būdamas teistas vieną kartą, nusikalto lygtinio paleidimo metu, t. y. neatlikęs bausmės, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už nusikalstamą veiką, kurią padarė prieš 2016 m. rugsėjo 11 d. Sprendžiant dėl bausmės rūšies M. J. parinkimo, atsižvelgtina ir į tai, kad jis yra nevedęs, nesimoko, dirba savanoriu pataisos namuose. Taip pat skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad M. J. yra jauno amžiaus, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neseniai paleistas lygtinai iš pataisos namų, nusikalto, nes neturėjo lėšų pragyvenimui, administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 17), prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, žada atlyginti žalą, savo elgesį vertina kritiškai, pasižadėjo daugiau nenusikalsti. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausia bus pasiekti M. J. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, į nustatytą vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padaryta viena nesunki nusikalstama veika, ir viena nesunki nusikalstama veika, kuri nutrūko pasikėsinimo stadijoje, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės tikslus, šiuo atveju bus pasiekti M. J. už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrus baudžiamajame įstatyme numatytą bausmę – laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant artimą bausmės vidurkiui. Paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi.

Atsižvelgiant į tai, jog byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir M. J. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu.

M. J. nusikalstamas veikas padarė 2016 m. rugsėjo 11 d. ir 2016 m. rugsėjo 13 d., t. y. prieš priimant 2017 m. kovo 23 d. nuosprendį, kuriuo M. J. buvo paskirta subendrinta 2 metų 8 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmė, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2017 m. kovo 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme. Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitytina bausmė iš dalies atlikta pagal 2017 m. kovo 23 d. nuosprendį.

Kaltinamajam M. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. (t. 2, b. l. 9-10).

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe su D. J., M. J., E. P.. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis A. P. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nusikalto būdamas neteistas. Sprendžiant dėl bausmės rūšies A. P. parinkimo, atsižvelgtina ir į tai, kad jis yra nevedęs, nesimoko, dirba. Taip pat skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad A. P. yra jauno amžiaus, neteistas, baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 144-151), prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, žada atlyginti žalą, savo elgesį vertina kritiškai. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausia bus pasiekti A. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis. Siekiant padėti kaltinamajam A. P. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 3 punktu, laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu jam skirtinas įpareigojimas būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokslu bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Kaltinamajam A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. (t. 1, b. l. 137-138).

Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe su D. J., M. J., A. P.. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis E. P. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nusikalto esant išnykusiam teistumui. Sprendžiant dėl bausmės rūšies E. P. parinkimo, atsižvelgtina ir į tai, kad jis yra nevedęs, tačiau turi sugyventinę, tris mažamečius vaikus, iš kurių du vaikai gyvena su juo. Taip pat skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad E. P. dirba, baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 179-183), prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, žada atlyginti žalą, savo elgesį vertina kritiškai. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausia bus pasiekti E. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis. Siekiant padėti kaltinamajam E. P. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 3 punktu, laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu jam skirtinas įpareigojimas būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokslu, toliau dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Kaltinamajam E. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. (t. 1, b. l. 169-170).

Dėl civilinio ieškinio

Šioje byloje pareikštas civilinio ieškovo BĮ (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dėl 3932,63 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 46-50). BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Pareikštas civilinis ieškinys yra logiškas ir pagrįstas, kaltinamieji su juo sutiko, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Atsižvelgiant į tai, civilinio ieškovo BĮ (duomenys neskelbtini) naudai iš kaltinamojo M. J. priteistina 1026 Eur turtinei žalai atlyginti, o solidariai iš kaltinamųjų Vadimo D. J., M. J., A. P., E. P. priteistina 2906,63 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl proceso išlaidų

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo valstybės naudai iš kaltinamojo M. J. priteisti 167,91 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Prašyme nurodė, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364, 4 punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 167,91 Eur, ir prašo jas priteisti valstybės naudai iš kaltinamojo M. J.. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis buvo pripažinta, kad gynėjo dalyvavimas šioje byloje yra būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, nes kaltinamasis yra sulaikytas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimą teismas pripažįsta būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (kasacinė byla Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninės laikmenos su vaizdo įrašais ir skaitmeninė laikmena su fotonuotraukomis iš įvykio vietos, saugomi byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje; paketas su 7 vienetais laidų galų ir paketas su žiebtuvėliu, perduoti saugoti į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo saugyklą (t. 1, b. l. 24-25), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir šiuo nuosprendžiu galutinę bausmę M. J. paskirti – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2017 m. kovo 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės 2017 m. kovo 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių 25 (dvidešimt penkių) dienų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės ir M. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, šią bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmę iš dalies atliktą pagal 2017 m. kovo 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį iki nuosprendžio šioje baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo dienos.

A. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu arba mokslu, bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. P. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu arba mokslu, bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

E. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu arba mokslu, bei toliau dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę E. P. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu arba mokslu, bei toliau dirbti arba registruotis darbo biržoje.

D. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirti D. J. auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą devyneriems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu arba mokslu, bei tęsti mokslą arba dirbti.

D. J., M. J., A. P., E. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo BĮ (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš M. J. 1026 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt šešis eurus) BĮ (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisti solidariai iš D. J., M. J., A. P., E. P. 2906,63 Eur (du tūkstančius devynis šimtus šešis eurus 63 centus) BĮ (duomenys neskelbtini) naudai turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo M. J. netenkinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais ir skaitmeninę laikmeną su fotonuotraukomis iš įvykio vietos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: paketą su 7 vienetais laidų galų ir paketą su žiebtuvėliu, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti kaltinamiesiems A. P. ir E. P., kad jiems paskirto laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu, jie privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi. Jeigu kaltinamieji vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jiems gali būti keičiama areštu.

D. J. išaiškinti, kad jeigu asmeniui, kuriam yra paskirta viena auklėjamojo poveikio priemonė, jos nevykdo ar netinkamai ją vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti tą poveikio priemonę bet kokia kita auklėjamojo poveikio priemone, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinės teismą.