- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-20
- Bylos Nr.
- 2A-407-611/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski (pran.), Neringa Švedienė, Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- O. G.
- Ieškovas
- LR
- Trečiasis asmuo
- G. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo O. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo LR Transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui O. G. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovas LR Transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas priteisti jam iš atsakovo O. G. 4779,88 Lt nuostolių, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-06-19 dėl atsakovo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta trečiajam asmeniui G. J. priklausanti transporto priemonė MERCEDES BENZ C240. Atsakovo civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Dėl autoavarijos metu padarytos žalos atlyginimo tretysis asmuo kreipėsi į ieškovą. UAB DK „PZU Lietuva“ nustatė eismo įvykio padarytos žalos dydį ir atlygino padarytą žalą, išmokėdama 4779,88 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, vykdydamas 2002-03-29 paslaugų teikimo sutarties 2.1.3 p. nuostatas, UAB DK „PZU Lietuva“ kompensavo išmokėtą 4779,88 Lt draudimo išmoką. Ieškovas kaip asmuo, atlyginęs žalą, padarytą kito asmens, kreipėsi į atsakovą dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka. Atsakovas padarytų nuostolių iki šiol neatlygino.
Atsakovas O. G. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, įrodančių atsakovo kaltę dėl įvykusio autoįvykio. Eismo įvykio protokole užfiksuota, kad automobiliui MERCEDES BENZ užfiksuoti tik trys nežymūs apgadinimai, kai tuo tarpu transporto priemonės techninės apžiūros protokole jau nurodyta, kad keičiamas priekinis dešinys žibintas ir kitos detalės bei remontuojamos dar trys detalės. Ieškovo 2008-07-16 pateiktoje sąmatoje nurodyta visa eilė darbų ir detalių, kurios nebuvo nustatytos ir užfiksuotos transporto apžiūros protokole. Teigė, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad automobilio remontas kainavo ieškovo nurodytą sumą ir kad tokia pinigų suma sumokėta remontą atlikusiai įmonei. Prašė taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 4779,88 Lt nuostolių ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, jog atsakovas savo kaltę dėl eismo įvykio pripažino. Ieškovo pareiga atlyginti atsakovo padarytą žalą kyla iš specialaus įstatymo – Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, ir ieškovo reikalavimas šioje byloje yra kilęs dėl žalos, už kurią atsakingas žalą padaręs asmuo, padarymo fakto. Teismas konstatavo, jog ieškovo pateikti įrodymai dėl nuostolių dydžio galėjo būti nuneigiami atsakovo pateiktais įrodymais, tačiau atsakovas teismo ekspertizės skyrimo atsisakė, kitų įrodymų nepateikė, atlygintinos žalos dydį grindė prielaidomis. Atmetė atsakovo argumentus, jog žalos dydis turėtų būti nustatomas, vadovaujantis jo paaiškinimais bei praktika dirbant draudimo bendrovėje kaip teisiškai nepagrįstus. Taip pat netenkino atsakovo prašymo dėl ieškinio senaties taikymo. Nurodė, jog ieškovo reikalavimas šioje byloje yra kilęs dėl žalos, už kurią atsakingas žalą padaręs asmuo, padarymo fakto, todėl ieškovo pareikštam reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytina LR CK 1.125 str. 8 d., numatanti trejų metų ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti. Ginčo atveju nėra pagrindo taikyti LR CK 1.125 str. 7 d., kadangi šalių nesieja draudimo teisiniai santykiai.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, jog nesutinka su teismo aiškinimais dėl ieškovo pateiktų žalos paskaičiavimo įrodymų, o ieškovo pateikti paskaičiavimai dėl žalos dydžio yra nerealūs ir nepatvirtinti. Apeliantas teigia, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tokio pobūdžio bylose teismas turi patikrint ar ieškovo išmokėtas žalos atlyginimo dydis trečiajam asmeniui yra pagrįstas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neįsitikino draudimo išmokos pagrįstumu. Byloje pateiktame Eismo įvykio protokole Nr.E862444 nukentėjęs asmuo pažymėjo, jog automobiliui buvo padaryti du pažeidimai. Tačiau atsakovas Transporto priemonės techninės apžiūros talone nurodęs, jog keičiamos trys detalės ir remontuojamos trys detalės, todėl toks apgadinimų neatitikimas yra akivaizdus. Pats nukentėjusysis eismo įvykio protokole nenurodė, jog buvo sudaužytas priekinis žibintas, kurio pakeitimas sudarė didžiąją dalį žalos. Pabrėžė, jog iš ieškovo pateiktų nuotraukų matyti, jog automobilis buvo išardytas, tačiau raštiško prašymo tokiai apžiūrai nebuvo. Ieškovo pateiktos sąmatos, kurioje nurodytos kelios dešimtys remonto detalių, niekas nepasirašė ir nepatvirtino, joje nurodyti duomenys prieštarauja užfiksuotiems automobilio apgadinimams. Teigia, jog ieškovo pateikta sąskaita-faktūra buvo išrašyta 2008-07-15, sąmata už remonto darbus buvo surašyta diena vėliau, o tai įrodo ieškovo nesąžiningumą. Ieškovas išmokėjo draudimo išmoką visiškai nesidomėjęs už ką jis moka, todėl pateiktą reikalavimo suma yra neįrodyta ir nepagrįsta. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl ieškinio senaties taikymo. Nurodo, jog ieškovas, teikdamas ieškinį, rėmėsi Draudimo įstatymu ir išmokėjo draudimo išmoką, o ne atlygino žalą, o LR CK atitinkamas skirsnis būtent ir reguliuoja draudiminius santykius, o LR CK 1.125 str. 7 p. būtent numato ieškininę senatį metus laiko iš draudiminių teisinių santykių, todėl ieškovo pateiktam ieškiniui buvo pagrįstai prašoma taikyti senaties terminą. Tokia ieškinio senatis subrogacijos atveju skaičiavimo tvarka pateisinama ir LR CK 6.1015 str. 2 d. nuostata.
Atsiliepimas
Atsiliepimu ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą. Nurodė, jog eismo įvykio protokolą pildė ne eismo įvykio dalyviai, o policijos pareigūnai. Pareigūnai nenustatinėja eismo įvykio metu padarytos žalos bei jos dydžio, tai daro kvalifikuoti specialistai. Pabrėžė, jog tuo atveju, jei turtas remontuojamas ieškovo rekomenduotoje remonto įmonėje turto remonto būdas, sąlygos ir remonto sąmata iš anksto nederinami su biuru. Kiti apelianto teiginiai dėl žalos dydžio yra nepagrįsti. Nurodo, jog atsakovas, prašydamas taikyti senaties terminą, tapatina draudiką ir draudėją su ieškovu ir draudiku. Nurodė, jog ieškovo nesiejo jokie draudiminiai teisiniai santykiai su įvykio metu nukentėjusiuoju asmeniu, nei su apeliantu, todėl šioje byloje turi būti taikomas LR CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Iš byloje esančio eismo įvykio protokolo (b.l.18) matyti, kad 2008-06-19 įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas, vairuodamas automobilį Honda Concerto, nepraleido pagrindine gatve važiuojančio automobilio Mercedes Benz C240, vairuojamo G. J., ir į jį atsitrenkė, atsakovas šiame protokole pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio. Atsakovas nebuvo apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (eismo įvykio metu galiojančios redakcijos) (toliau – TPVCAPDĮ) 13 str. 1 d. nukentėjęs automobilio Mercedes Benz C240, savininkas pretenziją dėl padarytos žalos šiam automobiliui galėjo pateikti atsakovui arba, kadangi atsakovas nebuvo apdraudęs savo civilinės atsakomybės, ieškovui, nes pagal 17 str. 1 d. 1 p. tokiu atveju žalą atlygina Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras. Vadovaudamasis 2002-03-29 paslaugų teikimo sutartimi Nr.4, sudaryta tarp ieškovo ir UAB DK „Lindra“ (teises ir pareigas perėmė UAB DK „PZU Lietuva“), pastaroji bendrovė ėmėsi ieškovo kompetencijai priskirtos žalos administravimo ir išmokėjo nukentėjusio automobilio savininkui 4779,88 Lt draudimo išmoką (b.l.34), o ieškovas atlygino šią sumą minėtai draudimo kompanijai (b.l.35). Todėl pagal LR TPVCAPDĮ 23 str. 1 d., LR CK 6.111 str., 6.114 str. 5 p., 6.1015 str. 1 d., ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovą dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo.
Apeliantas nurodo, kad ieškovo pateikti žalos dydžio paskaičiavimai yra nerealūs ir nepatvirtinti, teismas šių įrodymų nevertino. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta, kadangi jie nepagrįsti. Eismo įvykio protokolo metu buvo surašyti tik išoriškai matomi automobilio Mercedes Benz apgadinimai, o paslėpti apgadinimai išorinės apžiūros metu, neišardžius automobilio, objektyviai galėjo būti nepastebėti (pvz., sulaužyti žibinto tvirtinimo elementai). Be to, eismo įvykio vietoje išorinę apžiūrą atliko asmenys, nesantys atitinkamos srities specialistai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad eismo įvykio protokolo pagrindinė paskirtis yra fiksuoti eismo įvykį ir jo aplinkybes, o ne padarytus transporto priemonių apgadinimus. Todėl tam tikrų sugadinimų neįrašius į eismo įvykio protokolą, nereiškia, kad jie negali būti įtraukti į eismo įvykio metu padarytos žalos sumą. Transporto priemonės apžiūros metu 2008-06-19 automobilį Mercedes Benz apžiūrėjo ieškovo ekspertas, kuris užfiksavo šio automobilio sugadinimus, keistinas ir remontuotinas detales, padarė nuotraukas (b.l.23-25). Išardžius automobilį, papildomos apžiūros metu paaiškėjo ir kiti paslėpti sugadinimai (b.l.26). Padarytos žalos dydį patvirtina į bylą ieškovo pateikta jo įgalioto asmens UAB „Prometekus“ sudaryta remonto sąmata (b.l.27-29), kurioje nurodytos keistinos detalės, skaičiuojant žalos dydį buvo atsižvelgta į keičiamų detalių nusidėvėjimą, taip pat nurodyti kiti darbai, susiję su detalių keitimu, dažymu, išardymu ir surinkimu. Tai, kad remonto sąmata atspausdinta 2008-07-16 po sąskaitos-faktūros pateikimo, nereiškia, kad ji buvo sudaryta po šios sąskaitos-faktūros išrašymo. Visi remonto ir detalių keitimo darbai bei pakeistų detalių ir remonto kaina pagrįsti dokumentais, apžiūros duomenimis, abejoti šiais duomenimis nėra pagrindo. Tai, kad tam tikri darbai ar detalės nebuvo įtraukti į apžiūros protokolą, dar nereiškia, kad šios remonto išlaidos nebuvo būtinos. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi minėtus įrodymus bei aptartus motyvus, atsižvelgdama į teismų praktikoje suformuotą įrodymų pakankamumo taisyklę, pripažįsta, kad ieškovas įrodė, jog automobilio Mercedes Benz C240 paskaičiuotos pagrįstos ir būtinos remonto išlaidos sudaro 4779,88 Lt. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas buvo kviečiamas per 3 darbo dienas atvykti į UAB DK „PZU Lietuva“ ir susipažinti su nukentėjusios transporto priemonės apžiūros protokolu ir paskaičiuota draudimo išmokos suma (b.l.58), tačiau atsakovas neatsiliepė, t.y. nebendradarbiavo su ieškovu nustatant jo padarytos žalos dydį. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių ar bent keliančių pagrįstas abejones dėl ieškovo paskaičiuotos ir išmokėtos žalos dydžio. Atsakovo argumentas apie apžiūros protokole esančią pastabą nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl žalos dydžio pagrįstumo, nes tai, kad ieškovas apmokėjo visą remonto darbų kainą, reiškia, kad visi darbai, įskaitant ir papildomus, buvo su juo suderinti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė ieškovui iš atsakovo 4779,88 Lt nuostolių (LR CPK 185 str.).
Atsakovas, apeliaciniame skunde teigdamas, kad ieškovas praleido LR CK 1.125 str. 7 p. nurodytą 1 metų ieškinio senaties terminą, neteisingai aiškina ieškovą ir atsakovą siejančius teisinius santykius ir ginčui taikytinas materialinės teisės normas. Visų pirma, apeliantas nepagrįstai nurodo, kad jį ir ieškovą sieja draudimo teisiniai santykiai. Draudimo teisiniai santykiai pagal jų prigimtį sieja tik draudėją ir draudiką, visi kiti draudėjo ar draudiko teisiniai santykiai su trečiaisiais asmenimis negali būti kildinami iš draudimo teisinių santykių, nors ir būtų grindžiamų draudimo santykius reglamentuojančiais teisės aktais. Atsakovas eismo įvykio metu padarė žalą automobilio Mercedes Benz C240 vairuotojui, jo padarytą žalą atlygino ieškovas, įstodamas į prievolę vietoj minėto asmens (subrogacija) (LR CK 6.114 str. 5 p., 6.1015 str.), todėl ieškovo ir atsakovo tarpusavio santykiams taikytinos atsakovo ir avarijoje nukentėjusio asmens civilinės atsakomybės iš delikto santykius reglamentuojančios teisės normos (LR CK 6.1015 str. 2 d.), įskaitant ir ieškinio senaties taikymo taisykles. Todėl nagrinėjamu turi būti taikomas ne, kaip nurodo apeliantas, LR CK 1.125 str. 7 d. nurodytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, o LR CK 1.125 str. 8 d. numatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo, kuris skaičiuojamas nuo žalos padarymo momento (LR CK 1..127 str., 1..128 str.). Nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko 2008-06-19, o ieškovas į teismą kreipėsi 2009-10-21, t.y. nepraleidęs minėto 3 metų ieškinio senaties termino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė ieškinio senaties ieškovo reikalavimui.
Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, taip įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo valstybei priteistinos procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos – 5,60 Lt (b.l. 87) (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo O. G. 5,60 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.